Šiuolaikiniame pasaulyje, kupiname streso ir iššūkių, kartais gali būti sunku susikalbėti su vaiku ar paaugliu. Norint užtikrinti abipusę pagarbą ir harmoningą aplinką namuose, svarbu nustatyti aiškias vaiko elgesio ribas ir mokėti tinkamai apie jas pranešti. Šiame straipsnyje aptarsime veiksmingus būdus, kaip reaguoti į vaiko netinkamą elgesį, ugdyti tinkamą elgesį ir spręsti problemas.
Vaikų Elgesio Problemos: Bendras Vaizdas
Šiandieninėje visuomenėje vaikų elgesio problemos tampa vis dažnesnės. Konfliktai tarp vaikų kyla vis dažniau, ir tiek berniukams, tiek mergaitėms sunku pagarbiai elgtis, paklusti taisyklėms ar vykdyti nesudėtingus nurodymus. Šie elgesio modeliai dažnai rodo didesnes problemas, pavyzdžiui, problemų sprendimo įgūdžių trūkumą, kuris reikalingas konfliktams išvengti. Vietoj to, vaikai įgyja neefektyvių "susitaikymo" įgūdžių.
Netinkamo Elgesio Priežastys
Netinkamas vaiko elgesys gali turėti įvairių priežasčių, dažnai susijusių su stresiniais įvykiais šeimoje ar svarbiais pokyčiais vaiko gyvenime, pavyzdžiui, brolio ar sesės gimimu, persikraustymu, tėvų nesutarimais ar naminio gyvūnėlio netektimi. Tačiau yra ir kitų priežasčių, kurios gali lemti vaiko netinkamą elgesį grupėje:
- Per Didelis Tėvų Nuolaidumas: Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje jam gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje. Vaikui svarbu žinoti ir jausti savo ribas, todėl labai svarbu apibrėžti elgesio taisykles ir tarpusavio susitarimus, kaip priimtina ir leistina elgtis, o koks elgesys yra nepageidaujamas.
- Ugdymo Sunkumai Arba Dėmesio Koncentracijos Stoka: Kita svarbi priežastis - su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka, su nerimu susijęs vaiko aktyvumas: muistymasis kėdėje, negebėjimas ramiai išbūti keliolika minučių. Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai.
- Nepagarba Autoritetui: Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Kartais tėvų natūralus elgesys - bet kokia kaina palaikyti savo vaiką, besąlygiškai tikėti juo bei būti vaiko gynėjais gali turėti veidrodinį efektą: vaikas situacijas matys ir vertins tėvų (suaugusiųjų) akimis, kas mažins pasitikėjimą savo matymu, savo jau įgytais, išmoktais socialiniais gebėjimais, tuo pačiu iškreips realybės pajautą bei buvimą joje. Nepagarba autoritetui gali sukelti problemų darželyje, vėliau - ir mokykloje.
- Netinkamas Auklėjimas: Kartais tėvai aptarinėja senelių, auklėtojų, kitų vaikui svarbių asmenų elgesį su jų vaiku, jį kritikuoja ir peikia. Be abejo, tėvai gali turėti tokią nuomonę, tačiau jei šią informaciją jie nuolat sustiprina ir nepateikia alternatyvų, „kas gero nutiko darželyje“, „kas patiko šiandien“, formuoja pesimistinį požiūrį, skatina vaiką įvairiose aplinkose ieškoti tik blogų dalykų. Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai. Vaikas tai suvokia štai taip: „nėra blogai negerbti senelių ar auklėtojų (bei kitų suaugusiųjų) ir elgtis su jais nepagarbiai, aš neprivalau laikytis taisyklių ir jei kažką ir prisidirbsiu, mama ir tėtis vis tiek mane palaikys ir tikės tik manimi“. Tuo pačiu „niekas negali man pasakyti pastebėjimų apie mano netinkamą elgesį, nes tik kiti elgiasi netinkamai“.
- Vaikų Patyčios: Tiek visuomenėje, tiek mokykloje apie patyčias kalbama daug ir aktyviai veikiama siekiant sumažinti patyčias. Nes patyčios vyksta. Tėvams vaikų patyčios kelia susirūpinimą, nes jie nori apsaugoti savo vaikus, nori užtikrinti, kad jų vaikas neįsitrauktų į patyčias. Tačiau pernelyg dažnas ir neteisingas „patyčių“ sąvokos naudojimas gali būti ir kenksmingas. Patyčios yra kraštutinis nepagarbaus bendravimo su kitu asmeniu būdas.
- Kitos Priežastys: Vaikas gali kandžiotis, jei jaučiasi vienišas, išsigandęs arba jam dygsta dantys. Taip pat kandžiojimas gali būti būdas išreikšti savo poreikius bei norus, tokius kaip alkis ir nuovargis. „Vaikams, kurie dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai, tai gali būti būdas išreikšti savo sudėtingus jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, baimę ar pasimetimą, kai jiems per daug neaiškumo“, - sako V. Pilipuitienė.
Kaip Reaguoti Į Vaiko Netinkamą Elgesį Grupėje
Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas. Sumanus, o ne greitas. Reaguojant į nemandagų ir grubų vaiko elgesį pirmiausia pasakykime vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamų padarinių. Mokykime vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu. Nesuteikime galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio "ji(s) pirma(s) pradėjo", "aš tik gyniausi".
Būkite Ramus Ir Nesikarščiuokite
Specialistė tikina, kad praktikoje pasitaiko ir keistų atvejų, kai tėvai jiems įkandusiam vaikui bando kąsti atgal, tačiau to daryti griežtai nereikėtų: „Tai tas pats, kas mušant vaiką jį mokyti, kad muštis negalima. Jei taip elgsitės, vaikui atrodys, kad tai normalu, nes „net ir mama supykusi kanda“. Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį. Vilties skatinimas. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie auklių darbą
Mokykite Vaiką Prisiimti Atsakomybę Už Savo Veiksmus
Ne prisipažinti, bet prisiimti atsakomybę. Būti atsakingam, vadinasi, kritiškai vertinti situaciją ir turimus resursus, kurių reikia tinkamiems pagal situaciją sprendimams priimti. Galima kalbėti su vaiku apie tai, kad atsakomybės prisiėmimas - irgi statusas. Juk jokia lyderystė neįmanoma be gebėjimo prisiimti atsakomybę. Kalbėkime su vaiku apie tai, kad visi klystame, bet visi turime galimybę klaidą atitaisyti: atsiprašant, atkuriant padarytą žalą, prisiimant atsakomybę, įsipareigojant pačiam sau ateityje panašių klaidų nedaryti. Padedant vaikui suprasti atsakomybės prisiėmimo svarbą, galima vaikui įvardinti, kad atsakomybės prisiėmimas yra drąsos žingsnis.
Stiprinkite Teigiamą Vaiko Elgesį
Paskatinkime ir pagirkime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatinimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą. Joks vaikas nesityčioja visada, iš visų ir visur. Kai pavyks užčiuopti tuos momentus, kai vaiko elgesyje nėra patyčių elementų, turime labai didžiuotis vaiku. Svarbu stiprinti net ir mažiausią norimą rezultatą. Dar svarbiau yra stiprinti vaiko pastangas, kurias jis deda siekdamas keisti savo elgesį - gal vietoj iškart pasakytos piktos replikos vaikas susilaikė ir išlaukė dvi minutes. Svarbu pastebėti šias vaiko pastangas, nes mums jos gal gali atrodyti mažos, bet vaikui - kainavusios daugybę jo valios pastangų. Ir galbūt, mums sumaniai reaguojant į vaiko pastangas, jis kitą kartą išlauks jau ne dvi, o tris minutes, o po kelinto karto, gal apskritai atsisakys piktos replikos.
Būkite Nuoseklūs
Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.
Bendradarbiaukite Su Auklėtojais Ir Specialistais
Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą.
Kreipkitės Į Specialistus, Jei Reikia
Jei vaiko elgesys negerėja, reikėtų kreiptis į specialistus. „Kandžiojimas yra įprastas kūdikiams ir 3-4 metų vaikams jis turėtų išnykti. Bet jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau išbandyti įvairūs būdai pakoreguoti vaiko elgesį, o atrodo, kad situacija tik blogėja, gali būti, kad vaikas turi rimtesnių emocinių sunkumų. Taigi, tokiu atveju ypač svarbu kreiptis pagalbos į specialistus“, - perspėja ji.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir valymo darbai
Patarimai, Kaip Ugdyti Vaiko Savikontrolę
Vilniuje ir Kaune veikiančios mokyklos „Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalinasi vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier bei savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę:
- Neakcentuoti netinkamo elgesio.
- Pakeisti aplinką.
- Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku.
- Skatinti socialiai priimtiną elgesį.
- Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį.
- Buvimas šalia vaiko.
- Švelnus prisilietimas.
- Perspėjimas.
- Pavyzdžio rodymas.
- Perdėto susirūpinimo išreiškimas.
- Supratingumas.
Ribų Svarba Vaiko Gyvenime
Ribos padeda suvokti vaikams savo galimybių ribas. Vaikas žino, ką jau gali daryti šiuo metu, ką galės daryti tik ateityje. Jis supranta, kokio elgesio iš jo tikimasi, koks elgesys yra netinkamas. Per susitarimus ir taisykles vaikas mokosi, ko reikia konstruktyviam, pagarba sau ir kitam grįstam tarpusavio bendravimui. Jos sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kasdienėse ir sudėtingose situacijose aiškios ribos padeda vaikams orientuotis, sukuria pažįstamą ir saugią erdvę, kurioje jie gali aktyviai veikti, tyrinėti. Ribos taip pat drąsina vaikus savarankiškai spręsti ir įveikti kylančius sunkumus. Vis dėlto, ribos turi atitikti vaiko amžių ir gebėjimus. Jos neturi būti per griežtos, kad nenudrąsintų vaiko.
Kaip Elgtis, Kai Vaikai Bando Ribas Ir Nesilaiko Nustatytų Taisyklių?
Kai nustatytos ribos yra peržengiamos ir ima pažeisti kitų ribas, klasės mokiniai kviečiami apie tai diskutuoti kartu, pagarbiai išsakant savo požiūrį ir kylančius jausmus dėl susitarimų nesilaikymo. Taip siekiama kiekvieno mokinio įsitraukimo ir atsakomybės už pozityvios ir saugios klasės atmosferos kūrimą.
Melas Ir Vagystės: Ką Daryti?
Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą. Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.
Melas
Vaikai meluoja ne tik tėvams, bet ir vieni kitiems, o augant jų apgavystės darosi vis sudėtingesnės. Vaikai nuo pat mažens yra mokomi sakyti tiesą ir nemeluoti, tačiau laikui bėgant vaikai supranta, jog melas padeda padaryti įspūdį, išvengti bausmės arba išsisukti nuo nemėgstamų veiklų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie darbą darželyje
Melavimo Priežastys
- Melas vengiant bausmės.
- Suaugusiųjų pavyzdys.
- Siekimas padaryti įspūdį.
- Gina savo interesus.
Vagystės
Kaip ir apie melavimą, taip ir apie vagiliavimą vaikai iki trijų - ketverių metų nenusimano.
Mokyklos Vadovybės Rolė Ir Reakcija Į Problemas
Mokyklos vadovybė turėtų aktyviai dalyvauti sprendžiant mokinių netinkamo elgesio problemas, tačiau dažnai susiduriama su įvairiomis kliūtimis ir iššūkiais. Mokytojų nuomonės apie vadovybės reakciją skiriasi, tačiau galima išskirti kelias pagrindines tendencijas:
- Problemos Ignoravimas Arba Mažinimas: Kai kuriais atvejais mokyklos vadovybė linkusi ignoruoti problemas arba jas sumenkinti, ypač jei tai gali pakenkti mokyklos įvaizdžiui arba sukelti konfliktus su tėvais. Tai gali būti susiję su baime prarasti mokinių skaičių, kuris tiesiogiai veikia mokyklos finansavimą.
- Atsakomybės Perkėlimas Mokytojams: Dažnai atsakomybė už netinkamą mokinių elgesį perkeliama mokytojams, teigiant, kad jie patys turi susitvarkyti su problemomis klasėje. Tai gali būti vertinama kaip mokytojo nekompetencija ir nesugebėjimas valdyti klasės.
- Formalus Reagavimas: Mokyklos vadovybė gali imtis formalių priemonių, tokių kaip vaiko gerovės komisijos posėdžiai ar pokalbiai su mokiniais ir tėvais, tačiau šios priemonės ne visada būna veiksmingos ir duoda ilgalaikių rezultatų.
- Mokinio Pusės Palaikymas: Kai kuriais atvejais mokyklos vadovybė linkusi palaikyti mokinio pusę, net jei jis yra kaltas, siekiant išvengti konfliktų su tėvais arba išlaikyti mokinių skaičių. Tai gali demotyvuoti mokytojus ir sumenkinti jų autoritetą.
- Pagalbos Teikimas: Kai kurios mokyklos vadovybės stengiasi padėti mokytojams, organizuodamos prevencinius susitikimus, konsultacijas su psichologu ar socialiniu darbuotoju, tačiau šių specialistų ištekliai dažnai būna riboti.
Mokytojų Nuomonės Apie Vadovybės Reakciją
Apibendrinant mokytojų nuomones, galima teigti, kad mokyklos vadovybės reakcija į mokinių netinkamą elgesį dažnai būna nepakankama ir neveiksminga. Mokytojai jaučiasi nepalaikomi ir palikti vieni spręsti problemas klasėje. Taip pat pastebima tendencija vengti konfliktų su tėvais ir daugiau dėmesio skirti mokyklos įvaizdžiui bei finansiniams interesams.
Siūlymai, Kaip Pagerinti Situaciją
- Sukurti Aiškų Ir Nuoseklų Nuobaudų Sistemą: Mokykloje turėtų būti sukurta aiški ir nuosekli nuobaudų sistema už netinkamą elgesį, kuri būtų taikoma visiems mokiniams be išimties.
- Teikti Pagalbą Mokytojams: Mokytojams turėtų būti teikiama pagalba, organizuojant mokymus, konsultacijas su specialistais ir suteikiant galimybę pasidalinti patirtimi su kolegomis.
- Bendradarbiauti Su Tėvais: Mokykla turėtų aktyviai bendradarbiauti su tėvais, informuojant juos apie mokinių elgesio problemas ir ieškant bendrų sprendimų.
- Skatinti Pozityvią Mokyklos Atmosferą: Mokykloje turėtų būti skatinama pozityvi atmosfera, kuri skatintų mokinius gerbti vienas kitą ir laikytis taisyklių.
- Užtikrinti Specialistų Prieeinamumą: Mokykloje turėtų būti užtikrintas psichologo, socialinio darbuotojo ir kitų specialistų prieinamumas, kurie galėtų padėti mokiniams ir mokytojams spręsti problemas.
Netinkamas Mokytojo Elgesys Ir Jo Įtaka Mokiniams
Viena svarbesnių pedagoginės veiklos problemų, kuriai skiriama nepakankamai dėmesio, yra vaikų netinkamas elgesys ir klasės valdymo būdai. Edukologai svarsto poveikio vaikams būdus, gilinasi į įvairius klasės valdymo metodus. Tuo tarpu kalbant apie kitą pedagoginės veiklos dalyvį - mokytoją - apsiribojama dalyko, psichologijos ir pedagogikos žinių suteikimu. Jeigu ir pasisukama į mokytojo asmenybę, tai tik dėl to, kad būtų pabrėžiamos jo asmenybės savybės, bendravimo įgūdžiai ir pan. Kadangi pedagoginė veikla neįsivaizduojama be mokinio ir mokytojo, kylančios vaikų netinkamo elgesio problemos turėtų atspindėti ir vieno, ir kito indėlį į susidariusią situaciją. Viena vertus, mokinio elgesys sukelia atitinkamą mokytojo reakciją ir suteikia jam progą pritaikyti įgytas psichologijos ir pedagogikos žinias. Kita vertus, mokytojo elgesys gali paskatinti netinkamą mokinio elgesį. Individualioji psichologija, kurios įkūrėjas yra A. Adleris (1870-1937), teigia, kad žmogus yra vientisa, nedaloma visuma. Kiekvienu savo poelgiu, veiksmu jis atskleidžia sau įprastą tikslų siekimo, sąveikos su kitais žmonėmis, darbo užduotimis būdą arba gyvenimo stilių. Be to, žmogus gimsta su paveldėtu nevisavertiškumo jausmu, kuris yra pagrindinė motyvuojanti jo veiklą jėga. Šis subjektyviai išgyvenamas jausmas yra universalus, natūralus, perteikia žmogaus prigimtį, skatina jį siekti pranašumo. Palyginti su kitomis gyvomis būtybėmis, žmogaus palikuonis ilgiausiai reikalauja globos ir rūpinimosi. Pasak A. Adlerio (1), kaip tik šis nevisavertiškumo jausmas skatina žmogų tai kaip nors kompensuoti. Nevisavertiškumo kompensavimas gali būti adekvatus ir neadekvatus. Neadekvatus savo nevisavertišku…
Kam Reikalingos Ribos, Bendraujant Su Vaikais Ir Kaip Jas Tinkamai Nustatyti?
Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp per didelio griežtumo ir nuolankumo? Galiausiai, kaip susikalbėti su vaiku įvairiose situacijose ir išlaikyti gerus santykius?
Kam Reikalingos Ribos, Bendraujant Su Vaikais?
Elgesio ribos parodo vaikui, koks elgesys yra priimtinas. Jos padeda susiorientuoti jį supančiame pasaulyje, apsaugo nuo pavojų ir nemalonių situacijų už šeimos ribų, platesnėje visuomenėje. Ribų nežinantiems vaikams gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais, suprasti kitų žmonių jausmus, prisitaikyti ir tinkamai elgtis viešoje vietoje, būti pagarbiais partneriais ir išlaikyti ilgalaikius santykius. Tėvams reikėtų žinoti, kad netgi tada, kai vaikai nepatenkinti nustatytomis ribomis, jie jaučiasi daug saugiau negu be jų.
Kas Turi Diktoti Taisykles: Tėvai Ar Vaikai? Kiek Čia Turi Būti Lankstumo?
Ribas nustato tėvai, nes juk jie išmano daug geriau, kas tinka ir kas netinka bendraujant su žmonėmis, ką reiškia gerbti kitą žmogų, jo nuomonę, pasirinkimus ir nuosavybę. Svarbu, kad tėvai suprastų, jog vaikai neturi būti visuomet paklusnūs ir kaskart elgtis taip, kaip jiems liepiama. Vaikai visuomet išbando nustatytą ribą ir tai yra visiškai normalu. Bandydamas tėvų nustatytas ribas vaikas mokosi suprasti, kaip pasaulyje veikia ribos ir taisyklės. Tai yra pasaulio pažinimo proceso dalis.
Kaip Žinoti, Kada Ta Riba?
Kuomet kalbame apie ribas, iš esmės kalbame apie vaiko elgesį. Jei iškyla klausimas, kaip žinoti kada ta riba, galima užduoti sau klausimą: „Jei mano vaikas taip elgsis ir ne namuose, ar man toks elgesys tiks? O gal vaikas susidurs su problemomis? Ar į tokį jo elgesį kiti atsakys su pagarba, ar su pykčiu, agresija, atstūmimu?” Riba - kuomet mokome gerbti kitą žmogų, kito žmogaus nuosavybę, jausmus ir poreikius. Tačiau tai nėra mokymas pataikauti. Savo elgesiu vaikai dažnai siekia, kad kiti tenkintų jų norus. Jei tėvai tokiems reikalavimams pasiduos, vaikas neišmoks suprasti kitų žmonių jausmų, jam bus sunku paisyti visuomenėje galiojančių taisyklių ar kitų žmonių poreikių.
Ar Nustatydami Ribas Neribojame Vaiko Kūrybiškumo, Laisvės?
Vaiko kūrybiškumas reiškiasi gana plačiai: per svajones, žaidimą, kūrybinę veiklą. Žaidimas vaikui yra jo darbas. Žaisdami vaikai pažįsta pasaulį, ieško savo vietos jame, bandydami ir klysdami stengiasi suprasti, kaip veikia pasaulio dėsniai.
Į Ką, Tuomet, Reikėtų Atsižvelgti, Kad Vaikas Nesijaustų Pernelyg Suvaržytas, Kad Jam Vis Dar Liktų Pakankamai Laisvės?
Kuomet nustatome vaikui ribą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad ji būtų reali, tikroviška. Neturime būti per daug griežti, kad vaikas vis dar turėtų galimybę ir pakankamai erdvės žaisti, eksperimentuoti, tyrinėti jį supantį pasaulį. Jei jis nuolat girdės: „Neimk”, „Neliesk, čia brolio”, „Nedaryk taip”, „Neik ten”, „Negalima sausainio, pirmiausiai - sriuba”, „Tu dar per mažas”, - jam gali atsirasti jausmas, kad jis yra nevykėlis ir nieko savarankiškai negali padaryti. Tai žlugdo vaiko pasitikėjimą savo jėgomis. Taip vaikui gali atsirasti nesėkmės baimė, kuri gali išlikti ir vėliau, jau vaikui suaugus. O tai nemenkas trukdis, siekiant išmokti naujų dalykų, tobulėti. Jei tėvai nuolat draus vaikui tyrinėti ir eksperimentuoti, jis gali apskritai prarasti žingeidumą, nebenorėti mokytis.
Kaip Gi Tėvai Galėtų Nubrėžti Ribą Be Šių Gąsdinančių „ne”?
Galima tiesiog pasakyti, pvz.: „Jau turime eiti, dviratuku galėsi pasivažinėti, kai grįšime”, „Viryklė karšta, gali nudegti rankytę” (tai galima pasakyti paimant vaiką ir nukreipiant jį kitai veiklai), „Matau, kad tau labai patinka brolio žaislas, visgi tai jo žaislas, eime paieškosime tau kito, su kuriuo galėtum pažaisti”. Be abejo, vaikas ne visuomet bus patenkintas ir tą nepasitenkinimą jis gali parodyti, tačiau girdėdamas draugišką mamos kalbėjimą, jis bus daug labiau linkęs bendradarbiauti, nei išgirdęs gąsdinantį „ne”. Svarbiausia suprasti, kad ir ribos, ir kūrybinė saviraiška yra vaiko vystymosi poreikiai. Vienas be kito jie neatneš naudos.
Kartais Tėveliai Tiesiog Pakelia Balsą Ar, Dar Liūdniau, Griebiasi Jėgos. Ką Jūs Galvojate Apie Tokius Metodus? Koks Jų Poveikis?
Manau, kad visi sutinkame ir žinome, kad balso pakėlimas nėra tinkamas būdas drausminti vaikus. Labai dažnai tėvai nesusilaiko, apšaukia vaiką, o vėliau išgyvena sąžinės graužatį ir kaltės jausmus. Vaikas, baudžiamas už netinkamą elgesį, gali ant tėvų supykti ar jų bijoti. Kuomet vaikas pyksta ar bijo suaugusiojo, labai maža tikimybė, kad jis svarstys, kaip jam išmokti elgtis geriau. Mažai tikėtina ir tai, kad galvos, kaip padėti tėvams atlikti, ko jie prašo. Greičiausiai toks vaikas atsiribos ar net pradės kurti keršto planus, kaip jus įskaudinti.
Įdomu, Su Kuo Gali Būti Susijęs Kitas Kraštutinumas - Tėvų Vengimas Ar Negebėjimas Nustatyti Ribų?
Suvokimą apie ribas atsinešame iš savo vaikystės. Paprastai tai susiję su tuo, kaip patys tėvai buvo auklėjami. Jei tėvams sunku nustatyti ribas savo vaikams, greičiausiai jie patys buvo auklėjami labai griežtai ir patyrė didelę kontrolę iš savo tėvų. Tuomet jiems norisi suteikti kuo daugiau laisvės savo vaikams. Čia slypi pavojus nepersistengti ir nepalikti vaikų visai be nustatytų ribų. Tie tėvai, kuriems jų vaikystėje ribos nebuvo labai griežtai nubrėžtos, paprastai linkę brėžti griežtas ribas savo vaikams.
Kaip, Tuomet, Elgesio Ribas Nustatyti Tinkamai?
Vienas iš būdų - leisti vaikui rinktis. Kai kurie tėvai mano, kad jie turi visiškai kontroliuoti vaikus. Jie bijo, kad jei patys to nedarys, vaikai gali pradėti kontroliuoti juos. Tačiau vaikai taip pat nori turėti šiek tiek kontrolės. Truputis pozityvios kontrolės jiems leidžia išmokti būti atsakingais. To galima pasiekti ne įsakinėjant, o leidžiant vaikams rinktis nustatytose ribose. Ribų nustatymas suteikia šiek tiek kontrolės tėvams, o leidimas rinktis suteikia šiek tiek kontrolės vaikui, pvz.: „Norėtum apsirengti geltoną suknelę ar mėlyną?”. „Kol kalbu telefonu gali šalia tyliai pažaisti arba pažaisti kitame kambaryje”.
Kiek Svarbus Tėvų Nuoseklumas Ar Kitos Sąlygos Brėžiant Ribas?
Svarbus dalykas yra tas, kad nustatę ribą vaikui, turime patys tvirtai jos laikytis. Tėvų tvirtumas rodo pagarbą tiek jiems patiems, tiek vaikui. Jei vieną dieną tą patį veiksmą vaikui leisime, nes esame puikios nuotaikos, o kitą dieną - drausime, nes esame pavargę ir susierzinę, vaikas nesupras, kur yra riba. Taip pat jis gali pradėti abejoti savo tėvais, jų autoritetu.
Kita būtina sąlyga, nustatant ribas - draugiškas tonas. Tėvų draugiškas tonas taip pat rodo pagarbą vaikui. Jei būsime pikti ir susierzinę, greičiausiai tokią emociją ir perduosime vaikui. Tuomet mūsų brėžiama riba gali pavirsti bausme ar grąsinimu. Kai kuriems tėvams atrodo, kad būdami draugiškais jie bandys įtikti savo vaikams ar apsaugos juos nuo nusivylimų. Tačiau tai nėra draugiškas, o greičiau nuolaidžiaujantis ar kontroliuojantis elgesys. Draugiškas ir pagarbus elgesys su vaiku išreiškia pasitikėjimą vaiko sugebėjimu pačiam įveikti sunkumus ir padrąsina elgtis savarankiškai. Deja, nei nuolaidžiavimas, nei kontrolė pagarbos vaikui nerodo ir savarankiškumo nesuteikia.
#