Vaikai - mažiausieji visuomenės nariai, žmonės vaikystės gyvenimo etape. Teisiškai Lietuvoje vaiku laikomas žmogus, nesulaukęs pilnametystės, t.y. 18 metų. Deja, vaikų saugumas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, išlieka itin aktualia problema. Smurtas, išnaudojimas, pagrobimai ir kitos nusikalstamos veikos prieš vaikus kelia didelį susirūpinimą. Šiame straipsnyje aptarsime kriminalinę situaciją, susijusią su vaikais Lietuvoje, išnagrinėsime pagrindines problemas ir ieškosime galimų sprendimo būdų.

Seksualinis smurtas prieš vaikus

Seksualinis smurtas prieš vaikus yra viena sunkiausių ir labiausiai pasmerkiamų nusikalstamų veikų. Lapkričio 18 d. pasaulyje minima Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos diena, lapkričio 19 d. - Smurto prieš vaikus prevencijos diena, o lapkričio 20-ąją minime Vaiko teisių dieną. Šios trys iš eilės svarbios datos primena, kad vaikų saugumas nėra savaime suprantamas - jis kuriamas kasdien.

Smurtas šeimoje

Smurtas šeimoje, deja, taip pat yra dažnas reiškinys, paveikiantis vaikus. Vaikai, augantys smurtinėje aplinkoje, patiria ne tik fizines, bet ir emocines traumas, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių jų psichologinei sveikatai ir socialinei adaptacijai.

Šeimos tragedijos pavyzdys

Vienos šeimos gyvenimas vos per akimirką visiškai apsivertė. Kai jis praėjusių metų sausį pakėlė ranką prieš žmoną ir dukrą, tai nebuvo pirmas kartas, tačiau moteris norėjo ir tikėjosi, kad bus paskutinis. Iš nuomojamų namų, kuriuose nuo karo Ukrainoje pradžios gyveno su vyru ir šešiais vaikais, ji išėjo vedina trimis dukromis. Tačiau taip paprastai viskas nesibaigė. Baigėsi peilio dūriu moteriai į pilvą. Vėliau medikai konstatavo, kad nuo patirto sužalojimo ji galėjo mirti. Šeimos tragedijos bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nerado smurtautojo kaltę lengvinančių aplinkybių. Teismas pabrėžė, jog nėra pagrindo lengvinančia aplinkybe laikyti, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, nes kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino tik priremtas byloje surinktų įrodymų ir nebuvo nuoširdus. Ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė. Jis nepaisė teismo nurodymų nesiartinti prie žmonos ir mergaičių arčiau nei 50 m. Naudodamasis savo vyriška galia persekiojo moterį, nenustojo grasinti po sunkaus sužalojimo sveikstančiai žmonai, dar kelis kartus mėgino ją nužudyti. Skelbdamas nuosprendį teismas atsižvelgė į faktą, kad dėl tolesnio vyro terorizavimo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Už sunkų šeimos nario sveikatos sutrikdymą ukrainiečiui skirta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ar galima buvo išvengti moters fizinių ir dvasinių kančių, vaikų, bėgančių ieškoti parke tėvo sužeistos mamos, išgyvenimų?

Praėjusių metų kovo 3-iosios vakarą ji išėjo pasivaikščioti į netoli namų Kaune esantį parką. Anksčiau jau girdėti vyro kaltinimai, kad ji turi kitą vyrą, nors moteris tikino esant kitaip, tapo pasivaikščiojimo leitmotyvu. Susiėmusi už skaudamos vietos moteris pasileido bėgti tolumoje vaikštinėjusių žmonių link. Kovo 6 d. Tačiau naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir terorizuoti jas vyras nevengė, nuolat kartodamas, kad „to, ko nepadarė iki galo, pabaigs iki teismo“. Ukrainietis nuolat persekiojo žmoną. Įpareigojimas nesiartinti prie žmonos ir mergaičių dar galiojo, kai pernai rugpjūčio pabaigoje jis atvažiavo prie žmonos ir mergaičių namo ir lyg niekur nieko, atrėmęs kopėčias į daugiabučio sieną ir pasiekęs balkoną, pateko į butą. Tuo metu žmonos nebuvo namuose, tad agresija ir grasinimai sumušti skriejo mergaičių atžvilgiu, galiausiai vyras juos įvykdė - tyčia stumdė, tampė už plaukų, spardė. Gindamasi viena mergaitė įkando vyrui į ranką.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nerado smurtautojo kaltę lengvinančių aplinkybių. „Štai tu ir papuolei! Aš tave, kale, vis tiek papjausiu!“ - grasindamas artinosi prie žmonos. Kitas, galima sakyti eilinis, išpuolis vyko ir vaikų akivaizdoje. Vyras žinojo, kad kažkada ikiteisminis tyrimas dėl kovo mėnesį sužalotos žmonos bus perduotas teismui. Vargu ar nujautė, kad teismas skirs griežtą 6,6 metų laisvės atėmimo bausmę.

Faktiškai per visus keturiolika bendro gyvenimo metų ukrainiečių šeimoje pasitaikydavo konfliktų, tačiau be peilių, kumščių, smurto. Tam tikri bendro gyvenimo epizodai, paaiškėję ikiteisminio tyrimo metu, galėjo signalizuoti, kad poros santykiai braška. Netrukus po vestuvių vyras, kuris jai atrodė stiprus ir patikimas, tapo valdingas ir nuožmus. Papriekaištavęs, kad jų intymūs santykiai tapo nuobodūs, ėmė reikalauti grupinio sekso malonumų, palydėdamas grasinimais smurtu ar išeiti pas kitą moterį. Neslėpė, kad buvo abejonių, ar tikrai tai bus taip nemalonu, kaip atrodė iš karto, kol nepabandė. Norėjo ir išsaugoti šeimą, ir kad jos vyras būtų patenkintas ir laimingas.

2022 m. jie atvyko kaip pabėgėliai į Lietuvą. Moteris tikėjosi, kad Lietuvoje, kur bus daug įvairių rūpesčių, kur jos vyras neturės daug pažįstamų, jo bandymai priversti ją užsiimt seksu trise liausis. Moteris apsiriko. Prisimena, kad maždaug 2023 m. Jai buvo sunku pasakyti, iš kur atrado savyje jėgų ir drąsos atsisakyti tokio reikalavimo. Gal turėjo įtakos, kad persikėlė į kitą šalį, pamatė, kad net ir neturėdama savo namų, kažkaip gali pragyventi su visais vaikais. Dažnesni konfliktai šeimoje, kabinėjimasis prie vaikų, irzlumas, dažnesnis girtuokliavimas tapo šeimos kasdienybe. Tyrėjams moteris prasitarė sulaukusi grasinimų, kad jis padarys jai ir jos vyresnei dukrai ką nors bloga, jei ji nesutiks. Šeimoje augo šeši vaikai. Abiem ši santuoka buvo ne pirma. Moteris turėjo dukrą, augino žuvusios sesers dukrą. Vyras taip pat turėjo dukrą. Po pernai sausį įvykusio konflikto moteris paliko namus su trimis mergaitėmis. Vyro dukra liko su juo, o futbolo treniruotėje buvusių berniukų paskubomis iš namų lekiančiai moteriai nepavyko pasiimti. Per ikiteisminį tyrimą buvo apklausti ir vaikai. Tik vienas iš jų pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe neliudyti prieš šeimos narius. Kiti vaikai papasakojo ne tik tai, ką matė, bet ir ką jautė. Byloje užfiksuoti vaikų prisiminimai šiurpina: „Visą laiką gyveno baimėje, bijojo eiti ir į mokyklą, ir į parduotuvę, nes bijojo išeiti iš namų, bijojo, kad jis gali užpulti ir padaryti ką nors blogo. Į mokyklą pradėjo eiti tik tada, kai jį sulaikė. Berniukams tėvas aiškino, kad mama jų nebemyli, išėjo pas meilužį, juos metė. „Mama nuolat liepdavo užtraukti užuolaidas, kad jis pro langus nematytų, ką jos daro. Jos visada žinojo, kad jis kieme ir jas stebi. Būdamas kieme, jis dažnai mamai skambino ir kalbėjo visokius necenzūrinius dalykus… Jis dažnai grasindavo mamai, bet ji negirdėjo, nes mama neleido jai to klausytis, bet ji suprasdavo viską. Yra tik girdėjusi, kad jis grasino, kad ją pagaus, išveš į mišką ir parduos kitiems vyrams, - taip skamba mergaičių parodymai. - Jis ant mamos rėkė dėl visko, dėl menkniekių. Matė, kad jis mamai rankomis mušė į įvairias kūno vietas. Ji puolė mamą ginti ir jis jai mažiausiai 20 kartu sudavė į įvairias kūno vietas rankomis, kojomis ir įvairiais buities daiktais, mama bandė jį nuo jos atitraukti ir jis tuo pat metu ir jai sudavė panašiai tiek smūgių. Jo dukra iš pirmos santuokos po šeimos konfliktų išvyko gyventi pas savo mamą, tačiau neliko šių įvykių nuošalyje. Mergaitė atkreipė dėmesį į pranešimą, kad vyras jau gali atsiimti užsisakytą peruką. Ji tiksliai nežinojo, kam jam perukas. Mergaitė apie tai pranešė Lietuvoje tėvo keršto bijančiai pamotei. Tyrėjams paaiškino, kad taip rašė, nes tėtis perspėjo, kad jis pabaigs tai, ką pradėjo. Mergaitė pagalvojo, kad tėtis gali peruku pasinaudoti, jei vis dėlto įvykdys grasinimą nužudyti žmoną. Ar kas nors rūpinasi karo pabėgėlių iš Ukrainos vaikų psichologine sveikata? Neapykantos, persekiojimo procesai šioje šeimoje neišsivystė per savaitę ar mėnesį - vaikai visą laiką buvo šalia, buvo liudininkai to baisaus smurto užtaiso, kuris sprogo bandymais „papjauti tą kalę“. Bandėme aiškinti atsakingoms darbuotojoms, kad tai absoliutus, tiesiog nusikalstamas neprofesionalumas iš jų pusės, kad padariniai berniukų psichikai bus ilgalaikiai. Teisme visi klausėmės aršios smurtautojo gynybos, jo advokatei aiškinant, kad nukentėjusioji pati kalta dėl visų įvykių, ji smurtą pati išprovokavo, subadyta nenumirė, o va teisiamojo ji taip ir neatsiprašė! Kristina Mišinienė. O kaip dėl teigiamos darbdavių charakteristikos žmogui, kuris vos netapo žudiku?

Šeimą ištiko didelė nelaimė. Lapkričio 16 d. namo iš pajūrio grįžtančiam vairuotojui sutriko sveikata ir jis su žmona pateko į lemtingą avariją. Daugiau niekas nenukentėjo, tačiau pora patyrė daugybinių lūžių ir jų vaikai dabar prašo visuomenės pagalbos.Vaikai Jonas ir Gabrielė kreipėsi dėl paramos, kad jų tėvai galėtų sėkmingai grįžti namo po skaudžios automobilio avarijos. „Šiuos žodžius rašome drebančiomis rankomis, stovėdami ligoninės koridoriuje Lietuvoje. Prieš kelias savaites mūsų tėvai - Rūta ir Danas Gaškauskai - važiavo namo iš pajūrio miesto Klaipėdos. Galinėje sėdynėje buvo jų mažas šuniukas Luna. Iki mūsų gimtojo miesto buvo likę vos keli kilometrai, kai per akimirką viskas pasikeitė. Važiuojant tėčiui staiga smarkiai pablogėjo sveikata. Jis prarado automobilio kontrolę ir patyrė avariją. Nebuvo kitų automobilių, nebuvo jokios kino filmams būdingos dramos - tik vienas šeimos automobilis, kuris nulėkė nuo kelio ir taip niekada nepasiekė namų.Luna žuvo vietoje“, - rašoma viešame kreipimesi www.whydonate.com puslapyje. Vaikų teigimu, jų tėvai buvo išvežti į skirtingas ligonines, abu - kritinės būklės. „Nuo tos akimirkos mūsų gyvenimas susitraukė iki laukiamųjų, gydytojų skambučių ir nuolatinės baimės prarasti vieną ar abu tėvus“, - teigė jie.

Pasak Jono ir Gabrielės, iki šios avarijos tėvai nebuvo dar viena „tragiška istorija iš naujienų“. „Jie buvo tiesiog du paprasti žmonės, visą gyvenimą sunkiai dirbę, padėję kitiems ir bandę išsilaikyti, keldamiesi vėl ir vėl po kiekvieno smūgio, kol juos vėl nubloškė naujos problemos - mūsų tėčiui buvo diagnozuotas vėžys. Tėtis Danas anksčiau buvo verslininkas, dirbęs ilgas valandas, kad šeima būtų finansiškai stabili. Kai 2016 metais jo sveikata pradėjo sparčiai blogėti ir į gyvenimą atėjo vėžys, viskas pasikeitė. Operacijos, gydymai ir nesibaigiantys vizitai ligoninėse pamažu išstūmė jį iš verslo pasaulio. Kurį laiką jis buvo namuose - rūpinosi namais, sodu ir aplinka, stengėsi būti naudingas net tada, kai kūnas vis labiau silpo. Vėliau, šiek tiek sustiprėjęs, jis susirado paprastesnį darbą statybų įmonėje - vežiojo žaliavas į statybvietes. Tai buvo darbas, leidęs prisidėti, be anksčiau patirto streso ir atsakomybės“, - pasakojo vaikai. Taip pat nurodė, kad dėl ligos tėtis buvo oficialiai pripažintas neįgaliu. Daugelis šeimų, tęsė istoriją Jonas ir Gabrielė, tokiu atveju būtų bandę taupyti „ateičiai“. „Mūsų tėvai viską leido tam, kad galėtų išgyventi ir funkcionuoti dabar: vaistams, ligoninėms, kelionėms į gydymus. Nebuvo jokių santaupų, jokių investicijų, jokio gyvybės draudimo“, - atviravo jie. Jie labai didžiavosi ir savo motina, kuri iki nelaimės turėjo nedidelę namų kepyklėlę „Šmiki Šmaki“ ir kepdavo tortus ar pyragus kitų šeimų šventėms. „Jie visada susitvarkydavo - iki avarijos nakties“, - tikino vaikai.

Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“

Vaikai papasakojo, kokios pasekmes dėl avarijos patyrė tėtis Danas. „Smūgis sukėlė: daugybinius kraujavimus smegenyse ir subarachnoidinį kraujavimą; kaklo lūžį C5-C6 lygyje su plyšusiais raiščiais; sunkų nugaros smegenų pažeidimą; daugybinius krūtinės ir juosmens stuburo lūžius; papildomus mentės ir vidaus organų sužalojimus. Išvertus iš medicininės kalbos: mūsų tėvas kovoja už gyvybę ir net jei jis išgyvens, gydytojai mums pasakė, kad jis daugiau niekada nevaikščios, negalės judinti rankų ir pats kvėpuoti ar kalbėti. Šiuo metu jis yra reanimacijoje, palaikomas aparatų ir vaistų. Kiekvieną dieną gydytojai daro viską, ką gali; kiekvieną dieną mes užduodame tuos pačius klausimus ir girdime tą patį atsakymą: „Mes nežinome, koks bus jo neurologinis rezultatas. Reikia laukti.“, - teigė Jonas ir Gabrielė.

Taip pat papasakojo, kaip avarija paveikė jų motiną. „Mūsų mamos Rūtos kūnas taip pat buvo sunkiai sužalotas. Smūgio pasekmės: daugybiniai šonkaulių lūžiai abiejose krūtinės pusėse - sveikų liko vos keli; sutrupintas krūtinkaulis; sumušti plaučiai ir gyvybei pavojingi kvėpavimo sutrikimai; oras ir kraujas krūtinės ląstoje, dėl ko reikėjo drenavimo vamzdelių; rankos kaulų lūžiai, kuriems prireikė operacijos ir metalinių fiksatorių; stuburo lūžiai. Ji pabudo prijungta prie vamzdelių ir aparatų, kovodama dėl kiekvieno įkvėpimo. Ji negali laisvai judėti, negali naudotis ranka, o kiekvienas mažas judesys sukelia skausmą. Priešakyje jos laukia ilgas operacijų, reabilitacijos ir mokymosi gyventi iš naujo kelias - kūne, kuris niekada nebebus toks pats“, - apgailestavo vaikai.

Vis dėlto Jonas ir Gabrielė nurodė, kad jie negalės pabėgti ir nuo finansinės realybės, todėl kreipėsi į visuomenę, kad galėtų surinkti pinigų, kurie būtų panaudoti tėvų gydymui ir priežiūrai. Vaikai atviravo, kad jų šeima nėra turtinga, tėvai neturėjo santaupų ar draudimų. „Mūsų tėvai neturėjo santaupų. Viskas buvo skirta vėžio gydymui, kasdienėms sąskaitoms ir mažos kepyklėlės bei namų išlaikymui. Automobilis buvo apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jokios išmokos, galinčios padėti atkurti gyvenimą, nebus.

Vaiko teisių apsaugos tarnybų vaidmuo

"Lietuvos ryto" televizijos laidoje "Lietuva tiesiogiai" Andrius Kavaliauskas kalbėjosi su Seimo nare Dovile Šakaliene bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja vaikų klausimais Daina Urbonaitiene.

D.Urbonaitienė teigė, jog šeima, kurioje smurtą patyrė kūdikis Vilkaviškio rajone, buvo žinoma tiek vaiko teisių apsaugos tarnyboms, tiek kelių savivaldybių socialiniams darbuotojams ir atvejo vadybininkams, nes darbą su šia šeima apsunkino tai, kad šeima buvo migruojanti. Kūdikis iš šeimos buvo paimtas gavus signalą, kad galimai šeima neprižiūri ir patyręs smurtą yra kūdikis. Taip pat apsilankė vaiko teisių tarnybos darbuotojai, pastebėjo smurtines žymes ir tuoj pat buvo pranešta policijai, tuoj pat paimtas vaikas iš nesaugios aplinkos ir pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga

Klaipėdos atvejis, kai 3 vaikai paimti iš motinos ir įtariamas kūdikio nužudymas, taip pat yra pamoka, kurią analizuojama, kai yra pasitikima bendradarbiavimu su tėvais, kai tėvai iš tiesų noriai bendradarbiauja, linkę vykdyti visas priemones, dėl kurių su jais susitariama. Tačiau kažkada įvyksta, kai šeima lūžta.

D.Šakalienė teigė, kad Lietuvoje kasmet šeimose būdavo nužudomi vaikai. Tada mes susimobilizavome, sugebėjom sutvarkyti įstatymą, uždrausti visų rūšių smurtą prieš vaikus, duoti griežtas instrukcijas tarnyboms, įsteigti 24 val. per parą veikiančią funkciją, kad ne tik darbo dienomis, darbo valandomis, bet bet kada galėtų reaguoti.

2018 m. buvo pirmi ir vieninteliai metai Lietuvos istorijoje, kai nė vienas vaikas nebuvo nužudytas šeimose.

D.Urbonaitienė pripažino, kad vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojai yra užsipuolami. Tačiau su įstatymu atskyrėme tai, kad vaiko teisių apsaugos specialistai reaguoja į pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus, tačiau tikrai reikia nebijoti. Jeigu gaunama pranešimų apie 2,5-3 tūkst. per mėnesį pastarąjį pusmetį, tačiau vadinamas antrasis grėsmės lygis, kai vaikas paimamas iš šeimos, yra tik 4 proc. nuo tų pranešimų. Todėl tikrai nereikia bijoti, kad kai tik atvažiuoja vaiko teisių apsaugos tarnyba, būtinai bus paimtas vaikas. Tikrai ne.

D.Urbonaitienė patikino, kad tarnybų darbuotojai vyksta į tokius atvejus būtinai dviese - tai yra privaloma sąlyga. Taip pat jie dažnai vyksta, jeigu yra pranešimas iš policijos pareigūnų, tai ir policijos pareigūnai dalyvauja arba jie gali pasitelkti policijos pareigūnus, jeigu mato grėsmę. Su šeimomis dirba socialiniai darbuotojai, savivaldybių socialiniai darbuotojai, kurie yra priskirti šeimoms, kurie tas šeimas palydi.

D.Šakalienė teigė, jog visuomenei trūksta informacijos, apie ką iš tiesų yra ši reforma. Jie neskiria, kur yra vaiko teisių darbuotojas, kur savivaldybių socialinių paslaugų specialistas. Ir tada visus vadina vienu vardu - vaiko teisių tarnybos - ir ant jų pyksta. Mes turime problemą, kad vaiko teisių darbuotojų motyvacija, mokymai, kompetencija ir visa kita turi tiek problemų, kad per visą laidą negalėčiau išvardinti.

D.Urbonaitienė teigė, kad labai svarbus bendradarbiavimo aspektas tarp vaiko teisių, institucijų savivaldybių, paslaugų įvairių. Labiausiai trūksta psichologinių paslaugų, jeigu šeima turi priklausomybių, labai trūksta priklausomybių specialistų. Jeigu skiriama viena iš paslaugų, kad tėvai turi lankyti pozityvios tėvystės kursus arba gydytis nuo priklausomybių, beveik nėra tokių paslaugų, kur šeima galėtų jas gauti. Sveikatos priežiūros paslaugos, švietimo paslaugos ir socialinės yra labai svarbu.

Nepilnamečių nusikalstamumas

Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai nusikalstamas veikas įvykdo nepilnamečiai. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes rodo, kad vaikai įsitraukia į nusikalstamą veiklą.

Vaikų pagrobimai

Vaikų pagrobimai yra itin sunkūs nusikaltimai, sukeliantys didelį stresą ir nerimą tiek vaikams, tiek jų šeimoms.

9-metės pagrobimo atvejis Kaune

Tačiau paskutinis pagrobimo atvejis, kai Kaune iš stotelės buvo pagrobta 9 metė mergaitė parodė - tėvai ir aplinkiniai turi būti budresni, kad tokie atvejai nepasikartotų. Dvi paras trukusios įtemptos pagrobtos devynmetės paieškos baigtos, tačiau pačiai mergaitei, kaip sako specialistai, tai tik pradžia - sveikimo pradžia, po to, ką ji patyrė pas pagrobėją. „Turbūt yra išgąstis ir šokas, yra netikėjimas ir baimė, ir viltis, ką galim tikrai pasakyt, kad yra jausmų sumaištis. Sudrebinamas saugumo pamatas, pamatai ant ko mes stovim, kad galima pasitikėti suaugusiu žmogumi, kad visada bus šalia, kai reikės“, - teigė psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė. Tačiau pagrobimo traumą gali sumažinti specialistų pagalba ir tai, kad mergaitė buvo išgelbėta. Pasak specialistų, šiuo metu mergaitei labiausiai reikės supratingumo iš aplinkinių ir įsiklausymo. Pagalbos gali prireikti ir tėvams. O aplinkinių pareiga šiuo metu gerbti jų privatumą, nesmalsauti, nebūti įkyriais, bet būti pasiruošus padėti. „Yra šeimos, kurios nori atsitraukti ir atsiriboti ir paprašys kažkada tai kažkokios pagalbos, yra šeimos kurios nori šiuo metu palaikymo“, - svarstė A. Kurienė.

Socialiniai tinklai ūžė, kad mergaitės grobikas yra neįprastus vaizdo įrašus viešinantis vyras - jis persirengęs moteriškais rūbais, užsidėjęs peruką ir su kauke ant veido pozuoja prie manekenų, lėlių. O specialistų tai, kad žmonės šį vyrą ėmė įtarinėti pagrobus mergaitę, nestebina. „Turi kitokį seksualinį paprotį, kitokį seksualinį skonį, mes juos suvokiam kaip kitoniškus, o kitoniški žmonės lengviau padarys dalykų, kurių mes nepadarysim. Vaiko skriaudimas yra toks šventas dalykas, toks tabu, tą tabu mes lengviausiai susiejame su kitoniškumu, su ne tokiais kaip mes“, - svarstė psichoterapeutas Olegas Lapinas. Policija kurį laiką nei paneigė, nei patvirtino, ar persirengėlis vyras susijęs su pagrobimu, tačiau paskelbė, kad jis nėra devynmetės mergaitės pagrobėjas.

Nors mergaitė rasta, dar apie 60 dingusių vaikų šiandien buvo ieškoma. Pastaruosius porą metų kasmet dingusiais paskelbiama apie du tūkstančius vaikų. „Liūto dalis yra pasišalinimai iš globos ir vaikų namų, pakartotiniai pasišalinimai, po kiek laiko grįžta, dar vienas fenomenas, kuris pastaruoju metu auga, galbūt ne kaip ant mielių bet auga, kai vyksta santykių aiškinimasis tarp tėvų, vienas iš tėvų kitam nežinant tą vaiką pasiima“, - sakė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Pernai buvo pagrobti penki vaikai - tai padarė jų pačių tėvai, turintys bėdų su sutuoktiniu, su kuriuo skiriasi arba su vaikų teisėmis. O du vaikai, kurie dingo, buvo rasti negyvi. Dingus vaikui, tėvai turi į policiją kreiptis nieko nelaukdami. „Tėvai, jeigu delsia tikėdamiesi, ar galvodami, ką kiti pagalvos, tikrai rekomenduojam to niekada nedaryti. Nedelsti. Pirma minutė pirma valanda pati svarbiausia“, - tėvus įspėjo Dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovė Arūnė Bernatonytė.

Mergaitės pagrobimo istorija parodė, kad ir tėvai, ir aplinkiniai turi būti itin atidūs. „Pranešt atitinkamom tarnybom institucijom, jei matom keistus, netipinius atvejus, nebūkime abejingi“, - teigė Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. O tėvams specialistai pataria su vaikais aptarti, kaip elgtis, kad visuomet saugiai grįžtų į namus. „Būtina saugiai, negąsdinant bet tiesiog pasikalbėti apie saugų maršrutą, būtinai apšviestą, būtinai praeinamą visiems žmonėms, ir matomą - ne takeliais, ne parkeliais“, - apie vaikų saugumo užtikrinimą kalbėjo Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Tėvai turėtų žinoti vaiko draugų telefonus, jei jo telefonas išsikrautų, turėtų pagalvoti, ar saugu vienam grįžti namo sutemus. „Ir kartu su vaiku įvertinkit, ar tikrai tinkamas laikas pareiti vienam nuo stotelės, ar tikrai važiuoja viešasis transportas, galbūt rekomenduota būtų susitarti ir pasitikti“, - sakė I. Skuodienė.

Net jei vaikas už sienos namie yra, nebūtinai jis saugus. Socialiniuose tinkluose tyko pavojai, todėl tėvai turi stebėti, su kuo jie internete bendrauja. „Pradeda nuo nekaltų dalykų, užmegzti santykius, atsiųsti savo nuotrauką, atsiųsti apsinuoginusio paauglio ar paauglės nuotrauką“, - pasitaikančius atvejus internete įvardijo R. Požėla. Vėliau piktavaliai ima šantažuoti, kad nuotraukas paviešins reikalauja pinigų ar dar atviresnių nuotraukų.

#

tags: #delfi #naujausios #naujienos #kriminalai #apie #vaikus