Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad vaikas, turintis skaitymo ir rašymo sutrikimų, yra pasmerktas tenkintis prastais mokymosi rezultatais. Tačiau realybė yra sudėtingesnė, ypač kai vaikai patiria ekonominius sunkumus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaikai slepia ekonominius sunkumus, kokios to priežastys ir pasekmės, bei kaip galime jiems padėti.
Disleksija: dažnas mokymosi sutrikimas
VDU Švietimo akademijos dėstytoja, VšĮ „Logopedinės pagalbos centras“ direktorė doc. dr. E. teigia, kad vienas dažniausiai pasitaikančių mokymosi sutrikimų yra disleksija, kuri apsunkina skaitymo ir rašymo mokymąsi. Tyrimų duomenimis, disleksija paveikia 5-15 % visų vaikų. Tačiau šis skaičius gali skirtis, atsižvelgiant į taikomus vertinimo metodus ir sutrikimo sampratą. Sutrikimas dažniau diagnozuojamas berniukams nei mergaitėms, santykis svyruoja nuo 2:1 iki 3:1. Berniukams disleksijos tikimybė 2-3 kartus didesnė. Viena iš teorijų teigia, kad jie jautresni tam tikriems neurologiniams ar genetiniams veiksniams, kurie lemia disleksijos atsiradimą. Remiantis kita teorija, socialiniai ir kultūriniai veiksniai lemia, kaip berniukai ir mergaitės vertinami mokykloje.
Kas lemia problemą?
Disleksija - sudėtingas mokymosi sutrikimas, kurio priežastys nėra iki galo išaiškintos. Atsiradimą lemia įvairūs genetiniai, neurofiziologiniai ir aplinkos veiksniai. Disleksija gali būti paveldima. Jei šeimoje yra asmenų, turinčių disleksiją, tikimybė, kad vaikas turės šį sutrikimą, yra didesnė. Išskirta keletas genų, kurie veikia smegenų vystymąsi ankstyvame amžiuje, todėl disleksija dažniausiai pasireiškia vaikystėje, kai vaikai pradeda mokytis skaityti ir rašyti. Sutrikimo priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Tyrimai, atlikti naudojant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), parodė, kad žmonių, turinčių disleksiją, smegenų sritims, atsakingoms už kalbos apdorojimą, būdingi aktyvumo pokyčiai. Nors genetika ir neurologiniai veiksniai - pagrindinės priežastys, svarbūs ir aplinkos veiksniai. Nėštumo, gimdymo komplikacijos, galvos smegenų traumos ar netinkama vaiko priežiūra ankstyvoje vaikystėje gali padidinti disleksijos tikimybę. Labai svarbu atkreipti dėmesį į vaiko kalbinę aplinką. Dažniausi disleksijos požymiai - raidžių, skiemenų praleidimai, keitimai, garsinės ir skiemeninės žodžių struktūros klaidos, panašiai skambančių garsų, optiškai panašių raidžių painiojimas, žodžio spėjimas perskaičius žodžio pradžią ir daugelis kitų. Vaikai nesupranta perskaitytų žodžių, teksto prasmės, nepajėgia sklandžiai pasakyti žodžio, kuris buvo ištartas paraidžiui. Nepakankamai išlavėjusi foneminė klausa (girdimasis suvokimas). Skaitymo sunkumai. Rašymo sunkumai. Sekos mokymosi sunkumai. Dažnas žodžių praleidimas.
Socialinė atskirtis ir ekonominiai sunkumai
Temos problema ir aktualumas. is. iasi nes arba ia tikrsjs nra visuomens, kurioje gyvena, dalis. iam reiakiniui apibkdinti vartojama socialins atskirties svoka. Svoka socialin atskirtis importuota / Lietuv XX a. io viduryje kaip susitarims, pasiekts Pasaulio viraknis susitikimo dl socialins raidos, rezultatas. Kopenhagos socialins raidos deklaracijoje ir Pasaulio viraknis veiksms programoje dl Socialins raidos pabr~iama, kad skurdas, nedarbas ir socialin atskirtis veikia kiekvien aal/ ir stabdo jos socialin raid. Socialin atskirtis pasireiakia /vairiais pobkd~iais, mastais ir padariniais.is reiakinys pastebimas /vairiose visuomens gyvenimo srityse. .vairius socialins atskirties aspektus nagrinjo u~sienio ir Lietuvos autoriai: H. Andress (1999), C. Cousins (1998), J. Friedrichs, W. Jagodzinski (1998), H. J. Gans (1995), B. Jordan (1996), M. Kronauer (1997), R. Levitas, C. Pantanzis, D. Patsios, P. Townsend (2000), A. Poviliknas (2003), I. Zaleskien (1998), A. Juodeikait, I. iai plinta Lietuvoje. Pastaruoju metu aalyje dl prasts materialinio ir socialinio gyvenimo slygs smunka dalies aeims dorov, prastja emocinis vaiks saugumas. Pastebtini dideli vaiks prie~ikros, ugdymo bei elgesio kontrols trkkumai. bkdinga socialins atskirties rizikos aeimoms. U~sienio mokslininkai jau nustat, kad nepalanki vaiko padtis aeimoje sudaro slygas mokykliniams sunkumams atsirasti ir ais faktorius veiksmingesnis nei pati mokykla (P. Innerhoferis, K. Sadowsky, A. I. Zacharovas, 1981 ir kt.). is vaiks adaptacijos problemoms mokykloje. Pedagoginje spaudoje daug raaoma adaptacijos klausimais. Daugeliu atvejs adaptacija suprantama kaip kontinuumas, kurio viename gale idealiu atveju yra visiakos pusiausvyros tarp ~mogaus ir aplinkos bksena; bksena, kurioje visi poreikiai yra patenkinami ir visos ~mogaus funkcijos vyksta skland~iai. Kitame kontinuumo gale yra visiakas pusiausvyros tarp individo ir aplinkos nebuvimas, neleid~iantis individui vystytis ir tenkinti poreikius. Tokiu atveju, kaip teigia u~sienio bei Lietuvos mokslininkai (J. Piaget, A. Juodraitis, V. Ivanauskien, R. iai vertinant/ tiek save, tiek aplink individ. Prie~astys, arba tiksliau, veiksniai /vairis mstytojs /vardinami gana skirtingi: neurotiakumas (H. Aizenkas, V. A. Kogan), intelektualumas (J. Pieget, D. Goleman), socialinis iasivystymas (A. Juodaityt), kur ypatingas vaidmuo tenka aeimai (A. Juodraitis, G. Valickas, R. }ukauskien, I. Lelikgien ir kt.), savirealizacija (P. S. Kuznecov) ir kiti. is veiksnis iasivystymo lygis sudaro asmenybs adaptacin/ potencial. Kuo ma~esnis js iasivystymo lygis, tuo ma~esnis ir asmenybs adaptacinis potencialas bei didesn tikimyb individui susidurti su problemomis, kuris jis nepajgs skmingai iasprsti, kartu turs daugiau adaptacijos sunkums. Taigi adaptacinis procesas, kaip pa~ymi R. Luckasson (1992), F. A. ius (1999), R. Dabkus (2000) ir kiti, yra svarbus socialiai brand~ios, visaverts asmenybs formavimosi matas. Jau seniai sutinkama su tuo, kad psichosocialin asmenybs adaptacija yra svarbus ir dmesio vertas fenomenas, tad Lietuvoje tyrimai aiuo klausimu tampa itin aktualks. Lietuvis mokslininkai (F. Ivanauskien, 2001; E. Grinien, E. P. ien, L. Stanaitien, 2001; S. Burvyt, 2004; R. }ukauskien, K. ien, 2000) labiausiai domisi ma~ylio startu ugdymo /staigoje jo bkkle, pradjus lankyti dar~el/ ar mokykl. Taip pat yra tyrims, kuriuose analizuojamos asmenybs (da~niausiai paauglis) psichosocialins dezadaptacijos ypatumai (R. }ukauskien, 2000, 2003; G. Valickas, 2003; A. Juodraitis, 2003 ir kt.), analizuojami /vairks asmenybs adaptacij lemiantys faktoriai (V. Legkauskas, 2000; E. P. ien, 2001; R. Vismantien, 1999 ir kt.). lyginant kaimo ir miesto mokinis ia socialins atskirties rizikos aeims adaptacij. Tokis mokinis adaptacija mokykloje yra aktuali, nes mokinys, sunkiai adaptuodamasis mokykloje, patiria neskm, da~nai netenka noro mokytis, silpnja jo mokymosi motyvacija tai daro neigiam /tak jo tolimesniam gyvenimui. Rizikos grupis vaikai, kurie sunkiai adaptuojasi mokykloje tarp savo bendraam~is, iagyvena sunki situacij ir aeimoje, nams aplinkoje bei atsineaa psichologines problemas / suaugusisjs pasaul/. ius veiksnius, vis da~niau akcentuojama agresija, somatiniai sutrikimai, depresija, nerimas, nepakankamas savs vertinimas, t.y. js psichosocialinis dezaptyvumas. Darbo tikslas. Darbo objektas. Metodologinis tyrimo pagrindas. is klijavimu) ir socialins adaptacijos modeliais. iai ir adaptacijos tipui didels /takos turi stigmatizavimo procesai. Stigmatizacija socialinis procesas, kuris atskleid~ia, parodo, kaip asmuo atsiduria socialinje atskirtyje. Vaikai ia socialins atskirties rizikos aeims, patiriantys adaptacijos problems, gali taikyti tokias stigmos valdymo strategijas: slpimo, amei~imo, privalums demonstravimo. Slpimu galima pavadinti vaiko bandym slpti faktus apie savo aeim, padt/, nenor apie tai kalbti.mei~imo strategija gali pasireikati panaaaus likimo aeims gyvenimo istorijs perteikimas grynai neigiamame kontekste. iai, savosios aeimos naris (tvs, giminis ir kt.) elgesys yra pateisinamas. Privalums demonstravimas gali pasireikati visokeriops privalums vardijimu: sprendims ir elgesio laisv, ma~esn kontrol (arba jos nebuvimas), nauji (da~niausiai negatyvks) /gkd~iai. Gali bkti nurodomi tikri ir tariami (iagalvoti) privalumai. Stigmatizacijos ir socialins atskirties problematika savo ruo~tu susijusi su adaptacija ir lemia jos modelius. JAV sociologas R. Mertonas iaskyr 5 asmenybs socialins adaptacijos visuomenje tipus (modelius), kurie bus pritaikyti aiame magistro darbe. Tai konformistas, novatorius, ritualistas, atsiskyrlis (retritistas), maiatininkas (sukillis). Nagrinjant R. Mertono iaskirtus adaptacijos visuomenje tipus, reikia pabr~ti, kad jie daugiau taikomi asmenims, esantiems ~monis bendruomens ~emutiniuose sluoksniuose. Pastebimi adaptacijos skirtumai tarp kaimo ir miesto mokykls. Adaptacija skmingiau vyksta kaime. ia pastebimas atsiskyrimo adaptacijos tipas. Pedagogs ir mokinis ia socialins atskirties rizikos aeims bei js bendraklasis po~ikris / pagalb skiriasi. Socialins atskirties tem savo darbuose gvildeno aie u~sienio ir lietuvis autoriai: Cousins C. (1998), Gans H. J. (1995), Jordan B. (1996), Levitas R., Pantanzis C., Patsios D., Townsend P. (2000), Kvieskien G. inskien J. (2004), Lelikgien I. (2002, 2005), Zaleskien I. (1998). Rizikos grupis vaikus tyrinjo: Kaplan L. (1995), Kerig P. K. (2005), Kondrotait G. (2006), Kvieskien G. (2003), Lelikgien M. (2005), Lelikgien I. (2002, 2005), Juodraitis A. (1999). Vaiks adaptacijai mokykloje, aeimoje dmes/ skyr aie mokslininkai: Luckasson R., Kerig P. K. (2005), Juodraitis A. (1999), Kvieskien G. (2003), Burvyt S. (2004), Lelikgien I. Adaptacija organizmo sugebjimas prisitaikyti prie aplinkos slygs (I. is dl sociopsichologinio ir psichofiziologinio vaiko statuso ir mokymo situacijos reikalavims neatitikimo (S. Rizikos grups vaikai tai beglobiai (gatvs) vaikai, asocialiose, nedarniose arba nepilnose aeimose gyvenantys vaikai, kurie nuolatos patiria psichologin, fizin arba seksualin prievart, taip pat agresyvks ir bendraam~is atstumti vaikai bei vaikai, kurie jau yra padar smulkis prasi~engims arba nusikaltim (S. ien, R. }ukauskien, 1999). is sutrikdytas. Ji neiavengiamai yra nevisavertiakumo bksenos (I. Socialin adaptacija ~mogaus prisitaikymas prie naujos socialins aplinkos slygs, vienas ia asmenybs socializacijos psichologinis mechanizms (I. Socialin atskirtis nesavanoriakas atskirs asmens arba js grupis visiakas arba dalinis nutolimas nuo visuomens, suma~jusios galimybs dalyvauti politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultkriniame visuomens gyvenime (G. Kvieskien. Pozityvioji socializacija: monografija. is jo galimybs ugdytis ir dalyvauti visuomens gyvenime yra ribotos (Lietuvos Respublikos Socialinis paslaugs /statymas, }in., 2006, Nr. Socialins rizikos aeima aeima, kurioje auga vaiks iki 18 mets ir kurioje bent vienas ia tvs piktnaud~iauja alkoholiu, narkotinmis, psichotropinmis ar toksinmis med~iagomis, yra priklausomas nuo azartinis loaims, dl socialinis /gkd~is stokos nemoka ar negali tinkamai pri~ikrti vaiks, naudoja priea juos psichologin, fizin ar seksualin prievart, gaunam valstybs param naudoja ne aeimos interesams ir todl iakyla pavojus vaiks fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (Lietuvos Respublikos Socialinis paslaugs /statymas, }in., 2006, Nr. 1. Skurdo ir klestjimo prieaprieaa daugiausiai diskusijs kelianti problema nuo pat turtins ir finansins diferenciacijos atsiradimo. ia kovoti tarpusavyje. iau n vienas js nepasirod geriausias. is. Vis daugiau /vairis socialinis visuomens grupis tampa ia dalies ar visiakai socialiai atskirtos (R. Brazien, J. inskien, 2004). Socialinis moksls atstovai dar neranda vieningo socialins atskirties apibr~imo. Didysis klausimas yra ais: ar visa tai susij su skurdu, ar ne? Kai kurie socialin atskirt/ bando paaiakinti vienu paprastu sakiniu: kas yra viduje ir kas yra iaorje . Ia tiess tai kol kas geriausias apibr~imas, kadangi jis palieka erdvs naujoms atskirties teorijoms ir sampratoms. iandien socialin atskirtis yra apibr~iama kaip tam tikrs priklausymo sistems, laikoms visuomens funkcionavimo pagrindu, ~lugimas (G. Binkauskien, A. S. Mikulioniens nuomone, bkts klaidinga manyti, kad XX a. aatuntame deaimtmetyje pranckzs filosofo Rene Lenoiras (knygoje Les Evdus SEUIL, Paris, 1974) pamintas reiakinys socialin atskirtis tik tada ir atsirado (Sen, 1999; Editor s, 2001, Littlewood, Herkommer, 1999). Praktiakai nuo neatmenams laiks, kol ~mons gyvena bendruomense ir bendrabkviui su kitais ~monmis teikia simbolin reikam, kiekvienoje visuomenje egzistavo saviti socialiai priimtini bkdai, kaip atmesti, atskirti nepageidaujamus arba svetimus asmenis. Skirstant ~mones / savs ir kits kategorijas, vieni galjo mgautis buvimu /trauktais / bendruomen (jie, kaip bendruomens nariai, turjo atitinkamas teises ir pareigas), kitiems teko atstumtsjs dalia jokis socialinis vaidmens, o atitinkamai ir jokis socialinis ryais (S. Mokslinje literatkroje pateikiama labai daug socialins atskirties samprats. Socialins atskirties samprata tapo labai populiari ne tik politinse diskusijose, bet ir socialins nelygybs ir stratifikaciniuose tyrimuose. .vairius socialins atskirties aspektus nagrinjo H. Andress (1999), C. Cousins (1998), J. Friedrichs, W. Jagodzinski (1998), H. J. Gans (1995), B. Jordan (1996), M. Kronauer (1997), R. Levitas, C. Pantanzis, D. Patsios, P. Townsend (2000), A. Poviliknas (2003; 2001), I. Zaleckien (1998), A. Juodeikait, I. Lelikgien (2005) ir daugelis kits (R. Brazien, J. Lietuvoje socialin atskirtis sudomino ne vien mokslinink (I. Zaleskien, 1998; M. P.aulauskas, 2000, A. Poviliknas, 2001; M. Taljknait, 2001 ir 2004; V. Kriauzait, 2004; I. Luobikien, 2004; R. iau js motyvacija skirtinga. ius, bent jau mintyse) apie jos turinio problematiakum. Analizuodami Lietuvos tyrintojs pateiktus socialins atskirties svokos apibr~imus (~r. 1 lentel) /sitikiname, kad kiekvienas js kiek kitaip nusako aio reiakinio esm (S. Mikulionien, 2005). (I. Zaleskien, 1998; M. P. `aulauskas, 2000; A. Poviliknas, 2001; M. Taljknait, 2001 ir 2004; G. AutoriusSocialins atskirties apibr~imasI. ija prasme socialin atskirt/ galima apibkdinti kaip visuomenje egzistuojant/ pilietinis teisis apribojim tam tikroms ~monis grupms, nesavanoriak nutolim nuo visuomeninis ir ekonominis vertybis .M. P. iausiai suprast marginalizacij, t.y. is nebuvim sudtine normalios visuomens dalimi .A. M. Taljknait (2001 ir 2004)1) pritaria I. Zaleskiens (1998) apibr~imui (2001, p. 63) ir (2004, p. 2) cituoja A. Corden ir K. Duffy (1998, p. 95 124): Socialin atskirtis tai procesas, kurio metu individas ar grups yra izoliuojami nuo pagrindinis socialinis mechanizms, kurie gamina ar skirsto socialinius iateklius… c) valstybs. G. Kvieskien (2005) Nesavanoriakas atskirs asmens arba js grupis visiakas arba dalinis nutolimas nuo visuomens, suma~jusios galimybs dalyvauti politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultkriniame visuomens gyvenime (2005, p. EUROSTAT (Europos komisijos agentkra) socialin atskirt/ traktuoja kaip daugiamat/ reiakin/, kuris stabdo ~mogaus /sitraukim ir pilnateis/ dalyvavim visuomeniniame gyvenime (2, p. " procesas, kai veikiant tam tikriems faktoriams, individai negali naudotis jiems ia prigimties suteiktomis galimybmis (R. Brazien, J. I. Socialin atskirtis aprpia ir ~mogaus savivokos kait, kai praradus ar atsisakius viens vaidmens, prisiimami kiti vaidmenys ir kitokia gyvensena. A. Poviliknas iaskiria objektyvi ir subjektyvi socialins atskirties sampratas. " teigiama, kad ~mons ir grups sveikauja ir bendrauja tarpusavyje pasitelkdami visiems bendrus simbolius. Neretai Lietuvoje visos aeimos, kurioms reikalinga kokia nors pagalba ia aalies, /vardijamos kaip asocialios . Ma~daug priea deaimtmet/ iakeltas tokio termino korektiakumo klausimas, pirmiausia dl etinis ir kalbinis aspekts. Kalbininks patarimu, oficialiai nusprsta atsisakyti asocialios aeimos svokos, o vietoj jos pasiklyta vartoti socialins rizikos aeimos arba problemins aeimos svokas. ryakiu neigiamu socialiniu reiakiniu, kuris nagrinjamas daugiausia valstybs lygmeniu; da~niausias jo sprendimo bkdas yra pinigins paaalpos. iau ji nebuvo tokia suveajusi , nes ~mons labiau bendravo tarpusavyje, rkpinosi viena…
Kaip vaikai slepia ekonominius sunkumus
Vaikai, patiriantys ekonominius sunkumus, dažnai jaučiasi gė стыдa, baimė būti atstumtiems ar pašiepiamiems. Todėl jie gali imtis įvairių strategijų, kad nuslėptų savo padėtį nuo aplinkinių:
Taip pat skaitykite: Miesto mokestis ir šeimos
- Slėpimas: Vaikas gali vengti kalbėti apie savo šeimą, jos finansinę padėtį, nenorėti dalyvauti veiklose, kurios reikalauja papildomų išlaidų.
- Atsiribojimas: Vaikas gali vengti bendrauti su bendraamžiais, ypač jei jie demonstruoja savo materialinę gerovę.
- Apsimetinėjimas: Vaikas gali apsimesti, kad jam viskas gerai, net jei iš tiesų jaučia didelį stresą ir nerimą dėl šeimos finansinės padėties.
- Privalumų demonstravimas: Vaikas gali girtis tariamais privalumais, tokiais kaip didesnė laisvė ar mažesnė kontrolė, siekdamas kompensuoti materialinių dalykų trūkumą.
Priežastys, kodėl vaikai slepia ekonominius sunkumus
- Gėda ir stigma: Vaikai gali jaustis gėda dėl savo šeimos finansinės padėties, ypač jei visuomenėje vyrauja materialinės gerovės kultas.
- Baimė būti atstumtiems: Vaikai gali bijoti, kad bendraamžiai jų nepriims arba iš jų šaipysis, jei sužinos apie jų šeimos finansinius sunkumus.
- Noras apsaugoti tėvus: Vaikai gali nenorėti kelti papildomų rūpesčių savo tėvams, kurie ir taip patiria didelį stresą dėl finansinių sunkumų.
- Nepasitikėjimas: Vaikai gali nepasitikėti suaugusiaisiais, manydami, kad jie nesupras arba negalės padėti.
Pasekmės
Ekonominių sunkumų slėpimas gali turėti neigiamų pasekmių vaiko psichologinei ir socialinei raidai:
- Stresas ir nerimas: Nuolatinis nerimas dėl šeimos finansinės padėties ir būtinybė slėpti savo padėtį gali sukelti didelį stresą ir nerimą.
- Depresija: Ilgalaikis stresas ir socialinė izoliacija gali lemti depresijos atsiradimą.
- Žemas savęs vertinimas: Vaikai gali jaustis menkaverčiai, jei mano, kad yra blogesni už kitus dėl savo šeimos finansinės padėties.
- Sunkumai mokykloje: Stresas ir nerimas gali trukdyti vaikui susikaupti ir mokytis, o tai gali lemti prastus mokymosi rezultatus.
- Socialinė izoliacija: Vaikai gali vengti bendrauti su bendraamžiais, o tai gali lemti socialinę izoliaciją ir vienišumą.
- Rizikingas elgesys: Paaugliai gali imtis rizikingo elgesio, tokio kaip vagiliavimas ar narkotikų vartojimas, siekdami kompensuoti materialinių dalykų trūkumą arba pabėgti nuo problemų.
Kaip padėti vaikams, patiriantiems ekonominius sunkumus?
- Būkite atidūs: Atkreipkite dėmesį į vaiko elgesį, nuotaiką, mokymosi rezultatus. Jei pastebėjote pokyčių, pasikalbėkite su vaiku.
- Kurkite pasitikėjimo atmosferą: Parodykite vaikui, kad jam rūpite, kad esate pasiruošę išklausyti ir padėti.
- Kalbėkite atvirai: Kalbėkite su vaiku apie ekonominius sunkumus suprantama kalba, paaiškinkite, kad tai ne jo kaltė ir kad jūs kartu ieškosite sprendimų.
- Suteikite emocinę paramą: Parodykite vaikui, kad jį mylite ir palaikote, nepaisant šeimos finansinės padėties.
- Skatinkite bendravimą: Skatinkite vaiką bendrauti su bendraamžiais, dalyvauti veiklose, kurios jam patinka.
- Ieškokite pagalbos: Kreipkitės į specialistus (psichologus, socialinius darbuotojus), jei reikia pagalbos.
- Informuokite mokyklą: Informuokite mokyklos administraciją apie šeimos finansinę padėtį, kad vaikas gautų reikiamą pagalbą (nemokamą maitinimą, paramą mokymuisi).
- Skatinkite stipriąsias puses: Reikėtų skatinti vaiko stipriąsias puses, sudominti veiklomis, kurios atitinka jo interesus ir stiprybes, aktyviai bendradarbiauti su mokytojais ir specialistais, užtikrinti, kad vaikas gautų reikiamą pagalbą.
Taip pat skaitykite: Reagavimo būdai į dingusius vaikus
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais