Šunys - ne tik ištikimi draugai, bet ir didelė atsakomybė. Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie pavojingų šunų veisles ir jų keliamą grėsmę visuomenei. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios veislės laikomos pavojingomis, kodėl kyla konfliktų tarp šunų ir žmonių, ir kaip galima užtikrinti saugią aplinką visiems.
Šunų veislės: nuo karališkų iki kovinių
Šunų veislių įvairovė stebina. Kiekviena veislė turi savo istoriją, charakterį ir paskirtį. Pavyzdžiui, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, dar vadinami karališkaisiais šunimis, Anglijoje buvo ypač mėgstami karaliaus Karolio II-ojo. Šie šunys yra mylintys, žaismingi ir kantrūs, puikiai sutaria su vaikais ir kitais šunimis.
Pomeranijos špicai, kilę iš Pomeranijos regiono, yra smulkūs, draugiški ir energingi šunys, mėgstantys saugoti savo šeimininką. Rotveileriai, viena seniausių šunų veislių, istorijos bėgyje buvo gyvulių varovai ir sargai. Gerai išauklėtas rotveileris gali būti patikimas ir mylintis draugas, tačiau nedresuotas šuo gali tapti pavojingas. Čihuahua, kilę iš Meksikos, yra linksmi ir žaismingi, tačiau erzinami gali tapti pikti ir irzlūs.
Šnauceriai, kilę iš Vokietijos, pasižymi užsispyrimu ir reikalauja nuoseklaus auklėjimo. Buldogai, atletiškos ir ištvermingos veislės atstovai, yra labai ištikimi savo šeimininkui ir gali paaukoti savo gyvybę gindami jį. Ši Cu, arba „šuo-liūtas“, iš Kinijos, yra ištikimi, mylintys ir budrūs šunys, tačiau reikalauja dresūros ir socializacijos nuo mažens. Vokiečių aviganiai, pasižymintys pusiausvyra ir pasitikėjimu savimi, yra drąsūs, tvirto charakterio ir apdovanoti koviniu instinktu.
Jorkšyro terjerai, žavingi ir inteligentiški, nepaisant savo mažo dydžio, yra drąsūs, ištikimi ir prieraišūs. Labradoro retriveriai, puikaus temperamento šunys, lengvai prisitaiko įvairiose aplinkose ir yra atsidavę savo šeimininkui. Auksaspalviai retriveriai, draugiški ir ypač gerai sutariantys su vaikais, buvo išvesti tarnauti žmonėms ir reikalauja tiek protinio, tiek fizinio aktyvumo. Borderkoliai, vikrūs ir paklusnūs, dažnai naudojami gelbėjimo operacijoms. Dobermanai, nors ir prisibijomi, yra puikūs sarginiai šunys, tačiau reikalauja tvirtos rankos.
Taip pat skaitykite: Vokiečių kalbos žaidimai vaikams
Šelčiai, draugiški ir imlūs, mėgsta mokytis naujų komandų. Papiljonai, mažos veislės šunys, bus linksmi ir ištikimi draugai. Australijos aviganiai turi stiprius ganymo ir saugojimo instinktus. Puliai, kilę iš Azijos, yra judrūs, energingi, ištvermingi ir lengvai dresuojami. Meksikos beplaukiai šunys, senovinė veislė iš Meksikos, pasižymi laukiniu temperamentu ir stipriais medžioklės instinktais. Katahulos leopardiniai šunys yra puikūs medžiotojai, galintys įkopti į medžius. Kinų kuoduotieji šunys yra meilūs ir artimi savo šeimoms. Neapolio mastifai, atsargūs su aplinkiniais, reikalauja ankstyvos socializacijos.
Koviniai šunys ir įstatymai Lietuvoje
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, kovinių šunų veislių auginimas yra reglamentuojamas įstatymais. Tai daroma siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir apsaugoti žmones nuo galimų sužalojimų. Tačiau, ar įstatymai yra pakankamai griežti ir veiksmingi?
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas nustato, kad Lietuvoje draudžiami koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai, išskyrus tuos, kurie buvo laikomi iki įstatymo įsigaliojimo dienos ir turint savivaldybės administracijos išduotą leidimą. Tokie šunys turi būti kastruoti ir negali būti toliau veisiami, įsigyjami ir parduodami.
Pavojingoms veislėms priskiriami šie šunys: amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, brazilų mastifas, kangalas, Kaukazo aviganis, pietų Rusijos aviganis. Šių veislių šunims auginti reikalingi specialūs leidimai ir pažymos, įrodančios, kad žmogus neturi jokių priklausomybių, nėra teistas ir yra psichiškai sveikas. Tokie šunys privalo būti registruoti, o savininkai turi išklausyti specialius kursus.
Agresija: veislės ar auklėjimo klausimas?
Vienas pagrindinių klausimų, kylantis diskutuojant apie pavojingus šunis, yra agresijos priežastys. Ar agresija yra užkoduota šuns genuose, ar ji priklauso nuo auklėjimo ir dresūros?
Taip pat skaitykite: Apie vokiečių tanką „Tigras“
Dauguma kovinių ir pavojingų veislių šunų šalininkų teigia, kad šių šunų veislių atstovai nėra labiau agresyvūs nei bet kurios kitos veislės šunys. Jie tiki, kad viskas priklauso nuo šeimininko įdėtų pastangų ir dresūros. Tačiau zooinžinierė Gaiva Pundytė nesutinka su šia nuostata. Ji teigia, kad kiekviena veislė buvo kuriama tikslingai, siekiant įvesti ar įtvirtinti pageidaujamas savybes bei atsikratyti nepageidaujamų. Veisiant kovinius šunis, buvo tobulinamos jų kovinės savybės - tai ne tik šuns fiziniai duomenys, bet ir kovoms reikalinga agresija.
G. Pundytės teigimu, agresija, nestabili psichika - tai genetiškai determinuota gyvūno interjero dalis. Netinkamas elgesys su gyvūnu gali rimtai pažeisti jo psichiką, bet jei agresija yra paveldima, joks dresavimas šios genetinės savybės neištaisys. Ji pabrėžia, kad tarnybinių veislių šunims gimsta tarnybinėmis savybėmis pasižymintys šuniukai, medžiokliniams - medžioklinėmis, koviniams - kovinėmis. Taigi nepageidaujamas interjero savybes - agresiją ir nestabilią psichiką - galima pašalinti tik veisimu, t.y. vykdant tikslingą atranką ir paranką, o ne dresavimu.
Skaudūs įvykiai ir jų pamokos
Deja, Lietuvoje netrūksta skaudžių įvykių, kuriuose pavojingoms veislėms priskiriami šunys sužalojo žmones ar kitus gyvūnus. Štai keletas pavyzdžių:
- Kaune, Vinčų gatvės daugiabučio namo laiptinėje, amerikiečių pitbulterjero veislės šuo sukandžiojo penkis žmones.
- Šančiuose mergaitė vedžiojo amerikiečių pitbulterjerą, kuris paspruko ir užpuolė prie būdos pririštą vokiečių aviganio mišrūną.
- Šilainių mikrorajone siautėjęs amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnas puolė ir kitus gyvūnus, ir žmones.
- Kauno rajone, Garliavoje, Stafordšyro terjeras apkandžiojo sutuoktinius, kuriems šunį prižiūrėti paliko į užsienį išvykęs sūnus.
- 2003 m. Klaipėdoje amerikiečių pitbulterjeras mirtinai sukandžiojo devynerių mėnesių amžiaus mergaitę.
Šie įvykiai rodo, kokį didelį pavojų gali kelti agresyvūs šunys, ypač jei jie yra netinkamai prižiūrimi ir dresuojami.
Ar griežtinti įstatymus?
Po minėtų įvykių kyla klausimas, ar reikia griežtinti įstatymus, reglamentuojančius pavojingų šunų auginimą. Gyvūnų globėjų asociacija siūlo rimtai apsvarstyti galimas agresyvių šunų veislių sąrašo panaikinimo pasekmes ir nuodugniai apgalvoti, ar minėto sąrašo panaikinimas būtų teisingas sprendimas.
Taip pat skaitykite: Kaip pasveikinti su gimtadieniu vokiškai
Pagal dabar galiojančią tvarką, norint laikyti agresyviems priskiriamą šunį, reikia gauti specialius leidimus, išklausyti kursus. Vis dėlto, net ir galiojant tokioms taisyklėms, pasitaiko įvairių pažeidėjų, neatsakingų agresyvių veislių šunų auginimo atvejų. Visiškai panaikinus minėtą sąrašą, padėtis gali tapti nekontroliuojama, o tai keltų labai rimtą grėsmę visuomenei.
Užsienio patirtis
Kitų šalių patirtis rodo, kad griežti įstatymai gali padėti sumažinti šunų atakų skaičių. Pavyzdžiui, nuo 1991 metų Jungtinėje Karalystėje uždrausta auginti bei veisti pitbulius, japonų tosas, brazilų mastifus, Argentinos dogus bei bet kuriuos kovinius arba kovinės išvaizdos šunis. Pavojingoms veislėms priskirti rotveileriai, Amerikos pitbuliai, dobermanai, vokiečių aviganiai ir Stafordšyro bulterjerai, šių veislių šunis šeimininkai turėtų akylai stebėti bei dresuoti.
Tačiau, kai kurios šalys atsisakė griežtų įstatymų. Olandijos vyriausybė, norėdama sužinoti, ar tie minimi įstatymai efektyvūs, užsakė didelį tyrimą, kurio rezultatuose teigiama, jog tam tikrų veislių uždraudimas neveiksmingas bandant sumažinti šunų atakų skaičių. Italijoje sąrašo atsisakyta 2009 m., o valdžios teigimu, ankstesni teisės aktai neturėjo jokio mokslinio pagrindo, kadangi pavojingos veislės visai neegzistuoja (egzistuoja pavojingi individai).
Kaip elgtis, jei užpuola šuo?
Veterinarijos gydytojas Rimantas Liudvinaitis pataria, kad puolant šuniui reikia stengtis išlikti ramiam, nemosikuoti rankomis, nekelti jų į viršų, nedaryti jokių staigių judesių, nes taip šuo dar labiau įaudrinamas. Kritiniu atveju svarbiausia užsidengti kaklą bei galvą.
Šuns šeimininkas, specialiai pjudantis savo augintinį, davęs jam komandą pulti kitą gyvūną ar žmogų, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Už intenciją pakenkti naudojant savo šunį šeimininkui gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo.
Kaip išsirinkti sarginį šunį?
Jeigu ieškote sarginio šuns, svarbu atsižvelgti į veislės savybes ir šuns charakterį. Geras sarginis šuo pirmiausia turėtų būti imlus „mokslams“. Štai keletas pasaulyje labiausiai vertinamų sarginių šunų veislių:
- Akita inu
- Vokiečių dogas
- Erdelio terjeras
- Kolis
- Vokiečių aviganis
- Bulmastifas
- Bokseris
- Berno zenenhundas
- Niūfaundlendas
- Senbernaras
Svarbu nepamiršti, kad geriausią sargybinį turėsite tik tuomet, jei negailėsite geriausiam žmogaus draugui laiko jį dresuodamas. Tik taip galėsite būti tikras, kad šuns instinktai bus valdomi ir nesukels nereikalingų rūpesčių ar nelaimės.
Švietimas - geriausia prevencija
Tyrimai įrodo, kad įstatymai, nukreipti prieš kelias veisles, nepadeda sumažini atakų skaičiaus. Verta atsižvelgti ir į tai, kad paskui tuos įstatymus velkasi „pašalinio poveikio šleifas“ - ne tik veltui švaistomi pinigai, tačiau ir auga benamių gyvūnų skaičius, diskriminacija, tam tikrus šunis įsigyja nekokios reputacijos asmenys ir t.t.
Yra žymiai efektyvesnių priemonių, kurios padėtų išvengti problemos, iš kurių dažniausiai visur minimas įvairiose sferose vykdomas visuomenės švietimas. Taip pat siūlomos ir kitos priemonės, tokios kaip agresyvių individų identifikavimas, pilnai/dalinai finansuojami dresūros užsiėmimai ir pan.
tags: #delfiklaipedoi #vokieciu #aviganiai #uzpuole #vaika