Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama deinstitucionalizacijos ir globos įstaigų reforma Lietuvoje, apimanti tiek vaikų, tiek suaugusiųjų su negalia globos sistemas. Aptariami reformos tikslai, istorinis kontekstas, iššūkiai ir perspektyvos, siekiant sukurti palankesnes sąlygas žmonėms su negalia ir tėvų globos netekusiems vaikams integruotis į visuomenę.
Vaikų globos esmė ir tikslai
Vaikų globa yra esminė paslauga, užtikrinanti vaikų, netekusių tėvų globos ar negalinčių augti savo šeimose, gerovę. Jos tikslas - garantuoti saugią, tinkamą aplinką, kurioje vaikai galėtų augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos. 1989 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Istorinis kontekstas
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti XVII-XVIII amžiuje. XIX amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.
Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams (vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda), 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai (gyvendavo apie 40 pamestinukų). Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. 1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos, Šv. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu; juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus (1931 m. pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai, medicinos seserys). Nuo 1928 m. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. buvo 48 vaikų globos institucijos (7000 vaikų). Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. XX amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus. Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Vaikų globos sistemos reforma Lietuvoje
2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso (2000, įsigaliojo 2001 m.) pakeitimai (įsigaliojo 2018-07-01), pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, t. y.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5 249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y. Globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 m. pabaigoje (kaip ir 2017 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 m. - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 m. - 34 %).
Šeimyniniai namai
Šeiminiai namai - tai įstaigų grupė, kurios veiklos rūšis yra ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa. Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242. Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.
Organizacijos tikslai ir principai
Mūsų kasdienio darbo tikslas - laimingi vaikai, augantys visavertėse šeimose. Esame išskirtinė organizacija, prisiimanti visą atsakomybę rūpintis vaiku nuo gimimo iki savarankiško gyvenimo pradžios. Esame vaikų užtarėjai, todėl siekiame, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje būtų paisoma vaikų teisių. Vadovaujamės „Alternatyvios vaikų globos gairėmis“ ir Jungtinių Tautų vaikų teisių konvencija, todėl įsipareigojame rūpintis visais vaikais, bet ypatingą dėmesį skiriame tiems, kurių gerovei iškyla pavojus.
Esame socialiai atsakinga organizacija, neliekanti abejinga didžiausioms šiuolaikinio pasaulio problemoms - vartotojiškumui ir taršai. Reaguodami į tai, kad pasaulyje nuolat išmetami dideli maisto bei vartojimo prekių kiekiai, diegiame atsakingo vartojimo kultūrą: kokybiškiems daiktams, rūbams randame naujus namus paslaugų gavėjų šeimose, nešvaistome maisto, įtraukiame darbuotojus į tvarumo iniciatyvas. Veikdami laikomės skaidrumo principų. Užtikrinti programų, darbuotojų, partnerysčių lyderystę, kuri būtų paremta skaitmeninėmis priemonėmis bei pagrįsta organizacine kultūra, skatinančia kiekvieną vaiką ir jaunuolį tapti stipresniu ir turinčiu saugius namus. Stiprinti organizacijos tvarumą. Dirbame tam, kad kiekvienas vaikas ir jaunuolis galėtų saugiai augti bei kurti ateitį mylinčioje šeimoje. Puoselėjame ilgalaikius ryšius su vaikais, jaunuoliais, šeimomis, rėmėjais ir bendruomenėmis, kurių dalis esame.
Priimame naujoves, mokomės, atrandame, pritaikome bei diegiame inovatyvias paslaugas jų gavėjams. Atsižvelgdami į geriausius paslaugų gavėjų interesus, įgyvendiname tvarius pokyčius visuomenėje. Išmintingai, pagarbiai ir atsakingai naudojame visas mums suteiktas lėšas bei turimus išteklius.
Deinstitucionalizacija žmonių su negalia globos sistemoje
Šiuo metu Lietuvoje yra įgyvendinama žmonių su negalia integracijos visuomenėje reforma, kurios tikslas yra kurti palankesnes globos sąlygas ir diegti naujas paslaugas visuomenėje gyvenantiems žmonėms su negalia ir jų šeimoms. Institucijose gyvenančių žmonių skaičius Lietuvoje labai aukštas - siekia beveik 7 tūkstančius, tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija kurti mažesnius - grupinio gyvenimo - namus, kur sąlygos yra geresnės. Vis dėlto žmonių su negalia bendruomenę neramina tai, kad vykdoma reforma nukreipta tik į institucijose globojamus žmones, o bendruomenėje negalią turintys žmonės ir juos globojančios šeimos toliau negauna pakankamai pagalbos paslaugų, todėl jie rašosi į eiles patekti į globos įstaigas. Tokiu būdu sukuriamas uždaras institucinės globos ratas, kurį suardyti gali tik pakankamas lanksčių ir individualizuotų paslaugų tinklas bendruomenėse.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Paslaugos bendruomenėje neįgaliesiems
Yra ir pozityvių iniciatyvų bendruomeninių paslaugų srityje - kelios savivaldybės vykdo bandomuosius asmeninio asistento paslaugų projektus. Įvertinus žmogaus negalią ir jo poreikius nustatomas konkretus asmeninio asistento pagalbos valandų skaičius. Tai leidžia žmonėms su negalia gyventi savarankiškai savo bendruomenėje. Žadama, kad, šioms iniciatyvoms pasiteisinus, asmeninio asistento paslauga taps nuolatine ir bus diegiama nacionaliniu lygiu. Keliose savivaldybėse veikia bandomoji asmeninio asistento paslauga, kurios metu asistentas neįgaliam žmogui yra parenkamas įvertinus individualius negalią turinčio žmogaus poreikius. Tai leidžia žmonėms su negalia gyventi savarankiškai savo bendruomenėje.
Iššūkiai ir pasipriešinimas reformai
Lietuvoje dabar vykstanti pertvarka yra didelis iššūkis sovietmečiu sukurtai ir iki šiol veikiančiai stacionarios globos sistemai. Pasitelkus institucionalizmo teoriją, straipsnyje nagrinėjamas sistemos pasipriešinimas pokyčiams ir daromos išvados, kad globos įstaigos siekia išlaikyti turimą galią ir šiam tikslui pasitelkia finansinius, žmogiškuosius ir techninius išteklius, konjunktūrinius ryšius. Taip pat matomas ydingas globos įstaigų funkcionavimo ratas: būtinybė izoliuoti negalią turinčius asmenis argumentuojama jų nesavarankiškumu ir tolerancijos stoka visuomenėje, kartu pačių įstaigų veikla atskiria globos reikalingus asmenis ir slopina jų savarankiškumą.
Pasak R. Šalaševičiūtės, vienas didžiausias iššūkių su kuriais tenka susidurti įgyvendinant globos įstaigų deinstitucionalizavimo reformą - žmonių požiūris ir informacijos trūkumas. Kai kurie bendruomenių gyventojai labai įtariai žvelgia į bendruomenių steigiamus centrus, kuriuose jų kaimynystėje gali apsigyventi žmonės su negalia.
Siūlomi sprendimai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė įsitikinusi, kad gyventojams būtina suteikti daugiau informacijos, kad jie nebijotų ir atsisakyti stereotipų. Savo ruožtu Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus mano, kad globos įstaigų deinstitucionalizacija turi vykti tolygiai paskirstant žmones, kuriems reikalinga globa, visose savivaldybėse, o ne tik tose, kur dabar veikia globos įstaigos. „Tačiau savivaldybės turėtų numatyti finansavimą ir su šiais žmonėmis dirbantiems dienos centrams ir specialistams, nes būtent jie aktyviai prižiūri ir konsultuoja tuos, kuriems labai dažnai reikalinga praktinė informacija ir mūsų patarimai“, - sako J.
LNF veiksmai ir siūlomi sprendimai
Žmonių su negalia bendruomenę neramina tai, kad vykdoma reforma nukreipta tik į institucijose globojamus žmones, o bendruomenėje negalią turintys žmonės ir juos globojančios šeimos toliau negauna pakankamai pagalbos paslaugų, todėl jie rašosi į eiles patekti į globos įstaigas. Tokiu būdu sukuriamas uždaras institucinės globos ratas, kurį suardyti gali tik pakankamas lanksčių ir individualizuotų paslaugų tinklas bendruomenėse.
Alternatyvių paslaugų plėtra
Svarbu plėtoti alternatyvias paslaugas institucinei socialinei globai. Reikalingas lanksčių ir individualizuotų paslaugų tinklas bendruomenėse. Būtina užtikrinti finansavimą ir su šiais žmonėmis dirbantiems dienos centrams ir specialistams, nes būtent jie aktyviai prižiūri ir konsultuoja tuos, kuriems labai dažnai reikalinga praktinė informacija ir patarimai.
Tarptautinė patirtis ir moksliniai tyrimai
Remiantis tarptautine patirtimi ir moksliniais tyrimais, būtina atsižvelgti į:
- Artimųjų, globojančių šizofrenija sergančius asmenis, patirtį tenkinant pagalbos poreikį.
- Bendruomeniškumo svarbą senyvo amžiaus žmonėms Lietuvoje.
- Paauglių, išėjusių iš vaikų globos namų į bendruomeninius globos namus, patirtis.
- Socialinio darbuotojo darbo turinio pokyčius teikiant paslaugas bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikams su intelekto ir (ar) psichikos negalia.
- Vaikų savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymąsi bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
tags: #deinstiticionalizacijos #ir #globos #istaigu #reformos #planas