Žmogus - tai sudėtinga ir nuolat besikeičianti būtybė. Tai labiausiai išsivysčiusi protingos prigimties biologinė būtybė (homo sapiens). Žmogumi domisi įvairūs mokslai: biologija, medicina, filosofija, psichologija ir socialiniai mokslai. Atsakyti į klausimą, ar žmogus gimsta geras, nėra paprasta, nes sąvokos „gerumas“ ir „blogumas“ yra subjektyvios ir priklauso nuo kultūros, visuomenės normų ir asmeninių įsitikinimų. Norint suprasti žmogaus prigimtį, būtina panagrinėti asmenybės teorijas ir įvairius požiūrius į žmogaus raidą bei elgesį. Šiame straipsnyje aptarsime asmenybės teorijas ir išnagrinėsime Carl Rogers požiūrį, kuris teigia, kad žmogus iš prigimties yra geras.
Žmogaus samprata ir asmenybės apibrėžimas
Prieš pradedant nagrinėti asmenybės teorijas, svarbu apibrėžti pagrindines sąvokas. Individas - atskira būtybė, atskirta nuo kitų tos rūšies, klasės ar giminės objektų laiko ir erdvės atžvilgiu, iš kitų išsiskirianti kokybinėmis struktūros ir elgesio ypatybėmis. Asmuo - tai protingos prigimties individuali būtybė. Jis junta, galvoja, išgyvena, turi kūną, protą, valią ir jausmus. Savitas asmens požymis yra jo tapatybė. Viskas aplink mus keičiasi, bet mes liekame tie patys. Asmuo ir vaikystėje, ir senatvėje lieka tas pats. Žmonės labai skiriasi savo elgesiu ir laimėjimais.
Asmenybė yra dinaminė organizacija psichofizinių žmogaus organizmo sistemų, kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo žmogaus santykį su tikrove. Arba žmogus, pasiekęs pakankamai aukštą fizinio, psichinio ir socialinio išsivystymo lygį, kuris leidžia elgtis neatsižvelgiant į tiesioginius poveikius ir situacijas, vadovaujantis esminiais gyvenimo principais ir įsitikinimais. Asmenybės sąvoka tarsi pažymi žmogaus kokybę. Savimonės atsiradimas įvyksta apie 2 metų amžiaus. Kuo anksčiau ir stipriau pasireiškia šie žmogaus požymiai, tuo teisingiau jį galime vadinti asmenybe. Išskirtinei žmogaus vietai tarp kitų pažymėti vartojama ir individualybės sąvoka. Tai individo psichikos savitumas, kuris reiškiasi individo temperamentu, charakterio bruožais, interesų, poreikių ir sugebėjimų, pažinimo procesų ir intelekto savybių savitumu. Taip įvardijami labai stiprios dvasios žmonės.
Asmenybės teorijų įvairovė
Asmenybės psichologija siekia suprasti ir paaiškinti žmogaus minčių, jausmų ir elgesio suderinamumą bei pasikartojimą. Asmenybės psichologija, tyrinėdama individus, nori išsiaiškinti, kas jie yra, kaip jie tokiais tapo, kodėl jie taip elgiasi būtent taip, o ne kitaip, kodėl jie apskritai yra aktyvūs. Kas yra asmenybės varomoji jėga? Ar žmogaus elgesys yra nuoseklus? Kokia reikšmę reiktų skirti Aš koncepcijai? Asmenybės raidą ir elgesį lemia dviejų priešiškų jėgų susidūrimas: tai instinktai ir socialinė aplinka.
Psichologijoje egzistuoja įvairių asmenybės teorijų, kurios skirtingai aiškina žmogaus elgesį ir raidą. Kai kurios iš jų teigia, kad žmogaus elgesį lemia įgimti instinktai ir biologiniai veiksniai, kitos akcentuoja aplinkos ir socialinės patirties įtaką.
Taip pat skaitykite: Lietuvos įžymybės, švenčiančios gimtadienį liepą
Psichoanalitinė teorija (Sigmund Freud)
Sigmund Freud sukūrė psichoseksualinę asmenybės raidos teoriją, kuri remiasi, jog žmogaus lytinio potraukio kitimas, brendimas ir jo poveikis asmenybės raidai. Jis išskyrė šias stadijas pagal tai, kokio pobūdžio erotinė veikla vyrauja: oralinė, analinė, falinė, latentinė ir genitalinė.
- Oralinė (nuo gimimo iki 1 m.). Malonumų zona - burna. Čiulpimas ir kandžiojimas.
- Analinė (1-3 m.). Malonumų zona - išeinamoji anga.
- Falinė (3-5 m.). Malonumų zona - genitalijos.
- Latentinė (5 m.-12 m.). Vyksta kokybiniai pokyčiai libido energijoje. Vystosi intelektas, vaiko energija nukreipiama naujų sugebėjimų vystymui.
- Genitalinė (paauglystė). Malonumų zona - lyties organai.
Freud išskyrė tris asmenybės struktūras:
- Id (pasąmonė): primityvioji, biologinė asmenybės pusė, kurioje yra gyvybės ir mirties instinktai bei kitos biologinės paskatos. Id veikia pagal malonumo principą - nedelsiant gauti malonumą ir vengti nemalonumo/skausmo.
- Ego (sąmonė): asmenybės dalis, kuri veikia pagal realybės principą - poreikių tenkinimas turi būti atidėtas, kol išorinė situacija leis patenkinti poreikius. Ego yra tarsi asmenybės valdytojas, kuris stengiasi suderinti vidinius id reikalavimus su išorės sąlygomis.
- Superego (sąmonė ir pasąmonė): vidinių normų rinkinys, kuris susiformuoja žmoguje nuo mažų dienų per bausmes ir paskatinimus. Superego kontroliuoja savanaudiškus biologinius impulsus.
Freud teigė, kad tarp id ir ego vyksta pastovus konfliktas. Kai ego pradeda nesisekti derinti šių jėgų reikalavimus, žmogus patiria nerimą. Siekiant susitvarkyti su nerimu, ego naudoja gynybos mechanizmus, pvz., neigimą - neigiamą nerimą keliančią informaciją.
Analitinė psichologija (Carl Jung)
Carl Jung - žymus šveicarų psichiatras, kultūrologas, S. Freud mokinys. Jis kaip ir Froidas akcentavo pasąmonės reikšmę žmogaus elgesiui, tačiau nesutiko su seksualistinio instinkto, kai visą elgesį persmelkiančios jėgos, traktavimu. Šalia asmeninės pasąmonės termino jis įvedė kolektyvinės pasąmonės, apibūdinantį tam tikrus iš protėvių paveldėtus psichinius darinius. ir to žmogasu tikslai, t.y. elgesiui reikšminga tiek praeitis, tiek ir ateitis.
Jung išskyrė tris psichikos sistemas:
Taip pat skaitykite: Vaikų švenčių paslaugos
- Sąmonė: psichikos dalis, kuri yra žinoma individui. Tai mintys, jausmai, dabartyje esantys prisiminimai. Sąmonės centras yra ego.
- Asmeninė pasąmonė: talpykla, kuri kaupia psichinį turinį, kuris dėl įvairių priežasčių buvo nuslopintas. Joje slypi kompleksai - emocinį krūvį turinti minčių, jausmų ir prisiminimų sankaupa.
- Kolektyvinė pasąmonė: nepriklauso nuo asmeninio patyrimo. Ji sudaryta iš pirmapradžių vaizdinių - archetipų. Žmogus gimsta netuščias, bet su tam tikra parengtimi kažkaip elgtis, jausti, suvokti, galvoti. Jis yra paveldėjęs iš savo protėvių tam tikrus psichinius darinius, kurie formavosi evoliucijoje, kartojantis tipiškomis situacijomis.
Jungas ypatingą dėmesį skyrė personos, anima/animus, šešėlio ir savasties archetipams. Šešėlis - tai tamsioji mūsų asmenybės pusė, kurią patys ne visai suvokiame arba mielai slepiame nuo savęs ir kitų. Persona (kaukė) egzistuoja dėl prisitaikymo, adaptacijos. Anima - tai moteriški bruožai vyro asmenybėje, animus - vyriški bruožai moteryje. Savastis - visos psichikos centras.
Jungas išskyrė du asmenybės tipus: ekstravertus (psichinė energija nukreipta į išorę) ir introvertus (psichinė energija nukreipta į vidų).
Bruožų teorija (Gordon Allport)
Gordon Allport atrado 18 tūkst. sąvokų apibūdinančių asmenybę. Atrinko 4-5tūkst. 2) individualūs bruožai t.y. unikalios asmenybės savybės paremtos individualiu patyrimu. Individualius bruožus jis pavadino individualiomis dispozicijomis. 1) kardinalios dispozicijos. Tiek paplitusios, kad beveik visas individo elgesys yra nulemtas šių bruožų. Ji yra užvaldžiusi beveik visą žmogaus elgesį galima paaiškinti jos įtaka. Pvz. Don Žuanas, Don Kichotas ir t.t. 2) centrinės dispozicijos. Tai tokios žmogaus elgesio tendencijos, kurias lengvai pastebi aplinkiniai. Jų gali būti 5-10. 3) antrinės dispozicijos. Mažiau ryškūs ir mažiau įtakojantys asmenybę lemiantys skonį, ppolitinius įsitikinimus, reakcija į tam tikras situacijas.
Allport nuomone, visas asmenybės dalis į visumą organizuojanti jėga yra propriumas. Propriumas tai pozityvi, kūrybinga ir besivystanti žmogaus prigimties savybė. Tai asmenybės charakteristikos ir elgesio savybės, kurios suvokiamos kaip pačios reikšmingiausios ir centrinės. Tai yra savastis. Jis skyrė septynis jos aspektus: savo kūno suvokimas, asmeninis identitetas, savigarba, savasties plėtra, savęs vaizdas, racionalus savės valdymas, veržimasis į savastį.
Bihevioristinė teorija (B.F. Skinner)
B.F. Skinneris teigia, kad žmogus gimsta be jokios patirties kaip švari lenta ir jį pripildo auklėjimas, mokymas ir mokymasis. Pagrindiniai principai. Skineris neigė, kad žmogus yra autonomiškas ir jo elgesys priklauso nuo vidinių veiksnių (pasąmoninių impulsų, archetipų, todėl ir tuščiai filosofuoti nėrareikalo. , bruožų).jo manyma, elgesys priklauso tik nuo aplinkos sąlygų. Žmogaus vidus - tai juoda dėžė ir jos turinį ( mtyvus, instinktus, konfliktus, emocijas).
Taip pat skaitykite: Likimo perspektyvos pagal kinų zodiaką: Kiaulė
Carl Rogers ir humanistinė psichologija
Carl Rogers buvo vienas iš humanistinės psichologijos pradininkų. Humanistinė psichologija akcentuoja žmogaus unikalumą, laisvę rinktis ir siekį tobulėti. Rogers teigė, kad kiekvienas žmogus turi įgimtą polinkį būti geru ir realizuoti savo potencialą.
Pagrindinės C. Rogers teorijos idėjos:
- Žmogus yra iš esmės geras. Rogers tikėjo, kad žmogaus prigimtis yra gera, o ne bloga. Jis manė, kad žmogus gimsta su įgimtu polinkiu augti, tobulėti ir būti socialiai atsakingu.
- Savęs aktualizacija. Rogers teigė, kad pagrindinis žmogaus motyvas yra savęs aktualizacija - siekis realizuoti savo potencialą ir tapti tuo, kuo jis gali būti.
- Besąlygiškas priėmimas. Rogers akcentavo besąlygiško priėmimo svarbą. Tai reiškia, kad žmogus turi būti priimtas ir mylimas toks, koks jis yra, nepriklausomai nuo jo elgesio ar pasiekimų.
- Empatija. Rogers pabrėžė empatijos svarbą. Tai reiškia, kad reikia stengtis suprasti kito žmogaus jausmus ir išgyvenimus.
- Autentiškumas. Rogers akcentavo autentiškumo svarbą. Tai reiškia, kad reikia būti savimi ir išreikšti savo tikrus jausmus ir mintis.
Ar Rogers teorija paneigia blogio egzistavimą?
Nors Rogers teigė, kad žmogus iš prigimties yra geras, tai nereiškia, kad jis paneigė blogio egzistavimą. Rogers manė, kad blogis atsiranda tada, kai žmogus yra atitolęs nuo savo tikrosios prigimties ir kai jam trukdoma realizuoti savo potencialą. Tai gali atsitikti dėl nepalankių aplinkos sąlygų, neigiamų patirčių ar kitų žmonių įtakos.
Rogers teorijos kritika
Rogers teorija susilaukė ir kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad Rogers požiūris yra pernelyg optimistinis ir idealistinis. Jie mano, kad Rogers nepakankamai atsižvelgia į biologinius veiksnius ir socialinės aplinkos įtaką žmogaus elgesiui. Taip pat kritikuojamas Rogers teorijos subjektyvumas ir sunkumas ją empiriškai patikrinti.
Ar žmogus gimsta geras: įvairūs požiūriai
Atsakymas į klausimą, ar žmogus gimsta geras, priklauso nuo pasirinktos perspektyvos.
- Pesimistinis požiūris: kai kurios teorijos teigia, kad žmogus iš prigimties yra savanaudis ir agresyvus. Šis požiūris remiasi prielaida, kad žmogaus elgesį lemia įgimti instinktai ir biologiniai veiksniai.
- Optimistinis požiūris: humanistinė psichologija teigia, kad žmogus iš prigimties yra geras ir siekia tobulėti. Šis požiūris akcentuoja žmogaus laisvę rinktis ir jo potencialą būti socialiai atsakingu.
- Neutralus požiūris: kai kurios teorijos teigia, kad žmogus gimsta neutralus, o jo elgesį lemia aplinka ir socialinė patirtis. Šis požiūris akcentuoja auklėjimo, mokymosi ir socializacijos svarbą.