Įvadas
Vaiko globa yra itin svarbi tema Lietuvoje, ypač šeimoms, kurios susiduria su įvairiais sunkumais, dėl kurių tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Tai gali būti priklausomybės, sveikatos problemos, išvykimas į užsienį ar tiesiog abejingumas. Neretai artimiausi giminaičiai, tokie kaip seneliai ar krikštatėviai, imasi globoti vaikus. Tačiau, norint teisiškai įteisinti globą, būtinas oficialus procesas per atitinkamas institucijas. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas vaiko globos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, reikalavimai globėjams, finansinė parama ir kitos svarbios nuostatos.
Vaiko Globos Samprata ir Formos
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Yra dvi pagrindinės globos formos:
- Laikinoji globa (rūpyba): Nustatoma, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku.
- Nuolatinė globa (rūpyba): Taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą.
Civiliniame kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik tada, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Tačiau dėl įstatymu nenustatytų palankių sąlygų globai šeimoje ar šeimynoje, institucinė globa išlieka „paklausi“ Lietuvoje. Pažymėtina, kad tokios vaiko globos formos, kaip vaiko globa šeimynoje ir vaiko globa institucijoje - yra dosniau remiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Toks teisinis reglamentavimas sukuria nelygias sąlygas vaikų globai, neskatina vaikų globos šeimose, nors būtent vaiko globa šeimoje yra vertinama kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus. Todėl teikiamais įstatymo projektais siekiama labiau skatinti vaikų globą šeimose, palaipsniui atsisakyti finansiniu požiūriu brangesnės vaiko globos institucijoje.
Reikalavimai Globėjams
Ne kiekvienas asmuo gali tapti vaiko globėju. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, siekiant užtikrinti vaiko gerovę:
- Atsakingumas ir patikimumas: Svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką.
- Amžius: Paprastai globėju gali būti asmuo nuo 21 metų. Tačiau Konstitucinis Teismas yra panaikinęs viršutinės amžiaus ribos taikymą. Tai reiškia, kad vyresnis žmogus gali tapti globėju, jei jo sveikata ir gyvenimo sąlygos leidžia tinkamai pasirūpinti vaiku.
- Šeimos aplinka: Svarbu, kad šeimos aplinka būtų tinkama vaiko augimui ir vystymuisi.
- Santykiai su vaikais: Asmuo turi gebėti sukurti ir palaikyti teigiamus santykius su vaikais.
Kaip Tapti Vaiko Globėju?
Norint tapti vaiko globėju, reikia atlikti šiuos veiksmus:
Taip pat skaitykite: Vaiko grąžinimo klausimai Lietuvoje
- Kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą.
- Pateikti reikiamus dokumentus, įskaitant medicininę pažymą (forma Nr.
Finansinė Parama Globėjams
Globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo 2025 m. numatomi pokyčiai dėl globos išmokų. Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisas (XIIP-2865), šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, būtų mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.
Vaiko Ryšiai su Biologiniais Tėvais
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai yra svarbiausi, ir jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
Šeimynų Įstatymo Pataisos
Šeimynų įstatymo pataisomis (XIIP-2866) siekiama užtikrinti minimalias šeimynos dalyvio pajamas, kurios būtų prilyginamos Vyriausybės tvirtinamoms einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, taip pat garantuoti finansavimą už vaiko poreikius atitinkančios socialinės globos teikimą. Kartu siūloma aiškiau reglamentuoti šeimynos ir savivaldybės tarpusavio santykius, numatant, kad, esant šeimynos dalyvio rašytiniam prašymui, savivaldybė jos nustatyta tvarka suteiktų finansinę pagalbą šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Teikiamu įstatymo projektu siekiama paskatinti vaiko globą šeimynose, sudarant palankesnes finansines ir materialines sąlygas joms veikti. Šiais pakeitimais taip pat siekiama visapusiškai užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybių įsipareigojimą teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei.
Globos Centrai: Pagalba Globėjams ir Vaikams
Globos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą globėjams ir vaikams. Globos centras vykdo visas funkcijas, kurios išdėstytos Globos centro ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Asmenims, norintiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais), šeimynos steigėjais, dalyviais, budinčiais globotojais, įtėviais bei ketinantiems priimti vaiką laikinai svečiuotis ar teikti laikino atokvėpio paslaugą, ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams Globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu per 2 darbo dienas nuo jų kreipimosi raštu paskiria VVTAĮT atestuotus asmenis.
Globos Centro Teikiamos Paslaugos ir Pagalba
Globos centro teikiama ir (ar) organizuojama pagalba - prižiūrimo, globojamo (rūpinamo), įvaikinto vaiko, budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bei jų šeimos narių konsultavimo ir mokymo, atrankos, tarpininkavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba, psichoterapija, intensyvi pagalba, laikino atokvėpio paslaugos, budinčio globotojo vykdomos veiklos kokybės vertinimas, pasirengimo globoti vaikus vertinimas, taip pat ir pakartotinis, pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, patvirtintą VVTAĮT. VVTAĮT atestuotas asmuo vykdo budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų), įtėvių, šeimynų dalyvių, asmenų, pageidaujančių teikti laikino atokvėpio paslaugą, bendruomeninių vaikų globos namų ir globos centrų darbuotojų bei asmenų, pageidaujančių dirbti šiose įstaigose, pasirengimo prižiūrėti, globoti (rūpintis), įvaikinti vaikus mokymus pagal GIMK programą. VVTAĮT atestuotas asmuo atlieka pasirengimo tapti budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), įtėviais, šeimynų steigėjais, dalyviais, laikino atokvėpio paslaugų teikėjais vertinimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo mokymų pagal GIMK programą pabaigos parengia išvadą dėl jų pasirengimo prižiūrėti, globoti (rūpinti), įvaikinti vaikus ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pateikia ją VVTAĮT įgaliotam teritoriniam skyriui. VVTAĮT atestuotas asmuo bendradarbiauja su VVTAĮT įgaliotu teritoriniu skyriumi, bendruomeniniais vaikų globos namais, vaikų globos namais ir šeimynomis, siekdamas užtikrinti geriausius globojamo (rūpinamo) vaiko interesus - parinkdamas geriausiai juos galintį tenkinti globėją (rūpintoją).
Taip pat skaitykite: Globos išmoka jaunimui: sąlygos ir galimybės
Budintis Globotojas: Reikalavimai ir Pareigos
Budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), šeimynos dalyviais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) ir šeimynos dalyviui keliamus reikalavimus, Socialinių paslaugų įstatyme budinčiam globotojui, Civiliniame kodekse vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai ir Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui, dalyviui nustatytus reikalavimus. Asmenys, pageidaujantys globoti (rūpinti) be tėvų globos likusį vaiką, turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą Pagrindinę dalį. Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu, vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 6. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis tik išimtiniais atvejais, kai broliai ir seserys neišskiriami ir tai raštu suderinta su globos centru bei budinčiu globotoju.
Globėjas (rūpintojas): Teisės ir Pareigos
Globėjas (rūpintojas) vaiko globėju (rūpintoju) skiriamas Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Globėjas (rūpintojas) globoja (rūpina) vaiką savo gyvenamojoje vietoje, natūralioje šeimos aplinkoje ir įgyvendina Civiliniame kodekse numatytas globėjo (rūpintojo) teises bei pareigas. Globėjas (rūpintojas) gali laikinai prižiūrėti vaiką, kuriam reikalinga globa (rūpyba) ir laikinoji globa (rūpyba) dar nenustatyta, kol jam globa (rūpyba) bus nustatyta, taip pat kai budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) ir, esant galimybėms, šeimynos dalyviams reikia suteikti laikiną atokvėpį. Globėjas (rūpintojas) nesusijęs giminystės ryšiais, vienu metu negali globoti (rūpinti), prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su savais vaikais) skaičius globėjo, nesusijusio giminystės ryšiais, šeimoje - ne daugiau kaip 6. Globojamų (rūpinamų), prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai ir seserys. Globa šeimoje gali būti organizuojama vaikui, iki jam sueis 21 metai, jei vaikas nuolat mokosi bendrojo ugdymo ar profesinio rengimo ir aukštosiose mokyklose.
Civilinio proceso kodekso pataisos
Civilinio proceso kodekso pataisomis (XIIP-2868) siūloma aiškiau reglamentuoti bylų dėl įvaikinimo ir bylų dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo klausimus bei užtikrinti, kad šioms byloms teismuose būtų teikiamas prioritetas. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, iš nagrinėtų bylų dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo nemaža dalis bylų pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos per ilgą laikotarpį. Tai reiškia, kad kasmet daugiau nei šimtas vaikų yra priversti laukti, kol jie galės augti jų interesus geriausiai atitinkančioje aplinkoje su įtėviais (tėvais pagal įstatymą) ar nuolatiniais globėjais. Dėl ilgos bylų nagrinėjimo trukmės sunkėja vaiko galimybė patekti į šeimą.
Globos Koordinatoriaus Funkcijos
Pagalbai budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynų dalyviams, įtėviams (gavus įtėvių prašymą teikti pagalbą) ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams koordinuoti globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu paskiria globos koordinatorių (nurodomos globos koordinatoriaus pareigos, vardas, pavardė bei asmens, kuriam bus teikiamos paslaugos, vardas, pavardė, gimimo data). Globos koordinatorius paskiriamas globos centro vadovo įsakymu per 3 darbo dienas nuo globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutarties pasirašymo dienos ar nuo globėjo (rūpintojo) paskyrimo dienos, ar nuo šeimynos įsteigimo dienos, ar nuo įtėvių rašytinio prašymo teikti pagalbą gavimo dienos. Globos koordinatorius tvarko kiekvieno budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bylą, kurioje pateikiamas individualus jų poreikių vertinimas, stiprybės ir silpnybės, Planas bei reikalingų paslaugų teikimo eiga (Globos centro tvarkos aprašo 1 priedas). Per 30 kalendorinių dienų nuo prižiūrimo vaiko apgyvendinimo šeimoje dienos kartu su kitais globos centro specialistais organizuoja visų individualių prižiūrimo vaiko sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialiųjų ir kitų poreikių įvertinimą, atsižvelgdamas į vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje (pagal tai, kokie galimi vaiko teisių pažeidimai buvo nustatyti, kokios rizikos identifikuotos) ir budinčio globotojo šeimoje, taip pat į socialinę riziką, negalią, ypatumus, susijusius su vaiko amžiumi, branda, įgūdžiais, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe, santykius su tėvais, emociniais ryšiais susijusiais asmenimis, budinčiu globotoju ir kartu gyvenančiais šeimos nariais, bendraamžiais, bei kitus aspektus, pagal individualių poreikių vertinimo ir pagalbos planą (Globos centro tvarkos aprašo 1 priedas). Analizuojant individualius kiekvienos srities poreikius, turi būti įvertinti prižiūrimo vaiko, budinčio globotojo ir kartu gyvenančių šeimos narių poreikiai, kylantys dėl budinčio globotojo veiklos. Išskiriamos prižiūrimo vaiko, budinčio globotojo ar šeimos narių stiprybės ir silpnybės, padedančios ar trukdančios tenkinti konkretų poreikį. Reguliariai (ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites, intensyvios pagalbos atvejais - ne rečiau kaip 1-2 kartus per savaitę) teikia ir (ar) organizuoja individualias konsultacijas budinčiam globotojui ir prižiūrimam vaikui. Palaiko ryšį su budinčiu globotoju ir jo prižiūrimu vaiku tiesiogiai ir (ar) ryšio priemonėmis (skambučiais, el. paštu). Reguliariai organizuoja psichologo konsultacijas budinčiam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui. Prižiūrimo vaiko adaptacijos laikotarpiu, laikinai apgyvendinus prižiūrimą vaiką budinčio globotojo šeimoje, nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą) kitoje šeimoje ar pakeitus budintį globotoją, intensyvi psichologo pagalba budinčiam globotojui ir jo prižiūrimam vaikui teikiama 2 savaites iki ir 2 savaites po šių sprendimų, lemiančių šias aplinkybes, įsiteisėjimo. Šiuo laikotarpiu psichologas suteikia po 2-5 papildomas konsultacijas.
Rūpyba
Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise.
Taip pat skaitykite: Globos namų apžvalga
Įvaikinimas
Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.
Reikalavimai įtėviams
Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus).Sveikata - nesate pripažint… LR CK numato, kad vaikui turi būti teikiama tokia apsauga ir globa, kokios reikia jo gerovei. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikas tokią teisę turi beatsižvelgiant į tai, šias pareigas jo tėvai gali atlikti ar ne. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad paminėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota. Kalbant apie vaiko globos (rūpybos) steigimo principus - viena iš pagrindinių vaiko teisių apsaugos nuostatų, kad visur ir visada pirmiausia būtina atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Todėl ir steigiant globą (rūpybą) visų pirma vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu. Antras principas, kad pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai. Trečias principas - vaiko globa (rūpyba) šeimoje. Vaiko globa (rūpyba) galima ne tik šeimoje, bet ir šeimynoje, vaikų globos institucijoje. Tačiau pirmenybė teikiama būtent globai (rūpybai) šeimoje. Ketvirtas principas, kas teigiant steigiant globą (rūpybą) turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų. Globa nustatoma vaikams, kurie neturi 14 metų. Nepilnamečiai iki 14 metų yra neveiksnūs, todėl nustatyti globą yra labai svarbu įgyvendinant ir ginant nepilnamečių teises, nes globėjas turi rūpintis ir įgyvendinti asmenines ir turtines nepilnamečio teises. Vaikams nuo 14 iki 18 metų nustatoma rūpyba. Pagrindinis kriterijus steigti rūpybą yra vaiko amžius. Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų yra ribotai veiksnūs ir gali patys įgyvendinti kai kurias turtines teises. Tačiau laikomasi nuomonės, kad tokio amžiaus nepilnamečiai nėra pakankamai psichiškai ir socialiai subrendę visiškai savarankiškai įgyvendinti savo teises.
Skyrybos ir Vaiko Globa
Skyrybos - skausmingas procesas. Ypač vaikams, kuriems reikia saugios ir stabilios aplinkos augti. Prieš kelis dešimtmečius nagrinėjant skyrybų bylas, vaiko priežiūros klausimas dažniausiai nekeldavo papildomų klausimų ir danžniausiai globa būdavo priskiriama mamai. Priešingą sprendimą nulemti galėjo nebent labai nepalankios mamai aplinkybės. Renata Cibulskienė, advokatų kontoros „Cobalt“ šeimos teisės vyresnioji teisininkė, nurodo, kad kelis pastaruosius metus Lietuvoje populiarėja tolygaus besiskiriančių tėvų bendravimo su vaiku laiko paskirstymas. Porų psichologas Mykolas Truncė teigia, kad pastaruoju metu vien Lietuvoje kiekvienais metais be vieno iš tėvų po skyrybų auga net 6400 vaikų.
„Laiko, skiriamo vaiko globai, perskyrimas laikantis 50/50 principo, ko gero, yra geriausias sprendimas vertinant iš vaikų pozicijos. Mat tokiu būdu lygiavertiškai pasidalijant globos laiką vaikas turi abu tėvus. Tik, aišku, ne vienu metu. „Esant ginčui tarp tėvų, teismai labai retai tenkina prašymą nustatyti 50/50 bendravimo su vaiku tvarką, nes prioritetą teikia vaiko gyvenamosios vietos pastovumui ir stabilumui, o ne vienodo bendravimo laiko suteikimo abiems tėvams. Įprastai laikomasi nuomonės, kad vienos ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas geriau atitinka vaiko interesus. Ir tokioje situacijoje vis dar dažniau priimamas sprendimas, kad vaikas turėtų augti su mama“, - savo praktikos patirtimi dalinasi R. Advokatės teigimu, prieš 20 metų Lietuvoje tokia sąvoka, kaip 50/50 bendravimo su vaiku tvarka, net nebuvo vartojama. Tuometinėje teismų praktikoje maksimalus, skyrium gyvenančio, tėvo bendravimas su vaiku buvo suprantamas kaip du savaitgaliai per mėnesį, nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro, ir 30 dienų vasaros atostogų metu. „Pavyzdžiui, apeliacinės instancijos teismas vienoje byloje buvo pasisakęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaiku jo mokyklinių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu nėra tikslingas, nes jam ir taip nustatyta teisė bendrauti su vaiku du savaitgalius per mėnesį“, - informuoja R.
Anot psichologo, tai iš dalies paaiškinama: įprastai tėčiui vaikų priežiūra yra sudėtingesnė užduotis. „Jei vaikas vienas, tai yra visai įveikiama užduotis. Bet gana dažnai šeimoje susilaukiama ir dviejų ar daugiau vaikų. Kuo daugiau atžalų, tuo daugiau iššūkių tėvui, jeigu jis nėra pratęs vykdyti savo pareigas ir tinkamai atlikti vaidmenį be paramos iš sutuoktinės. Nors ir matome daug puikių lygiaverčių partnerių sudaromų sąjungų, bet praktikoje gana dažnai susiduriama su tėvais, kurie šeimoje atlieka „maitintojo“ vaidmenį“, - nurodo M. R. Cibulskienės teigimu, nepaisant to, kad 50/50 bendravimo principas Lietuvoje yra plačiai žinomas, dažniausiai vienas iš vaiko tėvų (dažniau mamos) yra linkę akcentuoti vaiko gyvenamosios vietos stabilumą kaip labiausiai atitinkantį vaiko interesus ir nenori sutikti su 50/50 principu, kuris reiškia, kad vaikas turi dvi lygiavertes gyvenamąsias vietas. R. Cibulskienė nurodo, kad dabartinėje teismų praktikoje maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku principas dažniausiai yra įgyvendinamas suteikiant teisę jam praleisti su vaiku ar vaikais kartu praleidžiant du savaitgalius per mėnesį. Įprastai - nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro arba prailgintais savaitgaliais, pavyzdžiui nuo ketvirtadienio vakaro iki sekmadienio. Taip pat - viena ar dviem dienomis per savaitę be nakvynės bei puse visų vaiko atostogų laiko. Psichologas antrina, kad 50/50 - tai ne akmenyje iškalta taisyklė. Be to, dalijantis vaikų globos laiką svarbu atsižvelgti į vaiko amžių. Pavyzdžiui, specialistai rekomenduoja, kad 3-5 metų vaikai be mamos nebūtų ilgiau nei 1 naktį iš eilės. Tik vėlesniame amžiuje šį laiką galima ilginti.
„Taip pat abiem tėvams - ypač tėčiui - reikia blaiviai įsivertinti, kokius vaikų užimtumo ir ugdymo aspektus jis išmano, o kurių - ne. Jų spektras aprėpia įvairiausias temas, nuo asmeninių vertybių ir santykių su kitais žmonėmis iki požiūrio į pinigus ir gebėjimo spręsti problemas. Ir kai šie aspektai yra ne tik nežinomi, bet ir nėra aiškiai suprantama, kad jie yra nežinomi, tėvai elgiasi taip, kaip išmano. Neatsakius atvirai sau į šiuos klausimus, gali būti žalojama vaiko psichika ir tikdomas jos vystymąsis“, - mintimis dalinasi M. Be to, tėvams būtina sutarti dėl vienodų taisyklių, kurios vaikams galioja ir mamos, ir tėčio namuose. M. Truncė akcentuoja, kad vaikai dėl skyrybų traumą patiria visuomet - jie išgyvena atstūmimo, nereikalingumo, nesaugumo jausmus, jaučia gėdą, kaltę, menkavertiškumą, baimę, pyktį. Santykių specialisto teigimu, vienas svarbiausių dalykų vaikams, kai jie auga dvejuose namuose (o gal ir dvejose šeimose) yra užimtumas. Jis įgyja dar didesnę svarbą vaikams, kurie per tėvų skyrybas jaučiasi atstumti.
„Dar yra svarbu išmokyti vaikus valdyti stresą ir pykčio priepuolius. Poros skiriasi pragyvenusios nuo santuokos pradžios apie 12-13 metų. Vyriausiam vaikui dažniausiai būna apie 11 metų. Tai yra paauglystės pradžia. Šiame laikotarpyje vaikas jau yra susidaręs savo nuomonę apie pasaulį - t.y. koks jis turi būti, apie tėvus ir tėvų elgesį su vaikais. Beveik visada vaiko lūkesčiai apie elgesį skiriasi nuo to, kaip tėvai iš tiesų elgiasi su vaikais. Dėl to vaikai pradeda spyriotis, neklausyti, maištauti, kovoti“, - paaiškina M. Taip pat psichologas akcentuoja, kad labai svarbu sukurti artimą tėčio ir mamos ryšį su vaiku. „Jei toks ryšys bus, vaikas įsiklausys į tėvų pamokymus ir nueis „takais dorybės“. Vaikui augant jo poreikiai ir santykiai su tėvais gali keistis. Taip pat gali keistis abiejų tėvų gyvenimo aplinkybės. „Jeigu tėvai skyrybų metu geba draugiškai susitarti, kad vaikas pakaitomis, kas savaitę ar kas dvi savaites, gyvens su kiekvienu iš tėvų, tai jie sugebės susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos. Tokiu atveju teismui beliks tik patvirtinti tokį tėvų susitarimą“, - situaciją komentuoja teisininkė R. Anot jos, teismus dažniau pasiekia ginčai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, kai bandoma standartinę tvarką (du savaitgaliai, viena-dvi darbo dienos ir pusė atostogų) pakeisti į kassavaitinį bendravimą, kas geriau užtikrina abiejų tėvų lygias galimybes dalyvauti vaiko ugdyme ir auklėjime.