Vaikų sveikata - prioritetas kiekvienam. Deja, mažieji pacientai, kaip ir suaugusieji, susiduria su įvairiomis ligomis, kurių dalis reikalauja chirurginio įsikišimo. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias chirurgines vaikų ligas, pradedant kvėpavimo takų infekcijomis ir baigiant urogenitalinėmis anomalijomis. Aptarsime ligų priežastis, simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo būdus, siekiant suteikti išsamią informaciją tėvams ir globėjams.
Ūminės Kvėpavimo Takų Infekcijos
Ūminės kvėpavimo takų infekcijos (ŪKTI) - tai infekcijos, trunkančios iki 30 dienų ir galinčios pažeisti bet kurią kvėpavimo takų dalį, nuo prienosinių ančių iki pleuros ertmės. Pagal anatomiją, šios ligos skirstomos į viršutinių kvėpavimo takų (VKT) ir apatinių kvėpavimo takų (AKT) infekcijas. VKT apima kvėpavimo takų dalis nuo nosies ertmės ir vidurinės ausies iki gerklų, o AKT - trachėją, bronchus ir plaučius.
VKT infekcijos yra dažnesnės, tačiau paprastai lengvesnės ir sukelia mažiau komplikacijų. Dažniausios komplikacijos - ausies infekcijos (klausos sutrikimai) arba faringotonzilitas (reumatinė karštinė). AKT infekcijos paprastai būna sunkesnės, todėl ir jų sukeltos komplikacijos yra dažnesnės, ypač tarp mažų vaikų. Pagrindinės AKT infekcijų komplikacijos - sunki pneumonija, obstrukcinis bronchitas, sunkus bronchiolitas, kvėpavimo nepakankamumas ar ūminis kvėpavimo distreso sindromas, emfizema, plaučių abscesai, meningoencefalitas.
Ūminių Kvėpavimo Takų Infekcijų Paplitimas
Kvėpavimo takų ligos yra dažna problema įvairaus amžiaus vaikams. Olandijoje atlikto tyrimo duomenimis, surinktais nuo 1987 iki 2001 metų, net 25 proc. vaikų į pirminės grandies gydytojus kreipėsi būtent dėl su kvėpavimo takais susijusių ligų. Higienos instituto Lietuvoje registruotais duomenimis, vaikų sergamumas VKT ligomis 2016 metais siekė 544,7/1 000 vaikų, sergamumas pneumonija 2016 metais - 32,5/1 000 vaikų. Tai rodo, kad vaikai dažniau serga kvėpavimo takų infekcijomis nei suaugusieji.
Sergamumas infekcinėmis ligomis ir dažniausi sukėlėjai yra skirtingi įvairiose vaikų amžiaus grupėse, skiriasi ir tarp tam tikrų regionų. Europoje didelio infekcinių kvėpavimo takų ligų paplitimo regionais laikomos rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Dažnos Vaikų VKT Infekcinės Ligos
Ūminis nazofaringitas: Tai ūminis nosies ertmės, nosiaryklės ir ryklės gleivinės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia rinovirusai (daugiau kaip 50 proc. atvejų), taip pat kiti virusai (pvz., respiracinio sincitijaus viruso (RSV), gripo ir paragripo virusai, adenovirusai, koronavirusai, žmogaus metapneumovirusai, bokavirusai), retais atvejais - bakterijos (S. pneumoniae, H. influenzae ir kt.). Rizikos veiksniai: vaikų kolektyvo lankymas, imuninės sistemos nepakankamumas, gretutinės ligos, alergija, stresas, prasta mityba, aktyvus ar pasyvus rūkymas. Ūminis nazofaringitas pasireiškia peršalimui būdingais simptomais, tačiau kartais galimos jo komplikacijos, tokios kaip ūminis vidurinės ausies uždegimas, astmos paūmėjimas, ūminis sinusitas, ūminės AKT ligos ar kraujavimas iš nosies.
Ūminis faringotonzilitas: Tai ūminis tonzilių, ryklės ir aplinkinių minkštųjų audinių uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos. Dažniausi virusiniai sukėlėjai: adenovirusai, gripo ir paragripo virusai, enterovirusai, Ebsteino-Barr virusas, citomegalo, Herpes simplex virusai, ŽIV ir kt. Bakterinį faringotonzilitą dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas (S. pyogenes). Rizikos veiksniai: artimas kontaktas kolektyvuose, darželiuose, mokyklose, šeimose. Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir pradėti gydyti streptokokinį faringotonzilitą dėl galimų sisteminių komplikacijų, tokių kaip ūminis reumatas, ūminis glomerulonefritas, streptokokinis toksinio šoko sindromas, neuropsichiatrinis sutrikimas. Galimos vietinės ūminio faringotonzilito komplikacijos: kaklo ar galvos pūliniai, limfadenitas, ūminis vidurinės ausies uždegimas, sinusitas, nekrotizuojantis fascitas, mastoiditas, pneumonija, meningitas, sepsinis artritas ir kt.
Ūminis vidurinės ausies uždegimas: Tai ūminis vidurinės ausies gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeliamas bakterijų, tokių kaip Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae, Moraxella catarrhalis. Rizikos veiksniai: imuniteto nepakankamumas, įgimtosios anomalijos, VKT infekcijos, adenoidų hipertrofija, alergija, gastroezofaginio refliukso liga, čiulptuko naudojimas, vaikų kolektyvo lankymas, pasyvus rūkymas. Komplikacijos pagal lokalizaciją skirstomos į ekstrakranijines (būgnelio perforacija, mastoiditas, n. facialis parezė, labirintitas, petrozitas, lėtinis vidurinis otitas) ir intrakranijines (smegenų abscesai, sigmoidinio sinuso trombozė, pūlingas meningoencefalitas), taip pat galimas otogeninis sepsis.
Ūminis epiglotitas: Tai gerklų įeigos uždegimas, kurį gali sukelti infekciniai ir neinfekciniai veiksniai (svetimkūniai, nudegimai, angioedema ir kt.). Infekcinį epiglotitą dažniausiai sukelia Haemophilus influenzae B infekcija. Rizikos veiksniai: ankstyvasis amžius, įgimtosios kvėpavimo organų ligos, neskiepijimas Hib vakcina, imunodeficitas, Dauno sindromas. Tai pavojinga infekcija, galinti sukelti tokias komplikacijas kaip antgerklio pūlinys, nekrozinis epiglotitas, antrinė infekcija (pneumonija, meningitas ir kt.) bei gyvybei pavojingą asfiksiją.
Pagrindinės Vaikų AKT Ligos
Ūminis bronchitas: Tai ūminis bronchų gleivinės uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis kūdikiams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Net iki 25 proc. visų ūminių bronchitų traktuojami kaip obstrukciniai dėl būdingo bronchų laidumo sutrikimo, pasireiškiančio dusuliu. Obstrukcinis bronchitas būdingesnis vaikams iki 3 metų, sergantiems ūmine virusine infekcija. Rizikos veiksniai: jaunesnis amžius, imunitetą slopinantys veiksniai, gretutinės ligos, obstrukcinį bronchitą gali skatinti oro tarša, cheminiai dirgikliai.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Bronchiolitas: Tai vaikams iki 2 metų būdinga infekcinė bronchiolių liga, pasireiškianti švokščiančiu alsavimu ir dusuliu. Ši ūminė AKT liga yra viena pagrindinių vaikų iki 1 metų hospitalizacijos priežasčių. Dažniausiai bronchiolitą sukelia RSV, rečiau - kiti virusai. Rizikos veiksniai: neišnešiotumas, amžius iki 3 mėnesių, lydinčios ligos, imunodeficitas, vyriškoji lytis, motinos rūkymas, prastos socialinės ir ekonominės sąlygos.
Pneumonija: Tai plaučių audinio infekcija. Sukėlėjai gali būti įvairūs virusai (pvz., RSV), o virusinės kilmės pneumonija vaikams iki 2 metų nustatoma net iki 80 proc. atvejų. Neretai, ypač vyresniems vaikams, šią infekciją sukelia bakterijos, iš kurių dažniausia S. pneumoniae. Rizikos veiksniai: mažas svoris, prasta mityba, imunodeficitinės būklės, gretutinės ligos, prastos socialinės ir ekonominės sąlygos, aktyvus ar pasyvus rūkymas, aplinkos užterštumas, neskiepijimas ar skiepijimo sistemos neefektyvumas.
AKT ligos yra retesnės už VKT ligas, tačiau dėl sunkesnės ligų formos dažniau pasireiškia jų komplikacijos, vaikai dėl jų neretai yra hospitalizuojami. RSV sukelta kvėpavimo takų obstrukcija yra pati dažniausia vaikų hospitalizacijos priežastis pasaulyje.
Veiksniai, Didinantys Kvėpavimo Takų Infekcijų Riziką
Siekiant įvertinti svarbiausius rizikos veiksnius, 2013 metais atlikta metaanalizė, kurioje tirta 19-os veiksnių reikšmė AKT infekcijoms. Išskirti 7 svarbiausi rizikos veiksniai: mažas gimimo svoris, nepakankamas maitinimas motinos pienu, tuose pačiuose namuose gyvenanti daugiau kaip 7 asmenų šeima, patalpų oro tarša, nepakankama imunizacija, prasta mityba, ŽIV infekcija.
Nutukimas taip pat įvardijamas kaip nepriklausomas rizikos veiksnys pacientams, sergantiems AKT infekcijomis.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Vaikų Chirurgija: Kada Kreiptis?
Chirurgija yra viena iš plačiausio spektro medicinos sričių. Susidūrus su tam tikrais sveikatos sutrikimais, į chirurgus tenka kreiptis tiek suaugusiems, tiek vaikams.
Esant įgimtoms ar įgytoms krūtinės, plaučių, pilvo, tiesiosios žarnos ar kitų organų ydoms vaikų chirurgo konsultacija yra neišvengiama. Vaikams, sergantiems rože ar odos infekcijomis būtina apsilankyti pas vaikų chirurgą. Šis specialistas taip pat gydo įvairias po traumų atsiradusias žaizdas, nudegimus, įaugusius nagus. Inkstų akmenligė, šlapimo pūslės ligos, šlapinimosi sutrikimai, varpos ir sėklidžių sklaidos sutrikimai - taip pat dažnos apsilankymo pas vaikų chirurgą priežastys. Jaunesnio amžiaus vaikų išvaržos paprastai būna įgimtos.
Jei vaikas skundžiasi pilvo, išangės, lytinių organų skausmais, ant jo kūno galima apčiuopti išvaržą, matomi neįprasti dariniai, padidėję limfmazgiai, taip pat vaikui patyrus traumą, būtina kreiptis į vaikų chirurgą.
Ūminės Chirurginės Ligos
Atlikus sisteminę literatūros analizę nustatyta, kad dažniausios ūminės chirurginės vaikų ligos: ūminis apendicitas, sėklidžių užsisukimas, žarnų invaginacija, žarnų nepraeinamumas ir įstrigusi kirkšnies išvarža.
Skubaus gydymo prireikia, kai vaiką vargina skausmas, vėmimas, tam tikros išskyros, kraujavimas iš virškinamojo trakto ar skausmingi sutrikimai, karšti dariniai su karščiavimu.
Planinė pagalba vaikams galima, kai diagnozuojama neįstrigusi išvarža: bambos, baltosios linijos, odos bei poodžio dariniai, epiderminės cistos, apgamai, fibromos, įaugę nagai, dėl nusileidusios sėklidės, fimozės, kitų urologinių chirurginių ligų.
Operacijos Laikas
Kirkšnies išvarža turėtų būti operuojama planine tvarka, nustačius diagnozę ir esant saugiai anestezijai. Įstrigusią išvaržą bandoma atstatyti. Bambos išvarža operuojama ikimokykliniame amžiuje. Kaklo cistos ir fistulės operuojamos 3-5 metų amžiuje. Hidrocelė operuojama nuo 12-18 mėnesių amžiaus. Kriptorchizmas operuojamas 6-12 mėnesių amžiuje. Hipospadija operuojama 6-18 mėnesių amžiuje.
Urogenitalinės Anomalijos
Urogenitalinės anomalijos ir ligos nustatomos kartais dar kūdikiui net negimus - dar motinos įsčiose. Ultragarsinių tyrimų metu pastebėjus specifinių požymių gali būti įtariama reta liga, kuriai patvirtinti atliekami ir genetiniai tyrimai tam, kad būtų galima planuoti gydymą kūdikiui gimus arba, deja, net nutraukti nėštumą, jei anomalijos nesuderinamos su gyvybe.
Yra kelios retų urogenitalinių ligų grupės: vaikų onkologija, nugaros smegenų anomalijos su neurogeniniu šlapinimosi ir tuštinimosi pakenkimu, įvairios genitalijų anomalijos. Iš rečiausiai pasitaikančių paminėtinos dvi: viena iš jų - tai įvairios ekstrofijos, kai nesusiformuoja apatinė pilvo dalis, kai nėra funkcionuojančios tik šlaplės arba kartu ir pūslės, arba kartu ir žarnos. Kita grupė - įgimtos genitalinės anomalijos, kai gimus vaikui, neaišku, kokia jo lytis.
Adenoidai ir Tonzilės: Kada Gydyti Chirurginiu Būdu?
Adenoidai ir tonzilės yra žmogaus imuninės sistemos dalys, kurios aktyviai dalyvauja saugant organizmą nuo ligų sukėlėjų. Visgi, kada šie dariniai pradeda nebe saugoti organizmą, o kelti problemų ir kaip jie yra gydomi?
Jei adenoidų sukeltų simptomų nepavyksta išgydyti medikamentais arba gydymas efektyvus tik trumpą laikotarpį, problemas spręsti padeda chirurginis būdas. Tonziles, jei jų dydis trukdo kvėpavimui ir rijimui, chirurginiu būdu galima pamažinti pilnai nepašalinant, kad kuo ilgiau būtų išsaugota jų imuninė funkcija.
Laiku ir teisingai atlikta operacija vaiko būklę tik pagerina ir apsaugo nuo tolimesnių komplikacijų. Po šių procedūrų vaikams palengvėja kvėpavimas, pagerėja miegas, klausa, sąkandis, rijimas.
tags: #daznos #chirurgines #vaiku #ligos