Šis straipsnis skirtas parodyti Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą Europos istorijos ir kultūros kontekste, remiantis žymių Lietuvos istorikų ir kalbininkų - Edvardo Gudavičiaus, Zigmanto Zinkevičiaus ir Alfredo Bumblausko - darbais ir įžvalgomis.
Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE) kaip šaltinis
Straipsnyje remiamasi „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ (VLE) duomenimis. VLE - tai 25 tomų leidinys, kuriame abėcėlės tvarka išdėstyti straipsniai A-Ž raidėmis ir Papildymų tomas (numatoma išleidimo data 2015 m.). Enciklopedijoje yra 121 804 straipsniai (apie 17 proc. - su iliustracijomis), apie 25 120 iliustracijų, 656 žemėlapiai. 88 proc. leidinio apimties sudaro tekstas, 12 proc. - iliustracijos.
Sudarant VLE vardyną atsižvelgta į tai, kad sovietinės okupacijos metais lietuviškose enciklopedijose ir visoje informacinėje literatūroje dėl ideologizacijos ir cenzūros buvo labiausiai iškraipyta ar iš viso nutylėta humanitarinio profilio mokslo šakų ir visuomenės gyvenimo informacija. Tai filosofija, teologija, religijų istorija, menas (ypač bažnytinis), istorija, etnologija, etnografija, teisė, politologija, edukologija, sociologija, ekonomika, vadyba, informatika, kompiuterija. 29 650 biografinių straipsnių (29 364 419 spaudos ženklų arba 734 autoriniai lankai, arba 25 proc. beveik 21 proc. Lituanistinių straipsnių yra 15 416 (15 678 737 sp. ž. arba 392 lankai). Biografinių straipsnių yra 8804 (9 059 856 sp. ž. Lituanistiką iliustruoja 5542 nuotraukos ir 63 žemėlapiai. Iš viso lituanistika sudaro apie 25 proc.
VLE pateikiama susisteminta medžiaga (naudojama nuorodų sistema, vadinamieji straipsnių lizdai, kompleksiniai straipsniai) ir apibendrinta. Straipsnio objektas yra to straipsnio antraštė. Dėstoma pagal visiems straipsniams bendrus stiliaus, straipsnių struktūros, faktų išdėstymo ir pateikimo metodikos reikalavimus. Vengiama tiesioginio vertinimo, diskutuotinų teiginių. Kai esama objekto skirtingų traktuočių, nurodomas jų skirtumas. Papildomai informacijai rasti taikoma nuorodų į kitus straipsnius sistema. Užsienio personalijų biografiniuose straipsniuose geografiniai objektai tikslinami (lokalizuojami) pagal dabartinį administracinį teritorinį skirstymą, Lietuvos - pagal aprašomojo meto. Vartojama santrumpos ir simboliai, jei tai neapsunkina teksto suvokimo. Lietuviškos antraštės ir svetimkalbių antraščių lietuviški atitikmenys (pateikiami skliaustuose po antraštės) kirčiuojami. Lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų tikriniai vardai rašomi autentiškai (tekste pridedant lietuviškas galūnes), išimtis - karalių, imperatorių, kitų valdovų, popiežių, šventųjų vardai ir kai kurie kiti asmenvardžiai (jie rašomi sulietuvinti), t.p. VLE vartojamų autentiškų tikrinių vardų ir jų lietuviškų atitikmenų sąrašai išspausdinti „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ tomų prieduose. Enciklopedijos straipsnius rašė Lietuvos mokslininkai ir įvairių sričių specialistai, MELC moksliniai redaktoriai. Straipsnius spaudai rengė MELC šakinės redakcijos ir literatūrinės bei mokslinės patikros redaktoriai.
Mokslinė redakcinė taryba (MRT) yra „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ rengimą kuruojanti visuomeninė institucija, sprendžianti visus VLE rengimo mokslinius ir metodinius klausimus. MRT sudaro įvairių mokslo sričių mokslininkai, švietimo, kultūros ir visuomenės atstovai, turintys aukštąjį išsilavinimą. Pirmoji „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ Mokslinė redakcinė taryba (38 nariai) Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo patvirtinta 1998 06 17. 2004 metais Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (nuo 2010 m. - Centras) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos mokslų akademija. MRT nustatė pagrindines VLE rengimo gaires, aprobavo Generalinio vardyno sudarymo principus, apsvarstė ir pritarė VLE redagavimo metodikai. Savo posėdžiuose MRT aptardavo kiekvieną išėjusį VLE tomą, išklausydavo informaciją apie VLE eilinio tomo rengimo eigą, teikė siūlymus ir pastabas dėl rengiamų straipsnių ir jų autorių bei recenzentų.
Taip pat skaitykite: Bumblausko šeimos gyvenimo kelias
Edvardo Gudavičiaus indėlis į Lietuvos istoriją
Profesorius Edvardas Gudavičius (1929-2020) - vienas žymiausių Lietuvos istorikų, tyrinėjęs Lietuvos valstybės susidarymą, feodalizmą, Lietuvos Metriką ir kitus Lietuvos istorijos klausimus. Jo darbai pasižymi kruopščia šaltinių analize ir originaliomis įžvalgomis. E. Gudavičius yra ne kartą pareiškęs, kad geriausią Lietuvos istoriją yra parašęs Zenonas Ivinskis. Tačiau E. Gudavičius savąja Lietuvos istorija (I t.) pralenkė Z. Ivinskį, juk taip ir turi būti. Nejauku, kad nuo Z. Ivinskio “Lietuvos istorijos“ (1978 m.) turėjo praeiti ketvirtis amžiaus, kol sulaukėme E. Gudavičiaus veikalo. Judėdami tokiais tempais ne kažin kur nueisime. Nesunku paaiškinti, kodėl taip nutiko. Sovietmečiu geriausi Lietuvos istorikai pasuko į seniausių laikų tyrinėjimus, kur buvo mažiausia ideologinių botagų ir cenzūros. Kad ir paties E. Gudavičiaus pavyzdys. Per tą laiką jam pavyko sukaupti daug medžiagos, patyrimo, ne tik pakelti naujus šaltinių klodus, bet ir išnagrinėti istoriografiją. Juk vienam ar kitam praeities istorikui užtekdavo padaryti klaidą, ir ją nekritiškai kelis šimtus metų kartodavo kiti istorikai. E. Gudavičius atskleidė ne vieną tokią klaidą.
Gedimino žūties aplinkybės
Kad ir teiginys, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas žuvo 1337 m. mūšyje prie Veliuonos. E. Gudavičius kruopščiai patikrino pirminius šaltinius ir atskleidė, kad ten žuvo ne Gediminas, o Trakų kunigaikštis, valdovo submonarchas. Spėjama, kad tai buvo vyresnysis Gedimino sūnus Vytautas. Šį spėjimą išdėstė prof. Alvydas Nikžentaitis.
Mindaugo karūnavimas ir krikštas
E. Gudavičius tyrinėjo Mindaugo karūnavimo aplinkybes. Karūnavimo apeigas ištyręs Edvardas Gudavičius mini, kad „karūnuojamasis pradėdavo atlikti [karūnavimo] apeigas pasižadėdamas ginti Romos Bažnyčią“ [bet ne savo šalį]. Valstybės teisiniai pagrindai ir savarankiškumas karūnacijos metu tampa antraeiliu dalyku su toli siekiančiomis pasekmėmis. 1255 m. Mindaugas gavo popiežiaus Aleksandro IV leidimą karūnuoti savo sūnų.
Zigmanto Zinkevičiaus indėlis į lietuvių kalbotyrą
Akademikas Zigmas Zinkevičius (1925-2018) - žymus lietuvių kalbininkas, tyrinėjęs lietuvių kalbos istoriją, dialektologiją, baltų kalbas. Z. Zinkevičius yra daugelio monografijų ir straipsnių autorius, jo darbai reikšmingai prisidėjo prie lietuvių kalbos pažinimo ir jos vietos tarp kitų indoeuropiečių kalbų nustatymo. Z. Zinkevičius domėjosi ir asmenvardžių klausimais. Jam atlikus kunigaikščių Netimero, Zabedeno, upės Alstra ir kitų šaltiniuose minimų tikrinių vardų analizę, paaiškėjo, kad jie nėra lietuviški. Juose esamų dvikamienių asmenvardžių dėmenų lietuvių vardyne neradau. Jie aiškiai jotvingiški.
Lietuviškas (baltiškas) paveldas Balstogės vaivadijos pavardėse
Z. Zinkevičius intensyviai dirbo šiuo klausimu. Kokio dydžio bus mano naujoji knyga - nežinau. Kaip ją pavadinsiu, irgi dar nesugalvojau, bet greičiausiai tai bus Lietuviškas (baltiškas) paveldas Balstogės vaivadijos pavardėse. Su šiais klausimais susijusi dar viena mano knygutė - Šventasis Brunonas ir Lietuva. Viską, kas yra susiję su šv. Brunono misija ir Lietuvos vardo paminėjimu Kvedlinburgo analuose, aš aiškinu kiek kitaip negu profesoriai Edvardas Gudavičius ir Alfredas Bumblauskas. Man atlikus kunigaikščių Netimero, Zabedeno, upės Alstra ir kitų šaltiniuose minimų tikrinių vardų analizę, paaiškėjo, kad jie nėra lietuviški. Juose esamų dvikamienių asmenvardžių dėmenų lietuvių vardyne neradau. Jie aiškiai jotvingiški.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Knygos apie asmenvardžius
Knygos Lietuvių asmenvardžiai ir Lietuviškas paveldas Suvalkų ir Augustavo krašto Lenkijoje pavardėse man jau yra praeitis. Dėl to tik trumpai apie jas papasakosiu. Didžiąją knygą Lietuvių asmenvardžiai baigiau rašyti ligoninėje. O jai duomenis rinkau vos ne visą savo gyvenimą. Ir jei aš nebaigsiu, tai tikrai niekas kitas ir nebaigs, nes mano popieriuose niekas nesusigaudys. Todėl stengiausi kuo greičiau tą knygą pabaigti. O visus tuos klausimus, kuriais dar trūksta duomenų, reikia papildomų studijų, aš tiesiog praleidinėjau. Vienas iš tokių praleistų klausimų buvo toks: kas atsitiko su tais lietuviškos ir apskritai baltiškos kilmės asmenvardžiais, kurie yra už Lietuvos ribų, tose teritorijose, kur kažkada buvo kalbama baltų kalbomis. Ten išliko daug baltiškų vietovardžių, kurie yra intensyviai tyrinėjami. Man šovė į galvą mintis: juk žmonės tose teritorijose neišnyko. Jie savo asmenvardžius turėjo palikti ir kažkoks tų asmenvardžių pėdsakas turėjo išlikti. Bet tam išryškinti reikia daug papildomo darbo.
Alfredo Bumblausko indėlis į Lietuvos istoriją
Profesorius Alfredas Bumblauskas (g. 1956) - Lietuvos istorikas, tyrinėjantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, Lietuvos ir Lenkijos santykius, Lietuvos kultūrą. A. Bumblauskas yra parašęs daug knygų ir straipsnių, jis taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, populiarindamas Lietuvos istoriją. A. Bumblausko Senosios Lietuvos istorija, nepaisant įsivėlusių riktų, korektūros klaidų ir kitų trūkumų įdomiai parašyta ir puikiai apipavidalinta. Tai naujas žodis Lietuvos istoriografijoje.
Naujas požiūris į istoriją
Neslėpsiu, su baime atsiverčiau A. Bumblausko veikalą. Matau: vienam ar kitam laikotarpiui, vienai ar kitai problemai skirta vos po du puslapius - tai kokia čia Istorija? Tačiau pasiklausęs, kaip apie tą knygą kalba aukštesniųjų gimnazijos klasių gimnazistai, supratau, kad ne visas knygas reikia vertinti vien akademiniais kriterijais. Anot gimnazistų, tai pirma Istorija, kurią norisi skaityti. Vadinasi, patraukli, vaizdinga, tokia, kad paėmęs į rankas neskubi dėti į šalį?Taip, knyga kupina vaizdų, teksto ne itin daug, užtat daug ką pasako iliustracijos. Svarbu temų atranka, požiūris, metodas. Mano galva, tai didelis ir reikšmingas įnašas į mūsų istoriografiją. Gaila, žinoma, kad liko daugokai klaidelių ir riktų. Juos su buhalterio kruopštumu recenzijose išvardijo Tomas Baranauskas ir kiti vertintojai. Rado ką pakritikuoti akad. Zigmas Zinkevičius ir kiti… Vertintojai, kritikai ir privalo pastebėti bei kelti aikštėn trūkumus.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
tags: #bumblauskas #gimimo #metai