Šiame straipsnyje pasidalinsiu asmenine patirtimi ir patarimais, kaip siekti vidinės ramybės ir laimės, remdamasis pokyčiais, kuriuos įgyvendinau savo gyvenime.
Įvadas
Žvelgiant atgal į praeitį, suvokiu, kad mano gyvenimas labai pasikeitė. Dabar jaučiuosi daug laimingesnė nei anksčiau. Laimė man asocijuojasi su dėkingumu, o mano tikslas - ilginti laimės periodus ir stiprinti šį jausmą. Siekiant šio tikslo, svarbu suvokti, kad už vidinę laimę esame atsakingi tik mes patys.
Atsakomybė Už Savo Laimę
Svarbiausias žingsnis - suvokti, kad už vidinį laimės ir dėkingumo jausmą atsakingas tik vienas žmogus - tu pats. Laimė yra vidinė būsena, kuri "gaminasi" viduje. Taigi, kiek jos "prigaminsi", esi atsakingas pats vienas. Yra daug išorinių, padedančių priemonių vidinės laimės jausmo siekti.
Sąmoningas Valgymas ir (Ne) Gėrimas
Nesu iš tų žmonių, kurie moka ar nori save riboti. Negaliu ir niekada negalėjau sau pasakyti tokių pareiškimų, kaip pvz.: „Daugiau niekada nevalgysiu mėsos“ arba „Daugiau niekada negersiu alkoholio“. Nes aš žinau save ir gali ateiti tokia diena, kai aš labai kažko atsisakyto užsimanysiu, o tas pasakymas mane ribos, bus tarsi koks pantis man. Nekenčiu jokių pančių. Todėl man tūkstantį kartų geriau pasakyti: „Advento metu nevalgysiu mėsos“ arba „Negersiu alkoholio iki Joninių“. Tai mane įpareigoja tik laikinai, tarsi yra kažkokia pabaiga. Tačiau, kai pabandau taip padaryti, po kelių mėnesių pajaučiu, kad man tikrai geriau to kažko atsisakius. Jau kurį laiką nevartoju alkoholio ir visai jo nebenoriu. Suvokiau, kad tai neteikia man jokios naudos ir tik trumpina laimės periodą.
Prie šio punkto reikėtų pridėti ir rūkymą, besaikį valgymą. Pati esu rūkiusi dešimt metų ir turiu valgymo sutrikimų, todėl nesu ta skaičioji mergelė, kuri gali aiškinti kaip lengva to asisakyti, jeigu tik užsimanai. Tikrai ne. Mesti rūkyti man buvo taip sunku ir tai dariau tiek daug kartų, kad dar dabar prisiminus bloga. Kartą man net sumokėjo nemažus pinigus, kad mesčiau, su sąlyga, kad jeigu rūkysiu, atiduosiu keturis kartus daugiau. Nepadėjo. Su maistu tas pats. Man pasakyti „Aš nuo šešių nevalgau“, tai tolygu virvei ant kaklo. Aš negaliu taip, bet galėčiau mėnesį. Tačiau daugybę metų esu paieškose tokio valgiaraščio ir valgymo laikų, skaičiaus per dieną, kurie tinka man asmeniškai. Esu ta, kuri nuo penkiolikos metų „kūdinasi“ ir esu išbandžiusi visokius savo kankinimo būdus. Dabar jau beveik du metai bandau gražiuoju susitarti su savo kūnu apie maistą, kurį į jį dedu. Džiaugiuosi, kad jau beveik ir susitariau, atradau, kas mano kūnui tinka labiausiai. Svoris krenta labai lėtai (apie 1 kg per mėnesį), bet tikiuosi, kad visam laikui. Apie 80% mano suvartojamo maisto sudaro vaisiai ir daržovės. Bet šitos temos dar tikrai neišsėmiau iki galo, nes noriu išmokti taip valgyti, kad savęs neribočiau kažkokiais pasakymais, tačiau tai tiktų mano kūnui. Esu priėjusi ribą, kai kartais tenka susimokėti bemiege naktimi už vakare suvalgytą kokią nors nesąmonę. Ir tikrai tų nesąmonių norisi valgyti mažiau. Juk pati ir esu atsakinga už pasirinkimą - skanus sumuštinukas su lašiša ar bemiegė naktis? Jeigu pradedi stebėti savo kūną po suvalgyto maisto, tai labai greitai pajauti, kad suvalgius mėsos, į tualetą nenueini ilgiau, o pavalgius sūrio - bezdi.
Taip pat skaitykite: Vaikų stovyklos „Verubė“ apžvalga
Televizoriaus Atsisakymas
Apsisprendimas nežiūrėti televizoriaus ir, kad vaikai jo nežiūrėtų. Vasario mėnesį bus lygiai dešimt metų, kai aš jį išjungiau savo namuose. Pirmais metais prisiklausiau visko - kad traumuoju savo vaikus, kad iš jų atimu. Nesąmonė. Pabandykit ir po kelių mėnesių suprasit, kad šviesėja mintys jūsų galvoje, randasi vietos kūrybai, naujoms idėjoms. Labai gerai prisimenu tą jausmą, kai prasideda minčių šviesėjimas.
Sąmoningas Naujienų Vartojimas
Sąmoningai neteršti savo minčių blogomis naujienomis. Nemanau, kad galima ignoruoti žinias apie karą, klimato atšilimą ir ekologines katastrofas, tačiau galima pasirinkti sąmoningai neskaityti informacijos apie nusikaltimus, avarijas ir kitus negatyvius dalykus. Kai sąmoningai nustoji skaityti lietuviškų portalų pezalus, pajunti palengvėjimą ir gyvenimas pasidaro tikrai gražesnis. Pabandykite to nedaryti, t.y. neskaityti naujienų nors pora savaičių. Ir stebėkite savo nuotaiką, kai vėl įniksite į kokią kriminalinę istoriją. Aišku, mane iki šiol kartais užneša domėjimasis kokia nors tema: rinkimai, privalomi skiepai, gimdymų namuose kriminalas. Tačiau įnikus į domėjimąsi, suprantu ir atpažįstu savo vidinę būseną - tai graužia, varo į neviltį, sukelia kažkokį socialinės neteisybės jausmą ir norisi stoti į kovą. Tai nieko bendra neturi su laime, nes laimė, tai visų pirmiausia TAIKA.
Sąmoningas Pasirinkimų Darymas
Sąmoningai rinktis tuos dalykus, kurie suteikia laimės ir džiaugsmo. Jeigu kartais tenka pasirinkti ar aplankyti girtą, besikeikiantį tėvą ar pasivaikščiojimą po parką, tai sąmoningai rinktis antrą variantą, nors iš šalies situacija yra labai ribinė. Jeigu jūs turite vaikų, turite rinktis antrą variantą, nes esate atsakingi ne tik už save, bet ir savo vaikus. Jūs jiems sukuriate pasaulį, esate atsakingi už jų laimę ir jų vidinę taiką. Girtas tėvas jau sukūrė jūsų pasaulį tada, kai jūs buvote vaikas. Gal būt dėl to jūs šiandien tiek mažai ir retai jaučiatės laimingi? Tik bėda ta, kad šiandien jau ir esate už tą laimę tik patys atsakingi. Visus tuos: „Ką žmonės pagalvos“ „Vaikai privalo padėti savo tėvams“ laikas peržiūrėti per tam tikrą prizmę: „Ar tai daro mane laimingesniu?“ Manęs girtas ir besikeikiantis tėvas nedaro. Daugybę metų tempiausi paskui save kalno didumo įsipareigojimą, kad su šeima, o ypač tėvais, bendrauti privaloma, tačiau savo tėvo nemačiau daugiau nei pusę metų ir tikrai viduje dėl to turiu daugiau taikos ir ramybės, nei būdavo anksčiau. Kiekvienas susitikimas su juo mane tarsi užnuodydavo ir turėdavo praeiti tam tikras laikas, kad aš tuos nuodos iš savęs išsimėštčiau.
Vaikų Auklėjimas
Nekontroliuoti savo vaikų, o leisti jiems augti, rinktis patiems, išjausti tai, kas juos daro laimingais ir pasitikinčiais savimi. Čia galima būtų diskutuoti pusę gyvenimo. Aplinkui matau labai daug šeimų ir vaikų, nuolat bendrauju su daug vaikų, paauglių, jie atvažiuoja pas mane į stovyklas. Kodėl jie namuose elgiasi nepakenčiamai, o su kitais žmonėmis, mokyklose, kitoje aplinkoje yra geručiai? Manau, kad kuo didesnis skirtumas tarp vaiko elgesio su tėvais ir svetimais, tuo labiau tėvai yra „užparinę“ savo vaikus ir jie priešinasi visais įmanomais būdais. Jeigu kiekvienas iš mūsų atsakingai investuotume savo laiką į vidinės būsenos, taikos ir dėkingumo siekimą, tai vaikai automatiškai taptų laimingesni. Žinau, kad to nėra lengva pasiekti ir kai kuriems tėvams toks mano pasakymas kelia didelį pasipriešinimą. Vėl gi nesu šventoji, tačiau augindama keturis su jais susitariu, jaučiuosi laiminga ir mūsų namai pilni džiaugsmo. Labai dažnai girdžiu klausimą: „Kaip tu su jais susitvarkai?“ Paprastai, aš tik siekiu būti laiminga, daryti tai kas man patinka ir šalia esantys vaikai elgiasi taip pat. Turiu tikrai daug pagarbos jų visų vidinei būsenai ir norams, todėl jie turi jos ir mano norams. Iki to ėjau ilgai ir ne vienus metus. Mano išsilavinimas - pradinių klasių mokytoja, paskui buvo daugybę perskaitytos literatūros, paskaitų, filmų apie vaikų auklėjimą. Bandymų viską, ką išgirdau, pritaikyti vaikų tramdymui. Iki šiol klausausi kai kurių (tikrai ne visų) žmonių patarimų, kaip auklėti vaikus, susidūrusi su kokia nors konfliktine situacija, tariuosi su kitais, diskutuoju, ieškau atsakymo, kaip man tą vaiką padaryti laimingesniu, tačiau pažįstu begalę žmonių, kurie turi tragiškus santykius su savo vaikais ir net nenori girdėti jokių patarimų ar pastabų. Negaliu šito suprasti. Jeigu santykiai ar vaiko elgesys tavęs netenkina, tai kodėl tu neieškai atsakymo, ką ir kaip daryti, kad situacija pasikeistų? Žinau, vaikų auklėjimas yra jautri tema ir visi tėvai žino, kaip geriau tai daryti, tačiau ar jums gerai sekasi ar ne, galima pasakyti nuskanavus jūsų ir vaikų santykius, vaiko elgesį namuose, jo pasiekimus mokykloje, pasitikėjimą savimi.
Rūpinimasis Sveikata ir Energija
Rūpintis savo ir savo vaikų sveikata ir energija. Jeigu sirgsite jūs arba nuolat tai darys jūsų vaikai, tai tikrai daug laimės neatneš. Tai ką daryti, kad tie vaikai nesirgtų? Apie tai esu ne kartą rašiusi ir garsiai sakiusi , kad už vaikų sveikatą visu 100% atsako tėvai. Kaip ir už tą savo laimę, taip ir už vaikų sveikatą reikia prisiimti visą atsakomybę sau. Kartais galvoju, kad man pasisekė, nes turėjau net keturis šansus išmokti auginti sveikus vaikus. Neseniai apie tai kalbėjau su drauge. Ji teigia, kad aš esu kategoriška ir su manimi diskutuoti kai kuriais klausimais neįmanoma, nes diskusija nevyksta. Pasiteiravus, kokios čia tos temos, paaiškėjo, kad tai vaikų auklėjimas ir skiepai. Tada aš jos paklausiau, kiek ji yra perskaičius straipsnių apie skiepus. „Na, kokius du straipsnius prieš skiepus ir du už.“ O aš esu perskaičius šimtą prieš ir šimtą už. Ar mes turime apie ką diskutuoti? Tas pats ir apie vaikų sveikatą. Tikrai negimiau viską žinodama ir iki dabartinio suvokimo ėjau ne vienus metus, daug eksperimentavau ir skaičiau. Kas ta temperatūra ir kaip ji veikia? Kam tie antibiotikai? Kodėl vaikas kosti? Kodėl pusė klasės vaikų susirgo roto ar noro virusu, o kiti ne? Turiu sau visus atsakymus ir jie man tikrai padeda išlaikyti savo vaikus sveikus. Beje, kartais jaučiant didžiulį spaudimą iš išorės ir bandymą mane „suvaryti“. Kartais man atrodo, kad begalės dalykų šiuolaikinė medicina iš viso negali paaiškinti. Kažkada gyvenau su drauge, kuri ant rankų turėjo daug karpų. Jas visaip karpydavo, krapštydavo, bandydavo išrauti ir, žinoma, netrukus tų karpų atsirado ir ant mano rankų. Visaip mes jas bandėm gydyti - šaldėm azotu, deginam ugniažolėms ir įvairiais tepalais. Dalis dingdavo, bet atsirasdavo naujų. Kažkas pasakė receptą - pabandykit nakčiai užsiklijuoti pleistriukus su mėnesinių krauju. Skamba nu tai ką žinau, ar ne? Bet padeda tikrai. Nuo to laiko neturiu jokių karpų, o atsiradusią ant vieno vaiko kojos milžinišką karpą išgydžiau tokiu pačiu būdu. Pirmą kartą dabar apie tai rašau, nors esu ne kartą pasakojusi draugams. Ir tai suveikė ne man vienai. Tas pats apie asmeninę sveikatą. Aš negaliu sau leisti susirgti, todėl, kad esu atsakinga už keturis mažamečius vaikus ir dar atsakinga už savo laimę. Jeigu sužinočiau diagnozę, tai laimės ir dėkingumo būsenos neliktų nei padujų. Taigi, imuosi atsakomybės ir darau viską, kad taip neatsitiktų. Į tai įeina daug punktų: malda, maistas, fizinis judėjimas, gyvenimas kaime, žalingų įpročių atsisakymas, tikėjimo neribotomis kūno savigydos galiomis ir alternatyviais gydymo būdais didinimas, profilaktinių terapijų (mano atveju, garso terapijos) taikymas sau. Daug kas pradėsit varyti, kad vaje, tai dar šlapimą pradėk gerti ir smėlį valgyti. Kiekvienas mano rytas prasideda citrina ir soda, vaisių kokteiliu, žvakių, smilkalų uždegimu ir malda, meditacija su gongais. Dažnai darau mankšta, bet tikrai ne kasdien. Ištisai klausausi mantrų ir meditacinės muzikos. Kelis kartus per metus stengiuosi pabūti dvasingumą keliančiuose seminaruose, stovyklose. Išorėje darau viską, kad būčiau rami viduje. Nes tai irgi įtakoja mano sveikatą ir energiją. Esu įsitikinus, kad mano sveikata priklauso nuo manęs pačios, ne nuo oro ar kitų išorinių veiksnių, tokių kaip virusai ar infekcijos.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Skausmingi Sprendimai ir Sudėtingi Laikotarpiai
Visai būdais siekti būti laimingu, kartais priimant skausmingus sprendimus ir praeinant sudėtingus laikotarpius. Kartais reikia išsiskirti su žmonėmis, su kuriais draugavai dešimtmečius, nes jie yra toksiški ir netiki tavimi. Jie mato tik tavo klaidas ir nori tave ne palaikyti, o kritikuoti, jie tarsi nori tave pakeisti, perdaryti, o ne priimti tokį koks esi. Gaila, tačiau dažnai tai būna sutuoktinis. Todėl kartais, kad būtum laimingas, kad pajustum vidinę ramybę ir taiką, reikia išsiskirti. Kartais, kad pajustum didesnę vidinę ramybę ir taiką, reikia pakeisti net šalį, kurioje gyveni. Tokie sprendimai yra skausmingi, reikia praeiti sudėtingus laikotarpius, tačiau jie neabejotinai atneša ilgalaikę naudą. Bendravimui rinktis tinkamus žmones, kurie tavimi tiki, įkvepia ir palaiko.
Stovyklos Vaikams Kaip Būdas Atsipalaiduoti ir Patirti Save
Kiekvienam vaikui - nepaisant jo gebėjimų ar patiriamų sunkumų - būtinas poilsis, leidžiantis atgauti jėgas, išsilaisvinti iš kasdienės rutinos ir patirti save be vertinimo. Mokykloje vaikai neretai susiduria su lyginimu, reikalavimais, ribojančiais jų pasitikėjimą savimi - vieniems sunkiau skaityti, kitiems sunkiau susikaupti ar bendrauti. Tačiau gamtoje šie skirtumai ištirpsta. Čia vaikai atranda save iš naujo - ne kaip „mokiniai“, o kaip smalsūs, jautrūs, žaidžiantys, kuriantys žmonės. Čia jie vėl tampa savo tikrąja esme: tokie, kokie yra - vertingi, drąsūs ir galintys.
"Avataras - Keturios Stichijos": Emocijų Ugdymo Stovykla
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame keturios stichijos - Žemė, Oras, Ugnis ir Vanduo - sujungia savo jėgas, kad padėtų vaikams atrasti jų vidinę stiprybę, emocijas ir gebėjimą bendrauti. Ar jūsų vaikas pasiruošęs leistis į šią unikalią kelionę? Kas laukia stovykloje? Vaikai bus suskirstyti į keturias komandas, įkvėptas stichijų. Kiekviena stichija simbolizuos unikalumą ir kvies dalyvius dirbti kartu, stiprinant komandinį ryšį.
Pandemijos Įtaka Kelionėms ir Turizmui
Pandemija aviaciją nubloškė į 1999-uosius: 21-eri augimo metai buvo ištrinti. Palyginus su 2019-aisiais visame pasaulyje pernai lėktuvais keliavo maždaug 67% keleivių mažiau. Lietuvos oro uostai metus 2020-aisiais turėtų suskaičiuoti maždaug trimis ketvirtadaliais mažiau keleivių nei prieš metus. Nors rinkos dalyviai ieško optimizmo, reikia pripažinti - tai buvo patys blogiausiai metai aviacijai. Taip, blogesni už tuos, kai kilo finansinė krizė ir bankrutavo viena aviakompanija po kitos. Taip, blogesni už tuos, kai teroristai rėžėsi į bokštus-dvynius Niujorke 2001 m. Pasaulinė turizmo organizacija (UNWTO) paskaičiavo, jog turizmas 2020 m. padarė net 30 metų žingsnį atgal: srautai pasaulyje panašūs kaip 1990 m. Tarptautinis turizmas pasaulyje susitraukė tarp 70 ir 75 procentų. Kitą vertus, duomenys rodo, kad per šiuos metus žmonės sutaupė pinigų, kurios nori leisti kelionėms. Paskaičiuota, jog vien Jungtinės Karalystės gyventojai turi 100 milijardų svarų atsidėję keliavimui po pandemijos.
Blogiausia jau praeitis. “Cirium” suskaičiavo, kad pati lėčiausia diena pasaulyje buvo balandžio 25-oji. Tą dieną įvyko vos 13 600 skrydžių. Palyginimui, daugiausia lėktuvų kilo sausio 3-ąją - 95 tūkst. Tikrai būtų buvę virš 100 tūkst. per dieną, bet vasara taip ir neatėjo. 2021-ųjų metų pradžia vis dar bus lėta: Lietuvoje po kalėdinių skrydžių programų skrydžių planai vėl panašūs kaip buvo lapkričio mėn. pabaigoje. Kasdien nušviečiamos žinios apie vakciną verčia keleivius jaustis tarsi belaukiant išpardavimo: kam planuoti dabar, jei netrukus neišvengiamai prasidės nuolaidų vakarėlis?
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Kelionių Ateities Tendencijos
- Testavimas, testavimas ir testavimas: Nors visas turizmo verslas kaip išganymo laukia vakcinos paplitimo, didžiąją dalį duris keliautojams atvers neigiamas testo rezultatas.
- Ruoškite skiepų pasus: Su plintančia vakcina jie taps būtina kelionės dalimi.
- Laisvė keisti bilietus: Aviakompanijos per pandemiją panaikino bilietų keitimo mokesčius, to dėka išlaikė dalį pardavimų ir juos įvesti vėl gražinti lengvai nepavyks.
- Kelionių planavimas tapo sprintu: Ilgametes investicijas į išankstinių pardavimų skatinimą pandemija nubraukė ir šiuo metu pusė skrydžių bilietų yra nuperkama per paskutines 10 dienų iki skrydžio.
- “Always Out Of Office” režimas keis keliavimo įpročius: Valstybės imasi kurti “skaitmeninio klajoklio” vizas: žmonės, kuriems užtenka tiesiog gero interneto darbui gali dirbti iš bet kur.
- Automobiliai, kemperiai ir autobusiukai tęs savo renesansą: Kelionės mažomis šeimomis ar labai mažomis grupelėmis liks prioritetas ilgam.
- Važiojam ilgam arba liekam namie: Ilgas sėdėjimas namuose verčia svajoti apie dideles ir ilgas keliones.
- Informacija visur ir visada: Kartu su kelionių planavimu sprinto tempu ir informacijos poreikiu atgimimą išgyvens kelionių agentų paslaugos.
- Švara - kriterijus Nr. 1: 45% keliautojų sako, kad renkantis apsistojimo vietą į TOP3 pasirinkimo faktorių sąrašą pateko švara.
- Lėktuvuose laukia prastesnis servisas: Šita krizė sunaikins nemokamą maistą ir gėrimus, kur dar tokie yra likę.
- Pirmos grįš kelionės trumpesniais atstumais: Tai ilgų kelionių ir didelių lėktuvų dar nereikės.
- Kelionių priežastys maišysis: Žmonės bandys keliauti mažiau, bet aprėpti daugiau.
- Mažų kainų laukimas: 62% keliautojų labiau rūpi kaina popandeminiu laikotarpiu ir 55% laukia nuolaidų.
Lietuvos Oro Uostų Plėtros Perspektyvos
S. Bartkus trejus su puse metų dirbo komercijos direktoriumi Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU). Anot S. Bartkaus, tikėtina, kad po trejų ar penkerių metų Lietuvoje leisis lėktuvai iš Gruzijos ar Kazachstano.
Oro Uostų Valdymo Įmonė
Svarstoma, kad derėtų steigti oro uostų valdymo įmonę, o Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai taptų jos filialais su savo vadovais. S. Bartkus mano, kad ši idėja puiki. Toks modelis taikomas Ispanijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir netgi Estijoje. Jo nuomone, trys tarptautiniai reguliariuosius reisus Lietuvoje aptarnaujantys oro uostai yra per daug mūsų rinkai. Tačiau šios situacijos keitimas užtruktų 10-15 metų, per trumpesnį laiką pokyčiai būtų skausmingi.
Oro Uostų Specializacija
S. Bartkus visiškai palaiko idėją, kad oro uostų kainodara turi būti skirtinga, išlaikant žemesnes kainas Kaune ir aukštesnes Vilniuje. Europoje nėra nė vieno oro uosto, kuris vengtų pigių skrydžių aviakompanijų.
Vilniaus Oro Uosto Perspektyvos
Vilniaus oro uosto keleivių skaičius 2011 metais augo 25, o artimiausią penkmetį kasmet keleivių skaičius gali padidėti apie 200 tūkst. keleivių. Tai nėra mažas augimas.
S. Bartkus teigia, kad niša rinkoje yra labai dažni skrydžiai verslui reikalingomis kryptimis. Tai svarbu verslui, konferencijų turizmui. Lietuva turi ryšį su Kopenhaga, Frankfurtu, Helsinkiu, tačiau didelę naudą atneštų patogios jungtys su Amsterdamu, Paryžiumi.