Įvadas
Ikimokyklinė vaikystė yra nepaprastai svarbus žmogaus tapsmui etapas, kai padedami pagrindai meilei gyvenimui, mokymuisi ir atsparumui gyvenimo negandoms. Šiuolaikinė didaktika nagrinėja klausimus „ko mokyti?“ ir „kaip mokyti?“. Mokymo(si) procesas apima tikslus, susijusius su mokymo(si) rezultatu (žinios, gebėjimai, vertybės) ir tikslais, susijusiais su mokymo(si) procesu (mokymo metodai, būdai). Mokymas ir auklėjimas yra neatsiejami, jie turi lemiamą vaidmenį vaiko vystymuisi. Susipažindindamas vaikus su aplinka, mokydamas piešti, lipdyti, konstruoti, skaičiuoti, organizuodamas jų gyvenimą ir veiklą, auklėtojas ne tik suteikia žinių, bet ir lavina protinius sugebėjimus, meninį skonį bei moralines ypatybes. Sėkmingiausias mokymas ir auklėjimas vyksta tada, kai vaikas yra aktyvus, sąveikauja su daiktais ir žmonėmis. Darbo tikslas - tyrinėti ikimokyklinę aplinką, kurioje vyksta mokymo(si) procesas, išsiaiškinti edukacinės ir mokymosi aplinkos požymius.
Ikimokyklinio ugdymo aplinka
Ikimokyklinio ugdymo aplinka yra esminis veiksnys, lemiantis vaiko raidą. Ugdomoji aplinka - tai asmens ugdymosi ir formavimosi veiksnys, ypač svarbus ankstyvojo vaiko ugdymo raidos etapuose. Aplinka suteikia vaikui galimybę susipažinti su naujais daiktais ar procesais, juos pažinti ir suvokti, kaip jie veikia. Tinkamoje ugdymosi aplinkoje vaikas jaučiasi saugus, nebijo tyrinėti, atrasti ir išmokti naujų dalykų.
Sukurta saugi tyrinėjimams aplinka skatina vaiką atrasti savo socialinį tapatumą, kuris suteikia galimybę pažinti pasaulį, įgyjant naujus įgūdžius bei žinias. Aplinka visuose gyvenimo etapuose yra itin svarbi, nes daro įtaką mūsų sprendimams, jausmams, emocijoms ir pasirinkimams. Ankstyvajame amžiuje ji svarbi dėl saugumo, drąsos tyrinėti ir pažinti formavimosi.
Aplinkos įtaka ankstyvajame amžiuje
Aplinka turi didelę įtaką vaiko vystymuisi. Neigiamas aplinkos poveikis ir stresoriai ankstyvojoje vaikystėje gali sutrikdyti neurologinę, metabolinę ir imuninę sistemas, neigiamai veikdami vaiko fizinę, emocinę, kognityvinę, kalbos raidą bei bendras mokymosi kompetencijas. Tai gali sulėtinti arba iškreipti vaiko vystymosi trajektoriją.
Svarbūs stresoriai yra finansinių resursų trūkumas šeimoje, saugumo ir stabilumo šeimoje stoka. Kalbos vystymosi skirtumai, įtakojami socialinio-ekonominio statuso, pastebimi jau 18 mėnesių vaikams, o 3 metų vaiko žodyno įvairovė padeda nuspėti skaitymo lygį trečioje klasėje.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams
Edukacinė aplinka
Edukacinė aplinka darželyje turėtų būti pritaikyta vaiko amžiaus ypatybėms ir poreikiams. Auklėjimo ir mokymo darbo turinys paskirstytas kiekvienai amžiaus grupei pagal veiklos rūšis: žaidimas, darbas, pamokėlės, vaikų veikla buityje laikantis darželio režimo, bendravimas su bendraamžiais ir suaugusiais. Auklėjimo ir mokymo darbo vaikų darželyje turinys turi atitikti vaikų, auklėjamų skirtingose darželio grupėse, amžiaus ypatybes.
Konkretūs pasiūlymai palankios ugdymo aplinkos kūrimui
Norint sukurti palankią ugdymo aplinką, rekomenduojama:
- Paskatinimas ir padrąsinimas: Skatinti vaiką tyrinėti, palaikyti ir drąsinti. Nuraminti, prajuokinti, džiaugsmingai nustebinti naujais dalykais, reikšti nuostabą dėl atliktų veiksmų, atšvęsti pasiekimus.
- Aplinkos sukūrimas ir adaptavimas: Sukurti saugią aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti daiktus ir procesus, realizuoti save. Sukurti namuose vaikui skirtą erdvę, kurioje jis galėtų susipažinti su supančiu pasauliu.
- Abipusis pasitikėjimas ir tikėjimas vaiku: Svarbu, kad vaikas ir tėvai pasitikėtų ugdymosi specialistais ir suaugusiais. Tėvai turėtų komunikuoti su pedagogais, bendradarbiauti ir dalintis informacija apie savo vaiką.
Ugdymo metodai
Sėkmingiausiai mokoma ir aklėjama tada, kai vaikas yra aktyvus, kai jis susipažįsta su nauja medžiaga aktyviai sąveikaudamas su daiktais ir aplinkiniais žmonėmis. Todėl auklėjimo bei mokymo darbo tuinys paskirstytas kiekvienai amžiaus grupei pagal tokias veiklos rūšis, kaip žaidimas, darbas, pamokėlės, vaikų veikla buityje laikantis darželio režimo, taip pat kasdien bendraujant su bendraamžiais ir suaugusiais.
Ugdymas per žaidimus
Žaidimai yra svarbi ugdymo proceso dalis. Didaktiniai, judrieji ir muzikiniai žaidimai padeda vaikams įsisavinti naujas žinias ir lavinti įgūdžius.
Vaiko pasiekimų vertinimas
Svarbu nuolat stebėti ir vertinti vaiko pasiekimus, siekiant užtikrinti jo individualią pažangą.
Taip pat skaitykite: Amžiaus grupės darželiuose
Ekranų įtaka vaiko raidai
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų. Per didelis ekranų laikas kūdikystėje gali būti susijęs su autizmo spektro sutrikimu. Pastebėjus vėluojančią kalbos raidą ar kitus nerimą keliančius simptomus, rekomenduojama eliminuoti ekranus iš vaiko gyvenimo ir skirti jam daugiau dėmesio, skatinti bendrauti ir žaisti su kitais vaikais, skaityti knygas, užsiimti įvairiomis veiklomis. Jei jaučiamas nerimas, būtina kreiptis į specialistus.
Rekomenduojamas ekranų laikas pagal amžių:
- Kūdikiai (iki 1 m.): 0 min.
- 1-2 metų vaikai: 0 min. (1 m.) ir iki 60 min. (2 m.)
- 3-4 metų vaikai: iki 60 min.
Visada prisiminkite pasakymą „mažiau yra daugiau“!
Tyrimas Švenčionėlių vaikų darželyje - lopšelyje „Vyturėlis“
Siekiant išsiaiškinti, kaip vyksta mokymo(si) procesas, buvo atlikta praktika Švenčionėlių vaikų daržlyje - lopšelyje „Vyturėlis“. Lopšelis - darželis „Vyturėlis“ - vienintelis darželis Švenčionėlių mieste turintis didelę ugdomojo proceso organizavimo patirtį. Auklėtoja vaikus ugdo lopšelyje, darželyje, priešmokyklinėje grupėje ir išleidžia į mokyklą.
Apytiksliai šešerių metų amžiaus vaiko kalbos sugebėjimai gali ryškiai skirtis, pavyzdžiui, žodynas svyruoja nuo 8000 iki 14000 žodžių. Šio darbo teorinėje ir praktinėje dalyje nagrinėjama, kokie veiksniai lemia tokį ryškų skirtumą tarp šio amžiaus vaikų grupės. Kalba yra mūsų svarbiausias komunikacinis gebėjimas, kurio dėka mes ne tik apsikeičiame informacija, bet ir išreiškiame kartais net gyvybiškai svarbius poreikius, pavyzdžiui, kaip skausmas, šaltis, karštis, alkis, troškulys. Šešerių metų amžiaus vaiko kalba jau turėtų būti maksimaliai priartėjusi prie suaugusiojo, tačiau, tinkamą sklandžiai komunikacijai išreikšti lygį, tolygiai pasiekia ne visi tokio amžiaus vaikai. Tad šio darbo praktinėje dalyje pasitelktas tyrimas, kurio metu siekta išsiaiškinti, kokie veiksniai nulemia vaiko kalbos ypatumus, ypatingą dėmesį atkreipiant į socialinę aplinką.
Taip pat skaitykite: Draudimas vaikams darželyje: privalumai ir trūkumai
Tyrimo metodika - tėvų anketavimas ir interviu su apytiksliai šešerių metų amžiaus vaiku. Anketavimas buvo reikalingas bendram įspūdžiui apie tiriamuosius susidaryti bei sužinoti socialinį kontekstą, kuriame auga vaikas. Interviu metodika leido išgirsti vaiko kalbėjimo ypatumus ir palyginti bendraamžių kalbėsenos panašumus ir skirtumus. Išvadose paaiškėjo, kad ypatingai didelį poveikį vaiko kalbos formavimuisi ir manierai turi vaiko tėvų socialinė ir geografinė šeimos gyvenamoji padėtis. Taip pat praktinė dalis patvirtino teoriją, kad šešerių metų amžiaus sulaukęs vaikas kalba pakankamai sklandžiai, pakankamai tikslingai šnekamajame kontekste parenka ir vartoja žodžius, gramatiškai taisyklingai vartoja žodžius. Retkarčiais vaikai vis dar susiduria su neteisingai pavartojamais linksniais, netiksliu tarimu, užsikirtinėjimu.