Tėvystė - tai kelionė, pilna džiaugsmo, iššūkių ir nuolatinio mokymosi. Auginant vaiką, ypač gabų, svarbu suprasti jo emocinius poreikius ir padėti jam susidoroti su galimomis traumomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime patarimus, kaip naviguoti gabaus vaiko dramą, remiantis psichologine literatūra ir ekspertų įžvalgomis. Tačiau minčių ir sielos terapija galėtų praturtinti absoliučiai kiekvieną. Įnešti šviesos, ramybės, apsivalymo. Ir kartais padėti tai padaryti gali knygos - kai kada atnešti supurtančių suvokimų, kai kada - padėti žengti bent jau pirmąjį žingsnį.
Gabus Vaikas ir Jo Drama
Alice Miller knyga „Gabaus vaiko drama“ atskleidžia skaitytojui sudėtingos vaikystės traumines patirtis. Šią knygą rekomenduočiau tiems, kurie augo komplikuotoje šeimoje, taip pat ir tiems, kurie nusivylė sėkmės mokytojų knygomis ar pastebėjo, jog nesugeba pasikeisti ilgam. Knyga siūlo ne tik skaityti, bet kviečia į suvokimo procesą, kurio metu aiškėja, kokią žalą destruktyvios šeimos (alkoholikų, darboholikų, smurtautojų ir pan.) padarė savo vaikams. Knygoje A. Miller akivaizdžiai parodo, kaip vaiko išnaudojimas suaugusiųjų poreikiams, jo baudimas, mušimas ir manipuliavimas pažeidžia jauno žmogaus integralumą bei skatina jį atsižadėti savasties. Pasak autorės, „neįmanoma pakeisti praeities, neįmanoma panaikinti vaikystėje patirtų traumų. Tačiau galime keistis patys, galime „sutaisyti“ save, atgauti prarastą vienovę.“ Tam reikia atsigręžti į praeitį, atverti duris į vaikiškos tikrovės suvokimą bei sąmoningai išgyventi išstumtus jausmus. Taip galime ne tik išsivaduoti iš vaikystėje patirtos baimės bei jos destruktyvių padarinių dabartyje, bet ir sustabdyti prievartos perdavimą iš kartos į kartą ateityje.
Skaitytojas gali atpažinti vaikystės išgyvenimus ne tik per aprašomus įvykių sutapimus, bet ir per jausmus ir emocijas, kurias pats išgyveno būdamas vaiku. Skaitant vis aiškiau, kokias „kompetencijas“ galėjome įgyti prigimtinėse šeimose: prisitaikymą, pasiaukojimą, ypatingą empatiją bei gebėjimą iškelti kitų poreikius aukščiau už savuosius. Knygos skyriai - lyg psichoterapinės sesijos, kuriose vyksta savasties sugrąžinimas: jausmų ir emocijų priėmimas, žalos įsivardinimas, elgesio modelių atpažinimas, iškylantis susidomėjimas savimi - unikalia asmenybe, gabiu vaiku, kuris išgyveno. Knyga „Gabaus vaiko drama“ veda skaitytoją tikruoju pokyčių keliu, vadinamu Geštalto paradoksalaus pasikeitimo teorija: pokytis įvyksta, kai žmogus tampa, kuo jis yra iš tiesų, kai pilnai atsiduoda savo dabartinei padėčiai, o ne tada, kai skaito svetimos sėkmės istorijas ir stengiasi priverstinai tapti tuo, kuo nėra. „Gabaus vaiko drama“ - tai savasties susigrąžinimo ir apkabinimo kelias.
Knygos, Padedančios Suprasti ir Auginti Vaikus
Šiame skyriuje pateikiamas knygų sąrašas, kuris padės atsakyti į rūpimus klausimus ir apsispręsti, kurios knygos vertos atsidurti jūsų namų bibliotekoje ir bus tinkamos pagalbininkės auginant vaikus.
Bendro pobūdžio vaikų ugdymo knygos
- Wolfgang Goebel, Michaila Glockler „Padėkime augti. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“. Tai yra mamos biblija visais vaiko auginimo klausimais (knygos apimtis virš 600 psl.) - tiek medicininiais, tiek ugdymo. Esminis šios knygos išskirtinumas, kad joje pateikiamas visuminis požiūris į vaiko raidą, remiantis antroposofija. Ši holistinės medicinos kryptis traktuoja žmogų kaip nedalomą kūno, sielos ir dvasios vienovę, gydyme subtiliai panaudojant gamtos ir žmogaus ryšius, meno terapiją, saviugdą. Antroposofinė medicina vakarietiškąją akademinę mediciną, papildo įžvalgomis apie žmogaus sielos ir dvasios raidą, taip sukuriant vientisą medicininę pedagoginę koncepciją. Pirmoji knygos dalis apima kasdienes vaikų ligas, negalavimus ir būdus, kaip juos gydyti. Antroje knygos dalyje aptariamos vaikos raidos stadijos ir pateikiama patarimų, kaip individualiai ugdyti kiekvieną vaiką, taip pat nuorodų suaugusiųjų saviugdai. Kalbama ir apie tai, kaip šiais laikais išvengti raidos sutrikimų. Trečioji dalis skirta pedagogikai ir gydomajam jos poveikiui aptarti. Autoriai teigia, kad šiais laikais puoselėjant naują šeimos ir auklėjimo kultūrą privalu atsižvelgti į ugdymo ir gydymo tarpusavio ryšius. „Padėkime augti. Sveikas ir saugus vaikas nuo kūdikystės iki brandos“ - knyga, apimanti medicinos, vaiko raidos stadijų, ugdymo, lavinimo žinias, remiantis antroposofija.
- Aušra Kurienė „Kaip užauginti žmogų“. Vaikų psichologės Aušros Kurienės knyga apima bene plačiausią vaikų amžiaus ir temų spektrą panašių knygų kontekste.
- Danielis J. Siegelis, Tina Payne Bryson „Auklėjimas be dramų“. Norite, jog vaikai liautųsi elgęsi netinkamai, bet taip pat norite reaguoti pagarbiai ir skatinti savo vaikus tobulėti? Norite santykius kurti, o ne griauti? Norite mažiau dramų? Galite tai pasiekti. Žinomas psichiatras Danielis J. Siegelis ir vaikų raidos ekspertė Tina Payne Bryson žaismingai iliustruotoje knygoje „Auklėjimas be dramų“ tėvai ras paprastų ir veiksmingų patarimų, kaip elgtis prasidėjus vaiko pykčio priepuoliui ar agresijai, išmokys švelniai numalšinti jo emocines audras ir nerimus. Knyga „Auklėjimas be dramų“ - iš esmės apie tai, kaip visapusiškai lavinti vaiko protą ir nuraminti kylančias audras. Autoriai, paaiškindami kaip veikia, vystosi vaiko smegenys, siūlo metodą, patariantį aiškiai nubrėžti ribas, tačiau išlikti emociškai atidiems savo vaikams, bei požiūrį, kurio esmė - mokyti ir padėti vaikams priimti teisingus sprendimus.
- Edita Čekuolienė (pavadinimas nenurodytas). Tai dar viena bendro pobūdžio ir plataus temų spektro knyga apie vaikų auginimą, parašyta psichologės Editos Čekuolienės. Knyga sudaryta iš 11 skyrių, kiekviename jų - vis skirtingos problemos, pradedant augi(ni)mo sezonais, mamų, tėčių ir senelių santykiais, pereinant prie skirtingo amžiaus vaikų šeimoje, jų gebėjimų ir talentų, ožiukų dresavimo ir ežiukų prisijaukinimo ir baigiant sudėtingais augi(ni)mo laikotarpiais, kančios pamokymais bei džiugiomis pamokomis. Taip pat yra atskiras skyrius aktualus šiuolaikiniams vaikams, tai interneto ir kt. Tai knyga visiems tėvams, vis ieškantiems kaip geriau auklėti savo vaikus, kaip elgtis vienose ar kitose situacijose ar tiesiog bendram suvokimui apie vaikų ugdymą praplėsti.
- Ramunė Murauskienė „(Ne)tobulos mamos užrašai“. Psichologės, kūrybingos ir ieškančios mamos užrašai. Tai viena iš paprasčiausiai parašytų knygų apie vaikų auginimą, bet ne prasčiausiai, ji - viena iš mano favoričių. Autorė, pati būdama trijų vaikų mama, o kartu psichologe, rašydama šią knygą remiasi ne viena teorija, o apima daug bendrų per gyvenimą sukauptų žinių, patirties, filosofijos, asmeninių įžvalgų. Jos knyga - gyvoji psichologija, paremta humanistine - dar vadinama širdies - pedagogika. Knygoje rasite daug pavyzdžių iš asmeninės autorės patirties su savo vaikais.
- Rudolf Dreikurs, Vicki Soltz „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“. Tėvai nebežino, kaip šiais laikais elgtis su vaikais. Vaikų psichiatras dr. Rudolfas Dreikursas, šios knygos autorius, pataria nei nuolaidžiauti jiems, nei bausti, o tapti vaikų draugais. Knygos autorius dr. R.Dreikursas yra artimiausias individualiosios psichologijos kūrėjo Alfredo Adlerio sekėjas, jo idėjų propoguotojas, ir šioje knygoje jis daugiausia remiasi Adlerio metodikomis. Rudolfo Dreikurso knygoje „Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams“ aprašomi vaikų auklėjimo būdai kaip mokomoji priemonė probleminiuose tėvų ir vaikų santykiuose.
- Shefali Tsabary „Sąmoninga tėvystė. Kurkime darnų ryšį su vaiku“. Tai naujoviškas, netradicinis, gal net revoliucinis požiūris į auklėjimą: knyga apie dvasinį bendravimą su vaikais. Shefali Tsabary vaiką vertina kaip savotišką tėvų veidrodį, kuriame tėvai gali pamatyti pamirštą save. Tėvai, kurie randa kelią į savo vidinę tapatybę, gali užmegzti gilų vidinį ryšį su savo vaiku. Taigi vaikai padeda tėvams išgyventi dabarties akimirką, atsisakyti egoizmo ir susitelkti į esminius dalykus. Pasak autorės, kiekvienas vaikas gimsta turėdamas jau savo gyvenimo scenarijų, kad jie patys jau žino, kas yra ir kuo nori būti šiame pasaulyje. Shefali Tsabary auklėjimo metodai išskirtiniai, nes orientuoti į psichologiškai išsilavinusią ir dvasiniais ieškojimais besidominčią auditoriją, o pratarmę šiai knygai parašė pats Dalai Lama.
- Adele Faber ir Elaine Mazlish (pavadinimas nenurodytas). Adele Faber ir Elaine Mazlish - visame pasaulyje pripažintos ir daugybę apdovanojimų laimėjusios suaugusiųjų-vaikų santykių ekspertės. Jau klasika tapęs kūrinys šiuo metu yra toks pats aktualus ir naudingas kaip ir tuomet, kada pirmą kartą pasirodė prieš trisdešimt metų, tik autorės naujus leidimus, kad šie būtų dar efektyvesni, papildė praktiniais pratimais. Tai praktiškas ir aiškus gidas tėvams, norintiems efektyviai bendrauti su savo vaikais. Gausybė aprašymų, pavyzdžių ir iliustracijų pateikia paprastos informacijos ir žinių, kuriomis tėvai gali nedelsiant pasinaudoti praktiškai - mokytis kalbėtis bei spręsti problemas.
- (Pavadinimas nenurodytas) „Langas į vaiko pasaulį“. Knygoje pateikiama daug praktinių pavyzdžių, kaip galime pažvelgti į paslaptingą vaiko pasaulį, jį suprasti, padėti išgyventi krizes, įveikti sunkumus, paskatinti augimą. „Nors apie vaikystę paprastai kalbama kaip apie šviesų, nerūpestingą ir laimingą gyvenimo laikotarpį, dažnam vaikui šeimoje, mokykloje tenka susidurti su priešiška aplinka, negeranoriškais ar tiesiog nepakankamai supratingais suaugusiais, patirti baimę, kaltę, vienatvę, netektis. Šie patyrimai gali sukelti įvairių psichologinių simptomų, trikdyti sklandžią vaiko asmenybės raidą.
- Isabelle Filliotaz „Viską išbandžiau“. Pavargę tėvai dažnai nuleidžia rankas. Kaip susitarti su vaikais, kai jie nenori rengtis ir tvarkytis, priešgyniauja, kai reikia eiti į mokyklą ar miegoti? Nevaldomą ar nervinantį savo mažylių elgesį tėvai linkę vertinti kaip piktavališkumą ir įžūlumą. Esama ir tokių, kurie kaltina save ir įžvelgia čia traumos padarinius. O gal yra kitų priežasčių? Knygoje mažai teorijų, daugiau pateikiama iškalbingų piešinių, koncentruotų mokslinių aiškinimų ir naujoviškų patarimų, tėvams siūlančių elgtis pagal konkretų vaiko amžių. Isabelle Filliozat - psichologė, psichoterapijos pedagogė, Ryšių ir emocijų supratimo mokyklos vadovė, daugybės knygų autorė.
Siauresnio profilio knygos apie konkrečias temas, problemas
- Bruno Bettelheimas „Kodėl mums reikia stebuklo“. B.Bettelheimą išgarsino įvairias traumas patyrusių vaikų terapijos metodas. „Kodėl mums reikia stebuklo“ - vienas svarbiausių B.Bettelheimo darbų, jame į pasakas pasižiūrima psichoanalitiko žvilgsniu. Čia aptariamos visame pasaulyje žinomos pasakos ir atskleidžiama didžiulė jų reikšmė vaiko emocinei ir psichologinei raidai. Autorius teigia, kad pasakos per savo unikalią struktūrą perduoda vaikui tai, kas labai svarbu kiekvienam bręstančiam žmogui - įrankius suvaldyti savo vidinį pasaulį, orientyrus suvokti sudėtingas gyvenimo situacijas ir pagalbą ieškant iš jų išeities.
- Wolfgango Bergmanno, Geraldo Hütherio knyga „Priklausomybė nuo kompiuterio“. Knygoje rašoma apie tai, kuo vaikus traukia kompiuteriai, tačiau joje informacija apie medijas, smegenyse vykstančius pokyčius ir priklausomybę nuo kompiuterio išdėstyta visiškai kitaip nei internete. Vienas garsiausių vokiečių vaikų ir šeimos psichologų Wolfgangas Bergmanas kartu su kolega Geraldu Hütheriu teigia, kad nors realus pasaulis daugeliu atžvilgių yra įdomesnis ir įvairesnis už kompiuterinį, dažnai jis tampa skurdus, nes jame trūksta to, ko augančiai kartai reikia norint atsiskleisti: užduočių, vizijų ir pavyzdžių, į kuriuos būtų galima orientuotis, struktūrų, kurios suteiktų paramą, ir žmonių, kurie suteikia globą, vertina, pripažįsta, padrąsina ir stiprina pasitikėjimą.
- Zariana ir Nina Nekrasovos „Be pavojų. Nuo gimimo iki mokyklos“. Kuo gi pasikliauti tėveliams, išleidžiantiems vaiką į mokyklą, sporto sekciją ar pas draugus? Autorės yra įsitikinusios: pasikliauti turime tik pačiais vaikais, juk mes negalime visą laiką būti šalia. Tačiau mes galime padaryti taip, kad vaikas širdyje jaustųsi saugus, įdiegdami jam vidinio saugumo įgūdžius ir juos vystydami. Autorių nuomone, vaikų saugumo taisyklės laikosi ant trijų banginių, kitaip sakant, yra sudarytos remiantis trimis pagrindinėmis tiesomis. Jei tėvai jas žino ir taiko, vaikas turi daug daugiau šansų išvengti pavojingų traumų, tiek fizinių, tiek ir dvasinių. Knygoje medžiaga išdėstyta pagal vaiko amžių: nuo gimimo iki mokyklos.
- Dario Martinelli „Laiškai sūnui vegetarui“. Italų semiotikos profesorius ir mylintis tėtis Dario Martinelli trejus metus rašė laiškus sūnui, pradėjęs, kai jam sukako pusė metų. Šie laiškai, tarsi mažos esė apie esmines gyvenimo etines ir moralines vertybes, turinčias jungiančią teminę jungtį - gyvūnų temą. Autorius teigia, kad vaiko auginimo procese svarbu ne tik jo fizinė ar psichinė gerovė, ne mažiau svarbu nuo mažų dienų diegti jam moralines vertybes, skatinti jį gyventi atsakingai už supančią aplinką, gyventi harmonijoje su kitomis šioje planetoje gyvenančiomis gyvomis būtybėmis.
- Ross Campbello „Kaip mylėti savo paauglį“. Visiems tėvams, auginantiems paauglį, rekomenduoju perskaityti Rosso Campbello knygą „Kaip mylėti savo paauglį“, kurioje tikrai rasite begalę patarimų, kaip elgtis paaulgystės metais su savo atžalomis. Dažnai klaidinga paauglystės samprata ir nerealistiniai lūkesčiai pastūmėja tėvus į nusivylimą. Išmintingi dr. R.Campbello patarimai padės jums ir jūsų paaugliui tapti artimesniems.
- Alice Miller „Gabaus vaiko drama“. Anot autorės, „neįmanoma pakeisti praeities, neįmanoma panaikinti vaikystėje patirtų traumų. Tačiau galime keistis patys, galime „sutaisyti“ save, atgauti prarastą vienovę.“ Tam reikia atsigręžti į praeitį, atverti duris į vaikiškos tikrovės suvokimą bei sąmoningai išgyventi išstumtus jausmus. Knyga neilgo turinio, bet kiekvienas sakinys yra be galo koncentruotas.
- Dr. R.W.Greene'as „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas - it tiksinti bomba“. Žymus vaikų psichologas dr. R.W.Greene'as knygoje „Nevaldomų vaikų nebūna: kai vaikas - it tiksinti bomba“ pristato auklėjimo metodą, kuris padės suprasti ir auginti rizikingos elgsenos vaikus, stokojančius lankstaus mąstymo, gebėjimų prisitaikyti, pakelti nusivylimą ir spręsti užklupusias bėdas. Dr. Kai jūsų vaikui pakanka įgūdžių tinkamai atsakyti į jam keliamus reikalavimus ir jo atžvilgiu puoselėjamus lūkesčius, jis tą ir daro. Jei jam pakanka įgūdžių įveikti nesutarimus, susitaikyti su mintimi, kad pasikeitė planai, priimti suaugusiųjų nubrėžtas ribas ar keliamus reikalavimus ir dėl to nesijausti sugniuždytam, jis be didesnių nesklandumų susidoros su šiais iššūkiais. O štai neturėdamas šių įgūdžių - nesusidoros.
- Elaine N. Aron (pavadinimas nenurodytas). Itin didelis jautrumas būdingas 15-20 proc. vaikų. Jie, regis, pastebi menkiausią maisto skonio ar temperatūros pasikeitimą, krūpčioja nuo triukšmo ir ima verkti, vos į akis tvyksteli ryški šviesa. Juos lengva įskaudinti, jie dažniau nerimauja, ilgiau pasvarsto prieš veikdami, skaudžiai išgyvena dėl neteisybės, žiaurumo ir neatsakingumo. Kai šią savybę suvokiame kaip jautrumą, galima apie ją kalbėti tiksliau, įžvelgti daugybę jos privalumų, o svarbiausia - kompetentingiau ugdyti jautrius vaikus. Knygos autorė, psichologė tyrėja ir klinikinės psichologijos specialistė Elaine N. Aron taip pat yra itin jautrus asmuo ir tokio asmens motina.
- Jennifer Senior „Tėvystės paradoksai“. Pasaulyje yra daug knygų apie tai, kokią įtaką tėvai daro vaikų g…
Kiti Ekspertų Patarimai ir Rekomendacijos
Kamilė Krasauskienė rekomenduoja dr. A. Solter knygą „Ašaros ir pykčio priepuoliai: ką daryti, kai kūdikiai ir vaikai verkia”. Ji suteikia žinių, kaip aktyvi emocinės įtampos išveika juokiantis, verkiant ar pykstant gali teigiamai veikti vaikų psichinę ir fiziologinę sveikatą. Knyga aiškiai ir gana glaustai parašyta, ją lengva skaityti. Žavu tai, kad autorė dalinasi savo pačios praktinio darbo patirtimi ir situacijomis iš savo asmeninio gyvenimo, o tai leidžia dar vaizdžiau suvokti pagrindines knygos mintis. Čia skaitytojai gali rasti atsakymus apie psichologinę verkimo naudą, kūdikių, vaikų streso mažinimo mechanizmus, aiškias rekomendacijas, ką daryti, kai vaikas mušasi, verkia, jam skauda fiziškai. Taip pat šiame leidinyje pateikiama informacija apie emocinio saugumo kūrimą ir galimą pagalbą, padedant vaikams atsistatyti po trauminių patirčių. Nors knygoje nemažai rašoma apie vaikus, tačiau joje pateikta naudinga informacija apie suaugusių emocijų reguliavimą ir jų naudą. Tad ši knyga gali būti įdomi ir prasminga kiekvienam iš mūsų.
Taip pat skaitykite: Apie „Gabaus vaiko dramą“
Ieva Sutkaitienė rekomenduoja David Burns knygą „Geros nuotaikos vadovas“. Ji, mano manymu, privaloma turėti visiems pilnametystės sulaukusiems. Profilaktiškai ją perskaityti tikrai gali visi. O tiems, kurie patiria vienokius ar kitokius psichologinius sunkumus, rekomenduoju šią knygą visada turėti po ranka. Tai puikus praktinis vadovas į geresnę savijautą.
Jurga Dapkevičienė rekomenduoja James Martin, S. J. parašytą „Jėzuitų patarimai visiems gyvenimo atvejams“. Knygoje daugiausia dėmesio skiriama tiems dvasiniams aspektams, kurie lengvai pritaikomi kasdienybėje ir yra gerai pagrįsti psichologiškai: paprastai ir aiškiai išdėstyti meditacijos būdai, vaizdinių panaudojimas sprendžiant problemas, kasdienė dienos peržvalga, nepamirštant dėkingumo - puikūs depresijos ir nerimo priešnuodžiai, sprendimo priėmimas, apjungiant jausmus ir protą - gali būti labai naudingi linkusiems dvejoti ir abejoti.
Giedrė Nomeikienė rekomenduoja knygą „Penkios meilės kalbos“ visiems, kurie nori atrasti atsakymus į klausimus, ką daryti, kad santykiai išliktų švieži, jaudinantys, nepaisant įsivyravusios kasdienybės. Kaip elgtis, norint santykius auginti, tobulėti juose, kaip asmenybei. Kodėl santykiuose nesijaučiu mylimas. Kodėl mano antroji pusė nuolat kamantinėja, ką jaučiu…
Brigita Kaleckaitė rekomenduoja perskaityti knygą „Kūno maištas“. Knygoje ji dalinasi savo psichoterapinio darbo patirtimi. Autorė pastebėjo, kad vieni suaugę lanko psichoterapiją, perdirba savo traumuojančias patirtis iš vaikystės, priima savo tėvus tokius, kokie yra, ir susitaiko su jais, gali toliau bendrauti ar gyventi kartu. Tačiau yra dalis žmonių, kurie praeina tą patį procesą, ir jiems vis tiek sunku. Kankina košmarai, apima nerimas, nuolat skauda galvą ar niekaip nepavyksta išsivaduoti iš slogių būsenų. Alice Miller teigia, kad tokie žmonės dažniausiai susitaiko su tėvais proto lygmenyje, tačiau kūno atmintis ir jausmai iš praeities niekur nedingsta. Mūsų kūne įsirašo mūsų sunkios vaikystės patirtys ir mes giliai giliai pasąmonės lygmenyje negalime atleisti mus skriaudusiems tėvams.
Neringa Mickevičienė rekomenduoja Dr. Arlene Drake knygą „Vidinis vaikas. Kaip išgyti po vaikystėje patirto smurto”. Šios knygos eilutės profesionaliai ir palaipsniui veda skaitytoją per vidinio vaiko psichologinę perspektyvą. Visi turėjome vaikystę ir nebūtinai iš jos likę malonūs prisiminimai apie mylinčius, suprantingus tėvus, sukurtą artimą ryšį, rūpestį bei atsidavimą. Dalis patyrė socialinį, fizinį, emocinį, seksualinį ar kitos rūšies smurtą, nepriežiūrą, gyveno nuolatinėje įtampoje ar susidūrė su emocinio artumo stoka.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Svarbūs Aspektai Auginant Vaikus
Šiais laikais, kai yra labai daug galimybių rinktis - teorijas, daiktus - auginant vaikus pametame esmių esmę - dėl ko vaikai ateina į šį pasaulį. Gyvename visuomenėje, kur dominuoja lengvai apskaičiuojami, aprašomi - hard - dalykai, o visa tai, ko priežastis ir pasekmė nėra akivaizdi, ko rezultatas matomas ne po savaitės, tai, kas slepiasi už žmogiško santykio, ryšio - soft - tarsi nueina į antrą planą.
Santykis su vaiku
Vaikui reikia lygiaverčio santykio: mažesnis, silpnesnis, skurdesnis nereiškia mažiau vertingas. Didesnis, stipresnis, šmaikštesnis nereiškia labiau vertingas. Antra - būtina pagarba. Trečia - santykis turi būti autentiškas: tai, ką sakau, tai ir galvoju. Tikrai nebūtina sakyti viską, ką galvoji - kartais verta patylėti, bet sakant reikia atsakyti už savo žodžius.
Emocijos
Mes tarsi linkę sau leisti tik gražias emocijas, vaikams - ypač ryškiai. Kaip suprasti, kad vaikas gali išgyventi ne tik malonius jausmus? Bet tikrai nemalonu, kai vaikas išgyvena nemalonius jausmus! Tėvų funkcija - ne sukurti pasaulį, kuriame nėra liūdesio. Būtų pavojinga, jei vaikas iš tikrųjų nemokėtų nei užjausti, nei supykti, nei išsigąsti. Tėvų atsakinga misija - išmokyti su visais jausmais gyventi.
Jausti savo jausmus
Kaip galima mokytis pažinti savo jausmus, jei to nedarei vaikystėje? Labai jautrus klausimas. Mes neatsimename, kaip ir ką su mumis pačioje gyvenimo pradžioje darė mama: čiūčiavo, liūliavo, prausė ir maitino. Neatsimename, bet visa tai liko mūsų atmintyje. Kai suaugame ir turime savo kūdikius, pačios tampame mamomis, ta atmintis nesąmoningai pradeda veikti. Blogiausia yra jaustis kaltai dėl savo jausmų.
Pagalba
Įsivaizduojame, kad stiprybė yra neigti, kad reikia pagalbos. Bet kai kalba eina apie psichologinę pagalbą, kažkaip pasimetame. Taip galim…
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje