Ar čiulptukas - dovana ar prakeiksmas? Šis klausimas jaudina daugelį tėvų, ypač auginant neramų kūdikį. Vieni tėvai mano, kad čiulptukas yra būtinas, kiti - kad tai blogis burnoje. Panagrinėkime, kokią įtaką čiulptukas daro mažyliui nuo pat pirmųjų jo gyvenimo dienų.
Neramūs Kūdikiai: Iššūkis Tėvams
Esu girdėjusi daugybę pasakojimų, kad kai kurie mažyliai pirmaisiais mėnesiais tėveliams būna tikra dovana: tik miega ir valgo, valgo ir miega. Man tokie vaikučiai prilygsta stebuklui, nes maniškiai visi trys pirmaisiais mėnesiais tapo tikru išbandymu mums tėveliams. O šis straipsnelis skirtas neramuolių, verksniukų mamytėms. Rankos „nukirstos“, kojos nebelaiko, stogas beveik, o gal ir visai nuvažiavęs - o mažas žmogeliukas jau kelintą valandą nenumaldomai verkia. Sunku apsakyti jausmų chaosą, užplūstantį tokiomis akimirkomis: gaila mažylio, gaila savęs, gaila kitų šeimos narių, na ir tas visiško bejėgiškumo jausmas. Pažįstama situacija?
Čiulptuko Istorija: Nuo Audinio Gabalėlio Iki Šiuolaikinio Silikono
Liudijimų, jog mamos pasilengvindavo sau gyvenimą mažyliui įduodamos čiulptuką - tiksliau, kažką panašaus į tai - randama dar penkioliktame amžiuje, tačiau nė nereikėtų abejoti, jog mamų išradingumo neribojo laikmetis, tiesiog niekas to neaprašė. Mūsų protėviai mums įprastą latekso ar silikono burbulėlį keisdavo į skepetėlėn suvyniotą duonos gabalėlį, pamirkytą meduje, ar saldžioje vaisių tyrėje vilgytą ilgą skudurėlį su mazgu gale. Štai 1506 m. dailininko A.Diurerio paveiksle „Madona su dagiliu“ pavaizduota moteris laiko kūdikį, kurio rankoje - pirmykštis čiulptukas iš audinio ir „įdaro“. Įvairių pasaulio šalių pediatrijos vadovėliai aprašo akmenų, koralų, kauliukų, net šakelių pritaikymą mažai nepasotinamai burnytei. Tačiau pirmasis čiulptukas, savo forma ir paskirtimi panašiausias į tą, kurį galime nusipirkti dabar, patentuotas tik 1901m., vaistininko Christian W. Meinecke iš Manheteno, JAV.
Čiulpimo Refleksas: Natūralus Poreikis
Žindymas yra vienas iš instinktų, padedančių naujagimiui maitintis. Čiulpimo judesiai slopina motorinį aktyvumą ir neigiamas emocijas, todėl ramina bei padeda užmigti. Paprastai šie fiziologiniai poreikiai patenkinami žindant krūtį, tačiau jei mama dėl tam tikrų priežasčių nemaitina savo vaiko krūtimi arba vaiko poreikis žįsti yra nuolatinis, net kai kūdikis pasisotinęs, bei varginantis jau ir taip nusigalavusią mamą, prireikia ieškoti sprendimo - mažyliai patys pradeda žįsti savo lūpytes, pirštukus ar kumštelį. Tačiau dažniausiai nepatenkintą poreikį išreiškia kurtinančiu verksmu.
Čiulptuko Privalumai: Kada Jis Gali Būti Naudingas?
Ramina suirzusį kūdikį: Čiulptukas gali padėti nuraminti kūdikį, ypač stresinėse situacijose, pavyzdžiui, lankantis pas gydytoją.
Taip pat skaitykite: HEVEA: Natūralumas ir saugumas
Padeda užmigti: Čiulpimas ramina ir padeda kūdikiui užmigti.
Padeda išvengti ausų užgulimo skrydžių metu: Čiulptukas gali padėti sumažinti diskomfortą, kurį sukelia slėgio pokyčiai skrydžio metu.
Padeda sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) tikimybę: Moksliškai pagrįstas faktas, jog čiulptuko žindimas net perpus sumažina kūdikių staigios mirties sindromo riziką, jei duodamas vaikui miego metu.
Mažina tikimybę, kad vaikas čiulps nykštį: Čiulptukas gali būti alternatyva nykščio čiulpimui, kurį atpratinti gali būti sunkiau.
Neišnešiotiems kūdikiams: Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jo čiulpimo ir rijimo refleksai nevisiškai išsivystę, čiulptukas padeda šiam refleksui formuotis ir tampa gyvybiškai svarbiu.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: mediniai kramtukai ir čiulptukai
Stimuliuoja lūpų, liežuvio veiklą ir turi teigiamos įtakos virškinimui.
Čiulptuko Trūkumai: Kada Jis Gali Pakenkti?
Gali pakenkti žindymui: Tyrimai rodo, kad pradėjus čiulptuką duoti nuo pirmųjų dienų, kūdikis praranda gebėjimą teisingai paimti krūtį, per mažai žinda, o tai trukdo sureguliuoti pieno gamybą ir pienas „dingsta“. Prie kietoko ir burnoje formos nekeičiančio čiulptuko pripratęs kūdikis vėliau netaisyklingai apžioja minkštą paslankų krūties spenelį ir formuojasi ydingi čiulpimo įpročiai, taip paversdamas žindymą motinai skausmingu, to rezultatas - mažėjanti pieno gamyba.
Didina otito (ausies uždegimo) riziką: Moksliškai pagrįstas ryšys tarp sloguojančio kūdikio, kuris nuolat gauna čiulptuką, ir išorinės ausies uždegimo (otito), mat čiulpimo metu susidaro neigiamas slėgis, kurio metu įtraukiami ausų būgneliai ir susidaro puiki proga plisti infekcijai.
Gali būti dantų problemų priežastimi: Tyrimai rodo, kad ilgai užsitęsęs ir nesaikingas čiulptuko naudojimas (po antrojo gimtadienio) didina dantų ėduonies ir neteisingo sąkandžio priežastis. Kuo ilgiau nuo šio amžiaus vaikas naudoja čiulptuką, tuo didesnė ir akivaizdi padaroma žala. Ypač ryškūs struktūriniai veido kaulų bei sąkandžio pokyčiai stebimi „blogus čiulpimo įpročius“ turintiems penkiamečiams ir vyresniems.
Gali sulėtinti kalbos raidą.
Taip pat skaitykite: Čiulptukai kūdikiams: patarimai
Priklausomybė nuo čiulptuko: Svarbu, kad kūdikis netaptų priklausomas nuo čiulptuko.
Gali būti susijęs su pienligės atsiradimu.
Kada ir Kaip Teisingai Naudoti Čiulptuką?
Atidėkite čiulptuko davimą: Jeigu žindote, neduokite čiulptuko iki mažylis neišmoko teisingai paimti krūties ir iki susinormalizuoja pieno gamyba (apie 6-8 savaites po gimdymo).
Duokite čiulptuką tik tada, kai jo tikrai reikia: Nesiūlykite čiulptuko vos pasirodžius pirmiesiems nepasitenkinimo ženklams. Jei mažylis suirzta, patenkinkite jo svarbiausius poreikius: pamaitinkite, padėkite jam atsirūgti, pervystykite, pasūpuokite, priglauskite prie savęs.
Atsisakykite čiulptuko kuo anksčiau: Kuo didesnis vaikas, tuo didesni čiulptuko naudojimo trūkumai ir mažesni naudojimo privalumai. Atsižvelgiant į tai, kad apie 5-6 gyvenimo mėnesį ženkliai sumažėja SKMS rizika, bet išauga ausų uždegimo tikimybė, apytiksliai šiuo metu rekomenduojama mažinti čiulptuko naudojimą.
Stebėkite vaiką ir jo poreikius: Puiku, jei po pirmojo gimtadienio čiulptuko nebereikėtų.
Nesiūlykite čiulptuko, jei vaikas jo nenori: Yra kūdikių, kuriems čiulptuko visiškai nereikia.
Čiulptuko higiena ir saugumas:
- Nenaudokite įtrūkusių ar kitaip pažeistų čiulptukų.
- Čiulptukus nuplaukite šiltu vandeniu.
- „Nuvalyti“ čiulptukus patiems jį nučiulpiant - ne pati geriausia mintis. Nukritusį ar ilgiau be priežiūros paliktą čiulptuką pakanka nuplauti po šilto tekančio vandens srove, keliskart per dieną - ir su muilu.
- Keisti čiulptuką būtina kas kelis mėnesius ne tik higienos sumetimais, tačiau ir taikant jo dydį bei formą pagal kūdikio amžiaus tarpsnius. Iki metų amžiaus reikia pakeisti bent tris čiulptukus.
- Rinkitės čiulptuką ir pagal jo sudėtį, atidžiai tyrinėkite, kad joje nebūtų bisfenolio-A (BPA). Latekso čiulptukai paprastai yra minkštesni ir lankstesni, labiau tinkami naujagimiams, silikoniai - standesni, atsparesni dantų kramsnojimams. Lateksas gali būti alergijų priežastis, to taip pat nereikėtų pamiršti.
- Geriausia, jei plastikinis čiulptuko diskelis yra su skylutėmis, nes tai palengvina kvėpavimą ir aplink burnytę besikaupiančios seilės turi galimybę nutekėti.
- Suplyšusius, apkramtytus, nesandarią guminę dalį turinčius ir vandenį bei seiles savyje sulaikančius čiulptukus išmeskite nedelsdami dėl užspringimo pavojaus ir bakterijų bei Candida grybelių „veisyklos“.
- Neleiskite mažyliams dalintis čiulptuku su draugu, nes šiuo mielu gestu vaikai apsikeis ir mikrofloromis, ir ligomis.
- Nenaudokite čiulptuko vaikui sloguojant ar sergant ausų uždegimu.
- Nesiūlykite čiulptuko, jei vaikas jo nenori.
- Nenaudokite čiulptuko vaikui sloguojant ar sergant ausų uždegimu.
- Galbūt esate girdėję močiučių patarimą įsiūlyti čiulptuką jį „pagardinant“ medumi ar kitais saldumynais. Nenaudokite čiulptuko vaikui sloguojant ar sergant ausų uždegimu.
Kaip Atpratinti Vaiką Nuo Čiulptuko?
Kad ir ką kalbėtų tetos, gėdindamos jau paaugusį pypliuką su čiulptuku burnytėje, reiktų nuraminti visas mamas - dar nei vienas vaikas į mokyklą su žinduku neišėjo. Čiulpimo refleksas ima silpnėti šeštąjį gyvenimo mėnesį, tačiau gali epizodiškai sustiprėti susirgus, kalantis dantims, nutraukus žindymą krūtimi ar pan.
Šio įpročio vieni atsikrato be didelių pastangų, kartais savaime, kitiems sekasi sunkiau. Žymiai sudėtingiau atpratinti čiulpti pirštuką, tam gali prireikti net vaikų psichologo pagalbos.
- Vis patrumpinti žirklėmis nukerpant lateksinę ar silikoninę čiulptuko dalį, kol čiulpimas tampa visiškai komplikuotas ir nebemielas.
- Išradingi tėvai čiulptuką pavilgo česnako išspaudose, tepa eteriniais aliejais ar praduria jame skylučių.
- Vaikams atsisveikinti su čiulptuku galėtų padėti ir šiokios tokios „iškilmės“. Pavyzdžiui, Laplandijoje, Kalėdų Senelio biure, stovi indas su vaikų paliktais čiulptukais, Stokholmo Skanseno parke auga medis, prie kurio šakų pririša jau „atgyvenusius“ čiulptukus. Vaikas supranta šio momento svarbą ir iškilmingumą - jis jau didelis, jam nereikia čiulptuko. Tad ir namų sąlygomis būtų galima suorganizuoti nediduką atsisveikinimo vakarėlį, užuot slėpus jį nuo vaiko ir kaltinant nykštukus ar kitus padarus įžūlia vagyste.
- Šiukštu negąsdinkite ir negėdinkite vaiko, jog čiulptukas yra „negražu“, „toks didelis vaikas, o elgiesi kaip leliukas“, mat, vaikai tą suvokia labai asmeniškai, traumuojančiai, grėsmingai, kai mūsų tikslas yra ne tik atpratinti vaiką nuo čiulpimo reflekso, tačiau ir išmokyti jį kitų būdų nusiraminti.
tags: #ciulptukas #nuo #pirmu #dienu