Nevaisingumas paliečia nemažai porų visame pasaulyje, o Lietuva šioje srityje neatsilieka nuo Vakarų valstybių. Šiame straipsnyje nagrinėjame endometriozės įtaką dirbtinio apvaisinimo (IVF) sėkmei, apžvelgiame diagnostikos ir gydymo būdus, bei pateikiame statistiką ir specialistų įžvalgas.
Nevaisingumo priežastys ir diagnostika
Statistika rodo, kad 10-20% porų susiduria su nevaisingumo problema. Medikų teigimu, po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora. Nevaisingumo priežastys priklauso ir nuo moterų, ir nuo vyrų, pasiskirsto maždaug vienodai po 40 proc. Apie 10-20 proc. nevaisingumo lemia kitos arba nežinomos priežastys. Nustatant nevaisingumo priežastį, tam tikrą mėnesinių ciklo dieną skiriami hormono kiekio kraujyje tyrimai, tiriami kiaušidžių ir hipofizės hormonai. Taip pat būtina atlikti tyrimus ir dėl lytiškai plintančių ligų, imant tyrimo medžiagą iš gimdos kaklelio ir makšties. Atliekamas ir vyro spermos tyrimas.
Yra trys pagrindinės nevaisingumo priežastys:
- Kiaušidžių veiklos sutrikimai
- Kiaušintakių patologija
- Nepakankama spermos koncentracija bei judrumas
Moterų nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais nesikeitė, dažniausios problemos yra kiaušintakių nepratekamumas bei hormoniniai pakitimai. Kiaušintakių pratekamumo sutrikimų pamažu daugėja. Pratekamumas dažniausiai sutrinka po operacijų pilvo ertmėje arba po kiaušintakių bei apendikso uždegimų.
Viena iš vyrų nevaisingumą lemiančių priežasčių yra pastaruosius 5-6 metus dažniau diagnozuojamos įvairios infekcijos ir lytiniu keliu plintančios ligos (chlamidijos, ureaplazmos), kurios sukelia uždegimą ir lemia spermos pakitimus. Kita vyrų nevaisingumui didelę įtaką daranti aplinkybė - nekokybiškas maistas arba maisto produktų, turinčių estrogenų (moteriškų lytinių hormonų), vartojimas.
Taip pat skaitykite: Endometriozės įtaka nėštumui
Endometriozė ir jos įtaka vaisingumui
Nevaisingumo priežastimi gali būti ir endometriozė - liga, kai endometriumo (gimdos gleivinės) ląstelės per kiaušintakius patenka į moters pilvo ertmę ir dėl sutrikusio imuniteto implantuojasi (prilimpa), pradeda vystytis ant pilvaplėvės, kiaušintakių, kiaušidžių. Tos prilipusios ląstelės lieka, pradeda savo gyvenimą, vyksta mikro mėnesinės, dėl kurių formuojasi sąaugos. Ši liga vis dažniau pasitaiko ir tarp jaunų moterų. Jei įtariama endometriozė, praeityje buvusios operacijos, dubens uždegiminė liga, rekomenduojamas chirurginis gydymo būdas laparoskopija. Endometriozės išplitimo stadija nustatoma atliekant laparoskopiją ir vidinių lyties organų apžiūrą. Priklausomai nuo išplitimo laipsnio, gali būti skiriamas konservatyvus gydymas hormonais, simptominiais preparatais. Jei yra susiformavę kiaušidžių cistos, sąaugos, dideli endometriozės židiniai, jie chirurgiškai šalinami.
Dirbtinis apvaisinimas (IVF): galimybės ir sėkmės rodikliai
Pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas. Visame pasaulyje jau gimė milijonai vaikų po šios procedūros. Pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas. Yra du pagalbinio apvaisinimo būdai:
- Intrauterininė Inseminacija (IUI): Atsižvelgiant į natūralų mėnesinių ciklą arba skatinant ovuliaciją, nustatomas tinkamiausias apvaisinimo laikas ir į gimdos ertmę sušvirkščiama laboratorijoje paruošta koncentruota sperma.
- Pagalbinis Apvaisinimas (PA): Skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys didelio folikulų skaičiaus susiformavimą, atliekama kiaušidžių kontrolė ultragarsu, tiriamas hormonų kiekis kraujyje. Folikulams pasiekus tinkamą dydį, suleidžiamas vaistas, moterų kartais vadinamas „spragtuku“. Praėjus 35-36 val. atliekama kiaušidžių punkcija. Taip gaunamos kiaušialąstės, kurios laboratorijoje apvaisinamos sperma. Susiformavę embrionai toliau auga inkubatoriuje - tai speciali įranga, kurioje palaikoma tinkama ląstelėms dujų koncentracija, temperatūra ir drėgmė. Atrenkami geriausi embrionai ir perkeliami į gimdą. Likusieji embrionai yra užšaldomi. Toliau skiriami vaistai, kurie didina pastojimo galimybę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato, ar moteris pastojo.
Sėkmės rodikliai:
IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40% jaunesnėms moterims iki kelių procentų ar nulio vyresnėms nei 42-43 metų moterims. Svarbu aptarti realistiškas sėkmės galimybes su gydytoju.
Svarbu:
- Pagalbinio apvaisinimo procedūra negalima, kai moteriai nėra iki galo išgydyti onkologiniai susirgimai.
- Negalima atlikti procedūros moteriai, kuriai prasidėjusi menopauzė, nes Lietuvoje nėra apibrėžtas donorinės kiaušialąstės naudojimas.
- Padėti susilaukti vaikų negalima ir sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis.
Pagalbinio apvaisinimo prieinamumas ir valstybės parama Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Visiems kitiems gali padėti daug pigesni, o kartais ir visai nemokami dalykai. Įprastai pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos penkis, daugiausia - šešis kartus. Vienoms poroms kelias iki vaikelio trunka metus, kitiems - ilgiau, dar kitiems pasiseka iš pirmo karto. Deja, kai kuriems taip ir nepasiseka.
Kasmet Lietuvoje atliekama apie 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinėms galimybėms, norinčiųjų būtų bene dešimt kartų daugiau. 2016 metais Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo paslaugų tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino lytinių ląstelių donorystę nevaisingų porų gydymui.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai bei lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną.
Emocinis ir psichologinis aspektas
Ilgą laiką nepastojus, pora išgyvena stresą, atsiranda tarpusavio kaltinimai, vyresnieji giminaičiai nuolat klausinėja sukeldami įtampą, ir tai gali lemti psichologines nevaisingumo priežastis. Poros vaisingumui taip pat kenkia užteršta aplinka, kai darbas ar nuolatinis būvimas patalpoje susijęs su chemikalais, pesticidais ir agresyvia buitine chemija. Nustatyta, kad dėl rūkymo vaisingumas sumažėja 13 proc. Kenkia ir pasyvus rūkymas - buvimas prirūkytoje patalpoje. Alkoholį vartojančios moterys dažniau į gydytojus kreipiasi dėl nevaisingumo.
Pažangiausios technologijos ir individualus gydymas
Šiuolaikinės technologijos, tokios kaip embrionų implantacijos tyrimas ("ConceptEasy"), neinvazyvus genetinis embriono tyrimas ("Embrace"), dirbtinis intelektas embrionų atrankoje ir endometriumo receptyvumo tyrimas ("Be ready"), leidžia individualizuoti gydymą ir padidinti sėkmės tikimybę.
Svarbu pabrėžti, kad pasaulyje nėra dviejų vienodų žmonių, todėl labai svarbus individualiai parinktas vaisingumo sutrikimų gydymas. Kadangi egzistuoja daugybė vaisingumo sutrikimus lemiančių priežasčių, tai ir gydymo planas, sudaromas kiekvienai porai, yra individualus.
Embrionų donorystė
Įprasto pagalbinio apvaisinimo metu kai kuriais atvejais laboratorijoje būna sukuriama kiek daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Embrionų donorystės programą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Gydymo įstaigos Lietuvoje teikiančios pagalbinio apvaisinimo paslaugas
Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis sutartis yra sudariusios šios gydymo įstaigos:
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
- UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika
- UAB „Jolsana“
- UAB „Kardiolita“
- UAB „Northway medicinos centrai“
- Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „Vaisingumo klinika“
- UAB „Vaisingumo centras“
tags: #endometrioze #ir #dirbtinis #apvaisinimas