Augant emigracijos mastams, vis daugiau šeimų kuriasi svetur, o kartu su šiuo reiškiniu auga ir unikali vaikų karta - emigravusių atžalos bus dvikalbės, trikalbės. Šiame straipsnyje nagrinėjame dvikalbių vaikų stovyklų Lietuvoje svarbą, atsiliepimus apie jas, naudą vaikams ir iššūkius, su kuriais susiduria užsienyje gyvenančios šeimos, siekiančios išsaugoti lietuvių kalbą ir kultūrą.
Dvikalbystės nauda ir svarba
Dvikalbystė yra kur kas daugiau nei tik gebėjimas kalbėti dviem kalbomis. Tai galimybė pažinti skirtingas kultūras, suprasti žmonių mąstyseną ir megzti autentiškus ryšius su aplinka. Daugiau nei vienos kalbos mokėjimas bei naudojimas naudingas ne tik smegenų veiklai, bet ir socialiniams ryšiams. Kalbėdamasis lietuviškai su seneliais ar kitais giminaičiais net ir užsienyje gyvenantis vaikas gali užmegzti bei palaikyti gilesnius santykius. Dr. Helen Doron tyrimai rodo, kad daugiau kalbų padeda efektyviau apdoroti informaciją. Palyginti su vienakalbiais, dvikalbiai vaikai geriau sutelkia dėmesį, yra atsparesni išsiblaškymui, geriau priima sprendimus ir reaguoja į grįžtamąjį ryšį.
Lietuvių kalbos mokymas gyvenant užsienyje
Mažieji puikiai adaptuojasi svetimos kalbos aplinkoje, ją greitai išmoksta, tad iškyla klausimas: ar reikia juos mokyti taisyklingos lietuvių kalbos, kuri yra neatsiejama nuo lietuvybės jausmo? Tėvai, norintys, kad lietuvių kalba būtų gimtoji vaiko kalba, turėtų su juo kalbėti lietuviškai nuo pirmų gyvenimo dienų. Vaikas turi kasdien ir kuo daugiau girdėti lietuvių kalbos. Pirmaisiais gyvenimo metais kuo daugiau dainuoti, žaisti pirštukų žaidimus, deklamuoti eilėraštukus, skaityti paveikslėlių knygas lietuviškai. Su vyresniais jau reikia tartis ir argumentuoti, kodėl ir kada kalbame lietuviškai, kiek ir kokių knygų skaitome. Labai rekomenduoju kuo ilgiau garsiai skaityti vaikams lietuviškai, mažiausiai iki 10 metų, net tada kai vaikas pats skaito gerai. Siūlau pasitelkti didesnį žmonių palaikymo ratą, ieškoti lietuviškai kalbančių draugų, važiuoti į stovyklas Lietuvoje, lankyti nuotolinę lituanistinę mokyklą, įtraukti lietuviškai kalbančius senelius į kokias nors nuotolines veiklas su vaikais, pavyzdžiui, kas savaitę susiskambinti, klausytis senelių istorijų ar pasakų. Svarbiausia, nepasiduoti.
Tėvų patirtys ir nuomonės
Peterbore gyvenanti Kristina pasakojo, kad savo vaikus lietuvių kalbos moko namuose: „Turime atsivežę daug lietuviškų knygučių, skaitome jas, o namuose galioja taisyklė - kalbėti tik lietuviškai! Kartu žiūrime lietuvišką televiziją, vaikai filmukus, įgarsintus lietuviškai, mėgsta. Stengiamės, kad mažieji nepamirštų gimtosios kalbos, nes mes esame lietuviai ir kalba neturi būti pamiršta."
Škotijoje 4 metus gyvenanti Rūta augina dvi dukreles, 8-erių ir dvejų metukų. Moteris pasakojo, kad vyresnėlė lanko škotų mokyklą, o lietuvių kalbos mokosi antrus metus: „Turime privačią lietuvių kalbos mokytoją, kuri su mergaite susitinka kartą per savaitę. Sekasi tikrai puikiai, dukra rašo ir skaito lietuviškai. Papildomai lankome dainavimo pamokas lietuvių kalba, namuose bendraujame tik lietuviškai, turime nemažai lietuvių draugų. Beje, dukra turi net ir oficialų Lietuvos pirmoko pasą. Manau, kad emigrantas vaikas privalo mokėti savo gimtąją kalbą, todėl mes ir stengiamės dėl vaikų. Kol mažiausiai mūsų vos 2-eji, skaitome jai pasakas, žiūrime lietuviškus filmukus."
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Viktorija, auginanti du sūnus (11-ikos ir 1-erių metukų) netoli Mančesterio, teigė, kad lietuvių kalbą būtina mokėti, juk tai - mūsų protėvių palikimas. Kadangi vyresnysis lanko anglų mokyklą, kalba ja, dar mokosi ispanų, tad nesinori jo apkrauti papildomai. Gimtąją kalbą mokomės namuose, kalbame tik lietuviškai, žiūrime lietuvišką televiziją, o ir draugų lietuvių ratas nemažas. Mažyliui dar tik 1 metukai, bet žadame namie mokyti lietuvių kalbos, žiūrėti filmukus ir neleisti į darželį iki 3 metukų, kad susiformuotų lietuvių kalbos pagrindai.
Tačiau ne visi tėvai laikosi tokios pačios nuomonės. Rašytoja Birutė Jakučionytė, gyvenanti Anglijoje ir auginanti keturis sūnus, teigia, kad dažnai susimąsto, ar emigrantų vaikams tikrai reikia mokytis taisyklingos lietuvių kalbos. Jos nuomone kardinaliai pasikeitė emigravus. Kol gyveno Lietuvoje, jai atrodė, kad visi emigrantų vaikai privalo mokytis kalbos ir nemokėti kalbėti lietuviškai yra absoliutus apsileidimas. Tačiau dabar ji taip nebegalvoja, nes dažniausiai savęs, o ir su kitais tėvais diskutuodama klausia: „Kam gyvenime jiems reikės taisyklingos lietuvių kalbos rašybos?“ Jos vaikai nelanko šeštadieninės mokyklos, nes jai tai per brangu ir nemato tikslo. Trys iš keturių skaito lietuviškas knygas, nors lietuviškoje mokykloje buvo išmokęs skaityti tik vienas. Nežino, kur ir kada lietuviškai išmoko skaityti kiti du. Jie rašo su klaidom. Kartais dėl to nervinasi, bet niekaip negali atsakyti sau, kodėl jie turėtų mokėti taisyklingai rašyti? Na, tik kad gerai mokėtų dar vieną kalbą, kad neprarastų savo autentiškumo ir turėtų ryšį su savo gimtąją šalimi. Jos vaikų tėvas yra Lietuvos rusas, todėl jie jau nėra tikri lietuvaičiai ir turėtų mokytis dar ir rusų kalbos. Kiekviena kalba nenaudojama pasimiršta, net ir gimtoji. Namuose kalbam lietuviškai, tačiau nei vienas iš jos vaikų neplanuoja ir nesvajoja gyventi Lietuvoje. O ji nesvajoja, kad jų žmonos bus lietuvės. Vargiai jie turės daug galimybių savo gyvenime naudoti lietuvių kalbą suaugę, ypač rašytinę.
Apklausos rezultatai
ANGLIJA.today atliko apklausą, kurios metu teiravosi, ar emigracijoje gyvenantys lietuviai moko savo atžalas taisyklingos lietuvių kalbos, kokiais būdais tai daro, skatina, gilina įgūdžius. Iš viso apklausoje dalyvavo 692 respondentai. Iš jų didesnioji dalis gyvena (95%) Jungtinėje Karalystėje, Airijoje - 2%, Norvegijoje bei Vokietijoje - 1%. Didžiosios daugumos apklaustųjų sutuoktiniai yra lietuviai (76%), kitataučiai - 17%. Paklausus, kaip vaikai mokosi lietuvių kalbos, gyvendami užsienyje, dauguma (45%) atsakė, kad tėvai patys moko savarankiškai namuose, 8% lanko šeštadienines mokyklėles, o 1% nurodė, kad samdo privačius lietuvių kalbos mokytojus. Nemaža dalis (29%) teigė, kad išvis vaikų nemoko lietuvių kalbos. Siekdami, kad vaikai mokėtų lietuvių kalbą, tėvai skatina skaityti lietuviškas knygeles, pasakas, žiūrėti filmukus, klausyti daineles ir įgarsintas pasakas, žaisti įvairius kalbą lavinančius žaidimus. Į klausimą, ar gyvenant emigracijoje vaikas privalo mokėti lietuvių kalbą, 81% atsakė, kad taip, o 19% - ne.
Lituanistinės mokyklos
Lietuviai yra išsibarstę po visą pasaulį, tad neretai ten, kur susiburia didesnės jų bendruomenės, atsiranda lietuviški darželiai, šeštadieninės mokyklėlės. Anglijoje jų tikrai nemažai, ypač Londone. Stratforde veikiantis darželis/mokyklėlė „Obelėlė“ kitais metais balandį švęs 10-ties metų sukaktį, o jo direktorė Alvija Černiauskaitė džiaugiasi, kad baigdami mokyklą vaikai puikiai kalba, skaito ir rašo lietuviškai. „Mūsų mokykla labai unikali, nes 80% vaikų yra mūsų darželyje išauginti mokinukai, kurie išeidami į mokyklą lietuviškai puikiai kalba, raideles pažįsta, todėl mes be vargo mokomės pagal LR ŠMM patvirtintą bendrąją lietuvių kalbos programą. Mes orientuojamės į kokybę, bet ne į kiekybę, todėl dirbame su mažomis klasėmis vaikų (ne daugiau nei 10 vaikų klasėje). Norint išmokti gerai skaityti ir rašyti, lankant vieną dieną per savaitę, yra gana sunku, todėl darbas mažomis grupėmis pagal vienodą lygį duoda vaisius. Džiaugiamės, jog turime mokinių besimokančių aukštesniuoju lygiu. Lietuvių kalbos pamokos vyksta taip pat kaip Lietuvoje, nes, kaip ir minėjau, mokomės pagal LR ŠMM patvirtintą bendrąją lietuvių kalbos programą. Be lietuvių kalbos dar vyksta dailės ir muzikos užsiėmimai. Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame su tėvais, todėl popamokinius užsiėmimus deriname kartu. Jeigu yra pasiūlymų, aptariame ir nusprendžiame kartu. Bendradarbiaujame su mokyklomis ir darželiais Lietuvoje. Mūsų mokinukai aktyviai dalyvauja bendrose veiklose. Jau antrus metus organizuojame savo mokyklos vaikams LR ŠMM finansuojamas pažintines stovyklas po Lietuvą, kad vaikai ne tik mokėtų kalbą, bet ir pažintų savo šalį, tradicijas, papročius."
Paklausus, ar emigrantų vaikai privalo mokėti taisyklingą lietuvių kalbą, A. Černiauskaitė atsakė: „Lietuvių kalba viena gražiausių pasaulio kalbų. Ji yra ne tik viena seniausių, bet kartu ir lobis kalbotyrininkams dėl savo archajinių formų. Mūsų lietuvių pareiga - bent jau išmokyti savo vaikus gražiai, taisyklingai lietuviškai kalbėti. Be to, gimtoji kalba būtina vaiko asmenybės vystymuisi, jo pasaulėžiūrai, jo paties kaip asmens suvokimui. Todėl, mano manymu, būtina mokėti gimtąją kalbą, išlaikyti identitetą, puoselėti kultūrinį, tautinį paveldą norint pažinti save šiose kosmopolitinėse sąlygose. Integracija į bendruomenę, kurioje gyvename, yra sveikintina, bet tik ne savo identiteto sąskaita."
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2022 m. pasaulyje veikė per 240 lituanistinių mokyklų, jose mokėsi apie 9000 vaikų, dirbo apie 1000 mokytojų, dažniausi dėstomi dalykai buvo lietuvių kalba, literatūra ir etnokultūra. Jeigu lyginame su užsienyje gyvenančių lietuvių skaičiumi - nedaug vaikų lanko, vos 6-7 proc. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisijos narės, Lituanistinių mokyklų asociacijos įkūrėjos Donatos Simonaitienės, lankyti lituanistinę mokyklą pirmiausia vaikus skatina tėvai. Arba patraukia aplinka, jie mokykloje susiranda draugų ir ateina šeštadieniais su jais susitikti. Treti ketina laikyti lietuvių kalbos egzaminą ir nori jam pasirengti, ketvirti galbūt planuoja stoti į užsienio universitetus, kur už papildomų kalbų mokėjimą pridedama balų. Penkti svarsto apie darbą, pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) institucijose, o lietuvių kalba - viena iš oficialių ES kalbų.
Virginijos Stukaitės-Laniauskienės nuomone, ne tik vaikus, bet ir tėvus motyvuoja bendra veikla, todėl "Bitėje" visada kas nors vyksta. Susitinkant kartą per savaitę, nepavyksta švęsti visų švenčių, tačiau visada kepami Užgavėnių blynai išsinuomotoje skautų miško stovyklavietėje, visada ridenami kiaušiniai per Velykas, degamos žvakutės per Vėlines. Tie pasibuvimai labai suartina ir vaikus, ir tėvus.
Lituanistinių mokyklų iššūkiai
- Dvikalbystės, net trikalbystės problemos
- Tėvų motyvacijos trūkumas
- Tinkamų metodikų ir mokymo priemonių trūkumas
Dvikalbės stovyklos Lietuvoje
Dvikalbės stovyklos Lietuvoje gali tapti puikia alternatyva lituanistinėms mokykloms. Tokiose stovyklose vaikai ne tik tobulina lietuvių kalbos įgūdžius, bet ir susipažįsta su Lietuvos istorija, kultūra, tradicijomis, atranda bendraminčių ir patiria nuotykių. Jos padeda vaikams išlaikyti ryšį su savo šaknimis, praplėsti akiratį ir įgyti vertingų įgūdžių.
Stovyklų privalumai
- Intensyvus lietuvių kalbos mokymasis
- Pažintis su Lietuvos kultūra ir istorija
- Bendravimas su bendraamžiais iš viso pasaulio
- Nuotykiai ir įspūdžiai
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"