Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) yra nespecifinis uždegimo rodiklis, dažnai naudojamas medicinoje. Nėštumo metu ENG reikšmės interpretacija gali būti sudėtinga, nes fiziologiniai nėštumo pokyčiai gali paveikti šį rodiklį. Straipsnyje aptariama ENG reikšmė nėštumo metu, metodai, galinčios priežastys ir interpretacijos sunkumai.
Kas yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)?
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) - tai eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno savybė, galinti parodyti ligą. ENG, panašiai kaip ir C reaktyvinis baltymas (CRB), nurodo uždegiminę fazę ir intensyvumą. Tyrimas atliekamas siekiant atskirti lėtinį uždegimą nuo ūminio, bakterinį nuo virusinio. ENG yra bendras hematologinis tyrimas, padedantis nustatyti arba stebėti uždegiminio proceso eigą organizme.
ENG normos
Sveiko žmogaus ENG yra 4-10 mm (naujagimių - 2 mm) per valandą. ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
ENG matavimo metodai
Eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) norma priklauso nuo pasirinkto metodo. Matuojant Westergren metodu, nusėdimo greitis visuomet didesnis nei matuojant Pančenkovo metodu. Westergren metodu ENG reikšmės daug jautriau reaguoja į patologinį procesą. Westergren metodas yra tikslesnis. Tiriant kraują šiuo metodu, įmanomi ENG rodikliai, viršijantys 100mm/val. Pančenkovo metodo pats kapiliaro ilgis yra toks, kad 100mm/val. rezultatas neįmanomas. Kartais rekomenduojamos „perskaičiavimo“ iš vieno į kitą ENG metodą taisyklės. Tačiau šitos taisyklės vienam konkrečiam ligoniui gali būti klaidinančios. Dažnai ENG patologija randama tik Westergren metodu. Pančenkovo metodas jos nerodo. Kartais pasitaiko, kad tam tikru metu abu metodai rodo patologinius ENG pokyčius, o rekonvalescencijos periodu tik Westergren metodas rodys dar nepasibaigusį uždegimą. Todėl pradėjus matuoti vienu būdu būtina jį taikyti ir toliau.
ENG reikšmė nėštumo metu
Nėštumo metu ENG gali padidėti dėl fiziologinių priežasčių, nepriklausomai nuo uždegimo. Tai lemia padidėjęs fibrinogeno kiekis kraujyje ir kiti nėštumo sukelti pokyčiai. Todėl ENG tyrimas nėštumo metu yra mažiau informatyvus, nes jis gali būti ir labai padidėjęs. Tai priklauso nuo individualių organizmo savybių, ir nebūtinai reiškia patologiją.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
ENG rodiklis didėja, kai plazmoje padaugėja fibrinogeno ir globulinų. Tačiau ENG gali padidėti ir nesant uždegimo, pavyzdžiui, nėštumo metu, sergant anemija, esant eritrocitų morfologijos pokyčiams ar hipercholesterolemijai. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
Kada ENG padidėjimas gali reikšti patologiją?
Vidutinis ENG padidėjimas iki 100mm/h leidžia įtarti ūmią ir lėtinę infekciją, reumatines ligas, miokardo infarkto riziką, nefrozinį sindromą. Itin didelis ENG padidėjimas - virš 100 mm/h - leidžia nustatyti stiprius uždegiminius - bakterinius ir virusinius procesus, anemiją, leukemiją. Taip pat ENG padidėti gali nėštumo metu, po aktyvaus fizinio krūvio.
Diferencinė diagnostika
Atsižvelgiant į tai, kad ENG gali padidėti ir dėl kitų priežasčių, būtina atlikti diferencinę diagnostiką. Jei ENG padidėjęs, bet nėra kitų klinikinių požymių, rodančių uždegimą, gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti tikslią priežastį.
Kitos priežastys, galinčios paveikti ENG
ENG sumažėjimą gali lemti dehidratacija, įgimtos ar įgytos širdies ydos, taip pat taikant gydymą kortikosteroidais. ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje).
CRB kaip alternatyvus rodiklis
Visais atvejais, kai matuojamas ENG, galima nustatyti C-reaktyvų baltymą. Aiškūs kiekybinio CRB pranašumai yra šie: 1) ligos metu CRB padidėja greičiau negu ENG; 2) ENG gali padidėti ir nesant uždegimo (pvz., nėštumas, anemija, eritrocitų formos pokyčiai); 3) CRB leidžia diferencijuoti bakterinę ir virusinę infekciją; 4) CRB iš karto grįžta į normą sveikstant, ENG gali būti padidėjęs keletą savaičių po klinikinių, laboratorinių požymių normalizavimosi; 5) CRB visai nepriklauso nuo hemoglobino rūšies ar eritrocitų dydžio bei formos pokyčių tyrimo metu. Kitaip nei C reaktyvinis baltymas (CRB), ENG padidėja lėčiau ir vėliau, ENG gali padidėti ir nesant uždegiminiams procesams.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Praktiniai patarimai
- Pradėjus matuoti ENG vienu metodu, būtina jį taikyti ir toliau.
- Nėštumo metu ENG tyrimas gali būti mažiau informatyvus dėl fiziologinių pokyčių.
- Esant padidėjusiam ENG, būtina atlikti diferencinę diagnostiką.
- CRB gali būti naudingesnis rodiklis uždegimui nustatyti nėštumo metu.
Dažnos klaidos interpretuojant ENG rezultatus
- Manoma, kad sumažėjus hemoglobinui dar yra ir uždegiminis procesas, nes ENG padidėjęs. Paskiriami antibiotikai ar kitos priemonės nuo uždegimo. Tačiau pats hemoglobino sumažėjimas labai ryškiai padidina ENG. Dalis autorių nustatant ENG net rekomenduoja taikyti anemijos korekcijos koeficientą.
- Manoma, kad laboratorija klysta, kai jau išnykus klinikiniams ligos požymiams ENG vis dar yra padidėjęs. Tačiau nustatyta, kad ENG gali būti padidėjęs keletą savaičių po uždegiminės reakcijos remisijos ir neturi nieko bendra su patologiniu procesu.
- Atvykusiam į stacionarą ligoniui nustatoma ENG, po to paskiriamas gydymas infuzijomis ar kraujo perpylimai, ir vėl tą pačią dieną siunčiama nustatyti ENG. Svyravimų priežastis - rodiklis ENG labiau negu kiti parametrai priklauso nuo hemoglobino ar hematokrito.
- Toje pačioje gydymo įstaigoje yra kelios laboratorijos, ir jos ENG nustatyti taiko skirtingus metodus.
- Sergant plaučių ligomis, ypač rūkant, hemoglobino kiekis gali būti padidėjęs, ir tai visai „užblokuoja“ ENG rodiklio padidėjimą dėl uždegimo ar kitos priežasties.
Toksoplazmozė ir uždegiminiai rodikliai
Noriu paklaust. O toksoplazmozei esant ar atsinaujinant, tyrimai CRB, arba ENG ( eritrocitų nusėdimo greitis ) darotės ? rodo uždegimą ? Tyrėtės kas nors ? Aš nesu gydytoja, bet kiek suprantu, gali būti, kad sergant ūmine toksoplazmozės forma gali būti pakitę ir kiti kraujo rodikliai. Bet jie gali būti pakitę dėl aibės kitų priežasčių. Tai tikrai nėra pagrindas įtarti toksoplazmozę.
Lėtinis bronchitas nėštumo metu ir uždegiminiai rodikliai
Lėtinis bronchitas - tai lėtinė uždegiminė, o ne alerginė kvėpavimo takų liga. Nėščiosios skundžiasi kosuliu, skrepliavimu (skrepliai tampa pilkšvai balti, geltoni, žali pūlingi). Remisijos metu išlieka rytinis bronchų apsivalymas, „tualetas“ - atkosima 5-40ml skreplių per parą. Karščiuojama, o pasireiškus bronchų obstrukcijos sindromui, sustiprėja dusulys.
Kraujo tyrimo duomenys gali būti nepakitę. Tik progresuojant ligai, didėja eritrocitų skaičius, hemoglobino koncentracija, mažėja eritrocitų nusėdimo greitis (antrinė policitemija, eritremija). Nustatomi padidėję uždegiminiai žymenys kraujo serume: CRB, fibrinogenas, α₂ globulinų frakcija.
Motinos, susirgusios kvėpavimo takų uždegimu, hipoksemija lemia sulėtėjusį vaisiaus augimą, priešlaikinį gimdymą, mažą naujagimio kūno svorį gimstant, perinatalinį mirtingumą, taip pat jos pačios hipertenziją.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
tags: #eritrocitu #nusedimo #greitis #nestumo #metu