Pirmieji gyvenimo metai - tai nuostabus laikas, kai vaikas patiria daugybę naujų iššūkių ir atradimų: nuo šliaužiojimo ir bandymo atsistoti iki pirmųjų žingsnių. Stebėti, kaip mažylis žengia pirmuosius žingsnius, yra nepaprastas jausmas kiekvienam tėvui. Tačiau kartais tėvų akys užkliūva už netipiškų pėdų padėčių. Apatinių galūnių deformacijos yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių tėvai kreipiasi į vaikų kineziterapeutus. Šiame straipsnyje aptarsime galimas didelių naujagimio pėdų priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo būdus, kad tėvai galėtų laiku pastebėti problemą ir imtis reikiamų priemonių.
Pėdų Sukimasis Į Vidų (Intoeing)
Tėvai dažnai pastebi, kad maži vaikučiai vaikščiodami pėdas suka į vidų. Ši problema dažniausiai pasireiškia abiejose pėdose, tačiau gali būti ir tik vienoje. Pėdų sukimasis į vidų, arba rotacija į vidų, reiškia, kad vaikui einant ar bėgant pėdos pasisuka į vidų, o ne tiesiai į priekį. Ši būklė paprastai vadinama „balandžio pirštai”. Daugiausia problemų kyla dėl pėdos rotacijos (pasukimo į vidų). Vaikščiodami tokie vaikai gali atrodyti sulinkę arba nepatogiai judėti. Jų judėjimas apsunkintas, eisena nestabili ir nekoordinuota.
Galimos Priežastys
- Šlaunikaulio Anteversija: Šlaunikaulis (šlaunies kaulas) tarp klubo ir kelio pasisuka į vidų.
- Metatarsus Adductus (Pėda Pasisuka Į Vidų): Pirštai nukreipti į centrą, suteikiant pėdai „C” formą. Metatarsus adductus yra susijęs su kūdikio padėtimi gimdoje. Daugumos kūdikių pėda yra lanksti ir pagerėja be gydymo iki 2 ar 3 metų. Lengvi pratimai gali padėti, o sunkiais atvejais, kai pėda yra standi, gali prireikti specialisto pagalbos.
- Įtempti Arba Silpni Raumenys: Šlaunies užpakalinės dalies raumenų įtempimas taip pat gali sukelti pėdų pasukimą į vidų.
Kada Kreiptis Į Specialistą
Reikėtų kreiptis kuo anksčiau, jei tėvai pastebėjo, kad vaiko pėda krypsta į vidų, net jei tai pastebima nuo pirmųjų žingsnių. Kartais vaikas gali suklupti ar užkliūti už kito kulno dėl stiprios pėdos rotacijos į vidų. Taip pat vaikas gali pradėti skųstis pėdos skausmu net ir esant trumpam aktyvumui. Tėvai gali pastebėti, kad vaikai ima vengti fizinio aktyvumo, bėgti, šokuoti, darosi vangesni ir sėslesni. Jei pastebėjote ir nerimaujate, kad jūsų vaikas eidamas stato pėdą netaisyklingai arba norėtumėte pasitikrinti bendrą apatinių galūnių įvertinimą, svarbu kuo anksčiau pastebėti vaiko problemą, kad ateityje išvengtumėte pėdų sutrikimų ar skausmų.
Įgimta Šleivapėdystė (Clubfoot)
Įgimta šleivapėdystė yra pėdos deformacija, kuri pasireiškia gimus. Ši būklė gali būti vienpusė (paveikianti vieną pėdą) arba abipusė (paveikianti abi pėdas). Įgimta šleivapėdystė atsiranda dėl sausgyslių, raumenų ir raiščių anomalijų, dėl kurių pėda yra nenatūraliai pasukta. Nors tiksli šleivapėdystės priežastis nežinoma, manoma, kad genetiniai ir aplinkos veiksniai gali turėti įtakos. Ši būklė nėra skausminga naujagimiui, tačiau, jei negydoma, gali sukelti sunkumų vaikštant ir ilgainiui sukelti nuolatinį diskomfortą ar skausmą.
Ligos Priežastys
Įgimtos šleivapėdystės priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau žinoma, kad gali būti įvairių veiksnių, prisidedančių prie šios būklės atsiradimo:
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis vonelę vaikui
- Genetiniai Veiksniai: Šeimos istorija gali turėti įtakos šleivapėdystės išsivystymui. Vaikai, kurių tėvai ar kiti šeimos nariai turėjo šią būklę, turi didesnę riziką ją paveldėti.
- Aplinka Gimdoje: Manoma, kad netinkama vaisiaus padėtis gimdoje ar ribotas erdvės kiekis gali prisidėti prie pėdos deformacijų atsiradimo.
- Neuromuskuliniai Sutrikimai: Kai kurios nervų ir raumenų ligos, pvz., spina bifida, gali būti susijusios su įgimta šleivapėdyste.
- Sutrikęs Vaisiaus Vystymasis: Raumenų ir sausgyslių vystymosi anomalijos gali lemti šleivapėdystę.
Ligos Simptomai
Įgimtos šleivapėdystės simptomai yra pastebimi iškart po gimimo ir gali būti diagnozuojami kūdikiams per fizinę apžiūrą. Pagrindiniai simptomai apima:
- Pėdos Posūkis Į Vidų Ir Žemyn: Pėda ar abi pėdos yra pasuktos žemyn ir į vidų, o tai gali atrodyti nenatūraliai.
- Aukštas Ar Kreivai Išlenktas Pėdos Skliautas: Pėdos skliautas gali būti pernelyg aukštas arba pasuktas į šoną.
- Sutrumpėjusi Ar Sustorėjusi Achilo Sausgyslė: Achilo sausgyslė gali būti trumpesnė nei įprastai, o tai gali apriboti kulkšnies judesius.
- Vienpusė Ar Abipusė Deformacija: Būklė gali paveikti vieną pėdą arba abi pėdas.
- Ribotas Pėdos Judrumas: Pėdos judesiai gali būti riboti dėl sąnarių ir sausgyslių sustingimo.
- Nepakankamai Išsivysčiusi Blauzda: Paveikta blauzda gali būti mažesnė ar plonesnė nei sveika.
Ligos Klasifikacijos
Įgimta šleivapėdystė gali būti klasifikuojama pagal sunkumą ir deformacijos tipą, kas padeda nustatyti tinkamiausią gydymo metodą:
- Pagal Sunkumą:
- Lengva Šleivapėdystė: Pėda gali būti šiek tiek pasukta, bet lengvai pataisoma rankiniu būdu (paslankiai). Ši būklė dažniausiai reikalauja minimalios intervencijos.
- Vidutinė Šleivapėdystė: Pėdos deformacija yra ryškesnė ir reikalauja gydymo, pvz., gipso ar specialių batų.
- Sunki Šleivapėdystė: Pėdos deformacija yra stipri ir nepaslanki rankiniam taisymui. Reikalingas ilgesnis ir intensyvesnis gydymas, dažnai su chirurgine intervencija.
- Pagal Tipą:
- Izoliuota Šleivapėdystė: Dažniausias tipas, kai būklė atsiranda be jokių kitų susijusių anomalijų ar ligų.
- Sąlyginė Šleivapėdystė: Atsiranda kartu su kitomis sveikatos problemomis, pvz., spina bifida ar cerebriniu paralyžiumi, kurios gali apsunkinti gydymą.
- Įgimta Sindrominė Šleivapėdystė: Susijusi su genetinėmis ar chromosomų anomalijomis, tokiomis kaip Arthrogryposis, kurias reikia gydyti kartu su pagrindine būkle.
Ligos Diagnostika
Įgimtos šleivapėdystės diagnostika paprastai yra pagrįsta fizine naujagimio apžiūra. Papildomi diagnostikos metodai gali būti naudojami siekiant įvertinti deformacijos sunkumą ir nustatyti tinkamiausią gydymo būdą:
- Fizinė Apžiūra: Pediatras ar ortopedas įvertina pėdos formą, padėtį ir judrumą. Tai dažniausiai pakanka diagnozei nustatyti.
- Ultragarso Tyrimas: Gali būti naudojamas prenataliai (dar prieš gimimą) nustatyti pėdos deformacijas ir įvertinti būklę.
- Rentgenografija: Retais atvejais naudojama naujagimiams dėl spinduliuotės poveikio, bet gali būti naudojama vėliau, siekiant įvertinti kaulų struktūras ir deformacijos sunkumą.
- Genetiniai Tyrimai: Jei įtariama, kad šleivapėdystė yra susijusi su genetine liga, gali būti atliekami genetiniai tyrimai.
Ligos Gydymas ir Vaistai
Įgimtos šleivapėdystės gydymas priklauso nuo deformacijos sunkumo ir yra skirtas koreguoti pėdos padėtį, kad vaikas galėtų normaliai vaikščioti. Gydymas paprastai pradedamas kuo greičiau po gimimo, siekiant pasiekti geriausių rezultatų:
- Ponseti Metodas: Labiausiai paplitęs gydymo būdas, apimantis seriją švelnių manipuliacijų ir gipso aplikacijų, kurios palaipsniui koreguoja pėdos padėtį. Gipsas keičiama kas savaitę, o po korekcijos gali būti naudojami specialūs batai ar petnešos (bracing) siekiant išlaikyti korekciją.
- Prancūziškas Metodas: Taikomas intensyvus kasdieninis tempimas, masažai ir įtvarų naudojimas siekiant koreguoti pėdos deformaciją. Šis metodas reikalauja didelės tėvų įsitraukimo.
- Chirurginis Gydymas: Naudojamas sunkiems atvejams arba tada, kai kiti metodai nėra veiksmingi. Chirurgija gali apimti sausgyslių, raiščių ir sąnarių korekciją, kad būtų pasiekta normali pėdos padėtis.
- Achilo Sausgyslės Tenotomija: Procedūra, atliekama kaip Ponseti metodo dalis, siekiant prailginti Achilo sausgyslę ir pagerinti kulkšnies judrumą.
- Pooperacinis Gydymas Ir Priežiūra: Po chirurginio gydymo gali prireikti gipso ir ortopedinių batų, kad būtų užtikrintas tinkamas gijimas ir išvengta atkryčio.
Liaudiškos Priemonės Šiai Ligai Slopinti Gydyti
Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti įgimtos šleivapėdystės, kai kurios gali padėti pagerinti bendrą vaiko sveikatą ir palaikyti gydymo procesą. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokias natūralias priemones:
Taip pat skaitykite: Nuo priešmokyklinio amžiaus iki raštingumo
- Švelnus Masažas: Gali padėti pagerinti kraujotaką ir raumenų elastingumą, tačiau jį turėtų atlikti specialistai arba su jų nurodymais.
- Šilti Kompresai: Gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sausgysles prieš atliekant tempimus, tačiau būtina laikytis gydytojo rekomendacijų.
- Subalansuota Mityba: Sveika mityba, turinti daug kalcio ir vitamino D, gali padėti sustiprinti kaulus ir raumenis, o tai yra svarbu gydymo procese.
Prevencija
Įgimta šleivapėdystė dažniausiai nėra išvengiama, nes dažnai būna genetinio ar aplinkos pobūdžio priežastys, kurios nepriklauso nuo tėvų kontrolės.
Plokščiapėdystė
Plokščiapėdystė - tai pėdos deformacija, kai pėdos skliautas yra suplokštėjęs, todėl visa pėda liečiasi su žeme. Kartais plokščiapėdystė yra įgimta, tačiau dažniausiai ji įgyjama dar vaikystėje.
Priežastys
- Ankstyvas Vaiko Statymas, „Mokymas“ Vaikščioti: Besiformuojantiems vaiko kaulams, raumenims, raiščiams, tad taip pat ir pėdoms ankstyvas „mokymas“ vaikščioti gali būti per didelis krūvis.
- Vaikštynės, Šokliukai: Šie vaikų priežiūrą palengvinantys daiktai „išbalansuoja“ normaliai kūdikio raidai būtinas apkrovas.
- Nejudrumas.
- Anksti Aunama Ar Netinkama Avalynė: Besiformuojančiai pėdai tiesioginis kontaktas su vaikščiojimo paviršiais yra naudingiausias, todėl nevaikštantiems ar dar tik stotis bandantiems kūdikiams batukų geriau visai neauti (be jų ir judesius koordinuoti sekasi geriau).
- Traumos Ir Ligos.
Diagnostika
Jeigu kyla abejonių, paprašykite vaiko šlapiomis kojomis atsistoti ant, pavyzdžiui, grindinio plytelės ar popieriaus lapo (tokiu atveju vandenį vertėtų truputį padažyti) ir įvertinkite pėdos antspaudą. Turėkite omenyje, kad mažas vaikas ne visada geba tiksliai vertintinti savo pojūčius ir juos įvardinti, todėl jei pastebite vaiko plokščiapėdystės simptomus, pasikonsultuokite su specialistais, net ir tuo atveju, jei vaikas skausmais nesiskundžia.
Prevencija
- Neforsuokite Kūdikio Raidos: Visų vaikų fiziniai gebėjimai vystosi kiek skirtingais tempais ir tik pakankamai sustiprėjęs kūdikis įvaldo naują motorinį įgūdį. Todėl, norėdami išvengti plokščiapėdystės, nesistenkite „išmokyti“ vaiko vaikščioti anksčiau laiko, kol jo kojyčių ir pėdučių raumenys nėra tam pasirengę.
- Vaikščiojimas Basomis: Auganti pėda yra labiausiai stimuliuojama ir efektyviausiai stiprėja, kuomet vaikas vaikšto basomis, todėl neaukite batukų tuomet, kai jie nebūtini, leiskite vaikui būti basam, paskatinkite lauke vaikščioti per įvairius paviršius - žolę, smėlį, akmenukus, miško samanas ar nubyrėjusius pušų spyglius.
- Pėdų Mankšta: Plokščiapėdžiams beveik visuomet rekomenduojama atlikti kineziterapinę mankštą, tačiau ji labai naudinga visiems vaikams.
Osteopatija Naujagimiams
Yra šalių, kurių gimdymo namuose naujagimį apžiūri ne tik neonatologas, kardiologas, oftolmologas, bet ir osteopatas. Osteopatijos pradininku laikomas amerikietis gydytojas chirurgas Andrew’as Tayor’as Still’as (1828-1917). Pasak diplomuoto osteopato Ježi Rungo, osteopatija yra fundamentalus menas ir mokslas, kuris tyrinėja ir gydo žmogaus organizmą kaip sistemą, nes žmogus nėra atskirų nepriklausomai viena nuo kitos veikiančių kūno dalių ir organų rinkinys.
Visos - raumenų ir kaulų, vegetacinė nervų, neuropsichologinė sistemos yra gaudžiai tarpusavyje susijusios, o struktūra (kaulas, raumuo, raištis, nervas) įtakoja funkciją (judesį). Kalbant šiuolaikiniais terminais, osteopatas „mato” trimatį žmogaus vaizdą. Visos organizmo sistemos jautriai reaguoja į išorės veiksnius ir prie jų prisitaiko. Kol visos veikia darniai, žmogaus jaučiasi gerai, yra sveikas, tačiau vos tik viena išsiderina - iš rikiuotės išeina ir visos kitos.
Taip pat skaitykite: Didelių formelių panaudojimas
Osteopatas gali padėti naujagimiui, kuris gimdymo metu patyrė ne tik nikstelėjimų, bet ir slėgio pokyčių, spaudimų, didesnių ar mažesnių traumų. Osteopatas diagnozuoja ir sureguliuoja organizmą taip, kad jis darniai, sklandžiai, be kliūčių vystytųsi ir būtų sveikas.
Ką Gali Osteopato Rankos
Nuo pat osteopatijos pradžios iki šių dienų svarbiausias ir vienintelis osteopato darbo įrankis, diagnostinė aparatūra yra jo rankos. Čiuopdamas, švelniai prisiliesdamas ir palpuodamas osteopatas įvertina audinių ir organų būseną, kaip jie funkcionuoja ir kas trukdo gerai atlikti savo darbą. Visiems organams ir audiniams būdingas tam tikras mikro judėjimas, jis plika akimi nematomas, tačiau osteopato ranka jį jaučia ir pagal tai vertina ne tik išorinių, bet ir vidinių, giliai esančių, organų būklę.
Subtilūs Pokyčiai
Jei mama žino, ką daro osteopatas, supranta, kaip gali būti svarbu jam parodyti savo naujagimį. Kalbama ne tik apie tą, kuris gimdamas patyrė sunkumų ir tai sukėlė kokių nors bėdų, tačiau ir apie sveiką, gydytojų 9-10 balų pagal Apgar skalę įvertintą naujagimį. Jei gimdamas kūdikis nepatyrė jokios ryškesnės traumos, išoriškai gali nebūti jokių pakitimų, tačiau osteopatinė diagnostika leidžia vertinti itin subtilius pokyčius.
Slinkdamas gimdymo kanalu vaisius neišvengiamai patiria stiprų spaudimą, ypač didelis krūvis tenka jo galvytei ir pan. Osteopatas įvertina to krūvio poveikį. Apžiūrinėdamas naujagimį osteopatas stengiasi įvertinti, kaip visa ši gimdymo treniruotė atsiliepė kūdikio organizmui.
Skirtingi Gimdymai
Pasak gydytojo osteopato, net ir mamos pilvelyje kūdikis gana ilgą laiką būna įsitaisęs tam tikra poza, ne visada jam labai patogia. Tai taip pat gali lemti tam tikrų audinių ir organų įtampą. O gimdymas, net jei idealus, yra didžiulis krūvis ir vaikui, ir mamai. Ką ir kalbėti apie atvejus, kai jis yra komplikuotas, skatinamas ir pan.
Fiziologinio gimdymo metu vaisius stumiamas suteikiant jam laiko subtiliai ir švelniai prisitaikyti prie gimdymo kanalo; jei gimdymas skatinamas medikamentais, natūralus vaisiaus stūmimas yra pagreitinamas, vyksta grubiai, mechaniškai, vaisius neturi laiko prisitaikyti prie kanalo „posūkių”, todėl patiria didesnį spaudimą, skaudžiau trenkiasi į kanalo sieneles, patiria daugiau traumų.
Slinkimas gimdymo kanalu yra centrinės nervų sistemos treniruotė, patiriamas natūralus spaudimas, slydimas sužadina tam tikrus nervinius impulsus, šie įjungia tam tikras funkcijas, kurios naujagimiui gimus padeda prisitaikyti prie aplinkos. Nors plačiai manoma, kad Cezario pjūvio operacija yra lengvesnis būdas gimti, tačiau taip nėra. Cezario operacijos metu streso kūdikis patiria tikrai ne mažiau, be to, tyrimai rodo, kad aukštas streso hormonų lygis cezarinukų organizme išlieka gerokai ilgiau nei natūraliai gimusių mažylių.
Masažistas Ar Osteopatas?
Gimimo būdas gali lemti ir vieną dažniausių naujagimių bėdų - sumažėjusį ar padidėjusį raumenų tonusą. Osteopatas pirmiausia ieško priežasties, kodėl tonusas yra pakitęs. Priežastis gali būti užspaustas audinys galvytės, kaklo srityje, kur išeina raumenis valdantys ir už jų tonusą atsakingi nervai. Osteopatas nemasažuoja ir nemankština kūdikio - tik lengvais prisilietimais apčiuopia įtampos taškus ir švelniais paspaudimais ją atpalaiduoja.
Atsipalaidavus įtampai kūdikis pradeda sklandžiau judėti, lengviau kvėpuoti, geriau virškinti, mažiau atpylinėja, ramiau miegoti ir apskritai, tolygiau vystytis.
Žindymas Ir Kreivas Stuburas: Koks Ryšys
Jei kūdikis netaisyklingai apžioja spenelį, netaisyklingai čiulpia, netaisyklingai kvėpuoja, formuojasi netaisyklingas sąkandis, tinkamai nefunkcionuoja žandikaulis, tad po truputį keičiasi visa struktūra, taigi, ir stuburo padėtis. Todėl kūdikius atvedusių mamų visada klausiama, kaip žindo, kaip nešioja, kaip migdo mažuosius.
tags: #dideles #naujagimio #pedos