Netoli Upytės kaimo, Panevėžio rajone, stūkso paslaptingas ir legendomis apipintas Čičinsko kalnas, dar vadinamas Upytės piliakalniu. Ši vieta traukia lankytojus savo istorija, vaizdingumu ir pasakojimais apie žiaurų poną Čičinską, kurio dvaras, pasak legendos, prasmego kalno papėdėje. Šiandien tai vienas reikšmingiausių Panevėžio krašto ir Krekenavos regioninio parko kultūros paminklų, puikiai tinkantis šeimos išvykoms ir istorijos pažinimui.
Upytės piliakalnio istorija
Manoma, kad XIII-XVI a. ant 4-5 m kalvos viršūnės stovėjusi pilis buvo Upytės žemės centras, apimantis dabartinį Panevėžio rajoną. Aplink pilį tyvuliavo Vešetos ežeras, kuris buvo sunkiai įveikiama kliūtis Livonijos ordino kariuomenei. Medinė senovės lietuvių pilis ant kalno saloje stovėjo iki XIV amžiaus, kol pasibaigus kovoms su Livonija, Upytė neteko savo gynybinės reikšmės, o apskrities centru tapo Panevėžys. Kurį laiką Upytės pilyje dar veikė bajorų kalėjimas, bet netrukus buvo palikta likimo valiai ir ilgainiui sunyko. Vietovėje tyvuliavęs Vešetos ežeras, laikui bėgant, užpelkėjo ir galiausiai likusios pelkės buvo melioruotos XX amžiaus pabaigoje.
XVII-XVIII a. papilyje savo dvarą turėjo lenkų bajoras Vladislovas Sicinskis, kuris žinomas kaip pirmasis, išardęs Seimą pasinaudojęs liberum veto teise.
Legendos apie žiaurųjį Čičinską
Labiausiai šis piliakalnis žinomas Čičinsko kalno pavadinimu. Lietuvių literatūroje dažnai minimas Upytės piliakalnis garsėja ne tik savo vaizdingumu ir istorine praeitimi, bet ir jį supančiais padavimais. Vienas iš jų - apie nedorą poną Čičinską, - bene populiariausią neigiamą personažą lietuvių padavimuose. Ko tik lietuvių tautosakoje nepripasakota apie vargšą Čičinską! Per daugiau kaip šimtą metų net 26 parašyti padavimai apie Čičinską ir ant Čičinsko kalno stovėjusį jo dvarą.
Pagal vietinę legendą žiaurusis Čičinskas buvo nutrenktas Perkūno žaibo už nuodėmes, ir visas jo dvaras prasmego papilyje, iš kur ir kilęs kalvos pavadinimas - „Čičinsko kalnas“. Liaudis pasakoja, kad nuo Šatrijos viršūnės atsiskleidžiąs toks platus regimasis plotas, jog dvylika bažnyčių esą galima pamatyti.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
Pasak senos legendos Čičinskas buvo labai piktas ir žiaurus, be atvangos kankindavęs savo pavaldinius. Kartą, užpelkėjusio Vešėtos ežero saloje, kur dabar stūkso kalnas, Čičinskas užsigeidė pastatyti rūmus ir liepė baudžiauninkams rieškutėmis sunešti žemių kalną. Žmonės sunešė didelį kalną, ant kurio Čičinskas pasistatė sau didelius ir gražius rūmus. Siekdamas praskaidrinti savo dienas jis liepdavo savo mergoms lipti į medį ir kukuoti gegutėmis, kol jis į jas šaudydavo. Kad būtų tikroviškiau, prieš tai liepdavo išsismaluoti ir išsivolioti plunksnose. Pasak žmonių, Čičinskas turėjo daugybę šunų. Būdavo, paima iš maitinančios moteriškės kūdikį, užkiša už suolo, sutreškia ir paduoda žindyti šuniuką. Buvo jis baisus patvirkėlis, o savo nėščiai žmonai perpjovė pilvą norėdamas sužinoti, ar berniukas, ar mergaitė gims. Kiti pasakoja, kad Čičinskas raitas įjodavo į bažnyčią ir nuo žvakės prie altoriaus užsidegdavo papirosą. Versdavo laukti kunigą ir nepradėti laikyti mišių, kol jis nepasirodys bažnyčioje. O jeigu, koks kunigas nepaklusdavo jam, tai jį nušaudavo. Kartą, išardęs seimą, grįžo į savo dvarą ir iškėlė velnišką orgiją Kalėdų išvakarėse bei su sėbrais padegė kaimą. Todėl visi aplinkiniai gyventojai su palengvėjimu prisimena to pono mirtį. Tą Kalėdų dieną iš giedro dangaus trenkė perkūnas ir užmušė bejojantį baisųjį poną. Žmonės norėję jį palaidoti, bet žemė jo nepriėmė, vis išmesdavo ant viršaus. O dvaras ėmė skęsti atsivėrusioje kalno pelkėje ir pamažu grimzdo net septynerius metus.
Pasak vietinių gyventojų žmonės iki dabar naktimis girdi iš daubos giedant gaidžius, baubiant jaučius ir visokiausius kitus keistus garsus.
Vladislovas Sicinskis: istorinė asmenybė ir legendos prototipas
Tikėti šiais šiurpiais pasakojimais ar ne - spręsti jums, tačiau XVI amžiuje Upytėje iš tiesų gyveno tokie bajorai Sicinskiai. Labiausiai išgarsėjo šios giminės atstovas Vladislovas Sicinskis, kuris pasinaudojęs liberum veto teise 1652 metais išardė Varšuvos šeimą, o 1655 metais, būdamas Radvilų šalininkas, pasirašė garsiąją Kėdainių sutartį su švedais, kuria norėta nutraukti uniją su Lenkija ir sudaryti su Švedija. Tad, kaip jau suprantate, už tokius poelgius jo labai neapkentė lenkų bajorija. Negana to, Sicinskis garsėjo kaip reformatas, o tuo metu Lietuvoje reformacija jau buvo beveik užgniaužta, todėl jį prakeikė ir katalikų kunigai. Upytės bažnyčioje iš tiesų net iki XIX amžiaus vidurio gulėjo sudžiuvęs lavonas - spėjama, kad balzamuotas V. Sicinskio kūnas, kuris tik 1865 m. generalgubernatoriaus įsakymu buvo palaidotas.
Taip iš visų šių faktų vėlesniais metais galėjo susidaryti padavimas apie piktąjį poną Sicinskį, kuris lietuvinant virto Čičinsku - vietovės legendų neigiamu herojumi.
Čičinsko kalnas šiandien: ką pamatyti ir nuveikti
Iš toli nuo pagrindinio kelio matyti medžiais apaugusi kalva, jau per mašinos langą vaikams kelia susidomėjimą. Piliakalnio teritorija sutvarkyta. Prie piliakalnio įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, informaciniai stendai, lentelė su informacija apie objektą, poilsio zona su pavėsine ir suoleliais, lauko tualetai. Link piliakalnio veda žvyruotas takelis. Kadaise aplink piliakalnį tyvuliavo Vešetos ežeras, dabar telikęs mažas upeliukas.
Taip pat skaitykite: Karpinių idėjos Kalėdoms
Čičinsko kalno šlaitai statūs, oficialių šaltinių teigimu siekia 4-5 m aukštį. Viršuje stūkso supiltas didelis pylimas, o šiaurės rytinėje dalyje plyti žymusis 6 m gylio užpelkėjęs įdubimas. Visa Čičinsko kalva dabar apaugusi senais medžiais. Piliavietė užimama maždaug 3 ha plotą, o nuo jos viršaus matosi netoli esančios Upytės medinės bažnyčios bokštai.
Perėję tiltelį, užlipę laiptais atsiduriate didelėje aikštelėje, kurios viduryje dauba. Tai šioje vietoje, manoma, prasmego pono dvaras. Smagu pasivaikščioti piliakalnio viršumi, geri takeliai, suoleliai, atnaujinti laiptai.
Čičinsko kalnas yra Krekenavos regioninio parko pasididžiavimas. 2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas, išskirtinę kultūrinę vertę turinčiu, kultūros paveldo objektu.
Pramogos vaikams
Čičinsko kalnas - puiki vieta praleisti laiką su vaikais. Leiskite jiems ieškoti prasmegusio dvaro, gal bent kokį seną raktą ar daiktą iš buvusio dvaro galima rasti? Eikite kaip tikri archeologai ieškoti. O koks didelis džiaugsmas rasti seną medžio kelmą ir ten paslėptą lobį! Pasiruoškite mažų siurprizų, kuriuos paslėpus laukia tikras džiaugsmas radus.
Keliaujančios architektūros dirbtuvės Upytėje
Nustebino Upytės bendruomenė Vasaros atostogų metu vykstantis projektas „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ rugpjūčio 7 dieną užsuko į paskutinę šių metų stotelę - Upytės kaimą Panevėžio rajone. Jie čia sutiko ne tik beveik dvidešimt paauglių, nusiteikusių per penkias dienas pagražinti pasirinktą kaimelio viešąją erdvę, bet ir tokią bendruomenę, kokios, sako, niekur kitur Lietuvoje nėra regėję.
Taip pat skaitykite: Kur klausytis muzikos vaikams?
Projekto partnerio nuotr./Jaunieji Upytės (Panevėžio raj.) gyventojai suprojektavo ir įrengė savąjį kalną Kalnelis, tarnausiąs visai bendruomenei Nauju objektu praturtinti Upytę buvo nuspręsta ten, kur visi dažniausiai renkasi - prie mokyklos. Prieš kelis metus čia, įrengdami tinklinio aikštelę, statybininkai buvo supylę nemenką kalnelį. Nuo jo viršaus aktyvi ir sportiška Upytės bendruomenė mėgdavo stebėti tinklinio varžybas.
„Atsisėdę ant mistinio banano formos kalniuko, vaikai pasakojo, kad pagal Čičinsko papročius čia žaisdavo žaidimą „mergaičių kalnas, berniukų kalnas“, kurio idėja yra nustumti nuo kalno visus pasirinktos lyties žmones. Idėjų generavimo procese vaikai irgi puikūs - lapas pilnas idėjų - nuo paprastų supynių-tinklų, iki keisčiausių raganų kalno su skraidančiomis šluotomis“, - kūrybiniu procesu džiaugėsi projekto savanorė Birutė Bikelytė. Galiausiai visi vienbalsiai nusprendė, kad šioje vietoje trūksta tribūnos (suolelių) ir rezultatų lentos. Iš kitos kalnelio pusės buvo suformuotas „voratinklis“ - laipynė užsiropšti viršun. Objektui, taip natūraliai kilusiam iš praktiško bendruomenės poreikio, buvo panaudotos senos mokyklos sporto salės grindų lentos. Nušveistos, nuobliuotos, perdažytos ir sukaltos, jos buvo prikeltos naujam gyvenimui ir tolimesniam Upytės gyventojų naudojimui.
Kaip rasti Čičinsko kalną?
Upytės piliakalnis (Čičinsko kalnas), minimas ir Tarnagalos vardu dabar dunkso šalia Upytės kaimo, prie kelio Kėdainiai - Krekenava - Panevėžys. Kalnas yra netoli Panevėžio, Kėdainių, Naujamiesčio bei Tarnagalos kelių sankryžos, todėl važiuojant neįmanoma nepastebėti vietos, kur, tikima, ir šiandien klaidžioja V.