Statistika rodo, kad nevaisingumas paliečia nemažą dalį porų visame pasaulyje. Lietuvoje situacija panaši kaip ir kitose Europos šalyse - maždaug 10-20% porų susiduria su nevaisingumo problemomis. Tai reiškia, kad kas šešta pora negali susilaukti vaikų. Medikų teigimu, po 10-15 metų vaisingumo problemų turės kas trečia pora. Šiame straipsnyje aptarsime nevaisingumo priežastis, diagnostikos būdus, gydymo galimybes ir pagalbinio apvaisinimo metodus, kurie padeda poroms įgyvendinti tėvystės svajonę.
Nevaisingumo Priežastys
Nevaisingumas diagnozuojamas, kai pora reguliariai (2-3 kartus per savaitę) turi lytinius santykius, nevengia nėštumo, tačiau moteris nepastoja. Priežastys gali būti įvairios ir priklauso tiek nuo moters, tiek nuo vyro sveikatos būklės. Apie 40% atvejų priežastys susijusios su moterų sveikata, 40% - su vyrų, o likę 10-20% lemia kitos arba nežinomos priežastys. Pastaruosius 20 metų problemų, susijusių su nevaisingumu, daugėja, ypač blogėja vyrų sveikata.
Moterų Nevaisingumo Priežastys
Moters nevaisingumo priežastys pastaraisiais dešimtmečiais išliko panašios:
- Kiaušidžių veiklos sutrikimai: Dėl šių sutrikimų nesubręsta kiaušialąstė, t. y. neįvyksta ovuliacija.
- Kiaušintakių patologija: Kiaušintakių nepratekamumas yra viena dažniausių problemų. Pratekamumas gali sutrikti po operacijų pilvo ertmėje arba po kiaušintakių bei apendikso uždegimų. Kiaušintakinis nevaisingumas atsiranda dėl lytinių organų uždegimų, dėl kurių kiaušintakiai gali užakti, susiaurėti arba atsirasti kitų anatominių patologijų, trukdančių spermatozoidui keliauti ir apvaisinti kiaušialąstę.
- Hormoniniai pakitimai: Hormonų disbalansas gali turėti įtakos ovuliacijai ir kitoms reprodukcinėms funkcijoms.
- Endometriozė: Tai liga, kai endometriumo (gimdos gleivinės) ląstelės per kiaušintakius patenka į moters pilvo ertmę ir dėl sutrikusio imuniteto implantuojasi (prilimpa) ant pilvaplėvės, kiaušintakių, kiaušidžių.
Norint išvengti moterų nevaisingumo, rekomenduojama prevenciškai rūpintis mergaičių sveikata nuo vaikystės, skirti dėmesio paauglystėje ir brendimo laikotarpiu. Svarbu ugdyti mergaičių higienos įpročius, supažindinti su lytiniu gyvenimu ir atsitiktinių lytinių santykių rizika, kurie gali sukelti lytinių organų uždegimus ir užkrėsti venerinėmis ligomis.
Vyrų Nevaisingumo Priežastys
Pagrindinės vyrų nevaisingumo priežastys:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie dirbtinį apvaisinimą
- Nepakankama spermos koncentracija bei judrumas: Tai reiškia, kad spermoje yra per mažai spermatozoidų arba jie yra nepakankamai judrūs, kad galėtų apvaisinti kiaušialąstę.
- Infekcijos ir lytiniu keliu plintančios ligos: Chlamidijos, ureaplazmos ir kitos infekcijos sukelia uždegimą ir lemia spermos pakitimus.
- Nekokybiškas maistas arba maisto produktai, turintys estrogenų: Patartina atsargiai rinktis vištieną ar kitokią mėsą, kurią auginant galėjo būti naudojami hormonai, taip pat daržoves, stengiantis valgyti natūralias, užaugintas be chemikalų.
Kitos Nevaisingumo Priežastys
Be moterų ir vyrų sveikatos problemų, nevaisingumą gali sukelti ir kitos priežastys:
- Įgimti ir įgyti lytinių organų anatominiai pakitimai.
- Nėštumo nutraukimai.
- Persirgti gimdos gleivinės uždegimai.
- Gimdos miomos, užspaudus kiaušintakio spindį ar deformuojant gimdos ertmę.
- Psichologinės priežastys: Ilgą laiką nepastojus, pora išgyvena stresą, atsiranda tarpusavio kaltinimai, vyresnieji giminaičiai nuolat klausinėja sukeldami įtampą.
- Užteršta aplinka: Darbas ar nuolatinis būvimas patalpoje, susijęs su chemikalais, pesticidais ir agresyvia buitine chemija. Rūkymas sumažina vaisingumą 13 proc. Kenkia ir pasyvus rūkymas. Alkoholį vartojančios moterys dažniau kreipiasi į gydytojus dėl nevaisingumo.
Nevaisingumo Diagnostika
Nustatant nevaisingumo priežastį, atliekami įvairūs tyrimai:
- Hormono kiekio kraujyje tyrimai: Tam tikrą mėnesinių ciklo dieną skiriami hormono kiekio kraujyje tyrimai. Tiriami kiaušidžių ir hipofizės hormonai.
- Tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų: Imama tyrimo medžiaga iš gimdos kaklelio ir makšties.
- Vyro spermos tyrimas.
Kiaušintakių Tyrimai
Kiaušintakius galima tirti trimis pagrindiniais būdais:
- Tyrimas ultragarsu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą ir kiaušintakius.
- Tyrimas rentgenu suleidus kontrastinę medžiagą į gimdą.
- Laparoskopija: Rekomenduojama, jei įtariama endometriozė, praeityje buvusios operacijos, dubens uždegiminė liga.
Šie tyrimai yra instrumentiniai, chirurginiai, todėl gali būti nemalonūs, skausmingi ir ilgai užtrukti.
Nevaisingumo Gydymo Būdai
Nevaisingumo gydymo būdai priklauso nuo nustatytos priežasties. Gydymas gali būti konservatyvus, chirurginis arba pagalbinis apvaisinimas.
Taip pat skaitykite: Skausmo valdymas dirbtinio apvaisinimo metu
Konservatyvus Gydymas
- Vaistai: Skiriami hormonai, jei nustatomas kokių nors hormonų trūkumas arba perteklius. Jei yra sutrikusi kiaušidžių veikla, skiriami preparatai, skatinantys ovuliaciją. Endometriozės atveju gali būti skiriamas konservatyvus gydymas hormonais, simptominiais preparatais.
- Fizioterapija: Kartais taikoma kiaušintakių gydymui, tačiau tai nėra labai efektyvus būdas.
Chirurginis Gydymas
- Kiaušintakių praeinamumą atstatančios mikrochirurginės, sąaugų laparoskopinės operacijos: Atliekamos, jei yra anatominiai kiaušintakių pakitimai.
- Endometriozės židinių šalinimas: Jei yra susiformavę kiaušidžių cistos, sąaugos, dideli endometriozės židiniai, jie chirurgiškai šalinami. Esant anatominiam nevaisingumui gali būti naudojamas chirurginis gydymo būdas, bet kiekvienu atveju sprendžiama individualiai.
Pagalbinis Apvaisinimas
Pagalbinis apvaisinimas yra efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas. Yra du pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo būdai:
- Intrauterininė Inseminacija (IUI): Atsižvelgiant į natūralų mėnesinių ciklą arba skatinant ovuliaciją, nustatomas tinkamiausias apvaisinimo laikas ir į gimdos ertmę sušvirkščiama laboratorijoje paruošta koncentruota sperma.
- Pagalbinis Apvaisinimas (PA) / Apvaisinimas in vitro (IVF): Skiriami hormoniniai preparatai, skatinantys didelio folikulų skaičiaus susiformavimą, atliekama kiaušidžių kontrolė ultragarsu, tiriamas hormonų kiekis kraujyje. Folikulams pasiekus tinkamą dydį, atliekama kiaušidžių punkcija. Taip gaunamos kiaušialąstės, kurios laboratorijoje apvaisinamos sperma. Susiformavę embrionai toliau auga inkubatoriuje. Atrenkami geriausi embrionai ir perkeliami į gimdą. Likusieji embrionai yra užšaldomi. Toliau skiriami vaistai, kurie didina pastojimo galimybę, atliekamas kraujo tyrimas, kuris nustato, ar moteris pastojo.
Prieš 45-erius metus Didžiojoje Britanijoje gimė pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis. Apvaisinimo mėgintuvėlyje pradininkas, britų mokslininkas Robertas Edvardsas už šį išradimą 2010 m. apdovanotas Nobelio premija.
Pagalbinio Apvaisinimo Prieinamumas ir Valstybės Parama Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 70 tūkst. nevaisingų porų, tačiau dirbtinio apvaisinimo procedūrų reikėtų ne daugiau kaip 3 tūkst. per metus. Dirbtinis apvaisinimas nėra pirmasis gydymo būdas, kurio griebiamasi gydant nevaisingas poras. Pirmiausia siūloma išbandyti kitus metodus, pavyzdžiui, lytinių santykių laiko parinkimą.
Įprastai pagalbinio apvaisinimo procedūros taikomos penkis, daugiausia - šešis kartus. Vienoms poroms kelias iki vaikelio trunka metus, kitiems - ilgiau, dar kitiems pasiseka iš pirmo karto. Deja, kai kuriems taip ir nepasiseka.
Pagalbinio apvaisinimo procedūra negalima, kai moteriai nėra iki galo išgydyti onkologiniai susirgimai, nes jos gyvybė šiuo atveju yra pirmoje vietoje. Taip pat negalima atlikti procedūros moteriai, kuriai prasidėjusi menopauzė, nes Lietuvoje nėra apibrėžtas donorinės kiaušialąstės naudojimas. Padėti susilaukti vaikų negalima ir sergantiems tam tikromis sunkiomis ligomis.
Taip pat skaitykite: Dirbtinis apvaisinimas: etiniai iššūkiai
Kasmet Lietuvoje atliekama apie 500 dirbtinio apvaisinimo procedūrų, nors, leidžiant finansinėms galimybėms, norinčiųjų būtų bene dešimt kartų daugiau.
2016 metais Lietuvoje priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas atvėrė naujas galimybes vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo paslaugų tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino lytinių ląstelių donorystę nevaisingų porų gydymui.
Europos organų, audinių ir ląstelių registro duomenimis, vien 2019 metais pagalbinis apvaisinimas kaip gydymo priemonė buvo pritaikytas beveik 2200 Lietuvos porų, o daugiau nei 1000 embrionų buvo užšaldyti. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, po dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje kasmet gimsta apie 400 vaikų. Taip pat, pagal LR Vyriausybės patvirtintą embrionų donorystės programą, kasmet jai skiriama po 70-80 tūkst. eurų, kurie panaudojami embrionų pervežimui ir saugojimui skirtai įrangai įsigyti bei specialistų mokymams.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, praeitais metais aštuonios šalies gydymo įstaigos suteikė beveik 7 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 520 moterų ir 1 240 vyrų. Paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš PSDF buvo skirta 3,56 mln. eurų. Pastaraisiais metais pagalbinio apvaisinimo paslaugomis per metus pasinaudoja arti 3 tūkst. žmonių.
Lietuvoje PSDF lėšomis apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, taip pat moteris turi būti ne vyresnė nei 42 metų. Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Ligonių kasos taip pat kompensuoja vaistus, skiriamus kiaušidžių stimuliacijai bei lytinių ląstelių banke saugomų embrionų paruošimą ir perkėlimą į moters kūną. Kasmet didžiausia PSDF lėšų dalis atitenka būtent vaistams, nes jie kompensuojami 100 proc. Tai - didelė parama poroms, nes vaistai sudaro beveik pusę procedūros kainos.
Dėl PSDF lėšomis kompensuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų partneriams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją. Įvertinęs diagnozę, sveikatos būklę, gydytojas išrašys siuntimą konsultacijai pas vaisingumo specialistą. Svarbu žinoti, kad paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje.
Gydymo Įstaigos Teikiančios Pagalbinio Apvaisinimo Paslaugas Lietuvoje
Dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo su ligonių kasomis šiais metais sutartis yra sudariusios šios gydymo įstaigos:
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
- UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika
- UAB „Jolsana“
- UAB „Kardiolita“
- UAB „Northway medicinos centrai“
- Lietuvos, JAV ir Izraelio UAB „Vaisingumo klinika“
- UAB „Vaisingumo centras“
Embrionų donorystė
Įprasto pagalbinio apvaisinimo metu kai kuriais atvejais laboratorijoje būna sukuriama kiek daugiau embrionų, nei reiktų vienai porai susilaukti kūdikio. Po procedūrų likę embrionai būna užšaldomi ir saugomi neribotą laiką. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių negali sukurti savo embrionų. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai. Statistiškai, maždaug pusės porų po pagalbinio apvaisinimo likę embrionai yra šaldomi, tad lytinių ląstelių bankuose jų yra sukaupta nemažai.
Embrionų donorystės programą Lietuvoje koordinuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Nevaisingumo Prevencija
Nors ne visų nevaisingumo priežasčių galima išvengti, yra keletas rekomendacijų, kurios gali padėti sumažinti riziką:
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas.
- Atsakingas lytinis gyvenimas: Prezervatyvų naudojimas siekiant išvengti lytiniu keliu plintančių ligų.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Laiku diagnozuotos ir gydomos ligos gali padėti išvengti komplikacijų, susijusių su vaisingumu.
- Vengti žalingų įpročių: Rūkymas ir alkoholio vartojimas gali neigiamai paveikti vaisingumą.
tags: #dirbtinis #sunu #apvaisinimas