Epilepsija yra viena iš dažniausių lėtinių neurologinių ligų, kuria serga daugiau nei 20 tūkstančių žmonių Lietuvoje. Liga pasižymi pasikartojančiais priepuoliais, kurie atsiranda dėl smegenų neuronų pernelyg intensyvios elektrinės veiklos. Nors epilepsija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, ji dažnai diagnozuojama vaikams ir vyresniems nei 65 metų žmonėms. Šiame straipsnyje aptarsime epilepsijos ypatumus, jos simptomus, priežastis, diagnostiką, gydymo būdus ir specialų dėmesį skirsime epilepsijai nėštumo metu.
Kas yra Epilepsija?
Epilepsija - tai neurologinė liga, kuriai būdingi pasikartojantys nevalingi priepuoliai dėl stiprių elektros iškrovų galvos smegenyse. Šie priepuoliai gali būti įvairūs - nuo trumpalaikių sąmonės sutrikimų iki stiprių traukulių. Priepuolis gali būti palygintas su elektrine audra smegenyse, kai tam tikros neuronų grupės pradeda signalizuoti staigiai ir intensyviai. Tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip traukulius, keistą elgesį, emocijų pokyčius ir net sąmonės praradimą. Kiti simptomai gali būti nuo trumpalaikių dėmesio praradimų iki stiprių traukulių.
Epilepsijos Priežastys
Epilepsijos priežastys gali būti įvairios, įskaitant genetinius veiksnius, traumas, ligas ir tam tikrus smegenų sutrikimus:
- Genetiniai veiksniai: Daugelis genetinių sutrikimų gali sukelti epilepsiją, įskaitant Draveto sindromą, išsėtinę sklerozę ir Angelmano sindromą. Kiti genetiniai veiksniai gali padidinti tam tikrų rūšių epilepsijos riziką. Atrandama vis naujų genų, sukeliančių epilepsiją. Tačiau nėra 100 proc. rizikos šią ligą perduoti palikuonims. Kai serga abu tėvai, tikimybė, kad sirgs ir jų vaikas yra didesnė.
- Trauma: Smegenų trauma gali sukelti epilepsiją. Rizika didėja, jei trauma yra sunki, ypač jei ji apima smegenų vidurines dalis, kuriose yra daugiausia neuronų.
- Smegenų ligos: Įvairios smegenų ligos, tokios kaip smegenų augliai ir insultas, gali sukelti epilepsiją.
- Infekcijos: Infekcijos, kurios veikia smegenis, gali sukelti epilepsiją.
- Prenataliniai ir gimimo sužalojimai: Nenormalus smegenų vystymasis nėštumo metu, dėl genetinių mutacijų ar aplinkos veiksnių, gali sukelti struktūrinius smegenų pažeidimus, kurie gali sukelti epilepsiją. Gimimo traumos, įskaitant deguonies stoką ar infekcijas, taip pat gali padidinti epilepsijos riziką. Padidinta rizika susirgti epilepsija yra vaikams, jeigu jų motinos nėštumo metu sirgo nėščiųjų cukriniu diabetu, infekcinėmis ligomis ar turėjo bėdų su kraujospūdžio pakilimu ir reguliavimu. Taip pat liga vaikui gali išsivystyti dėl patirtos gimdymo traumos ar užsitęsusio komplikuoto gimdymo.
Svarbu pažymėti, kad daugelyje atvejų epilepsijos priežastis lieka nežinoma.
Epilepsijos Simptomai
Epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs ir priklauso nuo to, kurioje smegenų dalyje prasideda epilepsijos priepuolis ir kaip jis plinta. Dauguma žmonių, kai kalbama apie epilepsiją, pirmiausia pagalvoja apie toninius-kloninius priepuolius, kurie pasižymi nekontroliuojamais raumenų susitraukimais, gali apimti visą kūną ir gali būti gana intensyvūs. Tačiau ne visi epilepsijos priepuoliai sukelia tokio tipo simptomus. Kitos epilepsijos formos gali sukelti tik nedidelius kūno dalies susitraukimus arba pasireikšti staigiais judesiais, pavyzdžiui, rankos ar galvos pakėlimas.
Taip pat skaitykite: Epilepsija kūdikiams
Kai kurie epilepsijos priepuoliai, ypač tie, kurie prasideda smegenų struktūrose, atsakingose už pojūčius, emocijas ar elgesį, gali sukelti keistus pojūčius, neįprastas emocijas ar elgesį. Tai gali apimti tokias patirtis kaip nemalonūs kvapai, džiaugsmo jausmas, deja vu ar staigus nuovargis. Taip pat kai kurie epilepsijos priepuoliai gali sukelti perteklines psichines funkcijas, įskaitant nuovargį, dezorientaciją, sunkumus kalbėti ar suprasti kalbą, iškyla problemų su atmintimi ar net psichozes.
Absencijų priepuoliai dažniausiai pasitaiko vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje. Jie pasižymi staigiu sustojimu veikti ar reaguoti į aplinką, kuris gali trukti keletą sekundžių ir paprastai nekelia žmogui pavojaus. Epilepsijos priepuoliai gali sukelti netikėtą sąmonės būklės pasunkėjimą, įskaitant sąmonės netekimą ar negebėjimą atkreipti dėmesį. Kai kuriems žmonėms epilepsijos priepuolis gali sukelti staigų sustojimą ar net kritimą ant žemės.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas asmuo gali patirti skirtingus epilepsijos simptomus, priklausomai nuo priepuolio tipo ir individualių smegenų ypatybių. Jei manote, kad turite epilepsijos simptomų, būtinai kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Epilepsijos Tipai ir Klasifikacija
Epilepsija yra labai įvairi liga, o epilepsijos priepuolių tipai gali skirtis pagal jų pradžios vietą smegenyse, priepuolio trukmę ir pasireiškimo formą.
Pagal priepuolių tipą epilepsija skirstoma į:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Fokalinės epilepsijos priepuoliai: prasideda tam tikroje smegenų dalyje. Jie gali būti su sąmonės praradimu ar be jo. Fokaliniai priepuoliai gali pasireikšti kaip motorinės, sensorinės, autonominių ar psichologinių funkcijų sutrikimai.
- Generalizuotos epilepsijos priepuoliai: prasideda visose smegenyse tuo pačiu metu. Yra keli pagrindiniai šios kategorijos priepuolių tipai, įskaitant absencijos priepuolius, mioklonijos priepuolius, toninius ir kloninius traukulių priepuolius.
Pagal epilepsijos priežastis, ji gali būti suskirstyta į idiopatinę, simptominę ir kriptogeninę epilepsiją:
- Idiopatinė epilepsija: dažniausiai yra genetiškai susijusi, ir šiuo metu laikoma genetiškai lėta. Šios rūšies epilepsija dažniausiai pasireiškia vaikystėje ar ankstyvoje paauglystėje ir gali būti susijusi su specifiniais epilepsijos sindromais. Priepuoliai idiopatinėje epilepsijoje dažniausiai yra tipiški ir prognozė paprastai yra gera: daugeliui pacientų su šia forma priepuoliai baigiasi suaugus.
- Simptominė epilepsija: taip pat vadinama struktūrine arba fokaline epilepsija, yra susijusi su aiškiu ir nustatomu smegenų pažeidimu ar sutrikimu. Šios priežastys gali būti įvairios, tokios kaip smegenų trauma, insultas, infekcijos, navikai, smegenų malformacijos ar neurodegeneracinės ligos. Šios formos priepuoliai dažniausiai prasideda suaugusiame amžiuje, nors gali pasireikšti ir vaikystėje.
- Kriptogeninė epilepsija: diagnozuojama, kai aiškios priežasties neįmanoma nustatyti, bet manoma, kad yra smegenų sutrikimas. Nors simptomai ir priepuolių tipai gali būti panašūs į simptominės epilepsijos, diagnostiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso vaizdo tyrimai (MRV), yra normalūs.
Naujausias 2017 m. Tarptautinės epilepsijos federacijos klasifikavimas taip pat nurodo galimas epilepsijos priežastis kaip genetines, imunines, infekcines, metabolines, struktūrines ir nežinomas.
Epilepsijos Diagnozė
Ligos diagnozė patvirtinama ir epilepsijos forma nustatoma gydytojo neurologo arba vaikų neurologo konsultacijos metu, remiantis klinikiniais simptomais, istorija ir tyrimais. Svarbu informuoti gydytoją apie visus patirtus priepuolius, jų pobūdį, trukmę ir aplinkybes, kuriomis jie įvyko.
Pagrindiniai diagnostikos metodai:
- Elektroencefalografija (EEG): yra vienas svarbiausių tyrimų epilepsijos diagnozei patvirtinti. Jo metu yra registruojamas smegenų bioelektrinis aktyvumas ir nustatomi epilepsiniai pakitimai. Šis tyrimas padeda gydytojams nustatyti, kuria epilepsijos forma serga pacientas, kaip jis reaguoja į gydymą. Jums gali būti atlikta miego EEG su video monitoravimu, priepuolio metu registruojama EEG.
- Vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ar pozitronų emisijos tomografija, gali padėti aptikti pakitimus ar galvos smegenų pažeidimus sukeliančius epilepsiją. Galvos BMR pagal specialius protokolus įvertinant galimus smegenų patologinius pakitimus, PET, operaciniu būdu laikinai implantuoti EEG elektrodai.
- Laboratoriniai tyrimai: galimi laboratoriniai tyrimai genetinei diagnostikai.
Epilepsijos Gydymas
Dauguma šia liga sergančių žmonių gydomi antiepilepsiniais vaistais, kurie padeda kontroliuoti priepuolius. Pritaikius tinkamą gydymą galima pasiekti didelį gyvenimo kokybės pagerėjimą. Dėl gydymo antiepilepsiniais vaistais užbaigimo sprendžiama individualiai, ne anksčiau nei praėjus 2-5 metams nuo paskutinio priepuolio. Svarbu žinoti, kad net jeigu priepuoliai nebesikartoja, negalima nutraukti vaistų vartojimo savarankiškai.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Jei medikamentinis gydymas nepadeda, gali būti atliekama operacija. Nustačius aiškų epilepsijos priepuolius generuojantį židinį galvos smegenyse, jį pašalinus galima epilepsijos priepuolius visai nutraukti ar sumažinti jų dažnį.
Chirurginio gydymo tipai:
- Temporalinė rezekcija: dažniausia epilepsijos chirurgijos forma, kuomet ligoniui sergančiam temporaline epilepsija pašalinama dalis priekinės smilkininės skilties kartu su migdoliniu kūnu ir hipokampus. Šios chirurgijos pasekoje pasiekiami geriausi rezultatai pilnai nutraukiant epilepsijos priepuolius 70-80% ligonių.
- Žievės patologinio židinio rezekcija: antra pagal dažnumą operacijų gydant epilepsiją chirurginiu būdų.
- Hemisferotomija: reta ir ypač sudėtinga operacija, kurios metu, dažniau mažiems vaikams atskiriamas epilepsijos priepuolius generuojantis pusrutulis nuo sveiko. Taip išsaugant sveikojo pusrutulio vytymasi.
- Kalozotomija: apsaugo nuo greito epilepsijos priepuolio išplytimo į abi pusrutulius atjungiant juos ties didžiaja smegenų jungtimi (corpus callosum).
- Daugybinės subpialinės transekcijos: atliekamos, kuomet epilepsijos židinys yra kalbos, judėjimą ar regą kontroliuojamose zonose.
- Klajoklio nervo (n.vagus) stimuliacija (VNS): atliekama, kuomet ligoniui negalima atlikti kitų epilepsijos chirurgijos formų. Giliųjų branduolių stimuliacija (GSS) taip pat yra vienas iš galimų gydymo būdų.
Epilepsija ir Nėštumas
Epilepsija nėštumo metu reikalauja ypatingo dėmesio. Dauguma epilepsija sergančių moterų susilaukia sveikų kūdikių, tačiau reikalingas išskirtinis dėmesys ir atsarga nėštumo metu. Kai kurie vaistai, vartojami epilepsijai gydyti gali įtakoti nevaisingumą. Moterų organizmai skirtingai reaguoja į nėštumą. Daugumai nėščių moterų, sergančių epilepsija, priepuoliai išlieka tokie patys. Kai kurioms, priepuoliai gali tapti retesni.
Vaistai, vartojami nėštumo metu, gali turėti įtakos kūdikio vystymuisi. Gimdymo sutrikimai - nervinių vamzdelių defektai, skeleto sutrikimai ir įgimti širdies bei šlapimo takų defektai - yra keli galimi šalutiniai poveikiai, susiję su priešepilepsiniais vaistais. Jei nepatiriate priepuolių devynis mėnesius iki nėštumo, yra mažesnė tikimybė, kad ir nėštumo metu ištiks priepuoliai. Tačiau daugumai moterų reikia tęsti gydymą nėštumo metu.
Rekomendacijos nėščioms moterims, sergančioms epilepsija:
- Planavimas: Prieš planuodama nėštumą apsilankykite pas ginekologą, kuris rūpinsis jumis nėštumo metu. Taip pat apsilankykite ir pasitarkite su šeimos gydytoju ar neurologu. Moterims, ketinančioms susilaukti kūdikio, apie ligą reikia iš anksto pasitarti su ginekologu ir neurologu, nes jau prieš planuojamą nėštumą ir visu jo laikotarpiu gali tekti koreguoti gydymą vaistais.
- Vaistų vartojimas: Vartokite VNE kaip nurodė gydytojas. Neeksperimentuokite ir nevartokite vaistų savavališkai mažindami jų dozę ar nutraukdami vartoti.
- Folio rūgštis: Folio rūgštis padeda išvengti nervinių vamzdelių defektų, sunkių smegenų ir nugaros smegenų sutrikimų.
- Reguliarūs patikrinimai: Nėštumo metu turėsite dažnai lankytis pas sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas stebės jūsų kūdikio sveikatą nėštumo metu. Gali būti dažnai atliekami ultragarso tyrimai stebėti jūsų kūdikio vystymąsi.
- Gimdymo planavimas: Jei per trečiąjį nėštumo trimestrą patiriate priepuolius, tai traukuliai gali ištikti ir gimdymo metu. Prieš gimdymą galimą kūdikio žindymą aptarkite su gydytoju.
Dauguma moterų, kurios nėštumo metu patiria priepuolius, susilaukia sveikų kūdikių. Patiriant priepuolius, būtinai praneškite savo sveikatos priežiūros specialistui. Gydytojas gali pakoreguoti vaistų vartojimą.
Pirmoji Pagalba Priepuolio Metu
Ištikus traukulių priepuoliui, svarbiausia apsaugoti ligonį nuo susižalojimo:
- Pasistengti prilaikyti priepuolio ištikto žmogaus galvą, padėti po ja minkštą daiktą.
- Ligoniui nukritus, būtina jį prilaikyti, patraukti aštrius, dūžtančius ar kitus daiktus, kuriais jis gali susižaloti.
- Nieko negalima kišti į burną, o, pasibaigus priepuoliui, reikia patikrinti, ar asmuo normaliai kvėpuoja. Jei ne, gali būti, kad užkrito liežuvis, todėl būtina atlaisvinti kvėpavimo takus.
- Kol atgaus sąmonę ligonį reikia paguldyti į stabilią padėtį ant šono.
- Negalima palikti ligonio vieno, kol jis atgaus sąmonę ir orientaciją.
Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė, jei kyla temperatūra. Jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį - tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiąjai bei kūdikiui.
Gyvenimas su Epilepsija
Epilepsija sergantys žmonės gali gyventi visavertį gyvenimą, jei laikosi gydytojų rekomendacijų. Svarbu vengti veiksnių, kurie gali išprovokuoti priepuolius, tokių kaip miego trūkumas, stresas, alkoholio vartojimas ir pan. Sergant epilepsija, būtina vengti potencialiai grėsmingų gyvybei situacijų: nesimaudyti vonioje ar kitame vandens telkinyje vieniems, nedirbti aukštyje, šalia atviros ugnies, su besisukančiais mechanizmais. Netinkamas ir darbas naktimis. Epilepsija sergantiems asmenims gali būti taikomi vairavimo apribojimai.
tags: #epilepsijos #priepuolis #nestumo #metu