Dovilė Šakalienė - psichologė, žurnalistė ir politikė, kurios karjera apima žmogaus teisių gynimą, žiniasklaidą ir aktyvią veiklą Seime. Šiame straipsnyje apžvelgiama jos gyvenimo ir profesinė kelionė, svarbiausi pasiekimai bei įtaka Lietuvos politikoje.
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Dovilė Šakalienė gimė 1978 m. birželio 1 d. Kaune. 1985-1996 m. mokėsi Panevėžio 5-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar - Panevėžio 5-oji gimnazija) ir baigė ją su pagyrimu. 1994-1995 m. pagal Atviros Lietuvos fondo mainų programą semestrą mokėsi Cibola High School, Naujojoje Meksikoje, JAV.
1996-2001 m. studijavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete ir įgijo psichologijos bakalauro laipsnį. 2001-2003 m. Mykolo Romerio universitete baigė teisės psichologijos magistrantūrą, diplomą įgijo cum laude. Nuo 2021 m. studijavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromedicinos institute, Kognityvinės ir elgesio terapijos podiplominėse studijose (studijos sustabdytos 2023 m.).
Profesinė veikla iki politikos
Iki 2016 m. birželio mėn. D. Šakalienė dirbo įvairiose srityse, įskaitant žiniasklaidą, komunikaciją ir žmogaus teisių gynimą. Iki 2016 m. birželio mėn. dirbo UAB „Delfi Lietuva“ apžvalgininke. Taip pat dirbo UAB „Žinių radijas“ laidų vedėja, buvo laidų „Kas graužia tėvus“ ir „Nepaprastos istorijos“ autorė. Dirbo AB „Big Idea Group Lietuva“ integruotos komunikacijos įmonių grupės stratege, viešosios politikos konsultante.
2012-2016 m. buvo akredituota žurnalistė prie Europos Tarybos Strasbūre. 2011-2015 m. UAB „Žinių radijas“ kūrė, vedė ir prodiusavo autorinę laidą „Žmogus žmogui“. 2004-2015 m. dirbo Žmogaus teisių stebėjimo institute, kur ėjo projektų vadovės, programų direktorės ir vykdomosios direktorės pareigas. 2004-2005 m. Mykolo Romerio universitete dėstė asocialaus elgesio psichologiją bei kriminalinę psichologiją, vedė praktinius seminarus.
Taip pat skaitykite: D. Šakalienės karjera
Iki 2016 m. dirbo teisėkūros ir politikos įgyvendinimo darbo grupėse Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijose ir įvairiose tarptinstitucinėse grupėse.
Poltinė karjera
Dovilės Šakalienės politinė karjera prasidėjo 2016 m., kai ji buvo išrinkta į Seimą. 2016 m. tapo Seimo nare, išrinkta su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. 2017 m. gruodį tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nare. Nuo 2021 m. eina Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojos pareigas.
Darbas Seime
D. Šakalienė aktyviai dalyvavo Seimo veikloje, būdama įvairių komitetų nare ir pirmininko pavaduotoja.
XII Seimas (2016-2020 m.):
- Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė (2019-2020 m.).
- Švietimo ir mokslo komiteto narė (2017-2019 m.).
- Europos reikalų komiteto narė (2016-2017 m.).
- Užsienio reikalų komiteto narė (2016-2017 m.).
- Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė, pirmininko pavaduotoja (2016-2017 m.).
- Etikos ir procedūrų komisijos narė (2019-2020 m.).
- Sveikos gyvensenos komisijos narė, pirmininko pavaduotoja (2018-2019 m.).
- Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos narė (2016-2017 m.).
- Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupės narė, pirmininko pavaduotoja (2017-2020 m.).
- Laikinoji Moterų grupė, pirmininko pavaduotoja (2016-2020 m.).
- Laikinoji Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės sveikatos ir teisių grupė, narė, pirmininkė (2019-2020 m.).
XIII Seimas (2020-2024 m.):
- Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė (2020-2024 m.).
- Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė (2020-2024 m.).
- Etikos ir procedūrų komisijos narė (2020-2024 m.).
- Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė (2020-2024 m.).
- Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Respublika (Taivanu) grupės pirmininko pavaduotoja (2020-2024 m.).
Iniciatyvos ir projektai
D. Šakalienė inicijavo ir dalyvavo įgyvendinant įvairius svarbius projektus ir teisės aktus. 2017 m. inicijavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimą, uždraudžiantį fizines bausmes prieš vaikus. Dalyvavo steigiant neformalią koaliciją „Už vaiko teises“, Nacionalinę žmogaus teisių koaliciją, koaliciją „Psichikos sveikata 2030“. Daugelį metų aktyviai dirbo inicijuojant perėjimą nuo institucinės globos prie paslaugų šeimoje bei bendruomenėje.
2010 m. inicijavo Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo paramos pilietinei visuomenei mechanizmo peržiūrą. 2011-2012 m. Norvegijos Vyriausybės kvietimu parengė EEA subsidijų antrojo finansinio laikotarpio pilietinės visuomenės paramos programą.
Taip pat skaitykite: D. Šakalienės kelias
Tarptautinė veikla
D. Šakalienė aktyviai dalyvauja tarptautinėje politikoje. Yra Tarpparlamentinio aljanso dėl Kinijos (Inter-Parliamentary Alliance on China, IPAC) viena iš steigėjų ir bendrapirmininkė. Miuncheno saugumo konferencijos Moterų politikių, dirbančių saugumo, gynybos ir užsienio reikalų srityse, programos alumnė. 2019-2024 m. aktyviai vykdė parlamentinę diplomatiją gynybos ir saugumo klausimais atstovaudama Lietuvos saugumo ir gynybos interesams tarptautiniais formatais, remdama Ukrainos gynybą ir narystę ES ir NATO. Miuncheno saugumo konferencijos, Varšuvos saugumo forumo, Kopenhagos demokratijos aukščiausiojo lygio susitikimo pranešėja.
Sankcijos iš Kinijos
2021 m. kovo 22 d. Kinijos Liaudies Respublika, atsakydama į Europos Sąjungos sankcijas Kinijos pareigūnams dėl uigūrų mažumos persekiojimo, D. Šakalienę kartu su kitais 7 Europos nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento nariais įtraukė į sankcionuotų asmenų sąrašą.
Vertybės ir politinės pažiūros
D. Šakalienė pasižymi aiškiomis vertybėmis ir politinėmis pažiūromis.
- Žmogaus teisės: Aktyviai kovoja už žmogaus teises, ypač smurto prevenciją ir vaikų apsaugą.
- Tarptautinis bendradarbiavimas: Palaiko glaudžius ryšius su demokratinėmis šalimis, ypač su Taivanu.
- Kritika autoritarizmui: Pabrėžia, kad Lietuva „niekada neatsisakys“ paramos Ukrainai ir NATO plėtrai.
Politikos komentarai
D. Šakalienė aktyviai komentuoja įvairius politikos klausimus.
- Mokesčių sistema: Pasisako už progresinius mokesčius ir vienodą visų pajamų apmokestinimą.
Vaiko teisių apsauga ir "Matuko reforma"
Dovilė Šakalienė aktyviai dalyvavo kuriant ir įgyvendinant vaiko teisių apsaugos sistemą Lietuvoje. Ji inicijavo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, kurie uždraudė fizines bausmes prieš vaikus. Šie pakeitimai, kartais vadinami "Matuko reforma", sukėlė daug diskusijų visuomenėje.
Taip pat skaitykite: D. Šakalienės įtaka Lietuvai
Įstatymo pakeitimai ir jų tikslai
2017 m. vasario 14 d. Seimui priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus, buvo numatyta absoliuti nulinė tolerancija smurtui prieš vaikus, aiškesnis mechanizmas vaikų teisių apsaugos tarnyboms, leidžiantis greičiau reaguoti į grėsmę vaikui bei nustatyta grėsmės lygių sistema, pagal kurią galima spręsti, ar būtina vaiką laikinai paimti iš jam nesaugios aplinkos.
Įstatyme įtvirtinta naujovė - vaiko tėvai ar globėjai privalo pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Taip pat įstatyme įtvirtinti du grėsmės vaikams lygiai, apibūdinantys šeimoje vaikui kylantį pavojų ir vaikų teisių apsaugos specialistų reakciją į juos.
Kritika ir kontroversijos
Vos pradėjus taikyti įstatymą, Lietuva susidūrė su iššūkiais. Prabilta apie tai, kad tarnybos ėmė atiminėti vaikus iš šeimų be jokios didelės priežasties, o tėvai po truputį pradėjo nebetekti galių auklėjant savo vaikus. Visuomenėje kilo nepasitenkinimas, o kai kurie atvejai sulaukė didelio atgarsio žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, 2018 m. visą Lietuvą sudrebino Kručinskų drama, kai iš kauniečių šeimos buvo atimti vaikai po to, kai praeivis užfiksavo, kaip motina suduoda vaikui per sėdmenis.
D. Šakalienė pabrėžia, kad pliaukštelėjimas nėra pagrindas paimti vaiką iš šeimos. Tačiau tai - priežastis kalbėtis su tėvais, skatinti juos eiti į pozityvios tėvystės mokymus ir keisti elgesį. Nes smūgis vaikui nėra auklėjimas.
Specialistų parengimas ir sistemos veikimas
Daug dėmesio skirta Vaiko teisių apsaugos specialistų parengimui. D. Šakalienės teigimu, specialistams reikalingų apmokymų nebuvo pakankamai. Sparčiai daugėja anoniminių pranešimų apie galimus smurto atvejus už sienos ar kaimynystėje. „Anoniminio skundo pakanka, kad Vaiko teisių apsaugos specialistai nuvyktų į šeimą ir įvertintų situaciją, tačiau kai kurie specialistai nėra pasiruošę tam. Kai kurie darbuotojai gavo 4 dienų, kiti - vos kelių valandų kursus. Buvo kalbama, kad reikia skirti pinigų jų apmokymams, tačiau tai tik ir liko kalbomis. Deja, specialistų, kurie galėtų būti paruošti ateiti į šeimas ir vertinti jas, deja, trūksta ir jie nėra tinkamai paruošti", - sako Seimo narė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Alina Jakavonienė tv3.lt pokalbio metu paneigė informaciją, kad specialistai yra ruošiami darbui organizuojant 4 valandų mokymus. Ji patikslino, kad po reformos didžioji dalis specialistų, kurie dirbo vaiko teisių srityje, apie 300, dirba analogišką darbą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje. „Kiti, naujai priimti specialistai ir tie, kurie perėjo, jiems yra skirtas 5 dienų mokymo ciklas“, - kabėjo A. Jakavonienė. Ji patikino, kad visi darbuotojai yra išklausę 4 dienų mokymo ciklą, šiuo metu yra baigiamas 5-os dienos kursas. Taip pat A. Jakavonienė pabrėžė, kad vaiko teisių apsaugos specialistai papildomai yra išklausę mokymus, kaip nustatyti grėsmės lygmenį vaikui.
Nuo liepos 1 d. iki spalio 29 d. gauti 6434 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, buvo apsaugoti (paimti iš nesaugios aplinkos ir (arba)nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį) - 2034 vaikai, iš jų - 1128 vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti atstovams (tėvams ar globėjams) pagal įstatymą nenustačius grėsmės vaikui lygio arba nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, 906 vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis ir jie paimti iš atstovų (tėvų ar globėjų) pagal įstatymą. Iš 906 paimtų vaikų iki spalio 29 d. grąžinti - 79 vaikai.
Dovilės Šakalienės požiūris į smurtą ir auklėjimą
Dovilė Šakalienė yra įsitikinusi, kad smurtas prieš vaikus yra nepriimtinas. Ji remiasi Švedijos patirtimi, kurioje aiškus ir nedviprasmiškas smurto prieš vaikus uždraudimas davė teigiamų rezultatų.
Švedijos pavyzdys
Švedai suprato, kad sveikatos ir socialinė apsauga yra neatsiejamos. Jie nuėjo ilgą kelią nuo laikų, kai 90 procentų vaikų patirdavo smurtą namuose. 1960-aisiais pusė švedų tėvų pateisino smurtą, 2000-aisiais tokių liko mažiau nei 10 proc. Tuo pat laikotarpiu ikimokyklinio amžiaus vaikų, patiriančių smurtą namuose, skaičius krito nuo daugiau nei 90 proc. - iki mažiau nei 10 proc.
Švedai nelaukė, kol pamatys eilę vaikų šuliniuose, bylą po bylos, kai „stebimose“ šeimose vienas po kito vaikai suluošinami ir nužudomi. Ir netylėjo. Vieną 1953 metų dieną Švedijos visuomenė pašiurpo pamačiusi tėvo stipriai sumuštą mažylę. Tuo metu vaikus mušė dauguma švedų, visgi į ligoninę pakliuvusios trimetės vaizdas juos sukrėtė labiau nei mus sulaužytu žandikauliu nekūrenamame kambaryje mirtinai sušalusio berniuko vaizdas ar motinos daužytos iki daugybinių kaulų lūžių metinukės vaizdas, ar šulinyje nuskendusių dviejų vaikų vaizdas.
1977-aisiais, netrukus po išteisinamojo nuosprendžio sumuštos trimetės tėvui, visuomenėje ėmė kilti pasipiktinimo banga, ir Stokholme buvo surengta didžiulė paroda, iliustruojanti smurtą prieš vaikus. Parodoje apsilankė 60 tūkst. žmonių, dauguma iš jų pasirašė peticiją, reikalaujančią griežčiau drausti smurto prieš vaikus naudojimą.
Švedijos Teisingumo ministras suformavo laikinąją Vaiko teisių komisiją, kuri turėjo peržiūrėti Tėvystės ir globos kodeksą bei suformuluoti rekomendacijas vaikų gerovės užtikrinimui. Komisija priėjo vienbalsę išvadą, kad, nors tėvų ir globėjų ar mokytojų teisė naudoti fizines bausmes buvo išbraukta iš įstatymų dar pokariu, tėvams bei teisėsaugos institucijoms taip ir nebuvo suformuotos naujos gairės - kaip traktuoti smurtą prieš vaiką, kaip priimti sprendimus ir kas yra leistina auklėjant vaikus. Tad visuomenė laikė smurtą nepagirtinu, bet leistinu dalyku, vietoje to, kad suvoktų, jog jis draudžiamas ir baudžiamas.
Komisija suformulavo įstatymines pataisas, kuriose buvo įtvirtintas reikalavimas gerbti kiekvieną vaiką kaip asmenybę ir atsižvelgti į jų individualumą, auklėjant rūpestingai, užtikrinant saugumą ir netaikant jokių fizinių ar kitų žalojančių, žeminančių bausmių. Pataisų projektą patvirtino 28 ir 30 susijusių institucijų, 1979 jos buvo priimtos Švedijos parlamente 259 balsais („prieš“ balsavo 6 parlamentarai).
Komunikacijos svarba
D. Šakalienė pabrėžia, kad Švedijos sėkmė priklausė ne tik nuo įstatymų, bet ir nuo paveikios komunikacinės kampanijos. Kampanija buvo pavadinta „Ar Tu gali sėkmingai užauginti vaiką be pliaukštelėjimų ir mušimo?“ ir pabrėžė, kad smurtas sukelia tiek fizinę, tiek psichologinę žalą, kad nors tėvai kartais supyksta ir turi išreikšti savo jausmus, yra kitų galimybių išventiliuoti įniršį ir frustraciją nei vaiko mušimas ar bauginimas.
16 puslapių spalvota brošiūra, paaiškinanti įstatyminius pokyčius ir pateikianti alternatyvius auklėjimo metodus bei nuorodas, kur kreiptis pagalbos, buvo pristatyta į kiekvienus namus, kuriuose augo bent vienas vaikas ar buvo bent viena besilaukianti moteris. Šios brošiūros taip pat buvo išplatintos visose sveikatos priežiūros įstaigose, vaikų raidos centruose, ugdymo įstaigose, beje, išverstos į visas kalbas, kuriomis kalba Švedijoje gyvenantys žmonės. Ir dar. Du mėnesius visi pieno pakeliai visose parduotuvėse buvo tapę informaciniais lankstinukais, ant jų buvo spausdinama informacija apie įstatymines pataisas, alternatyvius auklėjimo metodus ir pagalbos variantus, siekiant užtikrinti, kad žinia bus priešais akis - tiesiogine to žodžio prasme - kiekvienoje šeimoje, kad tuo metu, kai bus valgoma, tėvai ir vaikai galėtų pasikalbėti apie tai, kaip sugyventi nežeminant, nesmurtaujant, ir kur kreiptis pagalbos, jei susitarti nepavyksta.
Dovilės Šakalienės kandidatūra į krašto apsaugos ministrus
2024 m. pasirodė pranešimų, kad Dovilė Šakalienė gali tapti krašto apsaugos ministre. Ši žinia sukėlė įvairių reakcijų visuomenėje. Nors D. Šakalienė turėjo patirties Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kai kuriems kilo klausimų dėl jos kompetencijos gynybos klausimais.
Kai kurie apžvalgininkai teigė, kad toks pasirinkimas būtų palankus krašto apsaugai, nes D. Šakalienė yra pareiškusi apie kariuomenės vado karinio patarimo svarbą jos sprendimams. Tačiau kiti abejojo, ar politikė, anksčiau dirbusi socialinės apsaugos ir vaiko teisių srityse, galės sėkmingai vadovauti Krašto apsaugos ministerijai.