Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos kūnas patiria daugybę pokyčių. Šiame straipsnyje aptarsime fizioterapijos, įskaitant mitybą, fizinį aktyvumą ir kitas terapijas, naudą ir galimą riziką nėštumo metu.
Mitybos Svarba Nėštumo Metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Ko Reikėtų Vengti Maitinantis Nėštumo Metu?
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Kofeino Vartojimas Nėštumo Metu
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Vitaminų ir Mineralų Svarba
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Vaistų Vartojimas Nėštumo Metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. 1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi Įpročiai Nėštumo Metu
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Fizinis Aktyvumas Nėštumo Metu
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Ką Reikia Atsiminti Sportuojant Nėštumo Metu?
Pasak V. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Rekomenduojamas Fizinio Aktyvumo Intensyvumas
Nėščiosioms rekomenduojama vidutinio intensyvumo fizinė veikla. Kaip suprasti, kad veikla yra būtent vidutinio intensyvumo? Užsiimant ja kvėpuojate dažniau, bet nedūstate, pagreitėja širdies ritmas, po 10 min. galite pradėti lengvai prakaituoti, galite lengvai kalbėti, tačiau dainuoti būtų sunku. Tokio aktyvumo metu sunaudojama 3 kartus daugiau kalorijų nei sėdint ramiai. Vidurtinio intensyvumo fizinės veiklos pavyzdžiai: greitas pasivaikščiojimas (5 km/val. Jei iki nėštumo reguliariai nesportavote, gyvenote sėslų gyvenimo būdą, Jūsų kūno masės indeksas (KMI) iki nėštumo buvo didesnis nei 25 kg/m², esate vyresnė nei 35 metų amžiaus, fizinės veiklos intensyvumą, dažnį ir trukmę, didinkite palaipsniui - galite pradėti nuo retesnių, ne kasdienių užsiėmimų. Pradėkite nuo 10 minučių per dieną ir palaipsniui ilginkite mankštos trukmę iki 15 min, o vėliau ir iki 30 min.; galite ją dalinti į 10-15 min.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Fizinis Aktyvumas Laukiantis Dvynukų ar Trynukų
Jei laukiatės dvynukų ar trynukų, vaikščiojimas ir plaukimas yra tinkamas fizinio aktyvumo pasirinkimas, tačiau rekomenduojama vengti intensyvių jėgos pratimų ir sunkių svarmenų kėlimo.
Kada Reikia Vengti Fizinio Aktyvumo?
Reikia vengti bet kurio fizinio aktyvumo, jei yra tikimybė nukristi, pavyzdžiui, badmintonas, tenisas (nes nėštumo metu kinta kūno svorio centras, tad padidėja tikimybė nesuvaldyti pusiausvyros ir nukristi), fizinio krūvio aukštumose (daugiau nei 2500 m. jei gliukozės kiekis yra mažesnis nei 5,5 mmol/l - prieš fizinius pratimus rekomenduojama pavalgyti angliavandenių ir baltymų turinčio maisto (1-3 val.
Kelionės Nėštumo Metu
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Saulės Vonios ir Perkaitimas
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.
Miego Svarba Nėštumo Metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. „Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Emocinė Būsena Nėštumo Metu
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Kaip Susidoroti Su Emociniais Pokyčiais?
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. „Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.
Vitamino D Svarba Nėštumo Metu
Mokslininkų tyrimai atskleidžia, kad trečdalis vaisingų ir ką tik pagimdžiusių moterų turėjo nepakankamą vitamino D lygį. Nėštumo metu motinų kaulų sistema buvo silpnesnė, ypač juosmeninėje, klubo, dilbio srityse.
Tyrimai Apie Vitamino D Poveikį
Tuo tarpu Danijoje atlikti panašūs tyrimai nustatė, kad vitamino D papildai nepagerina nėščiųjų ar jų kūdikių kaulų kokybės. MAVIDOS tikslas buvo nustatyti, ar nėščiųjų, gaunančių vitamino D papildus, vaisiaus kaulų tankis bus didesnis už gavusiųjų placebą. Tyrimui buvo atrinktos 1149 moterys iš Sautamptono, Šefildo ir Oksfordo, kurios 12-ąją nėštumo savaitę dalyvavo medicininėje patikroje. 34-ąją nėštumo savaitę 83 proc. papildus vartojusių moterų ir 37 proc. Tyrime dalyvavusių moterų kūdikių kaulų tankis buvo patikrintas moderniu rentgeniniu kaulų tankio aparatu (DEXA). Danijoje vykdytam tyrimui buvo parinktos 193 moterys, planuojančios pastoti ir turinčios nepakankamą vitamino D lygį. Vienoms moterims buvo skirta kasdien vartoti didelę vitamino D dozę (70µg (2800 IU), kitoms - perpus mažesnę (35 µg (1400 IU). Iš tyrime dalyvavusiųjų 90 moterų pastojo ir pagimdė. Šlaunikaulio kaklelio kaulų tankumas 4,8 proc. labiau sumažėjo toms moterims, kurios vartojo dideles vitamino D dozes, negu toms, kurios gavo placebą. Priešingai, riešo distalinių kaulų tankumas 0, 6 proc.
Fizinis Aktyvumas ir Gestacinis Diabetas
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad visos besilaukiančios moterys, neturinčios kontraindikacijų, nėštumo metu ir po gimdymo turėtų būti fiziškai aktyvios. Fizinis aktyvumas yra svarbi besilaukiančių moterų gyvensenos ir nėščiųjų (gestacinio) diabeto valdymo dalis. Būti fiziškai aktyvia yra svarbu ne tik susirgus gestaciniu diabetu, taip pat tai rekomenduojama planuojant pastoti, nėštumo metu ir po gimdymo. Jei besilaukianti moteris yra fiziškai aktyvi, ženkliai sumažėja ir gestacinio diabeto rizika. O jei gestacinis diabetas visgi pasireiškia ir moters fizinis aktyvumas yra pakankamas - tampa žymiai lengviau pasiekti gerą gliukozės kontrolę: patvirtinta, kad reguliariai atliekami pratimai mažina gliukozės kiekį kraujyje nevalgius ir po valgio bei pagerina bendrą moters sveikatą. Tyrimai taip pat rodo, kad fizinę jėgą ir ištvermę didinantys pratimai, kuriuos atliekant didėja raumenų masė, padeda suvaldyti gliukozės kiekio svyravimus dėl geresnio audinių jautrumo insulinui.
Rekomendacijos Sergant Gestaciniu Diabetu
Venkite sėslaus gyvenimo būdo, keiskite tai į bet kokio intensyvumo, net ir lengvą fizinę veiklą. Kasdienių fizinių veiklų aktyvumo, tokių kaip įprasta namų ruoša, buities darbai ar apsipirkimas parduotuvėje, dažniausiai nepakanka gerai sveikatai palaikyti ar pagerinti. Širdies ir kraujagyslių sistemą stiprinančią fizinę veiklą (kitaip vadinama aerobine fizine veikla - kai ritmingai ir nenutrūkstamai aktyvinamos didžiosios raumenų grupės, pvz.: vaikščiojimas, aerobika, plaukimas, stacionaraus dviračio minimas), trunkančią nors 150 min. vidutinio intensyvumo aerobinė fizinė veikla (pratimai) - nors 150 min.
Fizinio Aktyvumo Poveikis Gliukozės Kiekiui Kraujyje
Skirtingas pratimų pobūdis ir fizinio aktyvumo trukmė gali turėti skirtingą poveikį gliukozės kiekiui kraujyje. Įprastai, saikingas vidutinio intensyvumo fizinis krūvis mažina gliukozės kiekį kraujyje, tačiau nesukelia hipoglikemijos ir gerina bendrą moters savijautą. Kita vertus, didelio intensyvumo trumpa treniruotė gali greitai padidinti gliukozės kiekį kraujyje, nes organizmas išskiria sukauptą gliukozę į kraują tam, kad patenkintų staiga padidėjusį energijos poreikį. Daugeliu atvejų gliukozės kiekis treniruotės metu arba netrukus po jos sumažėja, išskyrus atvejus, jei mankštinatės labai trumpai. Jei po treniruotės gliukozės kiekis išlieka padidėjęs, kitą kartą sportuojant sumažinkite treniruotės intensyvumą arba ilginkite jos trukmę, pavyzdžiui, vietoje 15 min., pailginkite laiką iki 30 min. Bandydama įvairias fizines veiklas, kas kartą matuokite gliukozės kiekį kraujyje prieš ir po treniruotės, tuomet atrasite sau tinkamą užsiėmimą bei jo intensyvumą. Sportuojant ilgiau ir intensyviau, ypač, jei gestacinio diabeto gydymui yra švirkščiamas insulinas, svarbu atidžiai stebėti savo savijautą, reguliariai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir, esant hipoglikemijos simptomams ar gliukozės kiekiui mažiau nei 4 mmol/l, skubiai imtis priemonių hipoglikemijai suvaldyti ar jos išvengti.
Mityba Po Gimdymo
Iš karto po gimdymo norisi vėl prisiminti jau ne vieną mėnesį pamirštą lengvumo jausmą. Vienos žadame mažiau valgyti nuo rytdienos, kitos ieškome efektyvios dietos. Nėra taip paprasta. Normaliai nėštumo metu priaugama maždaug 12-20 kg. Lieknesnės moterys svorio priauga daugiau, o stambesnės - mažiau. Labai dažnai nepavyksta neviršyti rekomenduojamo priaugti svorio. Po gimdymo apie pusmetį moters svoris palengva mažėja: pirmus tris mėnesius svoris mažėja greičiau, o tarp trečio ir šešto mėnesio - lėčiau. Pradėti intensyviau kovoti su kilogramais rekomenduojama nebežindančioms mamoms, kai atsiranda mėnesinės, nes tada mažesnė grėsmė, kad moters organizmui pritrūks maisto medžiagų ar dings pienas. Kita vertus, netgi badaujant pieno sudėtis nesikeičia, ji išlieka pastovi, kad vaikas būtų apsaugotas.
Mityba Žindymo Metu
Kol kūdikį maitinate krūtimi, teks atsisakyti griežtos dietos, nes šiuo metu jums reikia ne mažiau kaip 2000 kcal per parą. Norinčioms sulieknėti maitinimas krūtimi yra tarsi sportas, mat žindymo metu energijos poreikis padidėja 500-550 kcal per dieną, t.y. tiek kalorijų mamai reikia daugiau nei prieš nėštumą. Iš jų apie 150-200 kcal gaunama iš dar nėštumo metu sukauptų riebalų atsargų. Taigi gamta sutvarkė taip, kad būsimoji mamytė kauptų maisto atsargas riebalų pavidalu, o vėliau jas panaudotų žindydama. Mamytė turi valgyti daugiau - su maistu ji turi gauti apie 300-400 kcal per dieną daugiau nei iki nėštumo. Vidutiniškai mama per dieną turėtų gauti 2200-2500 kcal. Tai nėra mažai. Šis metas yra tinkamas savo valgymo režimui sureguliuoti.
Mitybos Principai Po Gimdymo
Laikykitės sveikos mitybos piramidės principo - kuo įvairesnis maistas. Norint reguliuoti svorį ir užsitikrinti gerą sveikatą, reikia rinktis daugiau maisto produktų, sudarančių piramidės pagrindą, ir mažinti išdėstytų piramidės viršuje. Laikydamosi mitybos piramidės principo kasdien valgysite įvairų maistą, gausite visų reikalingų maisto medžiagų, reikiamų kalorijų ir taip galėsite išlaikyti normalų kūno svorį. Prisiminkite, kad pusę lėkštės turi užimti daržovės. Daugiau valgykite gerųjų riebalų, kurių gausu aliejuje, riebioje jūros žuvyje, riešutuose. Riebalai, turintys omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių, yra labai svarbūs mažylio smegenų ir tinklainės vystymuisi. Omega-6 riebalų rūgščių gausu saulėgrąžų, rapsų, alyvų aliejuje, o omega-3 - riebioje žuvyje, riešutuose, saulėgrąžose ir kitose sėklose. Laikykitės valgymo režimo. Tai padės sumažinti per didelį suvalgomo maisto kiekį. Valgykite tris kartus: ryte, vidury dienos ir į pavakarę. Venkite užkandžiavimo.
Sąnarių Skausmas Nėštumo Metu
Sąnarių skausmas nėštumo metu yra viena dažniausių problemų, su kuria susiduria būsimos mamos, ypač antrąjį ir trečiąjį trimestrą. Tai nėra pavojingas reiškinys, tačiau gali smarkiai paveikti kasdienį komfortą, miegą ir judėjimą.
Kodėl Atsiranda Sąnarių Skausmas?
Sąnarių skausmo priežastys nėštumo metu dažniausiai susijusios su natūraliais organizmo pokyčiais. Vienas pagrindinių veiksnių - hormonas relaksinas, kuris atpalaiduoja raiščius ir leidžia dubeniui pasiruošti gimdymui. Tačiau dėl šio proceso sąnariai tampa laisvesni, mažiau stabilūs ir jautresni apkrovai. Papildomai skausmą gali skatinti:
- augantis svoris ir didesnė apkrova stuburui, keliams bei klubams,
- laikysenos pokyčiai - dubens posvyris į priekį, tempimas apatinėje nugaros dalyje,
- skysčių kaupimasis, sukeliantis sąnarių patinimą, ypač riešuose.
#
tags: #fizioterapija #nestumo #metu