Norime, kad mūsų vaikai būtų draugiški, mandagūs ir malonūs, mokėtų dailiai elgtis svečiuose ir neverstų raudonuoti pietaujant restorane. Tačiau kaip pasiekti, kad vaikas suprastų ir įsisavintų bendravimo taisykles? Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, padėsiančius ugdyti vaiko socialinius įgūdžius ir tinkamą elgesį įvairiose situacijose.
Vaikas - Asmenybė: Pagarba ir Savarankiškumas
Šiuolaikinis auklėjimo modelis koncentruojasi į vaiką, kaip asmenybę ir savarankišką žmogų, moko jį pastovėti už save, drąsiai reikšti mintis, žinoti ir ginti savo teises. Savarankiškumo ugdymas ir mokymas pačiam priimti sprendimus yra labai svarbus nuo pat mažumės, tačiau pagarbos suaugusiems įskiepijimas - tiesiog būtinas. Mažyliui paprašius leidimo nepamirškite jo pagirti, patikinkite, kad jis pasielgė teisingai, kad nepamirštų ir kitą kartą vėl atsiklausti tėvelių ar kitų suaugusiųjų. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad pagarba turi būti abipusė, tad, norėdami pasiskolinti vaiko žaislą ar pieštukus taip pat paprašykite jo leidimo.
Mandagumas - Ne Tik Žodžiai: Dėmesys Aplinkiniams
Vaikai turi suprasti, kad dėmesys ir draugiškas bendravimas būtinas ne tik jiems, bet ir kitiems žmonėms. Priminkite vaikui, kad būtina atsistoti į kambarį atėjus seneliams, svarbu pro duris praleisti auklėtoją ir mokytoją, gavus skanėstų pirmiausiai pasiūlyti vyresniems. Einat šaligatviu reikia nepamiršti pasitraukti į šoną, kad pavyktų prasilenkti su priešais einančiu žmogumi. Nereikėtų lįsti prie kitų žmonių staliuko, tačiau su jais pasisveikinti, linktelėti ar pamojuoti tikrai galima.
Elgesys Svečiuose: Mokomės Iš Anksto
Namuose vaikučiai dažniausiai gali truputį savivaliauti - kraustyti žaisliukus, išberti kaladėles, nubėgus į virtuvę pasiimti obuolį iš vaisių indo ar savarankiškai apsilankyti tualete. Paaiškinkite vaikui, kad atėjus į svečius reikia nusirengti, paklausti šeimininko, kur galima pasidėti viršutinius drabužius ir batukus, palaukti, kol būsite pasodinti ir t.t. Leiskite vaikui pasitreniruoti - sutarkite su bičiuliais, kad apsilankysite su vaiku ir jį apmokysite.
Pavyzdys Užkrečiamas: Kaip Elgiamės Mes
Sakoma, kad žmogaus elgesys su aptarnaujančiuoju personalu geriausiai parodo jo tikrąjį veidą - iš tiesų mandagūs ir draugiški žmonės su padavėjais, valytojais, vairuotojais ir pan. Patyčių kultūra mūsų visuomenėje yra labai stipriai įsišaknijusi, o šaipytis bei žeminti kitus pradeda jau patys mažiausieji. Deja, tačiau šį labai bjaurų ir aplinkinius skaudinantį įprotį vaikai perima iš mūsų. Pasistenkite atsikratyti šio bjauraus įpročio ir neperduokite jo savo vaikams! Mokykite vaikus įžvelgti gražius dalykus, pasakyti komplimentą, pagirti. Parodykite vaikučiui, kad teta įsisegė dailią sagę, o tėtis švariai nusiskuto, priminkite jam, kad gražu pagirti aplinkinius.
Taip pat skaitykite: Metodai, kaip lavinti vaikų bendravimo įgūdžius
Vaikai Iki Trejų Metų: Ką Reikia Žinoti
Yra žinoma, jog vaikai iki 3 metų dar nesuvokia nei priežasties, nei pasekmės kaipo tokių. Taigi, kyla klausimas „kaip elgtis, kad išmokinti vaiką tinkamai elgtis?”.
Veikla: Užimtas Vaikas - Laimingas Vaikas
Jei vaikai neturi jokių kūrybinių užsiėmimų, jie gana greitai pradeda „netinkamai” elgtis. Pasirūpinkite tuo, kad iki’trimetinukai visuomet turėtų įdomias, amžių atitinkančias veiklas. Turėkite pasiruošę kelis „krepšelius” veiklų. Ar tai būtų lobių krepšiai, ar krakmolainio, vandens karoliukų bliūdas, pirštukiniai dažai, įvairių spalvingų kruopų su tūtelėmis ir žaisliukais paruoštukai, muzikinių rakandų, į foliją suvyniotų dalykėlių kepšeliai ir pan.
Taisyklės: Paprastumas - Raktas Į Sėkmę
Jei jūs turite per daug taisyklių, vaikams sunku jas įsiminti ir jomis vadovautis. Padarykite taisykles paprastomis ir aiškiomis. Dažnai kartokite jas.
Knygos: Geriausias Patarėjas
Knygos - stebuklinga priemonė, kuri turi nepaprastai didelį autoritetą vien dėl to, kad ji buvo atspausta ir išleista. Istorijų skaitymai su paveiksliukais kaip niekas kitas (nei tėvai, nei pedagogai) įtikinamai perduos mažiesiems žinią kaip elgtis yra tinkama ir kaip ne. Knygos neturi tos asmeninės įtampos dėl situacijos, kurią perduoda „mokantysis” žmogus. Yra begalės knygų su socialinėmis situacijomis, netinkamo elgesio ir emocijų pažinimo - kreipkitės pagalbos į artimiausią knygyną ar biblioteką.
„Ne“ - Saikingai: Pozityvus Požiūris
Dauguma vaikų ant tiek dažnai girdi „ne”, kad tampa jam „atsparūs”. Šis žodelytis netenka savo galios ir sukelia nesąmoningą pasipriešinimo reakciją. Tarkime, galima pasakyti „Tai pavojinga!”, kuomet vaikutis siekia rozetės arba „Skirta ne Sonijai (jūsų vaikiuko vardas)”, kuomet vaikas bando pačiupti saldainį. Taigi, kitą kartą, kai ruošitės tarti „ne”, pasistenkite pozityviai perfrazuoti tai ką norėjote pasakyti.
Taip pat skaitykite: Artimųjų svarba globos namuose
Konkretumas: Aiškūs Nurodymai
Nieko stebėtina, jei dvimetinukas nesitvarkys žaislų, paraginus jį žodžiais „susitvarkyk žaislus”.
Vaiko Asmenybės Formavimas: Svarbus Etapas
Iš teorijos mes gerai žinome, kad iki 6 metų vaikas deda pagrindus to, ant ko bus pastatytas jo likęs gyvenimas. Vaiko asmenybė susiformuoja dar gerokai iki 6 metų.
Tėvų Skyrybos: Kaip Apsaugoti Vaiką
Tėvų nesutarimai vaikams sukelia emocinių sunkumų. Mažamečiams dažnai sunku suprasti dėl ko jie turi dvejus namus (pas tėtį ir pas mamą). Jie nerimauja, kad tėvai nustojo mylėti vienas kitą, kad gali nustoti mylėti ir juos. Kai kurie vaikai gali galvoti, kad tėvų skyrybos įvyko dėl jų kaltės, pavyzdžiui, netinkamo jų elgesio. Vykstant dažniems nesutarimams tarp tėvų, vaikai gali išmokti įvairių manipuliacijos būdų. Paaugliams būdinga jausti pastovų pyktį dėl skyrybų ir dėl pokyčių, kuriuos jie sukūrė (pavyzdžiui, pasikeitusi gyvenamoji vieta, mokykla). Jie dažniausiai linkę kaltinti vieną iš tėvų. Nepaisant amžiaus, lyties ar kultūros, išsiskyrusių tėvų vaikai patiria daugiau psichologinių problemų, t. y. depresiją, nerimo sutrikimus.
Nereikėtų teigti, kad tėvo atitolimas nuo vaiko po skyrybų yra natūralus procesas. Tikėtina, kad pats skyrybų procesas turi įtakos vaikų ir tėvų santykiams, tačiau svarbu ir tai, kokie tie santykiai buvo prieš išsiskyrimą. Po skyrybų vaikas dažniau pasilieka gyventi su mama. Tokiu atveju tėvams, kurie nebeturi galimybės dalyvauti kasdieniniame vaiko gyvenime, sunkiau išlaikyti artimą ryšį su juo. Kartais nutinka taip, kad mamų ir tėvų nesutarimai, tarpusavio santykių konfliktai, komplikuoja tėvų bendravimą su vaikais. Gali nutikti ir taip, kad vaikas dėl skyrybų kaltins vieną iš tėvų, dėl to susilpnės jų tarpusavio ryšys.
Svarbūs Patarimai Tėvams Po Skyrybų
- Bendras susitarimas: Tėvams būtų naudinga iš anksto aptarti, kaip dažnai, kada, kur galės susitikti su vaiku. Jei vis dėlto tėvams to padaryti nepavyksta, reikėtų pagalbos kreiptis į tam tikrus specialistus - vaiko teisių specialistus, psichologus.
- Vaiko interesai: Tėvai turėtų vaiko poreikių užtikrinimą laikyti svarbiausiu prioritetu. Gebėjimas išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą rodo vaikui, kad jis yra svarbesnis nei tėvų tarpusavio nesutarimai.
- Venkite įtraukti vaikus į konfliktus: Nederėtų klausti vaiko, kuris iš tėvų geresnis, ar prašyti tėvų konflikto metu pasirinkti pusę, kurią vaikas palaikytų.
- Efektyvus bendravimas: Kai tėvai geba atrasti bendravimo būdą, kuris tiktų abiem, bendrų problemų sprendimas pasidaro lengvesnis.
Bendravimo Dažnumas Su Negyvenančiu Tėvu
Svarbu paminėti, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Bendravimas su kartu negyvenančiu tėčiu ar mama priklausomai nuo vaiko amžiaus gali keistis, pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai dėl vaiko auginimo
- Iki 1 metų: 1-3 valandos du arba tris kartus per savaitę.
- Nuo 1 iki 2 metų: Neretesnis kaip kas 3 dienos.
- Nuo 2 iki 3 metų: Viena naktis savaitės viduryje ir vienas savaitgalis per mėnesį.
- 3-5 m. amžiaus: Dvi naktys su nakvyne per savaitę.
- 6-12 metų amžiaus: Kas antras savaitgalis ir kas antrą savaitę po vieną naktį savaitės viduryje.
- 13-17 metų paaugliai: Atsižvelgiant į pačio vaiko norus.
Bendriniai Patarimai Abiem Tėvams
- Visais įmanomais būdais išlaikykite bendravimą su vaiku: susitikite kuo dažniau, dalyvaukite mokyklos renginiuose, sporto varžybose, bendraukite telefonu, teksto žinutėmis.
- Įtraukite vaiką į bendras veiklas, susikurkite jums abiem įdomų laisvalaikio praleidimo būdą.
- Nenuvertinkite vaiko jausmų, net ir tada, kai jie yra priešiški jums. Stenkitės vaiką išklausyti ir suprasti, sukurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio santykį.
- Nežadėkite dalykų, kurių neturėsite galimybės įgyvendinti.
- Kad ir kaip stipriai pykstate ant savo buvusio partnerio, stenkitės neparodyti to prie vaikų, nekalbėkite apie juos nepagarbiai.
- Konflikto su buvusiu partneriu metu, nesistenkite įtraukti vaiko į tai, nemanipuliuokite vaiku, kad laimėtumėte konfliktą.
- Padėkite savo vaikams pasijausti saugiems.
Vaiko Auklėjimas: Taisyklės ir Ribos
Vaikų auklėjimas - tai ne tik taisyklių nustatymas, bet ir gebėjimas veiksmingai bendrauti. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinius patarimus, kurie padės tėvams užmegzti stipresnį ryšį su savo vaikais, suprasti jų elgesio motyvus ir padėti jiems augti emociškai sveikiems. Vaikų auklėjimas šeimoje yra vienas iš svarbiausių tėvų tikslų - išmokyti vaikus tinkamo elgesio, nustatytų visuomenės pagrindinių taisyklių. Tik gimęs vaikas nežino, kas yra gerai, kas blogai, koks jo elgesys bus priimtinas pasaulyje, o koks ne.
Šeimoje nustatytos ribos vaiko ateičiai sukuria saugumą. Reikia suvokti, kad neapsaugosime vaikų nuo neigiamo aplinkos poveikio, nes visur ir visada atsiras netinkamai besielgiančių. Svarbu, kad vaikas suprastu, kas yra tinkamas elgesys, o kas ne. Svarbu, kad vaikas suprastų netinkamo elgesio pasekmes.
Taisyklės ir Ribos: Balansas Tarp Kontrolės ir Laisvės
Dauguma tėvų turi nusistatę taisykles, tikėdamiesi, kad jos padės vaikams tapti gerais žmonėmis. Tačiau svarbu suprasti, kad griežtos taisyklės ir nuolatinis jų priminimas ne visada duoda norimą rezultatą. Viena yra, kai vaikas sulaužo taisyklę netyčia, iš nežinojimo ar neapdairumo, bet visai kas kita, kai jis sąmoningai nepaklūsta. Toks elgesys gali vesti iš proto, todėl svarbu rasti balansą tarp kontrolės ir laisvės.
Leiskite Patirti Nesėkmių
Niekas nėra apsaugotas nuo klaidų, todėl svarbu leisti vaikams jas patirti anksti ir dažnai. Tai suteikia galimybę pasimokyti iš savo klaidų saugioje aplinkoje, kurioje jie gali sulaukti palaikymo.
Požiūrio Keitimas: Galimybė Pažvelgti Giliau
Kai vaikas pasielgia netinkamai, natūralu, kad tėvai pyksta. Tačiau pyktis dažnai tėra emocinio ledkalnio viršūnė, po kuria slypi nuoskauda, nusivylimas, baimė ar pažeminimas. Pabandykite pakeisti požiūrį ir pažvelgti į situaciją kaip į galimybę geriau pažinti savo vaiką.
Galbūt vaikas iškrėtė kvailystę, o gal pažeidė visas taisykles ir vertybes, kurių mokėte. Vietoj to, kad pultumėte kritikuoti, pasistenkite atvirai pasikalbėti su juo. Galbūt jam sunku susirasti gerų draugų, jis patiria spaudimą iš aplinkos ar tiesiog išgyvena sunkų periodą.
Pykčio Valdymas: Svarbus Žingsnis Link Konstruktyvaus Dialogo
Kai paauglys pasielgia nebrandžiai, pavojingai ar kvailai, galite supykti. Tačiau svarbu suvaldyti savo pyktį, nusivylimą ir baimę. Priklausomai nuo situacijos, jums gali prireikti netgi kelioms minutėms išeiti į kitą kambarį, kad nusiramintumėte.
Suimkite save į rankas ir pagalvokite, kokius jausmus jaučiate ir kodėl. Jūsų tikslas - ne nubausti, o suprasti ir padėti vaikui ištaisyti klaidą.
Atvirumas: Nustebinkite Vaiką Supratimu
Jūsų vaikas tikisi, kad imsite kritikuoti ir bausti. Nustebinkite jį atvirumu ir supratimu. Vietoj to, kad iškart pultumėte barti, pabandykite atvirai pasišnekėti apie įvykį, savo baimes ir rūpestį. Galbūt padėtų, jei atvirai išsakytumėte, kodėl jūs dėl to pykstate.
Pasekmės: Įtraukite Vaiką Į Sprendimų Priėmimą
Būtų sumanu įtraukti paauglį į pokalbį apie pasekmes. Paklauskite jo: „Kaip manai, kas dabar turėtų nutikti? Pasirūpinkite, kad paauglio pasiskirta bausmė būtų logiška ir susijusi su jo veiksmais. Svarbu nustatyti aiškų ryšį tarp veiksmų, pasitikėjimo praradimo ir pasekmių, kad tai netaptų paprastu savęs plakimu. Pavyzdžiui, jei vaikas neatsiklausęs paėmė automobilį, logiška pasekmė būtų laikinas automobilio naudojimo apribojimas, o ne vonios kambarių valymas dantų šepetėliu.
Pasitikėjimo Atgavimas: Bendravimas ir Atsakomybė
Paaiškinkite vaikui, kad, norėdamas atgauti jūsų pasitikėjimą, jis turėtų daugiau su jumis bendrauti. Paprašykite, kad jis visada pasakytų jums, kur bus, kada atvyks į tam tikrą vietą, ką šiuo metu veikia, ką planuoja daryti vėliau ir kada grįš namo. Paaiškinkite paaugliui, jog toks bendravimas rodo, kad jis nori atgauti prarastą pasitikėjimą.
Vienas iš pagrindinių jūsų tikslų yra tobulinti santykius su paaugliu, stengiantis išmokyti jį prisiimti atsakomybę už savo ateitį. Geriausia tai padaryti, skatinant vaiką apmąstyti savo veiksmus. Paklauskite paauglio: kas tau tuo metu buvo sunkiausia? Iš ko man suprasti, kad tu elgiesi sąžiningai ir galiu tavimi labiau pasitikėti? Ką sužinojai apie save po šio įvykio? Jei galėtum grįžti atgal, ką darytum kitaip?
Agresija: Priežastys ir Sprendimo Būdai
Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Tačiau svarbu suprasti, kodėl vaikas elgiasi agresyviai, ir padėti jam išmokti tinkamai išreikšti savo jausmus.
Tėvai turėtų atsiminti vieną dalyką - nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės, ir pan.
Dažniausios Agresijos Priežastys
- Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka: Vaikas gali jaustis nesaugus ir gintis, net jei realaus pavojaus nėra.
- Draudimai ir nurodymai: Jei vaikas jaučiasi nuolat ribojamas, jis gali pradėti elgtis agresyviai.
- Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę: Vaikas gali protestuoti prieš tėvų kontrolę ir bandyti įrodyti savo nepriklausomybę.
Ką Daryti, Jei Vaikas Elgiasi Agresyviai
- Padidinkite vaiko savarankiškumą: Leiskite jam pačiam priimti sprendimus, pasirinkti drabužius, laisvalaikio praleidimo būdus.
- Geranoriški pokalbiai ir patarimai: Vietoj draudimų ir barimų, paaiškinkite vaikui, kodėl negalima elgtis vienaip ar kitaip.
- Asmeninė erdvė: Leiskite vaikui turėti savo kambarį ar kampelį, kur jis galėtų jaustis saugus ir atsakingas už savo daiktus.
- Besąlygiška meilė: Nekritikuokite vaiko asmenybės, tik jo elgesį. Nekelkite sąlygų, kad mylėsite vaiką tik tada, jei jis elgsis taip, kaip norite.
- Būkite pozityvūs: Stenkitės patys būti pozityvūs ir analizuokite neigiamas situacijas garsiai, rodydami vaikui, kaip galima suprasti kitų žmonių elgesį.
- Kontroliuokite savo agresiją: Vaikai kopijuoja tėvų elgesį, todėl svarbu, kad namuose nebūtų fizinio smurto ir agresijos.
- Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus: Padėkite jam atpažinti ir įvardinti savo jausmus, tokius kaip pyktis, nerimas ir pan.
- Meninė ir sportinė veikla: Pasiūlykite vaikui užsiimti veikla, kuri leistų jam išlieti savo jausmus, tokią kaip piešimas, lipdymas ar sportas.
- Būkite ramūs ir supratingi: Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net suduoda, jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu. Verčiau ramiai išklausykite, apkabinkite ar priglauskite ir išreikškite supratimą dėl jo jausmų.
- Pagirkite už susivaldymą: Situacijose, kai vaikui pavyksta susivaldyti, būtinai tai pastebėkite ir pagirkite jį.
- Venkite agresiją didinančių situacijų: Jei yra vėlus metas ir vaikas pavargęs, pasiūlykite ramesnių veiklų.
- Aptarkite neigiamas situacijas be "liudininkų": Neviešinkite vaiko netinkamo elgesio prieš kitus vaikus, mokytojus ar giminaičius.
- Pasakų ir žaidimų terapija: Naudokite pasakas ir žaidimus, kad padėtumėte vaikui atpažinti savo elgesį veikėjų veiksmuose ir išmokti tinkamesnių elgesio būdų.
- Geri santykiai su sutuoktiniu: Į tėvų nesantaiką vaikai taip pat reaguoja agresija, todėl stenkitės su partneriu ieškoti būdų tapti artimesniais ir draugiškesniais.
Efektyvus Bendravimas Su Vaiku Medicinos Įstaigoje
Sveikatos priežiūroje vienas pagrindinių veiksmingo gydymo veiksnių yra bendravimas su pacientais, ypač su vaikais. Tiek verbalinis, tiek neverbalinis bendravimas su vaikais yra unikalus ir skiriasi nuo bendravimo su suaugusiaisiais struktūra, formatu ir kontekstu. To būtina išmokti.
Gero Kontakto Su Vaiku Principai
- Motyvacija: Vaikai nesupranta, kodėl jie turi vykti į gydymo įstaigą, kalbėtis su jais nepažįstamais žmonėmis, leisti liesti juos svetimiems žmonėms (gydytojams, slaugytojams). Todėl kiekvieno specialisto tikslas - vaiko motyvacijos skatinimas.
- Aplinka: Norint, kad gydytojo kontaktas su vaiku būtų efektyvus, svarbu ne tik tai, kaip gydytojas bendraus, bet ir kokioje aplinkoje tai darys. Gydytojo kabinetas turėtų būti jaukus ir pritaikytas prie vaiko poreikių: patogūs baldai, vaikus dominantys žaislai, knygos, priemonės higienos įgūdžiams mokyti.
- Gydytojo išvaizda: Vaikai mieliau renkasi gydytoją, vilkintį spalvotą aprangą nei baltą, nes balta spalva vaikui asocijuojasi su švara ir sterilumu, kuri neleidžia jam pažvelgti į gydytojo vidinį pasaulį.
- Verbalinė informacija: Bendraujant su vaiku, svarbu kalbėti jo kalba, vengti sudėtingų jam nesuprantamų žodžių.
- Neverbalinė informacija: Bendraujant su vaiku, be žodžių, tokią pačią reikšmę turi ir tonas, kuriuo pasakoma informacija. Taip pat reikia kontroliuoti kalbėjimo greitį - per greitas kalbėjimas gali išmušti pacientą iš vėžių ir šis nieko nebegirdės.
- Baimės įveikimas: Gydytojas turėtų padėti vaikui įveikti baimę būti atskirtam nuo tėvų, naujos aplinkos baimę, nežinomybės baimę ir skausmo baimę.
Šiuolaikiniai Vaikai: Mitai ir Realybė
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai galima išgirsti, kad šiuolaikiniai vaikai „lipa ant galvos“, o tėvai viską leidžia. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikai visais laikais buvo labai panašūs, tiesiog praeitis visuomet yra pagražinama.
Absoliučiai kiekviena karta, nuo to laiko kai civilizacija turi rašytinius šaltinius, deklaruoja, kad vaikai blogesni už praeitų kartų vaikus. Anksčiau vaikai galėjo atrodyti paklusnesni, nes buvo auklėjami griežčiau, naudojant fizines bausmes. Tačiau sukaupta begalė psichologijos tyrimų duomenų, kurie aiškiai rodo, kad vaikų auklėjimas muštro metodu, ar tiksliau smurto bausmėmis, nėra efektyvus ir neduoda gerų rezultatų vėlesniame žmogaus gyvenime.
Svarbu gerbti vaikus, jų teises ir poreikius. Vaikams turi būti leidžiama rinktis savo raidos kryptį, spręsti, ką jie valgys ar kaip rengsis, su kuo draugaus ar kokias svajones pildys.
Tėvų ir Pedagogų Bendradarbiavimas: Raktas Į Sėkmingą Ugdymą
Labai svarbus yra tėvų ir pedagogų abipusis bendradarbiavimas, atgalinis ryšys. Sutikime, kad niekas vaiko geriau nepažįsta, kaip tėvai. Ir tik jie gali suteikti pedagogams informacijos, kuri padės kokybiškam vaiko ugdymui. Tuo pačiu pedagogas turi informuoti tėvus pastebėjęs vaiko elgesio pakitimus.
Vaikų Darželiai: Nauda ir Žala
Apie vaikų darželius tėvai susimąsto vos gimus vaikui. Prieš atsakant į klausimą, leisti vaiką į darželį, ar ne, vertėtų permąstyti paplitusias nuomones ir mitus, atsižvelgti į psichologijos žinias apie vaiko raidą.
Tinkamiausias amžius „išeiti į pasaulį“ - ne anksčiau kaip treji metai.
Elgesio Ribų Nustatymas: Informacija ir Bendravimas
„Ribų nustatymas neturi nieko bendra su draudimais ir bausmėmis. Ribos ne viešpatauja - jos nukreipia, veda, padeda ir skatina. Visi suaugusieji pripažįsta, kad augantiems ir bręstantiems vaikams reikia taisyklių ir ribų. Didelę reikšmę turi tai, kokiu būdu šios taisyklės ir ribos sukuriamos ir įtvirtinamos. Jeigu mes sukuriame vaikams taisykles, kurių patys nesilaikome, arba tikimės, kad vaikai patys suvoks, kaip jie turi elgtis, ir bausime juos už klaidas, vaikai bus sutrikę ir sunerimę. Jeigu norime priversti vaikus elgtis tam tikru būdu, vaikai priešinsis. Jeigu mes skaudinsime vaikus, kai jie padarys klaidų, jie bijos bandyti kažką naujo. Kaip ir mes, vaikai geriausiai išmoksta tada, kai jie gauna reikiamą informaciją, kai jiems padedama atrasti konstruktyvius būdus, kaip patenkinti savo poreikius, ir kai jie supranta priežastis, dėl kurių egzistuoja tam tikros taisyklės ir nurodymai. Elgesio ribų nustatymas - tai informacija ir aiškus, pagarbus bendravimas (komunikacija), tai jokiu būdu nėra prievarta, kontrolė ar bausmė. Rodydami tinkamą pavyzdį ir nukreipdami vaiką. Kuomet patys tėvai nepaklūsta elgesio standartams ir taisyklėms, neverta tikėtis, kad ir vaikas elgsis kitaip. Norint pasiekti teigiamą rezultatą, labai svarbu kurti ir išlaikyti artimą ryšį su vaikais. Paaiškindami vaikams priežastis, dėl kurių reikia taisyklių. Pavyzdžiui, vaikui gali būti visiškai neaišku, kodėl gi vakarais reikėtų susitvarkyti žaislus. Įtraukdami savo vaikus į taisyklių kūrimą. Vaikai tampa tarsi taisyklių bendraautoriais, o tai padeda jiems jų laikytis. Mokydami ir paaiškindami, kokią įtaką vaikų poelgiai turi kitiems žmonėms. Kai žmonės supranta taisyklių paskirtį, pvz.: tam, kad niekas nebūtų sužeistas, jie žymiai lengviau paklūsta. Todėl paaiškinkite kodėl vaikas turi paklusti. Vietoj to, kad ilgai aiškinti vaikui, pasakykite glaustai ir aiškiai "Nekandžiok žmonių. Būdami nuoseklūs. Pagrindinė taisyklė nustatant ribas yra išvengti besikeičiančių taisyklių. Kontroliuodami savo pyktį ir vengdami grasinimų. Mokslininkai ištyrė, kad kai tėvai supykę, jie griežčiau ir žiauriau baudžia vaikus. Kartais reikia giliai įkvėpti ir nusiraminti, o ne pratrūkti ir išsilieti ant vaiko. Auklėjimo tikslas yra išmokyti vaiką tinkamai elgtis. Jums nepavyks to padaryti, jei būsite per daug jausmingi. Vaikas geriau Jūsų klausys, jeigu Jūs būsite šalia vaiko, o Jūsų ir vaiko akys bus viename lygyje. Paliepimus vaikui duokite kaip galima konkretesnius ir specifiškesnius. Kuo garsiau Jūs šauksite, tuo mažiau pasieksite. Šaukimas ir rėkimas tik parodys vaikui, kad Jūs nekontroliuojate nei situacijos, nei savęs. Niekad nesakykite - “aš tavęs nemyliu, tu - blogas vaikas”. Draudimas turi būti suprantamas vaikui. Kai vaikams aiškinate, kam jūs pritariate ir kam nepritariate, jie sužino, kas yra svarbu gyvenime. Kai nustatote aiškias taisykles ir ribas, vaikai žino, ko iš jų yra tikimasi.
tags: #bendravimo #taisykles #vaikams