Etninė kultūra atlieka svarbų vaidmenį ugdant asmenybę, kuri pasižymi kultūriniu sąmoningumu, patriotiškumu, tautine savimone, saviverte, bendruomeniškumu, kūrybiškumu, dorumu, sveika gyvensena ir kitomis laiko patikrintomis vertybinėmis nuostatomis. Šis straipsnis nagrinėja etninės kultūros ir folkloro svarbą vaikų auklėjime, apžvelgiant įvairius aspektus - nuo tradicijų perdavimo iki kompetencijų ugdymo.
Įvadas
Troškimas pažinti savo protėvių kultūrą yra prigimtinis, kylantis iš savęs identifikavimo ir savivokos poreikio. Etninės kultūros dalyko paskirtis - sudaryti sąlygas mokiniams įgyti etninės kultūros pagrindus ir formuotis kultūrinį sąmoningumą, pažįstant jos įvairovę, simbolių, papročių ir kitų reiškinių, objektų kilmę, prasmę, svarbiausias ypatybes, išsiugdant etnokultūrinės raiškos gebėjimus, savo tautos kultūros savitumo suvokimą ir vertybinį santykį su kitų tautų kultūromis.
Etninės kultūros samprata ir apimtis
Etninė kultūra apima įvairias žmogaus gyvenimo ir kultūros paveldo sritis - pasaulėjautą, mitologiją, paprotinį elgesį, šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos šventes, papročius, tradicinius amatus ir ūkinę veiklą, etnografinių regionų savitumą, kultūrinį kraštovaizdį ir tradicinę architektūrą, tautinį kostiumą, kulinarinį paveldą, tarmes, sakytinį, muzikinį, choreografinį ir žaidybinį folklorą, tautodailę, tradicinius amatus, liaudies mediciną, etnokosmologiją ir kitas sritis. Dėl sinkretinio etninės kultūros pobūdžio etnokultūrinis ugdymas apima visų dalykų ugdymo sritis.
Etninės kultūros vaidmuo ugdymo procese
Etninei kultūrai tenka reikšmingas vaidmuo sudarant sąlygas ugdytis asmenybei, pasižyminčiai kultūriniu sąmoningumu, patriotiškumu, tautine savimone ir saviverte, bendruomeniškumo, kūrybiškumo, doros, sveikos gyvensenos ir kitomis laiko patikrintomis vertybinėmis nuostatomis. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Pažinimo kompetencija
Pažinimo kompetenciją mokiniai ugdosi nagrinėdami tautos kultūros reiškinius ir objektus, jų kilmę, prasmę, savitumą bei įvairovę skirtinguose istoriniuose ir sociokultūriniuose kontekstuose. Per etninės kultūros pamokas mokiniai aiškinasi etninės kultūros faktus ir sąvokas, aptaria įvairių subjektų (asmenų, kuriančių ir puoselėjančių etninės kultūros vertybes, jas kaupiančių ir tyrinėjančių) vaidmenį. Perimdami tautos kultūros tradicijų patirtį, mokiniai ugdosi gebėjimus pažinti save ir pasaulį. Siedami įvairių etninės kultūros sričių žinias, patirtį ir įgūdžius, palygindami įvairias tradicijas, formuojasi etninės kultūros visumos suvokimą. Per etninės kultūros pamokas mokiniai kuria darnius tarpusavio santykius, suvokdami savo vaidmenį šeimos, giminės, bendruomenės ir tautos sociokultūriniame gyvenime, perimdami paprotinio elgesio normas, puoselėdami ir tęsdami socialinėje terpėje susiformavusias tradicijas, analizuodami jų kaitą ir dėsningumus. Remdamiesi iš kartos į kartą perduodama išmintimi, mokiniai ugdosi atjautą ir pagarbą vienas kitam, formuojasi ekologines nuostatas ir glaudų ryšį su gamta, poreikį atsakingai elgtis.
Taip pat skaitykite: Vaikų Globos Namų Kultūra
Kūrybiškumo kompetencija
Mokiniai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją išreikšdami tradicinės kultūros patirtį, tenkindami įgimtą kūrybinės saviraiškos poreikį. Jie kelia ir plėtoja etnokultūrinėmis tradicijomis pagrįstas idėjas, analizuodami, lygindami ir derindami įvairias etnokultūrinės kūrybos formas. Pasirenka interpretacijoms ir kūrybai reikalingus etnokultūros šaltinius, interpretuoja ir kuria įvairių etninės kultūros sričių kūrinius.
Pilietiškumo kompetencija
Pilietiškumo kompetenciją mokiniai ugdosi pažindami tradicijų galią, telkiančią ir vienijančią bendruomenę, visuomenę, tautą. Analizuodami protėvių išmintį, mokiniai gilinasi į darnaus gyvenimo dėsningumus, diskutuoja apie tapatumo, bendruomeniškumo, socialinės ir kultūrinės, pilietinės atsakomybės svarbą. Mokiniai nagrinėja paprotinę teisę, formuojasi harmoningą pasaulėjautą, darnų santykį su gamta, iš kartos į kartą perduodamą pagarbą Gėriui, Gyvybei ir Žemei, meilę Tėvynei. Per etninės kultūros pamokas mokiniai ugdosi solidarumą ir pagarbą, lygindami ir vertindami savo ir kitų tautų tradicijas, jų savitumą. Per įvairią etnokultūrinę raišką išreiškia savo pilietiškumo suvokimą.
Kultūrinė kompetencija
Kultūrinę kompetenciją mokiniai ugdosi gilindamiesi į kultūrinę atmintį, formuodamiesi žiniomis grįstą etnokultūrinę savimonę, išbandydami įvairią etnokultūrinę raišką, plėtodami savo polinkius ir talentus, dalyvaudami etninės kultūros veikloje, suvokdami save kaip šeimos ir giminės, bendruomenės, etnografinio regiono, tautos tradicijų tęsėjus.
Komunikavimo kompetencija
Mokiniai ugdosi komunikavimo kompetenciją išreikšdami etnokultūros patirtį ir žinias įvairiomis formomis (žodine, grafine, muzikos, šokio, teatro, medijų ir kt.), formuluodami ir pagrįsdami idėjas, tinkamai vartodami sąvokas. Per etninės kultūros raišką mokiniai stiprina tarpusavio ryšius, norą bendrauti. Bendrauja laikydamiesi paprotinių elgesio normų (dėmesingumo, pagarbos pašnekovui), pasirinkdami tinkamą raišką, kurdami teigiamus tarpusavio santykius, atsižvelgdami į komunikavimo tradicijų panašumus ir skirtumus.
Etninės kultūros integravimas į ugdymo procesą skirtinguose koncentruose
Etninės kultūros ugdymas yra integruojamas į ugdymo procesą skirtinguose koncentruose: pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame. Kiekviename iš šių koncentrų keliami skirtingi uždaviniai ir siekiama skirtingų tikslų, atsižvelgiant į mokinių amžių ir gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos vaikų literatūrai
Pradinis ugdymas (1-4 klasės)
Pradiniame ugdyme didelis dėmesys skiriamas etninės kultūros pažinimui per patirtį ir praktinę veiklą. Mokiniai susipažįsta su šeimos, giminės, namų tradicijomis, mitybos ir sveikatos tausojimo papročiais, kalendorinėmis šventėmis ir su jais susijusiais darbais. Taip pat nagrinėja gamtos ir žmogaus ryšį senojoje pasaulėžiūroje, mokosi įvairių folkloro žanrų (pasakų, dainų, mįslių, patarlių ir kt.) ir tautodailės.
Žmogus, šeima, giminė (1-2 klasės)
Mokiniai aptaria žmogaus ir jo kūno dalių įvaizdžius, šeimos santykių atspindžius sakytinės ir dainuojamosios tautosakos pavyzdžiuose. Aptaria šeimos santykių modelį tradicinėje kultūroje, aiškinasi senuosius giminystės pavadinimus. Pasakoja apie savo šeimos ir giminės istoriją, tradicijas. Susipažįsta su tautinių vardų įvairove ir vardinių tradicijomis.
Gimtinė ir namai (1-2 klasės)
Mokiniai nagrinėja tradicinę namų sampratą ir jos atspindžius tautosakoje. Mokosi folkloro kūrinių apie namus. Tyrinėdami vaizdinę medžiagą ar apsilankę etnografiniame kaime, sodyboje, muziejuje susipažįsta su tradicine sodyba, aptaria jos vidų ir aplinką.
Mitybos papročiai (1-2 klasės)
Remdamiesi pavyzdžiais, mokiniai nusako tradicinius kasdieninius ir šventinius patiekalus bei jų gaminimo būdus. Aiškinasi duonos svarbą šeimos gyvenime, tyrinėja „duonos kelią“, atpažįsta įvairias Lietuvoje tradiciškai augintas javų rūšis.
Sveikatos tausojimo papročiai (1-2 klasės)
Mokiniai aptaria „gyvenimą su saule“ - etninei kultūrai būdingą dienos režimą. Susipažįsta su namų švarinimosi papročiais (kasdien ir prieš šventes), mokosi mįslių, patarlių, priežodžių apie švarą ir naudotus įrankius (pavyzdžiui, šluotą), aiškinasi su jais susijusius tikėjimus.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikiniai tėvų iššūkiai
Kalendoriniai papročiai ir šeimos narių tradiciniai darbai (1-2 klasės)
Mokiniai aiškinasi kalendorinių metų ir paros laiko sampratą tradicinėje kultūroje. Susipažįsta ir pagal galimybes išbando liaudies naudotus būdus kalendoriniam ir paros laikui nustatyti. Aptaria senuosius mėnesių, paros meto (valandų) pavadinimus. Remdamiesi patirtimi ir etnokultūrinėmis žiniomis, apibūdina išskrendančių paukščių dienas, Vėlines. Aptaria „Ožio vedimo“ paprotį ganiavos pabaigoje. Nagrinėja ir savais žodžiais apibūdina papročius per svarbiausias žiemos šventes - Kūčias ir Kalėdas, Tris karalius, Naujuosius metus, Užgavėnes. Aiškinasi, kokius tradicinius darbus šeimos nariai dirbdavo žiemą (verpė, audė, pynė, vijo virves ir kt.), kuria žiemos metui būdingus namų puošybos elementus - šiaudinius dirbinius ir karpinius. Aptaria parskrendančių paukščių dienų, Verbų ir Velykų tradicijas. Išskiria svarbiausius pavasario darbus: arimą, sėjimą, piemenavimo pradžią. Nagrinėja piemenėlių šaukinių gyvuliams, paukščių pamėgdžiojimų įvairovę.
Šeima, giminė ir bendruomenė (3-4 klasės)
Nagrinėja ir palygina skirtingų kartų ryšius anksčiau ir dabar. Aiškinasi, koks yra krikšto tėvų vaidmuo tradicinėje kultūroje. Nagrinėdami bendruomenės sampratą, apibūdina savo klasės, mokyklos, vietos bendruomenes. Diskutuoja apie geros kaimynystės ir bendruomeninio gyvenimo tradicijas, pateikia šia tema patarlių, priežodžių ir kitų tautosakos pavyzdžių. Įvertindami papročių pavyzdžius ir pasidalindami savo patyrimu, apibūdina bendruomenės ir giminės vaidmenį svarbiausiose tradicinėse šeimos apeigose - krikštynose, vestuvėse ir laidotuvėse.
Mitybos ir sveikatos papročiai (3-4 klasės)
Pasidalindami savo žiniomis ir rasta informacija šaltiniuose, mokiniai apibūdina įvairių kalendorinių švenčių svarbiausius apeiginius valgius, kai kuriuos iš jų pasigamina. Nagrinėja įvairių tradicinių maisto produktų ir vaistažolių naudingas sveikatai savybes, atpažįsta vaistažoles, pasigamina arbatų ar kitų gėrimų, valgių.
Gyvenamoji vietovė (3-4 klasės)
Mokiniai tyrinėja gyvenamosios vietovės kultūrinį kraštovaizdį - archeologijos, istorijos, architektūros ir gamtos paminklus, renka ir aptaria su jais susijusias istorijas, sakmes ir padavimus, aiškinasi vietovardžių kilmę.
Bendruomeniniai darbai ir kalendoriniai papročiai tradicinėje kultūroje (3-4 klasės)
Mokiniai aptaria tradicinius vaikų, moterų, vyrų darbus kaimo bendruomenėje. Aiškinasi talkos sąvoką ir bendruosius įvairių talkų bruožus. Išskiria svarbiausius bendruomeninius rudens darbus - bulviakasį, žiemkenčių sėją, kūlimą, linamynį. Aptaria rudens lygiadienį ir jo šiuolaikines tradicijas. Nusako pagrindinius advento papročius, darbus per to meto bendruomenines vakarones, Kūčių apeigas, „blukio vilkimo“ paprotį. Aptaria Grabnyčių (Perkūno dienos), šv. Agotos (Gabijos, Duonos) dienos papročius. Apibūdina pavasario lygiadienį ir jo šiuolaikines tradicijas. Nagrinėja Melų dienos tradicijas. Apibūdina Velykų laikotarpio (nuo Verbų iki Atvelykio) papročius. Nurodo pirmosios žalumos ir ganiavos pradžios šventės Jurginių (Jorės) ir Sekminių, kaip piemenų šventės, panašumus ir skirtumus. Išskiria bendruomeninius vasaros darbus - šienapjūtę, rugiapjūtę, linarūtę. Aptaria svarbiausius kaimo amatus.
Žmogus ir gamta senojoje pasaulėžiūroje (3-4 klasės)
Mokiniai nagrinėja gamtos objektų ir reiškinių (vaivorykštės, perkūnijos, žaibavimo ir kt.) suvokimą tradicinėje kultūroje, žmogaus ir gamtos ryšį, pagarbą kiekvienai gyvybei, gamtosaugines nuostatas. Tyrinėja Pasaulio medžio vaizdinį, pateikdami pavyzdžių iš tautosakos ir kitos liaudies kūrybos. Remdamiesi šaltiniais, apibūdina pagrindinius senovės lietuvių dievus (Perkūną, Žemyną, Gabiją, Laimą ir kt.), mitologizuotus dangaus kūnus (Saulę, Aušrinę, Dievaitį Mėnulį). Analizuoja liaudies kūrybą, susijusią su mitinėmis būtybėmis (laumėmis, giltine, velniais ir kt.). Nusako gyvūnų (žvėrių, žalčių ir gyvačių, paukščių) mitines reikšmes.
Sakytinis, muzikinis ir žaidybinis folkloras (3-4 klasės)
Mokiniai aiškinasi skaičiuočių, greitakalbių, patarlių, priežodžių, mįslių ir kitų trumpųjų pasakymų paskirtį, pasirenka jų atlikimo formą (rengia varžytuves, viktorinas ir kt.). Aptaria ir seka melų, stebuklines pasakas, pasakas su dainuojamaisiais intarpais. Diskutuoja apie šiurpių sekimo tradiciją. Susipažįsta su našlaičių dainomis, bendraisiais raudų tradicijos bruožais. Apibūdina tradicinius ganymo, medžioklės garso ir muzikos įrankius, kai kuriuos išbando.
Pagrindinis ugdymas (5-10 klasės)
Pagrindiniame ugdyme mokiniai gilinasi į etninės kultūros regioninius skirtumus, tautinio kostiumo ypatumus, mitybos ir sveikatos tausojimo tradicijas, kalendorinius papročius, tradicinius verslus ir prekybos būdus. Jie taip pat nagrinėja bendruomenių įvairovę, regioninę ir tautinę savimonę, etnokultūrines sąsajas su kitomis kultūromis.
Etnografiniai regionai, šalies kraštovaizdžio ypatybės (5-6 klasės)
Mokiniai aptaria Lietuvos etnografinius regionus - Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Suvalkiją (Sūduvą), Žemaitiją, Mažąją Lietuvą. Susipažįsta su įvairių regionų tarmėmis, tautosaka, liaudies dainomis, instrumentine muzika ir šokiais, žmonių gyvensena ir charakteriu. Palygindami regionus, apibūdina svarbiausius jų skirtumus. Aiškinasi, kokiam etnografiniam regionui priklauso gyvenamoji vietovė ir (ar) iš kokio regiono yra kilę tėvai, seneliai, proseneliai.
Bendruomenių įvairovė. Regioninė ir tautinė savimonė (5-6 klasės)
Mokiniai nagrinėja bendruomenių įvairovę (klasės, mokyklos, kaimo ar miestelio, mikrorajono ir kt.), aptaria bendruomeninio gyvenimo tradicijas. Pasitelkdami tautosaką ir kitus šaltinius, nagrinėja įvairias tautos kilmės istorijas.
Tautinis ir archeologinis kostiumas (5-6 klasės)
Naudodamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai apibūdina XIX-XX a. pr. tautinio kostiumo savitumą skirtinguose Lietuvos etnografiniuose regionuose - spalvas, raštus, galvos apdangalus, papuošalus ir kitas būdingas aprangos dalis. Nagrinėja skirtingo statuso žmonių tradicinę aprangą, atskirų jos dalių paskirtį ir sąsajas su apeigomis. Išsamiau tyrinėja savo (ar pasirinkto) etnografinio regiono tautinį kostiumą, kuria jo modelį.
Mitybos ir sveikatos tausojimo papročiai (5-6 klasės)
Tyrinėdami įvairius šaltinius, mokiniai išskiria atskirų Lietuvos etnografinių regionų kulinarinio paveldo ypatybes. Nurodo lietuviškos virtuvės tradicinius prieskonius, aiškinasi jų naudą sveikatai. Diskutuoja apie kulinarinį paveldą šiuolaikiniame gyvenime. Gilinasi į sveikos gyvensenos tradicijas, liaudies judriųjų ir sportinių žaidimų naudą sveikatai. Pasidalija savo žiniomis apie šiuos žaidimus, juos žaidžia.
Kalendoriniai papročiai, tradiciniai verslai ir prekybos būdai (5-6 klasės)
Apsilankę etnokosmologijos ar kitame muziejuje, remdamiesi įvairiais šaltiniais, mokiniai aiškinasi laiko matavimo ir kalendorinių švenčių žymenis, simbolius. Gvildena simbolines skaičių reikšmes. Apibūdina tradicines derliaus šventes ir naujus rudens švenčių papročius (Grybų šventę, Baltų vienybės dieną). Pristato rudens turgų ir mugių tradicijas. Aiškinasi šv. Andriejaus dienos, advento, Kūčių ir Kalėdų papročių, tautosakos ir kito folkloro simboliką. Aptaria kalėdinio laikotarpio turgus (saldaturgį, šeškaturgį, žąsų ir kt.). Nusako viduržiemio šventės papročius. Pateikdami pavyzdžių, įvardija Užgavėnių tradicijų panašumus.
Vidurinis ugdymas (11-12 klasės)
Viduriniame ugdyme mokiniai analizuoja etninės kultūros raidą ir kaitą, jos sąsajas su globalizacijos procesais, kultūros paveldo išsaugojimo problemas. Jie taip pat gilinasi į etninės kultūros filosofinius ir estetinius aspektus, tradicijų interpretacijas šiuolaikiniame mene ir kultūroje.
Folkloras kaip vaikų auklėjimo priemonė
Folkloras, apimantis pasakas, dainas, žaidimus, mįsles, patarles ir kitus žanrus, yra svarbi vaikų auklėjimo priemonė. Jis padeda vaikams pažinti pasaulį, ugdo jų vaizduotę, kūrybiškumą, moralines vertybes, tautinę savimonę ir kalbos įgūdžius.
Pasakos
Pasakos yra vienas populiariausių folkloro žanrų, skirtų vaikams. Jos moko vaikus gėrio ir blogio skirtumų, drąsos, atkaklumo, pagalbos kitiems ir kitų svarbių vertybių. Pasakose dažnai vaizduojami fantastiniai personažai ir įvykiai, kurie lavina vaikų vaizduotę ir kūrybiškumą.
Dainos
Dainos yra dar viena svarbi folkloro žanras, skirtas vaikams. Jos moko vaikus kalbos, ritmo, melodijos, muzikos ir kitų meninių įgūdžių. Dainos taip pat gali būti naudojamos mokyti vaikus apie gamtą, gyvūnus, šeimą, draugus ir kitus svarbius dalykus.
Žaidimai
Žaidimai yra svarbi vaikų folkloro dalis. Jie padeda vaikams lavinti fizinius, socialinius ir protinius įgūdžius. Žaidimai taip pat moko vaikus bendradarbiauti, laikytis taisyklių, spręsti problemas ir kitų svarbių dalykų.
Mįslės ir patarlės
Mįslės ir patarlės yra dar vienas svarbus folkloro žanras, skirtas vaikams. Jos moko vaikus mąstyti, analizuoti, lyginti ir kitų protinių įgūdžių. Mįslės ir patarlės taip pat gali būti naudojamos mokyti vaikus apie pasaulį, gamtą, žmogų ir kitus svarbius dalykus.
Šeimos vaidmuo etninės kultūros perdavime
Šeima atlieka svarbų vaidmenį etninės kultūros perdavime vaikams. Tėvai, seneliai ir kiti šeimos nariai gali pasakoti vaikams apie savo šeimos istoriją, tradicijas, papročius, šventes ir kitus svarbius dalykus. Jie taip pat gali mokyti vaikus liaudies dainų, šokių, žaidimų, amatų ir kitų etninės kultūros elementų.
Etninės kultūros puoselėjimas šiuolaikinėje visuomenėje
Šiuolaikinėje visuomenėje etninė kultūra susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip globalizacija, urbanizacija, technologijų plėtra ir kt. Tačiau, nepaisant šių iššūkių, etninės kultūros puoselėjimas yra labai svarbus, nes jis padeda išsaugoti tautinį tapatumą, kultūrinį savitumą, ugdo patriotiškumą ir pilietiškumą.
Išvados
Etninė kultūra ir folkloras yra svarbūs vaikų auklėjimo elementai, padedantys formuoti jų asmenybę, ugdyti vertybes, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Todėl svarbu, kad etninės kultūros elementai būtų integruojami į ugdymo procesą, o šeimos aktyviai dalyvautų etninės kultūros perdavime vaikams.