Spektaklis "Tamošius Bekepuris", sukurtas "cezario grupės" pagal Kazio Binkio humoristinę poemą, atgimsta profesionalioje teatro scenoje ir kviečia žiūrovus į nuotaikingą piršlybų pasaulį. Šiame straipsnyje panagrinėsime spektaklio atsiradimo istoriją, režisieriaus požiūrį į kūrinį, aktorių mintis ir kūrybinę grupę.
Spektaklio atsiradimo istorija
Idėja pastatyti spektaklį pagal K. Binkio poemą "Tamošius Bekepuris" kilo "cezario grupės" aktorei Brigitai Arsobaitei. Prieš porą metų perskaičiusi šį kūrinį, ji pajuto, kad jis gali tapti puikiu vaidinimu. Iš pradžių idėja nesusilaukė didelio palaikymo, tačiau Vytautas Kontrimas, su kuriuo B. Arsobaitė mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ją palaikė.
Parengę projektą, prie jų prisijungė Paulius Čižinauskas ir jie pradėjo važinėti po įvairias mokyklas su edukaciniu projektu "Tamošius Bekepuris". Į vaidinimus buvo įtraukiami vaikai, kurie dainavo, repavo ir visiems buvo labai smagu. Po truputį idėja vystėsi toliau ir kilo noras parengti profesionalų spektaklį. Tuomet idėja užsikrėtė režisierius Cezaris Graužinis, o dėl didelio užimtumo pasitraukusį V. Kontrimą pakeitė "cezario grupės" narė Vilma Raubaitė. Prie kūrybinės grupės taip pat prisijungė trys jauni muzikantai, o muziką spektakliui sukūrė Ieva Baranauskaitė.
Režisieriaus požiūris į kūrinį
Cezaris Graužinis teigia, kad "Tamošiaus Bekepurio" atsiradimas "Cezario grupės" repertuare jam pačiam yra netikėtas. "Nuo pat pradžių tai buvo mano teatro aktorių iniciatyva. Jie patys buvo pradėję apie tai galvoti ir savarankiškai repetuoti. Aš prisijungiau vėliau ir galiu pasakyti, kad tas darbas mane vis labiau domina ir įtraukia", - pasakojo režisierius.
Pasak "cezario grupės" įkūrėjo, pastaruoju metu jam itin patraukli yra lietuviška literatūra. "Man dabar kurti spektaklį pagal K. Binkį atrodo įdomiau, nei repetuoti spektaklį pagal nuvalkiotą rusų klasiką ar pagal įkyriai ideologizuotą moderniąją Vakarų dramaturgiją. Sakau visiškai rimtai, - savo požiūrį dėstė C. Graužinis. - Pastaruoju metu norisi teatre kurti pagal lietuvių autorių kūrinius. Nes ta Lietuva yra toks trapus dalykas, ir kuo toliau - tuo trapesnė. Atrodo, ir pati šalis, ir tauta tampame vis labiau pažeidžiami. Renkuosi lietuvišką literatūrą apie mums visiems artimus, skaudžius ir linksmus dalykus".
Taip pat skaitykite: Tamošius Bekepuris
Režisierius pabrėžia, kad "Tamošių Bekepurį" kuriantys pirmiausia sau, nuoširdžiai, tačiau kuo daugiau repetuoja, tuo aiškiau suvokia, kiek daug jėgų ir pasišventimo šis spektaklis pareikalaus iš jame vaidinsiančių aktorių. Jam smagu matyti, kaip jie priima šį iššūkį.
K. Binkio kūrybos interpretacija
C. Graužinis aiškina, kad "Tamošių Bekepurį" reikia įdėmiai perskaityti. Tai yra smagi, talentinga ir kiek chuliganiška poema, bet ji kažkaip ima ir pataiko į amžinus lietuvių tautos kompleksus ir baimes. Režisieriui regis, toje šmaikščioje satyroje yra ir keisto liūdesio, o gal net ir nevilties. Pasak jo, K. Binkio humoras šiandien atrodo niūrus ir sarkastiškas, tačiau tuo pat metu linksmas ir skaudžiai taiklus.
Nepaisant to, repeticijose netyla aktorių juokas, tad ir žiūrovams turėtų būti smagu. Režisierius negalėtų sakyti, kad jų "Tamošius Bekepuris" yra komedija, nes K. Binkio juokeliai - su paslaptimi, įsigilinę jie aptiko ir įdomių poteksčių. Žanrą koreguoja ir netikėta naujovė - trys jauni, talentingi muzikantai, kurie gyvai gros spektaklyje. Muziką sukūrė jauna kompozitorė Ieva Baranauskaitė, kurios darbas, C. Graužinio nuomone, yra labai tikslus ir įkvepiantis. Vis dėlto miuziklu savo spektaklio C. Graužinis nelinkęs vadinti.
C. Graužinis naujausią savo grupės kūrinį pavadino itin originaliu terminu - tautine punk oratorija. B. Arsobaitė, išgirdusi tokį apibūdinimą, juokėsi ir spektaklį pavadino punk misterija. Didžiausias B. Arsobaitės "pankavimas" spektaklyje pasireiškia nuolatiniu šokinėjimu iš vieno vaidmens į kitą. Ji atliks net šešis vaidmenis: Tamošiaus abiem potencialiom nuotakomis Onute ir Elzbieta, Onutės mama, Elzbietą Tamošiui peršančia tetule, gandus kaime skleidžiančia moterimi ir Sprikčioku - raštingu piemeniu, kuris Tamošiui skaito laišką. Pasak aktorės, bus daug epizodų, kai personažas pasikeis tiesiog žiūrovų akivaizdoje - atsiras viena kita nauja detalė, plastika, balsas. Persikūnyti reikia akimirksniu, tad bus tikrai įdomu, o visa tai stebėti turėtų patikti ir žiūrovams.
Aktorių mintys apie spektaklį
Paulius Čižinauskas teigia, kad norėta sukurti šiuolaikiškos formos spektaklį, kuris būtų apvalytas nuo su K. Binkio vardu galbūt siejamų asociacijų vaidinti "kaimiškai" ar mėgėjiškai. Aktorius tvirtina, kad išsirutuliojęs vaidinimas gali priminti liaudišką teatrą, tačiau tai būtų klaidingas įspūdis. Spektaklyje gyvai atliekama šiuolaikinė specialiai sukurta muzika, o po binkišku karikatūriškumu slypi tautos charakterio pragaištis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie cezario pjūvį
Aktorius mano, kad "Tamošius" yra labai lietuviškas personažas, todėl su juo susigyventi nėra itin sudėtinga. Spektaklyje skambės trijų muzikantų gyvai atliekama muzika, tačiau žiūrovai neišgirs jokių pabodusių hitų, kuriuos ir taip kasdien transliuoja radijo aparatai. Muzikinį foną papuoš Kaziuko Binkio smagiai surimuoti tekstai tarpukario Lietuvos kalba, kurios nespėjo suteršti jokie anglicizmai, dabar tapę kone privalomu neva madingo žmogaus atributu.
Kūrybinė grupė
Spektaklio režisierius - Cezaris Graužinis. Vaidina teatro "cezario grupė" aktoriai Brigita Arsobaitė, Paulius Čižinauskas ir Vilma Raubaitė. Muziką spektakliui sukūrė Ieva Baranauskaitė.
Festivalių įvertinimas
Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Cezaris Graužinis apdovanotas 2016 m. už talentingiausią lietuvių klasikos interpretaciją festivalyje - "cezario grupės" spektaklis "Tamošius Bekepuris" pagal Kazį Binkį.
Spektaklio premjeros ir datos
Pirmieji naujausią "Tamošiaus Bekepurio" versiją galėjo išvysti vilniečiai - spektaklio premjera įvyko balandžio 10 d. Menų spaustuvėje. Balandžio 13 d. spektaklis buvo parodytas panevėžiečiams teatre "Menas", kur vyko XII kamerinių spektaklių festivalis. Vėliau sostinėje įvyko dar du "Tamošiaus Bekepurio" spektakliai: gegužės 12-ąją - "Menų spaustuvėje", o birželio 12-ąją - Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Spektaklis taip pat buvo rodomas Klaipėdos dramos teatro mažojoje salėje spalio 27 d.
Taip pat skaitykite: Ar galima į baseiną po Cezario operacijos?