Įvadas
Eduardas Kaniava - išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos pasaulyje, garsus baritonas, pedagogas ir visuomenės veikėjas. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti E. Kaniavos gyvenimą, kūrybinį kelią ir indėlį į Lietuvos kultūrą.
Gyvenimo Kelias ir Mokslai
Eduardas Kaniava gimė 1937 m. liepos 1 d. Klaipėdoje, Stasio ir Elenos Kaniavų šeimoje. Tėvas buvo profesionalus muzikantas, grojęs pučiamuoju instrumentu tuo metu besikuriančiame Klaipėdos operos teatre. Mama mėgėjiškai dainavo liaudies kolektyvuose. Hitleriui okupavus Klaipėdą, šeima persikėlė į Šiaulius, o po karo - į Kauną.
1954 m. Eduardas baigė Kauno Komjaunimo vidurinę mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Veterinarijos akademiją, tikėdamasis po metų be egzaminų pereiti į Medicinos institutą. Tačiau, po dviejų semestrų, pasirinko studijas konservatorijoje. Dainavo akademijos vyrų chore, kuriam vadovavo Andrius Kairys, solo partijas.
1955 m. Eduardas Kaniava įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Petro Olekos dainavimo klasę, ir ją baigė 1960 m. 1966-1967 m. stažavosi Sofijos (Bulgarija) operos teatre pas Ch. Brymbarovą. Taip pat tobulinosi Taline pas T. Kuusiką.
Karjera ir Kūrybinė Veikla
1958-1993 m. E. Kaniava buvo Lietuvos operos ir baleto teatro solistas. Solisto karjerą žymusis baritonas pradėjo dar besimokydamas trečiame kurse, kai 1957 m. buvo pakviestas į tuometį Akademinį operos ir baleto teatrą.
Taip pat skaitykite: Šimkaus kūryba
Per savo karjerą Eduardas Kaniava sukūrė per 40 vaidmenų, dainavęs per 2500 spektaklių. Pirmuoju vaidmeniu tapo Figaro G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, paskutiniuoju - Makbetas D. Verdi operoje. Scenoje jis sukūrė bene visus pagrindinius baritono vaidmenis - dainavo Figarą „Sevilijos kirpėjuje“, Rigoletą, Eskamilją „Karmen“, Žermoną „Traviatoje“, Jagą „Otele“, Markizą Pozą „Don Karle“, Oneginą, Jeleckį „Pikų damoje“, Aleką, Porgį „Porgyje ir Besėje“ ir kt. Dainininkas sukūrė įsimintinų vaidmenų lietuviškose operose - V. Klovos „Pilėnuose“ (Ūdrys) , A. Račiūno „Saulės mieste“ (Liščinskis), V.Laurušo „Paklydusiuose paukščiuose“ (Marius), J.Juzeliūno „Sukilėliuose“ (Mackevičius). Itin daug dainavo svetur.
Eduardas Kaniava surengė apie 800 solo koncertų, taip pat koncertavo kaip ansamblio "Trys tigrai" narys (su Virgilijumi Noreika ir Vaclovu Daunoru). Gastroliavo Europoje, Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir Azijoje. Iš viso gastroliavo daugiau nei 70 pasaulio šalių.
Žymiausi Vaidmenys
E. Kaniavos repertuaras buvo itin platus, tačiau išskirtiniai vaidmenys, kurie jam pelnė didžiausią pripažinimą, yra šie:
- Figaro (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“)
- Rigoletas (G. Verdi „Rigoletas“)
- Eskamiljas (G. Bizet „Karmen“)
- Žermonas (G. Verdi „Traviata“)
- Jagas (G. Verdi „Otelas“)
- Markizas Poza (G. Verdi „Don Karlas“)
- Oneginas (P. Čaikovskis „Eugenijus Oneginas“)
- Ūdrys (V. Klova „Pilėnai“)
Pedagoginė Veikla
Nuo 1979 iki 1981 m. Eduardas Kaniava dirbo Lietuvos konservatorijos vyr. dėstytoju. 1981 m. tapo docentu, o 1988 m. - profesoriumi. 1989-1992 m. buvo Dainavimo katedros vedėjas. 1993-1994 m. dirbo Karakaso (Venesuela) dainavimo akademijos profesoriumi. Nuo 1994 m. - Lietuvos muzikos akademijos profesorius. Nuo 2005 m. E. Kaniava dėstė Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dainavimo katedroje. Taip pat buvo Klaipėdos universiteto Senato narys ir Menų fakulteto atestacinės komisijos narys. Vienas iš E. Kaniavos mokinių - V. Bagdonas.
Eduardas Kaniava rengė parodomąsias dainavimo pamokas Sankt Peterburgo (Rusija), Kelno (Vokietija) aukštosiose muzikos mokyklose.
Taip pat skaitykite: Eduardo Štrauso kūriniai
Politinė ir Visuomeninė Veikla
Nuo 1995 m. Eduardas Kaniava buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos narys. 2000-2004 m. buvo LR Seimo narys. 2001 m. tapo Lietuvos socialdemokratų partijos Etikos ir procedūrų komisijos nariu. 2004-2006 m. ėjo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjo kultūrai pareigas.
Knyga "Dainavimas - toks mano amatas"
Eduardas Kaniava parašė knygą "Dainavimas - toks mano amatas" (2009).
Apdovanojimai ir Įvertinimai
Eduardas Kaniava yra pelnęs įvairių apdovanojimų:
- 1964 m. - LTSR nusipelnęs artistas
- 1974 m. - LTSR liaudies artistas
- 1979 m. - TSRS liaudies artistas
- Lietuvos operos bičiulių draugijos „Kipro“ statulėlė
- 1992 m. - Metų žmogus Tarptautiniame biografijos centre Kembridže (JAV)
- 1997 m. - Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas
- 1998 m. - Gotliebo Fricko medalis Vokietijoje
- Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro garbės emeritas (2022)
Asmeninis Gyvenimas
Prieš beveik pusę amžiaus, elegantiškas, meilės dainas atliekantis dainininkas žavią ir perspektyvią televizijos aktorę Barborą pastebėjo viename renginyje. Abu sutaria - tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, kuri netrukus juodu atvedė prie altoriaus. Tiesa, jau antrą kartą.
Gyvenimiška patirtis ir meilė - dar ne viskas, ko reikia norint sukurti darnią šeimą. B. Kaniavienė prisipažino, kad faktas, jog ši santuoka jiems abiems buvo antroji, ją labiau glumino nei guodė - naujajai dainininko gyvenimo palydovei reikėjo rasti raktą į E. Kaniavos sūnaus iš pirmosios santuokos, dabar taip pat žinomo dainininko, bardo Andriaus Kaniavos, širdį.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Dar vienas iššūkis laukė gimus Barboros ir Eduardo sūnui - Eduardui Jaunesniajam. Kaip sutars vaikai? Ar jie galės laikyti vienas kitą broliu? Kaip paskirstyti dėmesį? B. Kaniavienė buvo atvira: „Stengiausi abiems visko duoti po lygiai, kad nenuskriausčiau“. Moteris prisipažino, kad laimingiausia ji buvo per Eduardo Jaunesniojo vestuves išgirdusi A. Kaniavos prisipažinimą, jog didžiausia laimė jam gyvenime yra turėti brolį.
Šiandien B. ir E. Kaniavos gali pasigirti ne tik idiliškais tarpusavio santykiais, bet ir gerais ryšiais su savo buvusiaisiais.