Šiame straipsnyje aptariami reikalavimai, susiję su balionų leidimu be leidimo, taip pat kitos susijusios gaisrinės saugos taisyklės ir reikalavimai.
Bendrieji reikalavimai
Priešgaisrinė sauga
Svarbu laikytis visų gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir vengti veiksmų, galinčių sukelti gaisrą ar jam išplisti.
Instruktažas ir mokymai
Visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai, pradedantys eiti pareigas ar dirbti, turi būti instruktuojami įvadinio (bendro) instruktažo metu. Periodinis instruktažas darbo vietoje turi būti organizuojamas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Papildomai darbo vietoje turi būti instruktuojama pakeitus gaisrinės saugos instrukciją, darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad valstybės tarnautojas ar darbuotojas stokoja reikiamų gaisrinės saugos žinių. Visi instruktažai registruojami gaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale.
Vadovų atsakomybė
Įmonės, įstaigos, organizacijos, kurios atitinka vidaus reikalų ministro patvirtintus kriterijus, vadovas arba darbuotojas, kuriam vadovas paveda kontroliuoti objekto gaisrinės saugos būklę ir imtis priemonių gaisrinės saugos reikalavimams vykdyti, turi išklausyti priešgaisrinės saugos mokymo programą ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą. Įmonių, įstaigų, organizacijų valstybės tarnautojų ir darbuotojų gaisrinės saugos mokymą ir atestavimą (žinių tikrinimą) ne rečiau kaip kartą per trejus metus privalo organizuoti įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai pagal Minimalius reikalavimus valstybės tarnautojų ir darbuotojų priešgaisrinės saugos mokymo programoms.
Prieinamumas
Privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Įmonės, asmenys, atliekantys kelių remonto ar priežiūros darbus, kurie trukdo gaisriniams automobiliams važiuoti, privalo iš anksto raštu informuoti artimiausią Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžią įstaigą: nurodyti remonto trukmę, pateikti remontuojamo kelio ruožo schemą.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Laužų kūrenimas ir atvira ugnis
Laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo statinių. Palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama. Įmonių, įstaigų, organizacijų pagal sprogimą ir gaisrą pavojingose teritorijose draudžiama rūkyti ir naudoti atvirą ugnį. Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.
Teritorijos priežiūra
Gyvenamuosiuose namuose, garažuose, sodų bendrijų teritorijoje reguliariai turi būti šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos.
Darbų vykdymo reikalavimai
Darbai su degiais skysčiais
Draudžiama dirbti kalvystės, terminio apdirbimo, suvirinimo, dažymo, medienos apdirbimo darbus, taip pat plauti detales ypač degiais, labai degiais ir degiais skysčiais.
Degalinės
Degalinės teritorijoje draudžiama rūkyti, atlikti remonto ir kitus darbus naudojant atvirą ugnį arčiau kaip per 20 m nuo rezervuarų ir degalinės apsauginėje zonoje. Pilti naftos produktus į degalinės rezervuarus būtina uždaruoju būdu. Automobilinė cisterna degalų išpylimo metu turi būti įžeminta. Dujų automobilinė cisterna, baigus pildyti dujų rezervuarą, turi būti atjungta nuo rezervuaro. Degalai turi būti pilami tiesiai į kuro bakus. Pildymo metu pastebėjus dujų nuotėkį, pildymo operaciją būtina nedelsiant nutraukti, o transporto priemonę, neužvedant variklio ir neįjungiant žibintų - nustumti į saugią vietą.
Durpynai
Prie miško esančiu eksploatuojamo durpyno pakraščiu turi būti iškastas griovys, kuriame gaisrams kilti palankiu laikotarpiu nuolat būtų vandens. Eksploatuojamo durpyno teritorijoje ne mažesniu kaip 50 m atstumu iki miško turi būti iškirsti spygliuočių medžiai, pomiškis, trakas ir pašalintos medienos atliekos. Eksploatuojamo durpyno teritorijoje turi būti įrengti ne mažesni kaip 1 000 m3 talpos gaisriniai vandens rezervuarai, išdėstyti ne didesniu kaip 1 000 m atstumu vienas nuo kito. Durpynų gaisrams gesinti pritaikytai technikai turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie rezervuarų ir vandens surenkamųjų kanalų. Gaisrams kilti palankiu laikotarpiu eksploatuojamame durpyne turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už durpyno darbuotojų veiksmų kilus gaisrui koordinavimą. Durpyno teritorijoje draudžiama rūkyti, išskyrus tam tikslui įrengtas vietas. Durpyne draudžiama kurti laužus, deginti žolę ar samanas. Įmonės, įstaigos, organizacijos, kurioms priklauso per durpyną nutiestos elektros ir telefono ryšio linijos, privalo kasmet iki gaisrams kilti palankaus laikotarpio pradžios iš šių linijų apsaugos zonų išvalyti šiukšles, iškirsti ir pašalinti medžius bei krūmus. Draudžiama durpyne išpilti degalus ar tepalą. Durpių laikymo aikštelės turi būti tvarkingos ir švarios. Jų neturi plauti grunto ir poplūdžio vandenys, galintys nutekėti už aikštelės (sandėlio) ribų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Gaisrinės saugos priemonės
Ženklai
Gaisrinės saugos ženklai turi atitikti Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatų reikalavimus.
Priešgaisrinės užtvaros
Priešgaisrinės durys, vartai, liukai turi būti techniškai tvarkingi, jų sandarumo tarpikliai nepažeisti, o savaiminio užsidarymo mechanizmai - techniškai tvarkingi ir veikiantys.
Evakuacija
Evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu. Palėpėse laikyti degias medžiagas draudžiama. Jos turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu. Kopėčios, skirtos patekti iš statinio laiptinės ant stogo, turi būti tvarkingos ir pritvirtintos. Rakinamų stogo liukų, durų, langų raktai turi būti laikomi ten, iš kur juos galima paimti bet kuriuo paros metu. Iš rūsių langų prieduobių turi būti išvalytos šiukšlės.
Kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų
Prie įėjimo į transporto, garažų, gamybos, pramonės, pagalbinio ūkio ir kitos paskirties patalpas turi būti nurodytos jų kategorijos pagal sprogimo ir gaisro pavojų.
Draudimai rūsiuose
Draudžiama rūsiuose užtverti, užkrauti praeigas.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Gamybinės patalpos
Gamybinėse patalpose nuo įrenginių turi būti valomos dulkės, pūkai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus ir nurodomi gaisrinės saugos instrukcijose.
Ligoninės
Ligonių palatose atstumai tarp lovų turi būti ne mažesni kaip 0,8 m, o pagrindinis takas - ne siauresnis kaip 1,2 m. Spintelės, lovos ir kėdės neturi trukdyti išeiti iš palatos.
Transporto priemonių remonto vietos
Transporto priemonių remonto vietose turi būti nedegios dėžės su dangčiais naudotiems kuro ir tepalo filtrams, skudurams, šiukšlėms sudėti. Panaudoti naftos produktai turi būti išpilami į tam skirtus indus ir laikomi tik tam tikslui skirtose vietose.
Prekybos ir maitinimo įstaigos
Kilnojamieji prekystaliai, konteineriai, kasos aparatai, technologiniai įrenginiai prekybos ir maitinimo paskirties pastatuose turi būti išdėstyti taip, kad netrukdytų evakuoti žmones. Prekybos ir paslaugų paskirties kilnojamuosius laikinus statinius leidžiama įrengti grupėmis, ne daugiau kaip 10 vienoje grupėje.
Vaistinės
Vaistinėse leidžiama naudoti ne daugiau kaip du deguonies balionus, kurie turi būti tvirtai ir vertikaliai pritvirtinti prie specialių stovų. Draudžiama vaistinių sandėliuose laikyti deguonies ir degių dujų balionus.
Gyvūnų laikymo taisyklės
Laukinių gyvūnų laikymas
Nuo šių metų lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos taisyklės, kuriose asmenys, laikantys laukinius gyvūnus, ras daug naujovių, įpareigojančių užtikrinti, kad gyvūnai būtų laikomi tinkamomis sąlygomis. Pirmą kartą sudarytas Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąrašas. Taisyklėse numatyta, kad leidžiama veisti įvairių rūšių peles, žiurkėnus, šinšilas, bizonus, stumbrus, stirnas danielius, elnius, muflonus. Kai kurias rūšis - paprastąją afrikinę miegapelę, nykštukinę voverinę skraiduolę, keturpirštį (afrikinį) ežį, patagoninę marą - bus galima veisti iki 2025 m. Taip pat nustatyti nauji minimalūs reikalavimai žinduolių laikymui nelaisvėje. Pavyzdžiui, laikant 1-2 kiškius, kiškėnus ar triušius lauko patalpos plotas turės siekti 20 kv. m, o jeigu laikomi 1-2 juodieji ar rudieji lokiai, tuomet lauko patalpų plotas turėtų būti 900 kv. Šiame teisės akte nustatytas ir maksimalus leidžiamas aptverti miško žemės plotas laukiniams gyvūnams laikyti nelaisvėje. Taip pat nelaisvėje laikomus plėšriuosius paukščius bus leidžiama išvežti iš nuolatinės laikymo vietos, kai jie naudojami medžioklėje ar laukinių paukščių gausai reguliuoti (baidyti). Leidžiamų nelaisvėje laikyti ir leidžiamų nelaisvėje veisti laukinių gyvūnų (žinduolių) rūšių sąraše yra 30 rūšių ir 4 genčių žinduoliai. Kitų rūšių žinduolius laikyti nelaisvėje draudžiama, išskyrus atvejus, kai gyvūnai teisėtai įgyti iki 2024 m. balandžio 1 d. Šis terminas numatytas, kad visuomenė ir gyvūnų veisėjai susipažintų su informacija apie leidžiamus laikyti ir veisti laukinius gyvūnus, pasirengtų pokyčiams. Nustačius naujus minimalius reikalavimus žinduolių laikymui nelaisvėje ir pakeitus kai kurių rūšių roplių patalpų minimalius dydžius, kaip numato Laukinės gyvūnijos įstatymas, asmenys privalės ne vėliau kaip per 18 mėn. Nustačius maksimalų leidžiamą aptverti miško žemės plotą laukiniams gyvūnams laikyti nelaisvėje, asmenys per 18 mėn. Taisyklėse nustatyta, kad svetimžemes rūšis - fazanus ir danielius - leidžiama perkelti ir išleisti į laisvę iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. Kaip ir dabar, leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, leidimus naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui ir kitiems tikslams išduoda, gali sustabdyti ar panaikinti Aplinkos apsaugos agentūra.