Šiame straipsnyje nagrinėjama draugystės tema įvairių tautų vaikų nuotraukose, atskleidžiant kultūrinę įvairovę ir bendrystę. Straipsnyje remiamasi įvairiais renginiais ir iniciatyvomis Lietuvoje, kurie skatina tautų draugystę ir kultūrų dialogą.
Tautinių mažumų festivalis „Kultūrų daug - širdis viena“
Pabradė jau ketvirtą kartą tapo kultūrų ir bendruomenių šventės sostine, kur rugpjūčio 24 d. įvyko tautinių mažumų festivalis „Kultūrų daug - širdis viena“. Šis renginys, tapęs Pabradės tradicija, sukvietė įvairias tautines bendruomenes švęsti draugystę, toleranciją ir kultūrinę įvairovę. Festivalį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švenčionių rajono savivaldybė.
Šiais metais prie Pabradės miesto kultūros centro vyko neeilinė šventė, kurią organizavo Pabradės miesto kultūros centras, Švenčionių krašto, kaimo bendruomenių asociacija ir Pabradės bendruomenė „Domus“. Pirmiausia vyko Švenčionių rajono bendruomenių sąskrydis, kuriame dalyvavo net 14 bendruomenių, sukvietusių svečius į savo „kiemelius“. Čia visi galėjo mėgautis gausiomis vaišėmis, stebėti sportines varžybas ir mėgautis bendruomenių meno kolektyvų pasirodymais.
Vakarinė renginio dalis buvo ypatinga - tautinių mažumų festivalio „Kultūrų daug - širdis viena“ šventinis koncertas. Pirmieji pasirodymą pradėjo Pabradės miesto kultūros centro šokių kolektyvas „Žeimena“ (vadovė Agnė Rickevičienė), kviesdamas žiūrovus patirti kultūrų įvairovę. Renginio vedėjos Roberta Žavoronkovienė ir Katažyna Paršuta džiaugėsi, kad šventėje apsilankė garbių svečių. Šventės dalyvius ir svečius pasveikino Švenčionių rajono savivaldybės vicemeras Erikas Demidovas bei Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius Dainius Babilas.
Scenoje vienas po kito pasirodė įvairių tautinių mažumų kolektyvai: Visagino kultūros centro Baltarusių dainų ansamblis „Svitanak“ (vadovas Sergej Šabodalov), Visagino kultūros centro folkloro ansamblis „Bylina“ (vadovė Natalia Matyskina), Nemenčinės daugiafunkcinio kultūros centro Kabiškių skyriaus moterų vokalinė grupė „Vox Cordis“ (vadovė Katažyna Paršuta), Švenčionių miesto kultūros centro pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas „Trepsis“ (vadovė Jolanta Razmienė), Pabradės miesto kultūros centro Magūnų skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Magūnianka“ (vadovė Jelena Taujinskienė), liaudiškos muzikos kapela „Kapela Dworska“ (vadovė Jolanta Lapinskaja), Pabradės „Žeimenos“ gimnazijos grupė „Mini Stars“ (vadovė Nadežda Lipinskaja), Pabradės miesto kultūros centro Dainos studijos vokalo solistė Agnė Čepulytė (vadovė Katažyna Paršuta), grupė „Żelazny Wilk“ (vadovas Janas Suchodolskis), vokalo solistas Enrique Santos kartu su fleitininke Polina.
Taip pat skaitykite: Kaip ugdyti draugystę?
Festivalio metu mažuosius dalyvius linksmintis kvietė vaikų užimtumo kiemelis „Boružiukai“, kurį jau tradiciškai kasmet rengia Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai, kuriems talkino Pabradės miesto kultūros centro savanorės Dominyka ir Agniežka. Festivalio ypatingą nuotaiką sukūrė romų teatras „Sare Roma“ su charizmatiškuoju Ištvanu Kviku, kuris į sceną atnešė tikrą aistros ir laisvės pojūtį. Šventėje netrūko ir populiariosios muzikos - žiūrovai mėgavosi Žilvino Žvagulio ir jaunojo atlikėjo iš Švenčionėlių Tautvydo Jurkuvėno pasirodymais. O kai scenoje pasirodė grupė „Dar“, sėdinčių žiūrovų neliko, visi įsitraukė šokti. Šios grupės pasirodymą pabradiškiams dovanojo UAB „Intersurgical“.
Vakaro akcentas - spalvinga lazerių šou programa, kurią dovanojo Pabradės bendruomenė „Domus“. Festivalio pabaigą vainikavo energinga diskoteka, kurioje skambėjo tiek Lotynų Amerikos ritmai, kuriuos atliko Patricija Luščinka kartu su Enrique Santos, tiek lietuviška muzika kartu su Tautvydu Jurkuvėnu. Vėliau diskoteką tęsė DJ Laurynas.
Šios gražios šventės organizatoriai - Pabradės miesto kultūros centras, Švenčionių krašto, kaimo bendruomenių asociacija ir Pabradės bendruomenė Domus - nuoširdžiai dėkoja visiems, prisidėjusiems prie šios šventės! Dėkojama šventės rėmėjams: UAB „Intersurgical“, UAB „Firidas“, UAB „VD Pack“, UAB ,,Baloša“, UAB ,,Delmita“, UAB „Raginėlis“, UAB „Pabradės kartonas“, UAB „Brolimo“, Svetlanos gėlių studijai, Jolantai Jurkuvėnienei ir Jolantai Razmienei, asociacijos „Dubingėlė” vadovui, foto menininkui Vladui Šarėjui, informaciniam šventės rėmėjui - redakcijai „Žeimenos krantai“. Taip pat dėkojama ir šventės partneriams: Pabradės seniūnijai, UAB „Pabradės komunalinis ūkis“, Švenčionių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai. Už šventės saugumą dėkojama Švenčionių rajono policijos komisariatui ir Švenčionių rajono savivaldybės administracijos specialistams, atsakingiems už viešąją tvarką.
Pabradės miesto kultūros centras džiaugiasi, kad šis tautinių mažumų festivalis „Kultūrų daug - širdis viena“ dar kartą įrodė, kad Pabradė yra tikras tautų ir kultūrų draugystės miestas, o įspūdžiai, patirti šventės metu, liks ilgam atmintyje.
Šimtmečio Tautų Sekminės Šiauliuose
Šiaulių mieste po atviru dangumi (Talkšos ežero pakrantėje) įvyko Sekminių šventė, tampanti gražia miesto tradicija. Jau antrus metus susibūrėme kartu sutikti Sekmines. Šventei pradėjome ruoštis kovo mėnesio viduryje Šiaulių ekumeniniame dvasininkų susitikime Šv. Jurgio parapijos namuose. Iki pat Sekminių rinkomės kiekvieną savaitę pasitarti, derintis ir melstis.
Taip pat skaitykite: Vaikų draugystės patarimai
Mes, grupelė dvasininkų ir tikinčiųjų entuziastų, organizavusių pernai metų ekumenines Sekmines mieste, ėmėme svarstyti bei melstis už šių metų Sekminių šventės viziją. Prisiminėme Naujojo Testamento istoriją iš Apaštalų darbų 2 skyriaus, kuomet Šventoji Dvasia nužengė ant 120 Jėzaus mokinių Jeruzalėje, kai joje per žydų Sekmines susirinko daugybė pamaldžių žmonių iš įvairių tautų. Tada apaštalai prašneko įvairiomis kalbomis kiekvienai tautai suprantamai skelbdami didžius Dievo darbus. Ši istorija mus „užkūrė“. Tad nusprendėme pakviesti mūsų miesto tautines draugijas kartu sukurti tikėjimo, Dvasios ir bendrystės šventę tarp mūsų miesto bažnytinių ir tautinių bendruomenių.
Mūsų tikslas buvo kviesti bendruomenes išeiti iš joms įprastų vietų, žengti ne vieną, bet net kelis žingsnius toliau už savo sienų ribų ir ateiti į vieną miesto erdvę, pamatyti vieni kitus, mokytis taikingai priimti skirtumus ir mylėti. Lietuvos istorija liudija, jog šimtmečiais įvairios tautos ir religijos taikingai sugyveno, kartu dirbo ir kūrė mūsų tautoje. Todėl šių metų Sekmines skyrėme atkurtos Lietuvos šimtmečiui, bendrystei ir draugystei su mūsų mieste gyvenančiomis tautomis ir Šventajai Dvasiai, kuri neatsižvelgia į asmenį ar tautą, bet aplanko visus, kurie trokšta Dievo malonės.
Sekminių šventė įsiliejo į bendrą muzikos ir kultūros upę, nes mieste taip pat vyko gatvės muzikos diena ir muziejų naktis. Centre įvairavo kultūrinės programos, o gražioje ežero pakrantėje ant didžiulės lauko pakylos vyko džiugi krikščioniškų bendruomenių, tautinių draugijų ir visos miesto bendruomenės šventė - ŠIMTMEČIO TAUTŲ SEKMINĖS. Mūsų šventės išvakarėse toje pačioje erdvėje buvo atidaryta Spartakiada, kurios organizatoriai - Šiaulių lengvosios atletikos ir sveikatingumo centras kartu su Šiaulių miesto savivaldybe, tapo ir ŠIMTMEČIO SEKMINIŲ partneriais. Vos tik pasibaigus Spartakiadai, Sekminių šventę pradėjome 17 val., kuri tęsėsi iki 23 val.
Šventę sudarė trys dalys. Pirmojoje dalyje, kurią vedė Jūratė Šivickienė (Asociacijos „Draugystės šviesa“ pirmininkė) ir dr. Edvardas Gribačiauskas (Šiaulių universiteto dėstytojas), pasirodė gausus būrys muzikantų, dainininkų, bažnyčių šlovintojų ir atlikėjų: Asociacijos „Draugystės šviesa“ ansamblis - kapela, ukrainiečių bendrijos „Karpatai“ dainininkė, rusų kultūros centro studijos dainų ir šokių grupė „Kalina“, Sandoros mokyklos vaikų ansamblis, Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ ir katalikų bažnyčios šlovinimo grupės, atlikėjai ir artistai Afgatas Kadirkulovas, Arnoldas Jalianiauskas ir daugelis kitų. Šis margaspalvis koncertinis audinys buvo sunertas iš skirtingų dvasinių ir kultūrinių patirčių siūlų. Klausytojams taip pat buvo nauja patirtis pamatyti, kaip gali gražiai derėti tikėjimas ir kultūra, jų įvairovė ir gausa, kai vyrauja draugystės, pagarbos ir meilės atmosfera.
Antroji renginio dalis buvo skirta tautinių bendrijų ir bažnyčių vadovų sveikinimams, Atgailos ir sutaikinimo intencijoms / maldai bei Šventojo Rašto skaitiniams, bendroms maldoms, kūrybinėms ir šlovinimo giesmėms. Šią dalį vedė kunigas Vidas Bernardas Sajeta ir pastorė Anželika Krikštaponienė. Toliau vyko dalyvių sveikinimai ir skirtingų bažnyčių bei bendrijų vėliavų įnešimas-pagerbimas. Daugelis mūsų svečių sveikino mus su švente ir linkėjo klestėti gražiai užsimezgusiai bendrystei, Dievo meilei ir atleidimui.
Taip pat skaitykite: Draugystės vertė ir grožis poezijoje
Pirmieji pasveikino miesto šeimininkai - Šiaulių savivaldybės tarybos narys Gediminas Beržinis, pabrėždamas, jog tai ką matome ir išgyvename kartu susibūrę vienoje miesto erdvėje yra tikriausias Dievo stebuklas, kurio negalime pasiekti be Jo veikimo. Vėliau kalbėjęs armėnų bendrijos pirmininkas Rafik Kazarjan džiaugėsi idėja kartu švęsti Sekmines krikščionims ir skirtingų tautų žmonėms, nes, anot jo, religiniai karai, tebevykstantys skirtingose tautose išlieka patys nuožmiausi. Tuo tarpu kitokio asmens supratimas skleidžia meilės ir taikos nuostatas. Asociacijos „Draugystės šviesa“ vadovė Jūratė Šivickienė pastebėjo didelę vertę tokios šventės, kuri sėja draugiškumo sėklas, o Natalija Bessarab - rusų kultūros centro vadovė - linkėjo toliau bendrauti ir nesustoti. Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis priminė, kad žydų bendrija gyvuoja Šiauliuose 30 metų po jos atsikūrimo. Jis pabrėžė, jog nei vienas žmogus negali būti smerkiamas dėl įsitikinimo ar tautos, jog blogiausia, kas galėjo įvykti tautoms - tai Holokausto neganda, kuri jokiu būdu niekam neturi pasikartoti. „Šiaulių veikliųjų žmonių bendrija“ nuo pat pradžių aktyviai rėmė ir palaikė Sekminių šventės idėją Šiaulių mieste. Nuo evangelinių bažnyčių pasisakė Laisvųjų krikščionių pastorius Valdas Vaitkevičius, kad tokios šventės kuria mieste saugesnę aplinką gyventi ir dirbti, įkvepia pozityviai vertinti vienas kitą.
Po trumpų pasveikinimų kun. Vidas ir aš visus vedėme link Susitaikymo maldos dalies. Kun. Vidas pastebėjo, kad kiekvieno žmogaus širdis, o dar labiau Bažnyčios ir tautų istorija yra pažymėta skaudžių genocido, tremties, Holokausto, religinės ar ideologinės neapykantos žaizdomis. Daugelis žmonijos istorijos puslapių parašyti nekaltų žmonių krauju. Todėl jis kvietė prisiminti žuvusius uždegdamas simbolinę atminimo ugnį, sudėtą iš 50 žvakių - lygiai tiek, kiek turėjo praeiti dienų po Kristaus prisikėlimo iki Sekminių. Aš, toliau tęsdama mintį, pabrėžiau, kad ir šiandienos Bažnyčios bei tautų gyvenimus tebevagoja tos pačios nepakantumo žaizdos. Pateikdama keltą skaičių, siekiau parodyti tokių žaizdų platų mąstą. Nūdienos Bažnyčioje yra per 100 000 kankinių (apie tai paskelbė popiežius Emeritas Benediktas XVI), kurie buvo žiauriai nukankinti ir mirė patyrę smurtines mirtis dėl savo įsitikinimų, ypatingai Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose. O Pasaulinis Evangelikų Aljansas skelbia, jog 200 mln. krikščionių nuolat patiria žmogaus teisių pažeidimus dėl savo įsitikinimų artimoje aplinkoje, darbe, valstybėje. Tad manoma, kad krikščionybė šiandien išlieka labiausiai persekiojama religija žemėje, tai sudaro maždaug 80% visų religinių persekiojimų. Svarbu, kad toji neapykantos ir nepakantumo sėkla būtų atpažinta pačioje užuomazgoje - mūsų širdyse ir artimoje aplinkoje, kai kyla nepakantumas artimo skirtumams. Tik Dievo meilė išgydo širdis nuo noro pirmauti ir nekęsti kito vien dėl jo skirtumų ar pasiekimų.
Po mūsų įvado kiekvienas vadovas išsakė trumpą intenciją arba maldą bei uždegė atminties žvakes už žuvusias Holokausto, genocido, tremties, religinio nepakantumo aukoms atminti. Tylos minute pagerbėme aukas ir apmąstėme sužeidimų mastelius. Po to sugiedojome hebraišką giesmę „Shalom“. Vyskupas Eugenijus vedė atgailos ir vidinio išgydymo maldą: Viešpatie, mes trokštame atleisti visiems ir viską! / Viešpatie, meldžiame Tave, kad ir kiti mums viską atleisti galėtų! Vėliau sekė skaitiniai, maldos ir giesmės apie Šventąją Dvasią, viskas atliekama įvairiomis gimtosiomis kalbomis. Jautriu Dvasios dvelksmu ypač pasižymėjo atliekamos stačiatikių tėv. Olego Štelmano baladės. Troškome, kad mūsų širdys liepsnotų dieviškos meilės ugnimi ir uždegtų mus, skirtingų bažnyčių tikinčiuosius bei įvairių tautų žmones, sutaikinimo misijai.
Visas renginys buvo kaip gyvas kūnas - alsavo brolišku ir seserišku sutarimu, nurimdavo tyliame susitaikyme, tada pakildavo vaiskiu Dievo šlovinimu, apsijungdavo tvirtu Dievo žodžiu, buvo apšviestas aiškia pranašiška dvasia bei užtarimu vienas už kitą. Šventę apvainikavo mūsų svečiai - mesijiniai žydai iš Peterburgo ir Tichvino pakvietę žmones šokti rateliuose, garbinti Dievą džiugiai, visa savo širdimi ir judesy. Sutemus dar ilgai tęsėsi šokiai ratelyje, girdėjosi juokas, klegesys, skambėjo padėkos, o margaspalvių vėliavų švelnus plevenimas jomis mojuojant plačiai ir erdvei priminė, kad Šventoji Dvasia sklando tarp visų mūsų. Ateik, Šventoji Dvasia, ateik ir pripildyk mūsų širdis, šeimas ir miestus savo nuostabiu buvimu.
Vaikų dienos centrai kaip draugystės erdvės
Vaikų dienos centrai atlieka svarbų vaidmenį kuriant saugią ir draugišką aplinką vaikams iš įvairių socialinių ir kultūrinių aplinkų. Štai ką apie juos sako patys vaikai:
- „Vieta, kur galima dalyvauti veiklose, kur ateina kiti vaikai“ (Lukrecija, 8 m.).
- „Kur vyksta būreliai“ (Arėjas, 12 m.).
- „Susitinka draugai“ (Irūna, 8 m.).
- „Tai namai, kuriuose labai gera būti“ (Edvardas, 9 m.).
- „Prailginta grupė, tik 100 kartų geresnė“ (Maksimas, 9 m.).
- „Tai vieta, kur vadovai rūpinasi vaikais“ (Danielius, 11 m.).
- „Vyksta užsiėmimai, būreliai, protmūšiai, šventės“ (Edvinas, 13 m.).
- „Vieta, kur vaikai gali padaryti namų darbus“ (Arūnas, 17 m.).
- „Antri namai, į kuriuos atėjęs vis išmoksti kažko naujo, atrandi, kas įdomu“ (Simona, 15 m.).
- „Kur galima pažaisti, eiti į lauką, pasivažinėti paspirtukais, dviračiais, papiešti, pagroti pianinu“ (Lukas, 8 m.).
- „Nes daug įdomių veiklų ir šaunių savanorių“ (Lukrecija, 8 m.).
Šie atsiliepimai rodo, kad vaikų dienos centrai yra ne tik vietos, kur vaikai gali praleisti laiką po pamokų, bet ir erdvės, kur jie gali bendrauti, mokytis, atrasti naujų dalykų ir jaustis saugūs.
Tautų mugė - kultūrų įvairovės šventė
Tautų mugė yra dar vienas svarbus renginys, skatinantis tautų draugystę ir kultūrų dialogą Lietuvoje. Jau septynioliktąjį kartą vyksiančioje Tautų mugėje vilniečius ir miesto svečius pasitiks Lietuvoje gyvenantys įvairiausių tautų piliečiai ir tautinių bendrijų nariai. Jie pristatys savo krašto tradicijas, amatus ir kulinarines subtilybes.
Mugės svečių lauks įvairiaspalvė programa: parodos, koncertai ir edukaciniai užsiėmimai. Muzikinius pasirodymus mugės scenoje pristatys svečiai iš Ukrainos ir Lenkijos.
Tautų mugė, skirta Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms ir jų kultūroms pristatyti, Vilniuje rengiama nuo 2008 metų, kasmet ji sulaukia daug svečių.
Mugėje kviečiami dalyvauti Lietuvos tautų kulinarinio paveldo meistrai, senąsias tradicijas puoselėjantys duonos ir šakočių kepėjai, amatininkai, norintys pasidalinti savo patirtimi ir pristatyti išskirtines tautines ir regionines amatų tradicijas.
Tautų mugės renginių programa
Mugės programoje numatyti įvairūs renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms ir interesams. Štai keletas iš jų:
- Floristinio kilimo kūrimas: Katedros aikštėje prie varpinės bus kuriamas floristinis kilimas "Žemaičių dovana Vilniui - Žaliajai Europos sostinei". Bus galima pabendrauti su kilimo kūrėjų komanda, sužinoti floristinio kilimo subtilybes, augalų ir gamtinių medžiagų naudojimo galimybes.
- Koncertinė programa "Aš ir Tu esame Vilnius": V. Kudirkos aikštėje dalyvaus Vilniaus kolegijos Menų ir dizaino fakulteto studentai.
- INTERREG VI-A Lietuvos ir Lenkijos programa Kūrybos erdvės programoje: V. Kudirkos aikštėje vyks didžioji piešimo ir spalvinimo nuotykių erdvė, smagios nuotraukos fotobūdelėje.
- Žurnalo "Namie ir sode" konkursas: Vilniaus g. / V. Kudirkos aikštėje bus galima dalyvauti šių metų sodo gėrybių - didžiausių morkų, burokėlių ir ropių varžytuvėse.
- Tautų mugės atidarymas: V. Kudirkos aikštėje vyks oficialus Tautų mugės atidarymas su svečių sveikinimais ir svečių iš Tailando pasirodymais.
- Akcija "Visa Lietuva šoka": V. Kudirkos aikštėje dalyvaus įvairūs Vilniaus miesto folkloro ansambliai.
- Rytietiškų šokių grupės SHAKTI programa su atlikėju Deivizo.
- Tautų skonių alėjos": Gedimino prospekte bus galima įsigyti 24 šalių kulinarinio paveldo maisto produktų. Lietuvos atstovai pristatys Mažosios Lietuvos mėsos gaminius, įvairią žvėrienos produkciją, lietuvišką kaimišką alų ir girą; pakvies į daugiau nei 20 skonių "barankų rojų".
- "Tautų valgiai": Odminių skvere ir A.Vienuolio g. bus galima paragauti ir įsigyti Totorių, Uzbekų, Ukrainiečių, Gruzinų autentiškų karštų patiekalų: plovo, barščių, šašlykų, įvairių kepsnių ir kito tradicinio šių šalių maisto.
- Meno šventė “Draugystės žiedas”: V. Kudirkos aikštėje pasirodys įvairūs tautinių bendrijų meno kolektyvai.
- Koncertinė programa "Susitinkame Vilniuje": V. Kudirkos aikštėje dalyvaus Sostinės tautinių bendrijų mėgėjų meno kolektyvai.
- ŽVAIGŽDŽIŲ KVARTETO 30-mečiui skirta koncertinė ir diskotekos programa.
- "Žvėrienos puota": Valdovų rūmų prieigose vyks edukacijos, medžioklės kultūros pristatymai, gyvo garso koncertai, apdovanojimai, ant žarijų kepta elniena ir kitos pramogos.
Šie renginiai suteikia galimybę susipažinti su įvairiomis kultūromis, tradicijomis ir papročiais, skatina tarpkultūrinį dialogą ir supratimą.
Knygos ir skaitymas kaip draugystės skatinimo priemonė
Knygos ir skaitymas taip pat gali būti puiki priemonė skatinant draugystę tarp įvairių tautų vaikų. Skaitydami knygas apie kitas kultūras, vaikai gali geriau suprasti ir įvertinti kitų žmonių gyvenimus, tradicijas ir vertybes.
Štai ką apie tai sako mokytoja Kristina Gudonytė:
- "Skatintojai skaityti esame lyg medžiai: subrandiname ir išbarstome daugybę sėklų, bet sudygsta toli gražu ne visos, tačiau kuo daugiau sėklų išberiame, tuo didesnė tikimybė, kad ir daigų bus daugiau…"
- "Todėl ir reikia skatinti skaityti mokykloje, kad vėliau greičiausiai dauguma tikrai neskaitys. Todėl ir prasminga suteikti daug galimybių prisijaukinti knygą: „Susipažinti gali tik su tais dalykais, kuriuos prisijaukini… - Kas yra „prijaukinti“?"
- "Beveik visada patyriau sėkmę pasiūliusi Jacko Londono Smokas Belju, Michaelo Morpurgo Karo žirgas, Benedicto Wellso Paskutinė Beko vasara, Harper Lee Nežudyk strazdo giesmininko ir kt."
Mokytojai ir tėvai gali padėti vaikams pasirinkti knygas, kurios skatina toleranciją, supratimą ir pagarbą kitoms kultūroms.
Ekologinis sąmoningumas ir draugystė
Ekologinis sąmoningumas taip pat gali būti svarbus veiksnys skatinant draugystę tarp įvairių tautų vaikų. Supratimas apie aplinkos problemas ir būtinybę jas spręsti kartu gali suvienyti vaikus iš skirtingų šalių ir kultūrų.
Tomas, mokyklinio amžiaus vaikų tėtis, teigia: "Kodėl Žemė dūsta nuo baisingos taršos, ilgai aiškinti nereikėjo. Pakako kartu su vaikais pasižiūrėti porą dokumentinių siužetų apie teršalų jūras plastiko krantais ir jose gaištančius gyvūnus."
Tvarumo sąvoka pirmą kartą paminėta Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaitoje „Mūsų bendra ateitis“. Tam, kad tvarumo deklaracijos taptų realybe, reikia visuotinės atsakomybės, - išmintingo ugdymo ir tinkamo pavyzdžio nuo mažų dienų.
Prekybos tinklas „Lidl“ per daugiau nei penkerius socialinio projekto „Už saugią aplinką mūsų vaikams“ metus kartu su pirkėjais trims nacionalinėms organizacijoms, globojančioms vaikų dienos centrus, paaukojo jau per 420 tūkst. eurų.
tags: #draugyste #nuotraukos #ivairiu #tautu #vaiku #nuotraukos