Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti darbo stažo ypatumus ir lengvatas, numatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose asmenims, auginantiems neįgalų vaiką. Straipsnyje aptariami kasmetinių atostogų, papildomų poilsio dienų suteikimo principai, darbo sutarties nutraukimo sąlygos bei valstybės parama darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius.
Neįgaliųjų įdarbinimo skatinimas ir parama darbdaviams
Valstybė siekia integruoti neįgalius asmenis į darbo rinką, todėl numato įvairias priemones, skatinančias darbdavius įdarbinti neįgaliuosius. Darbdaviai, įdarbinantys neįgaliuosius, gali pretenduoti į mokestines lengvatas ir subsidijas. Dėl konkrečios informacijos apie lengvatas steigiant neįgaliajam darbo vietą reikėtų kreiptis į teritorinę darbo biržą. Darbdaviams gali būti kompensuojama dalis darbo užmokesčio arba darbo vietos steigimo išlaidos.
Kasmetinės Atostogos ir Papildomos Poilsio Dienos
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas numato specialias nuostatas dėl atostogų trukmės ir papildomų poilsio dienų asmenims, auginantiems neįgalius vaikus.
Kasmetinių atostogų trukmė
Įprastai darbuotojai turi teisę į ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinių atostogų (jei dirbama 5 d. d. per savaitę), 24 darbo dienas (jei dirbama 6 d. d. per savaitę) arba 4 savaites (jei darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas). Tačiau ilgesnės kasmetinės atostogos suteikiamos:
- Darbuotojams iki 18 metų.
- Vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
- Neįgaliems darbuotojams.
Šioms kategorijoms darbuotojų suteikiamos 25 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę), 30 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę) arba 5 savaičių (jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas) kasmetinės atostogos. Taigi, auginant neįgalų vaiką iki 18 metų, kasmetinės atostogos yra ilgesnės.
Taip pat skaitykite: Vadovas dirbant su hiperaktyviais vaikais
Papildomos poilsio dienos
Darbo kodekse numatytos trys pagrindinės papildomų poilsio dienų rūšys: pailgintos atostogos, papildomos atostogos, ir kitas papildomas poilsio laikas.
Pailgintos atostogos
Pailgintos atostogos priklauso darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Tokiems darbuotojams suteikiamos iki 41 d. d. (jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę), iki 50 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę), arba iki 8 savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas). Lietuvos Vyriausybė yra patvirtinusi darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Į šį sąrašą įeina, pavyzdžiui, mokytojai, mokslo darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai ir kt.
Papildomos atostogos
Papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį, už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir šių nukrypimų negalima pašalinti, bei už ypatingą darbų pobūdį.
- Darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį, suteikiamos 3 d. d. papildomos atostogos, o už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą pas tą patį darbdavį - 1 d. d. papildomos atostogos.
- Specialistams, dirbantiems toleruotinos profesinės rizikos sąlygomis, t.y., kai sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, suteikiamos iki 5 d. d. papildomų atostogų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojai dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos.
- Jei darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais ir toks darbų pobūdis vyrauja ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, darbuotojams turi būti suteikiamos 2 d. d. papildomos atostogos.
Kitas papildomas poilsio laikas ("mamadieniai/tėvadieniai")
Darbo kodekse numatyta daugiau atvejų, kada darbuotojams priklauso papildomos poilsio dienos, ypač auginantiems vaikus. Darbuotojai, auginantys vaikus iki atitinkamo amžiaus turi teisę pasinaudoti vadinamais „mamadieniais / tėvadieniais“:
- 1 vaiką iki 12 metų - 1 papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per 3 mėn.);
- 1 neįgalų vaiką iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų - 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 val. per mėn.);
- 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs - 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 16 val. per mėn.).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu 8 val. pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį.
Taip pat skaitykite: Idėjos rankų darbo atvirukams
Darbuotojams neturintiems teisės į „mamadienius / tėvadienius“ ir auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, pirmąją mokslo metų dieną turi būti suteikiama ne mažiau kaip pusė laisvos darbo dienos.
Be to, darbdavys ir pats gali nustatyti sąlygas, kai suteikiamos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomas lengvatas pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, didesnius mokėjimus už atostogas ir pan.
Atostogų planavimo taisyklės
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 d. d. arba ne mažiau kaip 12 d. d. (jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę metų. Nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos:
- Nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.
- Darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų.
- Darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu.
- Mokyklų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių ir studentų vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokykloje.
- Arba kitais darbo teisės normų nustatytais atvejais.
Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d. ar kitu kolektyvinėje sutartyje, darbdavio ir darbo tarybos susitarime ar kitose darbo teisės normose numatytu laikotarpiu ir tvarka.
Taip pat skaitykite: Margučių tradicijos Ukrainoje
Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba tik papildomos atostogos. Papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti šalių susitarimu suteikiamos kartu arba atskirai. Šalims nesutarus, papildomos atostogos suteikiamos kartu. Darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, jų pasirinkimu suteikiamos tik vienos iš jų.
Teisės aktai nenumato konkrečių kasmetinių atostogų įforminimo tvarkos taisyklių. Todėl darbdavys kasmetinių atostogų įforminimo tvarką pasirenka bei nustato pats.
Darbo Sutarties Nutraukimas
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva (Darbo kodekso 56 straipsnis), apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, vyrą, žmoną), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teikiant prašymą darbdaviui būtina pridėti asmens neįgalumo / vaiko spec. nuolatinės slaugos / priežiūros poreikio pažymą.
Papildomos Garantijos ir Teisės
- Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnes negu prašo darbuotojas (iki 30 kalendorinių dienų) nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia neįgalus darbuotojas / darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas.
- Neįgaliesiems ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantiems neįgalųjį, pasyviai budėti arba pasyviai budėti namuose gali būti skiriama tik su jų sutikimu.
Stažo Skaičiavimas
Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos. Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos.
Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų išmokų gavimo laikas į stažą įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. - socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims. Įskaitant į stažą šio straipsnio 3 dalyje nurodytus laikotarpius, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką).
Į stažą, skiriant ir naujinant senatvės pensiją ar negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kalendorine trukme, bet ne ilgiau, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, įskaitomi pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (toliau - Pensijų įstatymas), pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m. gruodžio 31 d., paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų ir pagal šį įstatymą paskirtos negalios pensijos gavimo metai (ar jų dalis, jeigu pensiją asmuo gavo ne visus metus).
Nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede.
Per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas stažas. Per visus kalendorinius metus įgytas stažas sudedamas.
Stažas, įgytas Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m.
Privalomasis sveikatos draudimas
Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.