Smagu namuose sūpuoti mažylį, tačiau laikas bėga septynmyliais žingsniais ir ateina diena, kuomet mamai reikia grįžti į darbą, o vaikutis turi pasilikti su močiute, aukle, keliauti į darželį ar pirmąją klasę. Tai normali augančio ir vis daugiau savarankiškumo įgyjančio žmogaus gyvenimo dalis. Suprantamas ir išsiskyrimą lydintis stresas, ašaros, pyktis ir irzlumas. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, jei vaikas nenori eiti į darželį, kaip jam padėti adaptuotis ir kokius saugumo užtikrinimo veiksmus galima atlikti, jeigu vaikas dingo.
Vaikų saugumas: statistika ir priežastys
Vaikų saugumas yra vienas svarbiausių prioritetų tėvams. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pasitaiko atvejų, kai vaikai dingsta, todėl tėvų nerimas dėl jų atžalų saugumo yra suprantamas. Lietuvoje kasmet užregistruojama nemažai vaikų dingimo atvejų. Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenimis, per tris pirmuosius 2023 metų ketvirčius paieškų registre užregistruota apie 1,7 tūkst. vaikų, o 2022 metais ieškota beveik 2 tūkst. vaikų. Dauguma tokių vaikų greitai atsiranda - maždaug 70 proc. yra į globos įstaigas negrįžę nepilnamečiai. Tačiau registruojami ir iš šeimynų, šeimų dingę vaikai.Antra pagal dažnumą dingimo priežastis - vieno iš tėvų išvežami vaikai, kartais į užsienį. Mažesnius vaikus (iki 10 metų) pagrobia ir susiginčiję tėvai, kartais jie tiesiog išneša vaiką.
Missing Children Europe atlikto tyrimo duomenimis, vaiko pabėgimas iš namų ar globos įstaigos gali turėti ilgalaikių pasekmių. Tokie vaikai susiduria su 50 % didesne rizika nebaigti mokyklos, 2-3 kartus didesne rizika vartoti psichotropines medžiagas, 51 % didesne rizika suaugus pagalvoti apie savižudybę.Viena iš vaikų bėgimo priežasčių - patirtas seksualinis smurtas, daugiau nei 70 % vaikų dėl jo nukenčia artimoje aplinkoje.
Tėvų nerimas ir technologijos
„Norstat“ Lietuvoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, didelei daliai Lietuvos tėvų yra tekę patirti nerimą dėl savo nepilnamečio vaiko saugumo ir jo buvimo vietos. 53 proc. atžalų turintiems šalies gyventojams yra nepavykę prisiskambinti savo vaikui, kai jų išmaniojo telefono garsas buvo išjungtas. Trečdalis respondentų, dalyvaudami tyrime, išreiškė poreikį žinoti, kur yra jų vaikai ir turėti galimybę klausytis jų aplinkos.Daugiau nei ketvirtadalis atžalas auginančių mūsų šalies gyventojų vaikų saugumu rūpinasi patys, naudodami išmaniuosiuose įrenginiuose įdiegtas buvimo vietą sekti leidžiančias programėles. Populiariausia mokama programėlė - „FindMyKids“.
Psichologė Inga Būdvydytė teigia: „Vaikai gausiai naudoja šiuolaikines technologijas, nenoriai skiriasi su išmaniaisiais telefonais, todėl šiuos įrenginius pasitelkti vaikų saugumui yra išties naudinga. Šiais laikais įdiegti programėles į telefonus yra itin paprasta. Tačiau svarbus kitas klausimas - kaip vaikui paaiškinti, kad norite stebėti jo buvimo vietą. Atžala turi suprasti, dėl ko tai reikalinga.“
Taip pat skaitykite: Lietuva ir Ukraina: dingusių žmonių likimai
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?
Vaikai labai skirtingi, tad skiriasi ir jų gebėjimas prisitaikyti prie pakitusios situacijos. Vieni labai lengvai ir greitai darželyje susiranda draugų ar susidomi auklės mokomomis naujomis dainelėmis bei žaidimais. Kiti pokyčius priima sunkiau ir laikosi įsikibę mamos sijono. Ypač sunku šeimoms, kurios savo vaikus į darželį išleidžia pirmą kartą. Nerimas, stresas, bemiegės naktys - taip galima apibūdinti tokių šeimų kasdienybę. Kaip elgtis, kad vos kelių metukų vaikas priprastų prie darželio ir kad toji vieta keltų tik teigiamas emocijas?
Teisingas atsisveikinimas:
Pagrindinė taisyklė, susijusi su vaiko palikimu darželyje, yra atsisveikinimas su juo. Pasak psichologės, tai padaryti būtina visais atvejais. Jei tėvai neatsisveikina, vaikas suvokia, jog tėvai kažkur dingo. Jis nėra pajėgus suprasti, kad mama tikrai kada nors ateis. Jei tėvai pasišalina neatsisveikinę, normalu, kad ir kiti kartai bus neramūs. Atsisveikinimas, pasak pašnekovės, neturėtų būti emocingas ir ilgesingas. Tai reikėtų padaryti trumpai ir aiškiai. Vaikui būtina pakartoti, kad mama arba tėtis tikrai sugrįš jo pasiimti. Psichologė įsitikinusi, kad auklėtoja visada ras būdų, kaip nuraminti ir nukreipti vaiko dėmesį. Tik svarbiausia, pasak jos, paaiškinti, kad tam tikru laiku (po pietų miego arba vakarienės) tėveliai ateis. Viena dažniausiai tėvų daromų klaidų yra pabėgimas slapta. Nenuvertinkite savo mažylio, jis tikrai yra pakankamai protingas ir netrukus pastebės, kad mama dingo, o tai jam sukels dar didesnį stresą. Jį raminti turės žmonės, kurie jūsų vaiką pažįsta prasčiau, galbūt nežino jums įprastų nuraminimo gudrybių, tad neigiamų emocijų kupina situacija gali užsitęsti. Ką daryti? Jeigu vaikas pakankamai didelis, tai paaiškinkite jam kur einate ir kada grįšite, patikinkite jį, kad mylite, niekur neplanuojate pabėgti ir jūs tikrai tebebūsite drauge.
Tėčio vaidmuo:
Jei pirmasis kartas darželyje vaikui ir mamai siejasi su ašaromis, o mama taip pat nesugeba suvaldyti emocijų ir nėra pajėgi palikti vieną vaiką, estafetę turėtų perimti tėtis. Daugumoje šeimų normalu, kad su tėčiu vaikams atsisveikinti yra lengviau. Juk su juo atsiskyrimas įvyksta gerokai anksčiau, jam išėjus į darbą.
Pasiruošimas iš vakaro:
Net jeigu ir tėtis nuspręstų vesti vaiką į darželį, netikėtumo faktoriaus neturėtų būti. Jau iš vakaro vaikas turi žinoti, kad jo laukia darželis. Reikia paaiškinti, kad ten bus daug žaislų, naujų vaikų, lauks šaunus pasivaikščiojimas lauke. Vaikai eina į darželį tam, kad išmoktų bendrauti ir žaisti. Į šiuos pokyčius šeimai reikia žiūrėti kuo ramiau. Mama apie savo nerimą turėtų pasikalbėti su drauge arba savo mama. Apie sentimentus vaikai neturėtų žinoti.
Pasitikėjimas auklėtoja:
Jei mama matys, kad auklėtoja yra patikima, o vaikas pats suvoks, kad jam darželyje bus gera ir smagu, viskas vyks gerokai paprasčiau. Tik jokiu būdu negalima vaiko palikti vieno nieko nepaaiškinus, nepasakius, kad mama tuoj sugrįš - vieniems priimtinas apsikabinimas, kitiems - žaislas iš namų, primenantis mamą ar tėtį. Šiais laikais auklėtojos itin lanksčiai žiūri į tėvų buvimą grupėje kartu su vaikais, todėl apžiūrėti kartu žaislus ir susipažinti su aplinka gali ir vienas iš tėvų. Vesdami vaiką į darželį įdėkite ir trupinėlį jaukių namų - leiskite vaikui pasiimti mylimą lėlę, močiutes nertą pleduką, aprenkite mėgstamiausiais drabužėliais.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis, jei dingo vaikas
Skatinimas dėmesiu ir meile:
Papirkinėti vaiko dovanomis nevertėtų. Tai labai pavojinga, mat vaikas gali darželyje būti ne todėl, kad jam ten patinka, o todėl, kad svajos apie tam tikrą pažadėtą apdovanojimą. Jei vaikas išbus darželyje visą dieną, jis turėtų gauti akivaizdžiai daugiau tėvų dėmesio. Kartais net nereikia niekur eiti, pakanka kuo daugiau laiko praleisti namuose, atidedant visus buities darbus į šalį.
Stebėkite vaiką:
Reikia stebėti vaiką. Vienam vaikui atrodo, kad po pirmos dienos jis niekada neis į darželį, o kitas tai suvokia po mėnesio ar kelių. Verta kalbėtis su auklėtoja, spręsti situaciją. Gana dažnai būna taip, kad, tik išėjus tėvams, auklėtojos sudomina vaikus taip, kad jie pamiršta skaudų išsiskyrimą. Tiesa, jei vaikas visą dieną verkia, nevalgo, nereikėtų jo leisti į darželį.
Naujas režimas ir tradicijos:
Pradėjus lankyti darželį ar liekant su aukle svarbu sukurti naujas taisykles ir ritmą. Pasikalbėkite su vaiku, paaiškinkite, kaip keisis jo kasdienybė, o taip pat sukurkite naują režimą ir smagių tradicijų. Išsiskyrimas bus gerokai lengvesnis, jeigu kitų žmonių globoje likęs vaikas jausis suprastas, įvertintas, svarbus. Pasikalbėkite ne tik su vaiku, bet ir su jį prižiūrinčiais suaugusiais. Žinoma, įprasta pakalbėti apie vaiko fizinės sveikatos būklę, pabrėžti jo alergijas, mitybą, ligas.
Būkite ramūs:
Saugų prieraišumo jausmą turintys, žingeidūs ir iš prigimties drąsūs vaikai prisitaiko pakankamai lengvai, tačiau kartais pokyčius nesąmoningai stabdo ir apsunkina patys tėveliai. Vaikai tarsi kempinėlės sugeria mūsų emocijas ir jomis persisunkia. Vos kelių mėnesių amžiaus kūdikiai ima įdėmiai stebėti tėvų ar kitų juos prižiūrinčių suaugusiųjų veido mimikas, jas atkartoja bei įsijaučia į jų patiriamus jausmus. Palikdami vaikutį visa savo esybe parodykite, kad viskas gerai, kad laukia smagi ir įdomi diena. Šypsokitės, juokitės, gražiai pakalbinkite suaugusiuosius ar kitus vaikus su kuriais pasiliks jūsų dukrelė ar sūnelis.
Ką daryti, jei vaikas tapo agresyvus pradėjęs lankyti darželį?
Ketverių metų vaiką auginanti mama sako, kad pradėjęs lankyti darželį jos sūnus pasikeitė neatpažįstamai. Ji klausia specialistės patarimo.
Taip pat skaitykite: Pagrobimas Vilniuje
Naujas etapas:
Darželis - išties naujas gyvenimo etapas vaikui, prie kurio prisitaikyti ne visada lengva. Berniukas darželyje mokosi bendrauti su bendraamžiais: kartu žaisti, gauti tai, ko nori, taip pat ir apsiginti, reikšti nuomonę. Tai vaikui gali kelti nemažai įtampos, varginti, o per dieną susikaupusias neigiamas emocijas paskatinti „išspjauti“ namuose.
Tėvų kantrybė ir pokalbiai:
Tokiais atvejais reikia labai daug tėvų kantrybės išbūti su vaiku ir jo jausmais, net ir tada skirti jam dėmesio, rodyti meilę. Taip pat svarbu nuolat kalbėtis su savo atžala apie tai, kas vyksta darželyje, kartu sugalvoti būdų, kaip kitaip, be agresijos galima būtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje su grupės vaikais.
Bendravimas su auklėtoja:
Norint įsitikinti, ar grupėje vaiko tikrai niekas neskriaudžia, ar tinkamai tvarkomasi su vaikų agresyviu elgesiu, reikėtų nuolat kalbėtis su auklėtoja, domėtis, kaip sekasi kolektyve jūsų vaikui.
Amžiaus ypatumai:
4-5 metų vaikas siekia būti savarankiškas, jis jau suvokia save kaip atskirą individą, todėl noras išbandyti ribas, neklausymas, prieštaravimas tam, ko nori tėvai - normalus tokio amžiaus vaikų elgesys. Pažymėtina ir tai, kad keturmečiai dar nemoka valdyti pykčio, dėl šios priežasties viskas, kas vyksta ne taip, kaip norėta, sukelia stiprią reakciją.
Pykčio valdymas:
Pirmiausia reiktų padėti vaikui išmokti atpažinti pyktį. Svarbu, kad jis suprastų, kas vyksta su juo, kai jam norisi viską aplinkui daužyti ir garsiai šaukti. Tai daryti galima tiesiog stebint vaiką ir jam įvardijant tai, kas vyksta („Matau, dabar pyksti“). Kai vaikas pradeda atpažinti viduje kylantį pyktį, svarbu mokyti jį tinkamai šią emociją išreikšti. Tai antras žingsnis. Žengiant šį žingsnį bene svarbiausia savo asmeniniu pavyzdžiu rodyti, ką reiktų daryti supykus. Jei patys tėvai supykę rėkia ar tranko duris, nieko keisto, kad taip elgtis gali pradėti ir vaikas. Vaikui nurimus visada svarbu kalbėtis apie tai, kas nutiko, paaiškinti, kad pyktį galima išreikšti žodžiais (“Aš dabar labai pykstu, man nepatinka, kai…”) arba kitais saugiais būdais, pvz., atlikti patinkančius fizinius pratimus, kelis kartus stipriai sugniaužti ir atgniaužti kumščius, pastebėjus kylantį pyktį mintyse suskaičiuoti iki 10 ir atgal.
Ribų nustatymas:
Labai svarbu, kad vaiko pykčio priepuoliai netaptų vaikui priemone gauti tai, ko nori. Tėvai turėtų laikytis nustatytų ribų, kad ir kaip tai kartais būtų sunku.
Dėmesys ir meilė:
Bet kokio amžiaus vaikui reikia daug tėvų dėmesio ir meilės. Kartais vaikai elgdamiesi taip, kaip nepatinka tėvams, siekia jų dėmesio. Todėl labai svarbu kiek įmanoma mažiau reaguoti į netinkamą sūnaus elgesį ir nuolat pastebėti teigiamą.
Lūkesčiai:
Pasistenkime atskirti vaiką nuo jo elgesio: galbūt berniuko elgesys šiuo metu yra blogas, netinkamas, bet vaikas juk yra geras. Tai tas pats jūsų berniukas, kuriam šiuo metu taip pat kaip ir jums nėra lengva. Jam, drįsčiau galvoti, gal net ir dar sunkiau. Būkite šalia, mylėkite jį besąlygiškai, pokyčių siekite išvien su vaiku.
Ką daryti dingus vaikui?
Dingus vaikui, tėvams bei globėjams rekomenduojama reaguoti nedelsiant, nes čia svarbi kiekviena minutė.Pareigūnė pažymi, kad priežasčių, kodėl vaikai pabėga iš namų yra labai daug - tai gali būti susiję su šeimos santykiais, draugų įtaka, emocine būsena, smurtu namuose ir pan. Todėl pirmiausia reikėtų ne kaltinti save, bet sąmoningai įvertinti visas aplinkybes ir nuspręsti, ar galima laukti, ar būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į pareigūnus.
Kreipkitės į policiją:
Jei dingus vaikui ar paaugliui tėvai mano, kad jam gali grėsti pavojus - būtina nedelsiant kreiptis į policiją. Pranešant apie vaiko dingimą reikia pateikti visą žinomą informaciją, taip pat tą informaciją, kuri tėvams pastaruoju metu kėlė nerimą - pasikeitęs vaiko elgesys, bendravimo ratas, konfliktai ir panašiai.
Veiksmų planas:
Dingus vaikui tėvai pirmiausiai turėtų patikrinti jiems žinomas galimas vaiko buvimo vietas, pabandyti susisiekti su vaiku telefonu, socialiniais tinklais, komunikavimo programėlėmis. Rekomenduotina išlikti ramiems ir nusiųsti žinutę, jog vaikas žinotų, kad tėvai laukia jo saugiai grįžtant namo. Tokioje žinutėje ypač svarbu negąsdinti vaiko neigiamomis pasekmėmis: negrasinti, nežadėti bausmės.
Informacijos rinkimas:
Tėvai taip pat turėtų išsiaiškinti, kokius daiktus su savimi pasiėmė vaikas (telefonas, kompiuteris, dokumentai, pinigai, drabužiai - kokiais buvo apsirengęs ir galėjo pasiimti su savimi). Jei yra galimybė - patikrinti vaiko kompiuteryje, planšetėje jo susirašinėjimą, naršymo istoriją - galbūt paaiškės jo paskutiniai kontaktai, suplanuotas susitikimas, domėjimosi pobūdis ar kita naudinga informacija.
Informacija policijai:
Policijai tėvai turėtų pranešti visą jiems žinomą informaciją - be nurodytos aukščiau - kur vaikas pastaruoju metu lankėsi, jo įprasta dienotvarkė, maršrutai, kas paskutinis kontaktas, kada paskutinį kartą ir kokiu būdu tėvai bendravo su vaiku ir pan. Jei vaikas bėga ne pirmą kartą - pas ką jis lankėsi (buvo surastas) ankstesnių dingimų metu, kokios priežastys jį paskatino bėgti anksčiau, su kuo vaikas bendrauja, kokiomis komunikavimo programėlėmis naudojasi, kokių rūpesčių, negalavimų turi (turėjo) ir pan.
Kreipkitės į karštąją liniją:
Dingus vaikui skambinkite nemokamu numeriu 116 000 pranešimams dėl dingusių vaikų. Paskambinus šiuo numeriu, Bendrojo pagalbos centro (112) konsultantas informaciją apie dingusį vaiką perduoda teisėsaugai ir esant poreikiui sujungia su karštosios linijos konsultantu pagalbai gauti. Karštosios linijos paslaugos teikiamos visą parą, 7 dienas per savaitę, dingusių vaikų artimieji nemokamai gali gauti tiek psichologinę, tiek teisinę pagalbą. Į karštąją liniją galima kreiptis ne tik dingus vaikui, bet ir norint pasikonsultuoti prevenciškai - šiuo trumpuoju numeriu gali skambinti tiek vaikų tėvai, tiek patys vaikai, kurie pabėgę iš namų bijo į juos sugrįžti.
Vaikų paieškos procesas
Dingus vaikui, visais atvejais atliekami visi būtiniausi paieškos veiksmai, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Labiau vertinamos žinomos vaiko dingimo aplinkybės. Pavyzdžiui, jei dingo mažametis, sprendžiamas klausimas dėl visuomenės pagalbos pasitelkimo - t. y. informacijos išplatinimo žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose; jei yra duomenų, kad vaikas galėjo pasiklysti atviroje vietovėje - keliamas sraigtasparnis, dronas su kamera ir pan. Paieška organizuojama pagal asmens dingimo vietą, o užsienyje dingusio - pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Vaiko paieškos paskelbimas vykdomas nedelsiant. Atsižvelgiant į dingimo aplinkybes, paieška gali būti pavedama vykdyti kriminalinės policijos specializuotam padaliniui. Taip pat gali būti vykdomas papildomų pajėgų (tarnybų) pasitelkimas.
Patarimai, kaip rūpintis vaikų saugumu
Specialistai pateikia kelis patarimus tėvams, kaip jie kasdien turėtų rūpintis savo vaikų saugumu:
- Išmokykite vaikus pagrindinės saugumo informacijos. Vaikai turėtų žinoti savo gyvenamą vietą, kad galėtų ją pranešti, jei pasiklystų. Išmokykite vaikus, kaip susisiekti su policija ar kitomis tarnybomis, kai prireikia pagalbos. Padėkite įsiminti šeimos narių telefonų numerius.
- Aiškiai nurodykite ribas, ką vaikai gali ir ko negali daryti. Pasakykite, kur vaikai gali eiti be priežiūros, su kuo gali bendrauti, ir ką daryti, jei jiems kažkas kelia nerimą. Paaiškinkite vaikams, kad jie neturėtų kalbėtis ar eiti su nepažįstamais žmonėmis, net jei šie siūlo pagalbą, dovanų ar prašo padėti.
- Sutarkite susitikimų vietą. Turėkite aiškiai nustatytą vietą, kur susitikti, jei esate viešoje vietoje (prekybos centre, parke) ir netyčia atsiskirsite. Tai padės vaikui jus rasti greičiau.
- Naudokitės technologijomis. Vaikams, turintiems išmaniuosius telefonus ar išmaniuosius laikrodžius, įdiekite programėles, pavyzdžiui, programėlę „Findmykids“, kad žinotumėte tikslią savo vaiko buvimo vietą, gautumėte pranešimus, kai vaikas pakeičia vietovę ar vietą, ir nedelsdami susisiekite su vaiku. Išmokykite vaiką, kaip naudotis buvimo vietos dalijimosi funkcijomis ir SOS mygtuku, kad galėtų susisiekti su jumis nelaimės atveju.
- Kurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį, nevenkite pokalbių apie saugumą. Vaikai turėtų jaustis saugūs pranešdami tėvams, jei kas nors mažuosius trikdo arba kelia įtarimą. Periodiškai aptarkite saugumo temą. Kartais vaikai gali pamiršti detales, todėl svarbu jas nuolat jiems priminti.
- Stebėkite aplinką. Žinokite, kur yra vaikai, su kuo jie bendrauja bei kiekvieną kartą aptarkite jų planus, kai jie eina iš namų. Stebėkite vaikų veiklą internete. Paaiškinkite jiems apie pavojus, kurie gali slypėti virtualioje erdvėje.
- Sukurkite „kas, jeigu“ scenarijus. Paaiškinkite vaikams, kad jei pasiklys, jie turėtų kreiptis į policininką, apsaugos darbuotoją ar parduotuvės darbuotoją. Išmokykite vaiką bėgti į saugią vietą ir garsiai šaukti pagalbos, jei kas nors bando jį susekti ar paimti.
Apie galimus scenarijus su vaiku verta pasikalbėti iš anksto
Vaikų ir paauglių psichologė Agnė Laskytė anksčiau portale publikuotame straipsnyje patarė namuose inicijuoti pokalbius su atžalomis apie tai, kaip elgtis situacijose, kai šalia nėra mamos, tėčio, mokytojo ar kito patikimo suaugusiojo. Pasak jos, tikrai nemažai vaikų vieni eina į mokyklą, grįžta iš jos, vyksta savarankiškai į būrelius.Nėra nei vienos amžiaus ribos, nei vienos praktikos, kuri būtų tinkama visoms šeimoms. Kiekviena šeima turėtų labai gerai jausti savo vaiką ir žinoti, kada jis gali vienas kažkur išeiti, matyti, kokio savarankiškumo jis yra. Tačiau net jeigu gali, jis turi žinoti tam tikrus dalykus. Svarbu išsiaiškinti, kokius problemų sprendimus vaikas jau turi, kaip mąsto ir ką jau žino.
Patarčiau negąsdinti ir nesakyti: „Jokiu būdu nedaryk taip!“. Kur kas geriau klausti vaiko, kaip jis pats mato situaciją. Tėvai, išgirdę tokį atsakymą, supranta, kad vaikas dar nėra pasiruošęs priimti logišką sprendimą stresinėje situacijoje. Galima paaiškinti, kad vaikas nėra toks stiprus, kad pasipriešintų vienam ar dviem suaugusiems vyrams. Patarti, kad geriau - garsiai rėkti: „Gelbėkite!“. Kitaip tariant, turėtų būti iš anksto aptariami visi svarbiausi dalykai.
Ką daryti, jei vaikas turi autizmo spektro sutrikimų (ASS)?
Vaikai „bėgikai“ - nemažos dalies šeimų, auginančių vaiką su autizmo spektro sutrikimais (ASS), realybė. Net 49 proc. spektro vaikų yra linkę pasišalinti iš saugios aplinkos negavę jais besirūpinančio asmens leidimo, 26 proc., būdami vyresni nei ketverių metų, yra pabėgę bent kartą ilgesniam laikui.Jei kartu su autizmu pasireiškia ir protinis atsilikimas, tokiems vaikams gali būti sudėtinga įvertinti pavojų, numatyti savo veiksmų padarinius. Dažnai ASS turinčius vaikus labai traukia vanduo ir vandens telkiniai. Kuo greičiau į pagalbą pasikvieskite aplinkinius žmones.
Kai paskambinsite, jūsų paklaus, prieš kiek laiko dingo vaikas, kaip jis atrodo, ką vilkėjo ir avėjo, ar orientuojasi aplinkoje. Pareigūnams papasakokite apie savo vaiko ypatumus. Gal jis bijo garsų ir policijos sirena jį privers dar labiau slėptis? Galbūt jis bijo svetimų žmonių, dėl to neatsilieps kviečiamas ir dar labiau slėpsis? Kokie jo pomėgiai? Kiek jis pažįsta aplinką?
Kaip apsaugoti ASS turintį vaiką?
Informuokite su jūsų vaiku dirbančius asmenis. Užtikrinkite, kad vaikas turėtų identifikuojančią informaciją (medalionas, apyrankė su kontaktine informacija). Investuokite į papildomas spynas ir aptverkite vandens telkinius. Apsvarstykite sekimo įrenginių įsigijimą. Mokykite vaiką, kas yra saugu.
Viešosiose vietose
Pasak Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovo Ramūno Matonio, statistika, kiek dingsta vaikų prekybos centruose ar panašiose viešose vietose, pareigūnai nekaupia, tačiau tokių atvejų nėra labai daug. Viešoje vietoje, renginyje, prekybos centre dingus vaikui, tėvams visų pirma reikėtų kreiptis į renginio organizatorius, apsaugos darbuotojus, o jei tai prekybos centras - jo apsaugą. Svarbu kuo skubiau peržiūrėti vaizdo kameras, kuriose paprastai matosi, kuria kryptimi nuėjo vaikas, ar jis buvo vienas, ar su kokiu nepažįstamu asmeniu.