Delfinai - nuostabūs ir įdomūs gyvūnai, kurie žavi tiek vaikus, tiek suaugusius. Šiame straipsnyje išsamiai ir paprastai papasakosime apie delfinus, kuo jie gyvena, kaip ilsisi, kokios jų charakterio savybės ir kuo jie skiriasi nuo kitų gyvūnų.
Kas yra delfinai?
Delfinai yra žinduoliai, o ne žuvys, kaip kartais klaidingai manoma. Jų tikrasis pavadinimas - Juodosios jūros afalinos (lot. Tursiops truncatus ponticus). Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume laikoma rūšis vadinama Juodosios jūros afalinomis. Jau pats pavadinimas sako, kad tai Juodosios jūros žinduoliai, nors kartais tenka išgirsti, kokia tai didelė žuvis. Taigi, būdamas žinduoliu, mažasis delfinukas maitinasi mamos pienuku. Kitas svarbus dalykas - kaip tikri žinduoliai, o ne žuvys, jie kvėpuoja oru, todėl vis iškyla virš vandens paviršiaus jo įkvėpti, po vandeniu nekvėpavę galėtų išbūti apie 10 minučių.
Kuo delfinai skiriasi nuo žuvų?
- Delfinai yra žinduoliai, o žuvys - žuvys.
- Delfinai kvėpuoja oru, o žuvys - vandeniu.
- Delfinai maitina savo jauniklius pienu, o žuvys - ne.
- Delfinai yra šiltakraujai, o žuvys - šaltakraujai.
- Delfinai gimdo jauniklius, o žuvys dažniausiai neršia ikrus.
Delfinų išvaizda ir dydis
Delfinų kūnas yra aptakios, suapvalintos formos, kuri lyginama su torpeda, slystančia per vandenį. Jiems būdingas trikampis pelekas ant nugaros, palenktas atgal. Gyvūno snukis primena snapą - jis ilgas ir siauras. Spalva įvairi.
Yra daug skirtingų delfinų rūšių, kurios skiriasi dydžiu ir svoriu. Pavyzdžiui:
- Ilgasnukiai delfinai - jie yra 190 - 250 cm ilgio ir sveria daugiau nei 80 kg. Įdomus faktas, kad šios veislės delfinai turi 240 dantų.
- Afalinos - nuo 230 iki 380 cm ilgio, sveria nuo 260 iki 500 kg.
Nugaros pelekas kiekvieno delfino unikalus - tai tarsi mūsų pirštų antspaudas. Laukinėje gamtoje tyrinėjant delfinus fotografuojami šie nugaros pelekai ir taip delfinai identifikuojami.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje
Kur gyvena delfinai?
Delfinai gyvena įvairiose pasaulio jūrose ir vandenynuose. Jie aptinkami tiek šiltuose, tiek šaltuose vandenyse. Paprastieji delfinai yra paplitę daugumoje šiltų ir vidutinio klimato jūrų bei vandenynų. Deja, delfinai Baltijos jūroje matomi itin retai.
Kaip gyvena delfinai?
Delfinai gyvena būriais, kuriuose visi - giminaičiai. Šeimose gali būti iki 10 narių. Šeimą sudaro motina, suaugę vaikai ir jų palikuonys. Būtent todėl tarpusavio ryšiai ir parama vienas kitam tokie stiprūs. Delfinai visada padeda nusilpusiam laikytis paviršiuje, kad tas neprigertų vandens. Šie instinktai dažnai padeda ir žmonėms, mat delfinai, pamatę skęstančius žmones, skuba pagelbėti.
Delfinai yra labai socialūs gyvūnai, todėl nuolat bendrauja vieni su kitais. Kiekvienas delfinas būryje turi savo „vardą“, kuriuo kviečia vienas kitą unikaliu „švilpimu“. Net jei keletą metų nesimatytų vienas su kitu, susitikę tuojau atpažintų ir vienas kitą pasveikintų tuo unikaliu „švilpimu“, lyg tai būtų vakar. Delfinas nuolat turi poreikį pažinti, jam būtinas aplinkos praturtinimas, psichoemocinis ir kognityvinis stimuliavimas. Žmogus yra vienas iš jo aplinką stimuliuojančių veiksnių. Šis procesas - abipusis. Tuo tarpu delfino aplinkos praturtinimas žmogaus priežiūroje yra kritinis delfino fiziologinės ir psichologinės sveikatos veiksnys.
Kaip delfinai miega?
Delfinų miegas trunka trumpai, apie keliasdešimt minučių per parą. Tačiau tai ne įprastas poilsis, ką esame pratę matyti - lovų delfinai neturi, tiesiog snūduriuoja vandens paviršiuje, užmerkę vieną akį apie 10-20 sek. Taip pailsina vieną savo smegenų pusrutulį, o vėliau, po aktyvesnio plaukiojimo, delfinas vėl pailsina kitą pusrutulį, - jau užmerkęs kitą akį. Kitaip nei sausumoje gyvenančių žinduolių, miega tik viena delfinų smegenų pusė, kol kita pusė tuo metu būna aktyvi. Delfinai plaukioja ratais ir visada viena akimi stebi, kas vyksta aplinkui, taip saugodamiesi nuo grobuonių. Po kažkurio laiko jie ima plaukti į priešingą pusę ir aplinką stebi jau kita akimi. Be to, delfinai niekada visiškai nemiega.
Kaip delfinai bendrauja?
Viena unikaliausių šių gyvūnų savybių, apie kurią mažai kas žino - savo balsu jie gali kitam delfinui „nusiųsti“ paveikslėlį, t.y., garsu perduoti tai, ką pats mato. Delfinai skleidžia įvairius garsus, iš kurių patyrę treneriai gali spręsti apie kai kuriuos gyvūnų poreikius ar nuotaikas. Tačiau keista tai, jog laisvėje delfinai taip “nešūkauja” - tarpusavyje jie bendrauja žmogui negirdimais garsais.
Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“
Delfinai naudojasi echolokacijos funkcija, ji veikia panašiai kaip ir radaras. Jie skleidžia garso bangas, kurios atsimušdamos nuo aplinkos objektų suteikia delfinui visą informaciją apie aplink esančius objektus.
Ką valgo delfinai?
Šių žinduolių pašaras yra kiti vandenyje gyvenantys organizmai - nors vaizduojami kaip itin malonūs šie gyvūnai yra plėšrūnai, kurie turi labai gerus medžioklės įgūdžius.
Delfinų intelektas ir smalsumas
Kas domisi delfinų gyvenimu tikrai gali rasti ne mažai informacijos apie tai, jog delfinai yra unikalūs ir intelektualūs gyvūnai. Vien jau jų fiziologinis unikalumas mums sukelia šypsenas, nes delfino pražiota burna mums asocijuojasi su jo šypsena. Kad šie gyvūnai be galo smalsūs, tuo galima įsitikinti vien atvykus į delfinų terapijos centrą. Pamenu kaip šeima, atvykusi su mažyliu, jo buteliuką su arbata netyčia paliko prie lango, tuojau suplaukė visas būrelis besidominčių delfinų, kurie mėgino „apžiūrėti“ kas čia per daiktas. Lygiai taip pat ir dirbantys specialistai žino, kad paliktos prie baseino šlepetės ar darbo kortelė lengvai gali tapti šių gyvūnų žaisliuku, o pasičiupę tokį „žaisliuką“ niekur nebėgs, bet akivaizdžiai per nedidelį nuotolį mėtys. Neįtikėtina, kad neturėdami kuo žaisti, delfinai patys geba susikurti žaislus, pavyzdžiui, išleidžia oro burbulą ir jį laiko po vandeniu savo echolokacijos (skleidžiamų garsų pagalba) sistema, tada padalina į mažus burbuliukus ir juos „suvalgo“ arba suformuoja oro lanką ir per jį išlenda.
Delfinai labai intelektualūs žinduoliai, teko skaityti įdomių mokslo studijų apie tai, kaip jie geba per itin trumpą laiko tarpą išsirinkti storiausią ir didžiausią žuvį iš dviejų siūlomų, arba pasirinkti „skaniausią“ žuvį pagal individualius skonio pomėgius.
Mokslininkai daug diskutuoja apie tai, kas labiausiai praturtina delfinų aplinką. Pavyzdžiui, Perez ir kt. (2018) apžvalginė mokslinė studija aprašo, jog delfino žaidimas su žaislais priklauso nuo amžiaus, lyties ir individualių savybių, tačiau jeigu žaidime dalyvauja žmogus, delfinas žaidžia ilgiau. O taip pat, jauni delfinukai nepriklausomai nuo lyties bei suaugę patinai dažniausiai dalyvauja žaidimuose. Bandomasis Delfinų terapijos centro delfinų elgsenos modelių skaičiavimas tai irgi patvirtino - delfinai patinai labiau linkę pasiūlyti įvairesnius elgesio modelius, t.y., inicijuoja veiklą dažniau nei patelės. Minėtoje studijoje (Perez ir kt., 2018) minima, kad delfinams patinams labai patiko žaisti su povandeniniu labirintu, kai tuo tarpu patelės plaukiojo aplink tik stebėdamos ir per visą eksperimento laikotarpį nei karto juo nežaidė. Delfinų patinai per visą eksperimento laiką panaudojo net 17 skirtingų problemos sprendimo strategijų. Taip pat minima, kad tie, kuriems nepatinka tiesiogiai įsitraukti į žaidimus, gali mėgti tiesiog stebėti, ką veikia kiti. Šis atrodytų, linksmas ir kūrybingas procesas yra tikrai sudėtingas - apie 50 procentų žaislų/žaidimų/naujų objektų yra nesuprantami delfinams arba neįdomūs, todėl ir sunkiausiai sugalvota mintis gali būti padėta į stalčių. Clark ir kt. (2013) mokslinė studija skelbia, kad delfinams neužtenka žaislų, jiems reikia parinkti tinkamus iššūkius, sugalvoti problemų sprendimo žaidimus bei užimtumą.
Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga
Delfinai yra ne tik protingi, besigrožintys savimi veidrodyje, tačiau ir kupini emocinių išgyvenimų, kaip ir mes. Mokslinės studijos (žr. Clegg ir kt., 2017) mini tokius delfinų elgsenos modelius, kurie priskiriami teigiamų emocijų išgyvenimams - švelnius prisilietimus, paglostymus, sinchronišką plaukiojimą kartu ir pan. Ne kartą jau minėta, kad delfinai individualūs, t.y., jie skiriasi ne tik savo amžiumi, tačiau ir asmeninėmis savybėmis, charakteriu. Šioje Clegg ir kt. (2017) studijoje taip pat minima, kad delfinas priima individualizuotus sprendimus, kurie nulemti ir asmeninių gyvūno savybių. Pavyzdžiui, „optimistiškiausi“ delfinai labiausiai buvo linkę į sinchronišką plaukiojimą kartu, kas sietina su socialinių ryšių palaikymu ir draugyste.
Delfinų nėštumas ir jaunikliai
Paprastųjų delfinų nėštumas trunka net ilgiau nei žmonių - 10 mėnesių. Dažniausiai tai įvyksta kas dvejus ar trejus metus. Delfinai yra šiltakraujai gyvūnai, kurie vaikuojasi kartą per maždaug trejus metus. Patelė atsiveda vieną jauniklį, kurio ilgis iki maždaug 60 cm. Iki kol taps savarankiškas, jis lieka su motina. Tai trunka iki 19 mėnesių, bet vis tiek yra tik akimirka per gana ilgą delfino gyvenimą, kuris gali būti ilgesnis nei 20 metų. Tačiau buvo individų, kurie nelaisvėje gyveno daug ilgiau.
Mažylis visuomet gimsta tik vienas, jo nugaros pelekas būna prilinkęs prie nugaros, o tik gimęs privalo įkvėpti oro iškilęs į vandens paviršių. Per keletą valandų mažylio nugaros pelekas tampa stačiu kaip ir mamos, tada jam lengviau išlaikyti tiesų plaukimą. Mažasis delfinukas gali gimti su plauku ar keliais ūsais ant rostrumo (vadinamosios „nosies“ ar „snapo“), kuris/-ie neužilgo iškrenta.
Delfinai ir žmonės
Delfinai visais laikais žavėjo žmoniją. Jų nugaros vis kyštelinčios lydint laivus atviruose vandenyse, linksmas klegenimas ir noras bendrauti šiuos vandens žinduolius išskiria iš kitų vandens gyvūnų. Delfinai yra ne tik puikūs, bet ir greiti plaukikai - gali pasiekti didesnį nei 40 kilometrų per valandą greitį ir labai vikriai iššokti iš vandens paviršiaus.
Žmogui nesuvokiamai gilioje praeityje vandenyje atsirado pirmieji gyvi organizmai. Tie gyvi organizmai sugebėjo sukurti į save panašius, - taip per milijardus metų išsivystė daugybė augalų ir gyvūnų rūšių, taip pat ir žmonės. Delfinų ir žmogaus smegenys labai panašios: yra dešinysis ir kairysis pusrutuliai.
Manoma, kad būtent delfinų bendruomenės struktūra paskatino graikus Antikos laikais sukurti sistemą, vadinamą demokratija. Graikus įkvėpė delfinų bendravimas, pagrįstas laisvės ir disciplinos pusiausvyra. Laisvė be disciplinos - anarchija. Disciplina be laisvės - vergovė. Tik esant laisvės ir disciplinos pusiausvyrai formuojasi vidinė kiekvieno bendruomenės nario disciplina, be kurios niekada nebus visų tautų išsvajotosios demokratijos.
Delfinų terapija
Lietuvoje delfinų terapija vykdoma Lietuvos jūrų muziejuje nuo 2003 metų. Delfinų terapija skirta tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems. Delfinų terapija yra žmogaus bendravimas su gyvūnu. Specialistas taiko specialius pedagogikos, socialinio darbo, psichologijos, logoterapijos, kineziterapijos, relaksacijos ir kitus metodus, o kad pasiektų užsibrėžtą tikslą, kartu į komandą įtraukia delfiną. Taigi, tai programa paremta maloniu tarpusavio bendravimu.
Visas bendravimas su delfinu derinamas su terapiniais tikslais, tačiau skatinama kaip įmanoma labiau pasiekti natūralų bendravimą. Gyvūnai per terapinius užsiėmimus nėra maitinami, kad patys pasirinktų klientą, veiklą bei būtų išlaikomi gyvūnų gerovės principai. Tuo tarpu specialistas formuoja užduotis kiekvienam užsiėmimui ir veikdamas priima sprendimus dėl plaukiojimo, nes kiekvienas terapinis baseinas natūraliai „išeina“ į didįjį baseiną. Todėl, matant, jog abi pusės gali tęsti bendravimą gilesniame baseine, tuomet taip ir vyksta. Esant aktyvesniam klientui, kai vandens apsuptis gali turėti papildomą terapinę naudą, jau pirmas užsiėmimas gali vykti giliausiame 140 cm baseine.
Jei mes norime vystyti socialinio bendravimo dalykus, lavinti dėmesio sukaupimą, dirbti su elgesio sutrikimu, kognityvinėmis funkcijomis ir pan. - laikas iki 5 metų tam yra tinkamiausias.
Baltijos jūros kiaulė
Ir, žinoma, pabaigai norėtųsi priminti, kad mūsų Baltijos jūroje gyvena delfinas, arba tiksliau, mažasis banginukas, vadinamas juokingai - Jūros kiaulė. Šis uosto banginukas kadaise buvo dažnas uosto lankytojas, o dabar yra nykstanti rūšis, įrašyta į raudonąją knygą.
Išvados
Delfinai - nuostabūs ir protingi gyvūnai, kurie nusipelno mūsų pagarbos ir dėmesio. Tikimės, kad šis straipsnis padėjo jums sužinoti daugiau apie šiuos nuostabius jūrų gyventojus.