Švietimo sistema nuolat kinta, ieškodama optimalių būdų, kaip užtikrinti vaikų gerovę ir kokybišką ugdymą. Vienas iš aktualių klausimų - didelis mokinių skaičius klasėse. Ši problema turi įtakos tiek mokytojams, tiek mokiniams, o jos sprendimo būdai varijuoja priklausomai nuo mokyklos tipo ir ugdymo filosofijos.
Mažos Klasės: Kokybės Garantas Ar Prarasta Galimybė?
Švietimo įstaigos, tokios kaip "Lauko mokykla" Vilniuje, pabrėžia mažų grupių svarbą ugdymo procese. Ši mokykla, įsikūrusi Pavilnių regioniniame parke, remiasi lauko pedagogikos principais, kurie skatina patirtinį mokymąsi, bendradarbiavimą ir atvirumą įvairių poreikių vaikams. Mažose klasėse, kuriose mokosi iki 10 vaikų, dirba keli pedagogai ir savanoriai, leidžia individualizuoti ugdymą ir atsižvelgti į kiekvieno vaiko poreikius.
"Švietimo ateitis yra įvairumas", - teigia Tautvydas Kazlauskas, "Lauko mokyklos" vadovas. Jis stebisi, kodėl neturėtume skatinti mokyklų, kurios užtikrina vaiko pasiekimus, individualizuoja jo darbą ir pastiprina gebėjimus grupėje. Mažose mokyklose 2-3 ugdytojai rūpinasi perpus mažiau vaikų, tad ryšys su mokiniais ir ugdymo kokybė tik gerėja.
Nevalstybinių mokyklų sektoriuje klasių apjungimas dažnai pasirenkamas dėl kokybiškesnio ugdymo modelio. Pasak "Miško darželio" ir mokyklos įkūrėjos Dovilės Urbanavičienės, tokios mokyklos orientuotos į individualius vaiko poreikius ir tampa išeitimi tėvams, kurių vaikams reikia daugiau asmeninio dėmesio, rūpestingesnės socialinės ir emocinės aplinkos. Jungtinėje pirmokų ir antrokų "Miško mokyklos" klasėje įprastai mokosi apie 14 vaikų, su kuriais dirba keli pedagogai ir asistentai, pamokų vesti ateina skirtingų sričių profesionalai.
Didelės Klasės: Iššūkiai Ir Galimybės
Nors mažos klasės turi privalumų, didelės klasės kelia iššūkių. Mokytojui sunkiau skirti pakankamai dėmesio kiekvienam mokiniui, individualizuoti ugdymą ir užtikrinti gerą emocinę aplinką. Ekspertai kaip kliūtis vardija dideles klases, vyrų bei jaunų mokytojų trūkumą, taip pat pačių suaugusiųjų kūrybingumo stoką.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis vonelę vaikui
Vis dėlto, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMM) teigia, kad ugdymo programos sudarytos atsižvelgiant į visapusišką asmenybės ugdymą, o kiekviena mokykla ir mokytojas pats renkasi ugdymo metodus ir sprendžia dėl pamokos turinio. Anot ŠMM Komunikacijos skyriaus vedėjos N. Barauskienės, asmenybė gali būti ugdoma dėstant dalyką per visas be išimties pamokas. Net matematikos užduotys gali būti parengtos siekiant išmokyti vaiką ne tik skaičiuoti, bet ir bendrauti, suprasti kitą, dalintis.
Asmenybės Ugdymas: Prioritetas Ar Užuolaida?
Daugelis mokyklų ir gimnazijų deklaruoja, kad teikia ne tik kokybišką išsilavinimą, bet ir ugdo laisvas, kūrybingas, savarankiškas, mąstančias asmenybes, atsakingus, visuomeniškai aktyvius piliečius, padeda atrasti individualius gebėjimus. Kalbinti pašnekovai sutartinai tvirtina, kad asmenybės ugdymas mokykloje turėtų būti svarbesnis už žinių teikimą.
Tačiau visuomenė ir patys mokiniai mokyklų pasiekimais ugdant asmenybę abejoja. Lietuvos mokinių parlamento pirmininkas Juozas Vaidelis mano, kad mokyklose jaunimas nėra ugdomas visuomeniškumo, bendravimo prasme, o tai ne mažiau svarbu nei išsimokslinimas.
Metų mokytoja pripažinta A. Šventickienė svarsto, kad galbūt didesnį indėlį ugdant asmenybę kol kas įneša atskiros mokyklos ir atskiri mokytojai kiekvienoje mokykloje, kurie geba su vaikais bendrauti, įsiklausyti, ugdyti savo pavyzdžiu. Psichologė Laura Morkūnienė mano, kad mokyklose po truputį einama link asmenybės ugdymo, tačiau mokiniai vis dar yra farširuojami labai dideliais kiekiais informacijos, kuri po eilinio žinių įvertinimo yra ištrinama iš atminties.
Šeimos Ir Mokyklos Bendradarbiavimas: Sėkmės Raktas
Ugdant mokinio asmenybę labai svarbu pastebėti jo gebėjimus, nebūtinai susijusius su mokslais, ir paskatinti juos tobulinti. Taip pat svarbu, kad šeima ir mokykla eitų greta ugdymo procese. Pasak ŠMM atstovės N. Barauskienės, pirmiausia asmenybės formavimuisi didžiausią įtaką turi šeima, socialinė aplinka - santykiai šeimoje, mokyklos kultūra, bendravimas su bendraamžiais, mokytojo asmenybė.
Taip pat skaitykite: Nuo priešmokyklinio amžiaus iki raštingumo
Psichologė L. Morkūnienė teigia, kad vaikui išėjus į mokyklą turėtų vykti mokyklos, mokytojų ir vaiko šeimos bendradarbiavimas. Mokytoja A. Šventickienė teigia, kad jai nepatinka šiuolaikinių tėvų mintis, jog vaikas jau yra suaugęs ir tai jo paties problemos. Anot jos, turime visi kartu šnekėtis - mokytojas, vaikas ir tėvai - ir ieškoti bendro sprendimo.
Mažos Alternatyvaus Ugdymo Mokyklos: Ar Jos Reikalingos Lietuvai?
ŠMM planuoja nuo šių metų rugsėjo panaikinti mažose mokyklose 5-8 klasių moksleivių grupes, o kitais mokslo metais - ir pradinukų. Ketinama neskirti krepšelių klasėms, kuriose mokosi mažiau nei 8 vaikai. Toks sprendimas kelia abejonių tiek tėvams, kurie pasirinko mažas mokyklas, tiek švietimo ekspertams.
Nacionalinio švietimo NVO tinklo direktorė Judita Akromienė įsitikinusi, kad mokymosi mišriose klasėse kokybė priklauso nuo pasirinktos ugdymo filosofijos ir didaktinės prieigos. Pasak jos, visoms mokykloms negalima taikyti unifikuoto sprendimo. Alternatyvių, mažų mokyklų pasiekimai dažnai yra daug geresni nei valstybei ar savivaldybėms pavaldžių mokyklų.
Vyriausybės programoje ir Europos Komisijos reikalavimuose pabrėžiama, kad siekiant mažinti poveikį klimatui, itin aktualios Žaliojo kurso nuostatos, kurias turime taikyti ir švietime. Mažos privačios mokyklos dažnai tampa glaudesnio vaikų ryšio su gamta, išmanesnio ir sveikesnio mokymosi lauko erdvėse vedlėmis.
Žilvinas Karpis, "Lauko darželio" ir "Lauko mokyklos" įkūrėjas, teigia, kad mažos mokyklos geriau prisitaiko prie bendruomenės poreikių ir yra viena iš ugdymo ateities krypčių. Pasaulyje, kuriame patirti empatiją, vadovautis holistiniu požiūriu ir suprasti gamtą darosi taip pat svarbu kaip pažinti mokslą, mažos mokyklos žaliose miesto erdvėse gali būti išeitis.
Taip pat skaitykite: Didelių formelių panaudojimas
Regioniniai Skirtumai Ir Mokyklų Pasirinkimo Problemos
Žurnalo "Reitingai" vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pasakoja, kad Lietuvoje švietimo sektoriuje problema kyla dėl netolygaus demografinio pasiskirstymo. Didmiesčiuose vietų moksleiviams mokyklose trūksta, o mažesniuose miestuose ir miesteliuose trūksta mokinių. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje yra didžiulė problema, nes čia gyventojų skaičius praktiškai nemažėja, o kai kuriais atvejais ir didėja.
Pasak G. Sarafino, šiai artėjančiai krizei nebuvo deramai ruošiamasi iš anksto. Dėl to daugybė šeimų vis dar nežino, kur jų vaikas atsidurs. Vilniaus miesto savivaldybė teisinasi išduotais leidimais naujų mokyklų statyboms, tačiau mokykla negreitai pasistato.
Šeimos skiria vis daugiau dėmesio, laiko ir finansinių resursų savo vaikų išsilavinimui, tačiau jaučia didelį gerų mokyklų trūkumą. Kaune yra daugiau gerų mokyklų negu Vilniuje, o Vilniuje yra gerų mokyklų, bet yra didelės žirklės, nes yra ir silpnų mokyklų, o tėvai nenori, kad vaikai atsidurtų bet kur.
Mokyklos Pasirinkimas: Tėvų Lūkesčiai Ir Realūs Rezultatai
Psichologai pastebi, kad kiekvienas pavasaris - tai metas, kai tėvai intensyviai pradeda galvoti apie tai, į kokią mokyklą leisti vaiką, ir kaip išrinkti pačią tinkamiausią mokymosi įstaigą. Šis susirūpinimas labai suprantamas, nes mokykloje vaikas paprastai praleidžia didelę dienos ir savo gyvenimo dalį.
Tačiau mokslo duomenys, apie tai, kiek konkreti mokykla galiausiai lemia akademinius rezultatus ateityje - nevienareikšmiai. Vilniuje gyvenanti kaunietė Agnė prisipažįsta, kad jaučiasi kaip amerikietiškų serialų herojė, nes apie mokyklą su vyru pradėjo diskutuoti dar tuomet, kai vaikas buvo pilve.
Milda, kurios vaikui tik dveji su puse, irgi suka galvą, kokią mokyklą turėtų vaikas lankyti. Ji atidžiai stebi, kokios mokyklos mieste yra pažangesnės pagal akademinį paruošimą ir planuoja vaiko ateitį "geriausioje J. Balčikonio gimnazijoje".
Tuo metu iš mažo miestelio kilusi ir prabangos mokytis prestižinėse gimnazijose neturėjusi Rima nesupranta tėvų, kurie savo atžalų ateitį projektuoja tik pastarosiose. Moteris mano, kad ne prestižinė mokykla nulemia tai, kad tavo vaikas bus puikus mokinys, kad jis bus pareigingas, mandagus, žinos, kad reikia ne būtinai ieškoti korepetitorių, bet galima dažniau pasikliauti nuosekliu darbu.
Moksliniai Tyrimai: Mokyklos Įtaka Ir Socio-Ekonominis Kontekstas
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto docentas dr. Jogaila Vaitekaitis teigia, kad jeigu žiūrėsime tik į akademinius pasiekimus, tai tyrimai šiuo klausimu yra dviprasmiški.
Amerikiečių tyrimas atskleidė, kad akademinė mokinio sėkmė labiausiai susijusi ne su mokyklos pasirinkimu, bet su tėvų socio-ekonominiu ir kultūriniu kapitalu (SEK). Turtingų tėvų vaikai dažniau pasiekia aukštesnius akademinius rezultatus, ypač jeigu tėvai aktyviai dalyvauja mokyklos bendruomenėje.
Žinomo sociologo Pierre Bordieu tyrimai parodė, kad prestižinių mokyklų pasirinkimas iš esmės prisideda prie socialinio ir kultūrinio kapitalo kaupimo, kuris smarkiai veikia būsimą vaiko gyvenimo trajektoriją.
VU mokslininkas paaiškino, kad meritokratijos idealas suponuoja, kad žemą vaiko tėvų socio-ekonominį, kultūrinį kapitalą galima įveikti individualiomis mokinio pastangomis, būnant darbščiu ir dedant daug pastangų. Tačiau tyrimai rodo, kad net ir stropiausiai dirbantys žemos SEK aplinkos mokiniai dažniausiai negali aplenkti net mažiau stropiai dirbančių aukštos SEK aplinkos mokinių.
Atsparūs Mokiniai Ir Privačių Mokyklų Selekcija
Vis dėlto yra ir išimtinių atvejų - atsparūs mokiniai, kurie, nepaisant žemo tėvų kapitalo, pasiekia aukštus rezultatus. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuvoje tokių mokinių yra apie 4 proc. nuo visų. Edukologai išskiria kelis veiksnius, kurie didina atsparumo galimybę: buvimas berniuku, mokomosios ir namų kalbos sutapimas, ėjimas į aukšto SEK mokyklą.
Lietuvos mokslininkų tyrimai rodo, kad lyginant su kaimyninėmis šalimis, Lietuvos privačių mokyklų sistema labiausiai selektyvi - t.y. išsirūšiuoja ir atsirenka aukščiausios SEK aplinkos mokinius. Privačios mokyklos dažniau atsirenka "patogius" (be spec. poreikių) vaikus, turi homogeniškas mokyklas/grupes, mažiau spaudžia mokytojus dėl egzaminų, dar yra finansinis filtras tėvams (ekonominis kapitalas) ir face-control'as tėvams (socialinis, kultūrinis kapitalas).
Pasak mokslininko, įdomu tai, kad savaime tos mokyklos nesuteikia tiek jau daug edukacinės pridėtinės vertės, lyginant turtingus mokinius privačiose ir turtingus mokinius valstybinėse, ypač Vilniuje - akademiniai rezultatai labai panašūs. Mokslininkas paaiškino, kad šis taškų skirtumas tarp privačių ir valstybinių - apie 25 taškai, prilygsta trims mėnesiams papildomo mokymosi.
Psichikos Sveikata Ir Per Dideli Lūkesčiai
Taivano paauglių tyrimas nustatė, kad didelis spaudimas siekti aukštų akademinių rezultatų prisideda prie prastesnės psichinės sveikatos, nesvarbu koks SEK. Tiek turtingiems, tiek neturtingiems prastėja psichinė sveikata dėl per aukštų reikalavimų.