Bronchitas - tai kvėpavimo takų liga, kurios metu uždegami bronchų vamzdeliai ir padidėja gleivių gamyba. Nors bronchitas dažniausiai pasireiškia suaugusiems, vaikai taip pat gali susirgti šia liga, ypač peršalimo sezono metu arba kai aplinkoje plinta kvėpavimo takų infekcijos. Vaikai yra labiau pažeidžiami dėl dar nesubrendusios imuninės sistemos ir didesnės rizikos užsikrėsti virusais vaikų kolektyvuose, pavyzdžiui, darželiuose ar mokyklose.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kokie yra bronchito tipai vaikams, kokie simptomai turėtų kelti nerimą, kaip atskirti bronchitą nuo kitų ligų ir kada būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat pateiksime praktinius patarimus, kaip gydyti vaiką namuose, kokių priemonių imtis, kad būtų išvengta bronchito, ir kaip stiprinti vaiko imuninę sistemą.
Bronchito tipai vaikams ir jų skirtumai
Bronchitas gali būti dviejų pagrindinių tipų: ūminis ir lėtinis. Kiekvienas iš šių tipų turi skirtingas priežastis, simptomus bei gydymo metodus. Nors ūminis bronchitas vaikams pasireiškia dažniau ir dažniausiai yra susijęs su kvėpavimo takų infekcijomis, lėtinis bronchitas yra retesnis ir paprastai susijęs su ilgalaikėmis kvėpavimo takų problemomis ar aplinkos veiksniais. Supratimas, kuo šie bronchito tipai skiriasi, padeda tėvams tinkamai reaguoti į vaiko sveikatos būklę ir prireikus laiku kreiptis į gydytoją.
Ūminis bronchitas vaikams
Ūminis bronchitas vaikams dažniausiai pasireiškia po peršalimo ar gripo. Ši liga atsiranda, kai virusai arba bakterijos sukelia bronchų uždegimą ir padidėjusią gleivių gamybą. Vaikai dažniau serga ūminiu bronchitu, nes jų imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi, o darželiuose ir mokyklose virusai plinta ypač greitai.
Kaip vaikai gali užsikrėsti ūminiu bronchitu?
- Per oro lašelius: Kosint, čiaudint ar net kalbant sergančiam asmeniui į orą patenka virusai, kurie gali būti įkvėpti kitų vaikų.
- Per užterštus paviršius: Vaikai dažnai liečia įvairius paviršius, žaislus ar kitas priemones ir po to kiša rankas į burną ar liečia veidą.
- Artimas kontaktas: Darželiuose ir mokyklose vaikai daug bendrauja tarpusavyje, todėl infekcija gali lengvai plisti per bučinius, apsikabinimus ar bendrus daiktus.
Kokie virusai dažniausiai sukelia bronchitą vaikams?
- Rinovirusai: Sukelia peršalimą, kuris gali komplikuotis bronchitu.
- Gripo virusai: Po gripo gali atsirasti ūminis bronchitas.
- Respiracinis sincitinis virusas (RSV): Ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams.
- Adenovirusai: Gali sukelti kvėpavimo takų infekcijas, įskaitant bronchitą.
Ūminis bronchitas, sukeltas respiracinio sincitinio viruso (RSV), tiesiogiai paveikia kvėpavimo sistemą, ypač bronchus - didelius vamzdelius, per kuriuos oras patenka į plaučius. Šie vamzdžiai yra iškloti gleivine, kuri gamina gleives, padedančias išvalyti kvėpavimo takus. RSV infekcija sukelia uždegimą ir patinimą bronchuose, dėl ko sumažėja oro srautas ir gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų.
Taip pat skaitykite: Bronchito priežastys vaikams
Ar ūminis bronchitas vaikams yra užkrečiamas?
Taip, ūminis bronchitas dažniausiai yra užkrečiamas, jei jį sukelia virusai. Vaikas gali užkrėsti kitus tiek per tiesioginį kontaktą, tiek per orą, ypač jei kosėja ar čiaudi. Todėl svarbu sergantį vaiką laikyti namuose ir užtikrinti, kad jis neskleistų infekcijos kitiems vaikams.
Lėtinis bronchitas vaikams
Lėtinis bronchitas vaikams pasitaiko rečiau nei suaugusiems, tačiau jis gali atsirasti esant tam tikroms aplinkybėms. Lėtinis bronchitas diagnozuojamas, kai kosulys su gleivėmis tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius per metus dvejus metus iš eilės. Ši būklė dažniausiai susijusi su ilgalaikiu kvėpavimo takų dirginimu, alergijomis ar lėtinėmis ligomis.
Kodėl vaikams rečiau pasireiškia lėtinis bronchitas?
Vaikų kvėpavimo takai yra elastingesni, o jų organizmas paprastai greitai atsistato po ūminių infekcijų. Tačiau vaikai, kurie gyvena užterštoje aplinkoje, turi alergijų arba serga astma, gali būti labiau linkę susirgti lėtiniu bronchitu. Taip pat ilgalaikis pasyvus rūkymas (kai tėvai ar šeimos nariai rūko namuose) gali padidinti lėtinio bronchito riziką vaikams.
Kaip atpažinti lėtinio bronchito simptomus vaikui?
- Ilgalaikis kosulys: Kosulys su gleivėmis, kuris trunka ilgiau nei tris savaites.
- Švokštimas ir kvėpavimo sunkumai: Ypač ryte ar po fizinio krūvio.
- Nuolatinis nuovargis: Dėl nepakankamo deguonies tiekimo organizmui.
- Dažnos kvėpavimo takų infekcijos: Vaikas gali dažnai sirgti peršalimu ar bronchitu.
Kada lėtinis kosulys gali rodyti rimtesnę problemą?
Jei kosulys tęsiasi ilgiau nei tris savaites ir nėra susijęs su akivaizdžia peršalimo ar infekcijos priežastimi, verta kreiptis į gydytoją. Ypač svarbu stebėti, ar kosulys nesutrikdo vaiko miego, ar nėra dusulio, švokštimo arba ar skrepliuose nėra kraujo. Tokie simptomai gali rodyti ne tik lėtinį bronchitą, bet ir kitas rimtesnes kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma ar cistinė fibrozė.
Bronchito simptomai vaikams
Bronchito simptomai vaikams gali būti įvairūs ir ne visada lengvai atskiriami nuo kitų kvėpavimo takų ligų, tokių kaip peršalimas, gripas ar plaučių uždegimas. Svarbu stebėti vaiko būklę ir laiku atpažinti bronchito požymius, nes tinkamas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų ir paspartinti sveikimo procesą. Nors kosulys yra vienas iš pagrindinių bronchito simptomų, yra ir kitų ženklų, kurie gali padėti tėvams suprasti, kad vaikas serga bronchitu.
Taip pat skaitykite: Bronchito simptomai vaikams
Pagrindiniai simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį
Bronchitas dažniausiai prasideda kaip įprasta viršutinių kvėpavimo takų infekcija, tačiau kai uždegimas pereina į bronchus, simptomai gali pasikeisti ir sustiprėti. Štai pagrindiniai bronchito simptomai vaikams:
- Kosulys: Dažniausiai pasireiškia sausas kosulys, kuris po kelių dienų tampa drėgnas. Vaikas gali kosėti tiek dieną, tiek naktį, o kosulys dažnai užsitęsia ilgiau nei peršalimo atveju (gali trukti iki 2-3 savaičių).
- Gleivių išskyros: Skrepliai gali būti skaidrūs, balti, gelsvi ar net žalsvi. Jei skrepliuose pastebimas kraujas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Švokštimas: Girdimas švokštimas kvėpuojant, ypač iškvepiant, gali rodyti, kad bronchai yra susiaurėję dėl uždegimo.
- Kvėpavimo sunkumai: Dėl bronchų uždegimo ir gleivių kaupimosi vaikas gali jausti sunkumą kvėpuojant arba dusulį, ypač fizinio krūvio metu.
- Krūtinės skausmas arba diskomfortas: Intensyvus kosulys gali sukelti raumenų skausmus krūtinės srityje arba jausmą, tarsi krūtinė būtų „susiaurėjusi“.
- Bendros būklės pablogėjimas: Vaikas gali jaustis pavargęs, apatiškas, neturėti apetito, skųstis galvos ar raumenų skausmais.
- Karščiavimas: Nors bronchitas dažniausiai nesukelia aukštos temperatūros, kai kuriais atvejais, ypač jei bronchitą lydi bakterinė infekcija, vaiko kūno temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C.
Kada bronchito simptomai gali būti pavojingi?
Daugeliu atvejų bronchitas nėra pavojinga liga ir gali būti gydomas namų sąlygomis. Tačiau kai kuriais atvejais vaiko būklė gali pablogėti, todėl svarbu žinoti, kada reikalinga skubi medicininė pagalba:
- Aukšta temperatūra (virš 38,5 °C), trunkanti ilgiau nei kelias dienas, gali rodyti rimtesnę infekciją ar komplikacijas.
- Sunkus kvėpavimas: Jei vaikas pradeda sunkiai kvėpuoti net ramybės būsenoje, pastebite greitą arba nereguliarų kvėpavimą, girdite švokštimą ar matote, kaip susitraukia šonkauliai kvėpuojant, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
- Pamėlynavusios lūpos arba oda: Tai gali būti ženklas, kad vaiko organizmui trūksta deguonies, o tai yra rimtas simptomas, reikalaujantis skubios medicininės pagalbos.
- Krūtinės skausmas arba spaudimo jausmas: Jei vaikas skundžiasi krūtinės skausmu, ypač kartu su dusuliu ar širdies plakimo sutrikimais, tai gali būti rimtas kvėpavimo arba širdies problemų požymis.
- Kosulys su kraujo priemaišomis skrepliuose: Nors tai reta, tačiau jei pastebėjote kraujo pėdsakų skrepliuose, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
- Apetito praradimas ir stiprus nuovargis: Jei vaikas atsisako valgyti, negeria pakankamai skysčių ir atrodo labai pavargęs, tai gali būti ženklas, kad organizmas kovoja su rimta infekcija.
Kaip atskirti bronchitą nuo kitų kvėpavimo takų ligų vaikams?
Bronchito simptomai dažnai būna panašūs į kitų kvėpavimo takų ligų požymius, todėl tėvams gali būti sunku atpažinti, ar vaikas serga būtent bronchitu, ar kita liga, pavyzdžiui, peršalimu, gripu, plaučių uždegimu ar net astma. Neteisinga diagnozė gali lemti netinkamą gydymą, todėl svarbu žinoti, kaip skirtingos ligos pasireiškia ir kada reikalinga gydytojo konsultacija.
Bronchitas vs. Peršalimas
Peršalimas ir bronchitas dažnai prasideda labai panašiai - vaikas gali skųstis sloga, gerklės skausmu, čiauduliu ir lengvu kosuliu. Tačiau bronchitas dažniausiai išsivysto kaip komplikacija po peršalimo, kai infekcija plinta į bronchus.
Kaip skiriasi kosulio pobūdis ir trukmė?
- Peršalimas: Kosulys dažniausiai yra lengvas, sausas ir trumpalaikis. Jis paprastai praeina per 7-10 dienų kartu su kitais peršalimo simptomais.
- Bronchitas: Kosulys tampa intensyvesnis, dažnai pereina į drėgną kosulį su gleivėmis. Jis gali trukti iki trijų savaičių ar net ilgiau.
Kada paprastas peršalimas gali virsti bronchitu?
- Jei po kelių dienų peršalimo simptomų vaiko kosulys tampa stipresnis, skrepliai įgauna geltoną ar žalią spalvą.
- Jei temperatūra pakyla aukščiau 38,5 °C ir vaikas jaučia bendrą silpnumą.
- Jei atsiranda švokštimas ar kvėpavimo sunkumai.
Bronchitas vs. Plaučių uždegimas (pneumonija)
Plaučių uždegimas, kaip ir bronchitas, gali prasidėti nuo kvėpavimo takų infekcijos, tačiau tai yra rimtesnė būklė, kuri dažnai reikalauja gydymo antibiotikais ar net hospitalizacijos.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti bronchitą vaikams?
Kaip atpažinti, ar vaiko simptomai rodo rimtesnę ligą nei bronchitas?
- Karščiavimas: Bronchito metu temperatūra dažnai būna vidutinė arba normali, o plaučių uždegimo metu ji gali pakilti iki 39-40 °C.
- Kvėpavimo sunkumai: Pneumonijos metu vaikas gali jausti dusulį, greitą kvėpavimą, o oda aplink burną gali tapti melsva dėl deguonies trūkumo.
- Krūtinės skausmas: Pneumonija gali sukelti stiprų krūtinės skausmą, ypač giliai įkvepiant.
Kokie tyrimai gali padėti atskirti bronchitą nuo plaučių uždegimo?
- Rentgenograma: Padeda vizualiai įvertinti plaučių būklę ir nustatyti, ar uždegimas paveikė plaučių audinį.
- Kraujo tyrimai: Padeda nustatyti, ar organizme yra bakterinė infekcija, kuriai gali prireikti antibiotikų.
Bronchitas vs. Astma
Astma yra lėtinė kvėpavimo takų liga, kurios metu bronchai siaurėja, sukelia švokštimą, dusulį ir kosulį. Nors astmos ir bronchito simptomai gali būti panašūs, šių ligų gydymo metodai skiriasi.
Ar nuolatinis kosulys gali būti astmos požymis?
Jei vaikas dažnai kosėja naktį arba po fizinio krūvio, tai gali būti astmos požymis. Kosulys astmos metu dažnai būna sausas, o bronchitas dažniau pasireiškia drėgnu kosuliu su gleivėmis.
Kaip bronchitas gali pabloginti astmos simptomus?
Bronchitas, ypač jei jį sukelia virusinė infekcija, gali sukelti astmos paūmėjimą. Tokiu atveju vaikas gali dažniau naudoti inhaliatorius ar kitus astmos gydymo vaistus.
Jei vaikas serga astma, svarbu atidžiai stebėti bronchito simptomus ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors bronchitas dažnai praeina savaime ir gali būti gydomas namuose, tam tikrais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta galimų komplikacijų ir užtikrintas tinkamas gydymas. Ypač svarbu atidžiai stebėti vaikų sveikatos būklę, nes jų imuninė sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi, o kai kurie simptomai gali rodyti rimtesnes kvėpavimo takų problemas.
Kokie simptomai rodo, kad vaikas turi būti apžiūrėtas gydytojo?
- Aukšta temperatūra: Jei vaiko kūno temperatūra viršija 38,5 °C ir tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba jei temperatūra labai greitai kyla ir sunkiai mažėja, tai gali rodyti bakterinę infekciją ar plaučių uždegimą.
- Sunkus kvėpavimas: Pastebėjus, kad vaikas greitai ir paviršutiniškai kvėpuoja, jaučia dusulį, matomas švokštimas arba oda aplink lūpas ir nagus tampa melsva, būtina skubiai kreiptis į gydytoją.
- Ilgai trunkantis kosulys: Jei kosulys trunka ilgiau nei tris savaites arba jei jis stiprėja vietoje to, kad silpnėtų, tai gali rodyti, kad bronchitas nepraeina arba perėjo į lėtinę formą.
- Krūtinės skausmas: Jei vaikas skundžiasi krūtinės skausmu, ypač jei jis sustiprėja giliai įkvepiant ar kosint, tai gali rodyti plaučių uždegimą arba kitą rimtą būklę.
- Gleivės su krauju: Jei vaikas kosėja su kraujo priemaišomis skrepliuose, tai gali būti pavojingas ženklas, reikalaujantis skubios gydytojo apžiūros.
- Bendros būklės pablogėjimas: Jei vaikas atrodo labai pavargęs, neturi apetito, skundžiasi galvos ar raumenų skausmais, tai gali rodyti, kad organizmas kovoja su rimta infekcija.
Kokių tyrimų gali prireikti?
Gydytojas gali paskirti kelis tyrimus, kad tiksliai nustatytų bronchito diagnozę ir atskirtų jį nuo kitų ligų, pavyzdžiui, plaučių uždegimo ar astmos. Štai pagrindiniai tyrimai, kurie gali būti atliekami:
- Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimas padeda nustatyti, ar organizme yra uždegimas, ar infekcija yra virusinė ar bakterinė. Padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių skaičius gali rodyti bakterinę infekciją, kuriai gali prireikti antibiotikų. CRB (C-reaktyvusis baltymas) kiekis kraujo tyrime įvertinamas siekiant išsiaiškinti, kokios kilmės yra bronchitas: virusinės ar bakterinės. CRB koncentracija ūminio bakterijų sukelto uždegimo metu gali padidėti šimtus kartų. Dėl virusinės infekcijos CRB nedidėja, arba tas padidėjimas būna nedidelis. Tiksliausius tyrimo rezultatus turėsime, jeigu kraujo tyrimą atliksime praėjus ne mažiau kaip 10 val., o geriausiai parai nuo susirgimo, sukarščiavimo. Nes būtent tiek laiko reikia, kad CRB kiekis kraujyje pakistų. Šis tyrimas nepatvirtins bronchito diagnozės, tačiau leis parinkti tinkamą gydymą, o vėliau, esant reikalui, ir vertinti jo veiksmingumą. Kadangi vaikai dažniausiai serga virusiniu bronchitu, tai jiems antibiotikų ir neturėtų būti skiriama.
- Skreplių tyrimas: Šis tyrimas atliekamas siekiant nustatyti, ar skrepliuose yra bakterijų ar kitų mikroorganizmų, kurie gali sukelti infekciją.
- Rentgenograma: Krūtinės ląstos rentgenograma gali būti atliekama siekiant atmesti plaučių uždegimą ar kitas plaučių ligas. Bronchito rentgenas neparodo, tačiau aiškiai parodo plaučių uždegimą. Tiesa, rentgenogramą taip pat reikėtų atlikti praėjus ne mažiau kaip parai nuo ligos pradžios. Tuomet tyrimas bus informatyvesnis.
- Pulso oksimetrija: Tai neinvazinis tyrimas, kuris matuoja deguonies prisotinimą kraujyje. Sumažėjęs deguonies kiekis gali rodyti kvėpavimo sunkumus ir reikalingą papildomą deguonies terapiją.
Kodėl svarbu laiku kreiptis į specialistus?
Laiku kreipiantis į gydytoją, galima greičiau diagnozuoti ligą ir pradėti tinkamą gydymą, kuris padės išvengti komplikacijų ir paspartins sveikimo procesą. Ypač svarbu kreiptis į specialistus, jei vaikas turi lėtinių sveikatos problemų, tokių kaip astma ar širdies ligos, nes bronchitas gali pabloginti jų būklę.
Bronchito gydymas vaikams
Gydymas antibiotikais reikalingas, jeigu bronchitas yra bakterinės kilmės, nes virusų antibiotikai neveikia. Tiesa ir antivirusinių vaistų, anot medikės, vartoti nereikia. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas.
Namų priežiūros priemonės
Nors ūminis bronchitas dažniausiai praeina savaime, labai svarbu padėti organizmui greičiau pasveikti. Pirmosiomis dienomis pajutus pirmuosius ūminio bronchito simptomus svarbu nepraleisti ligos pradžios ir laiku imtis priemonių. Ligoniams taikomas namų režimas, poilsis, duodama gerti šiltų skysčių. Sergančiam bronchitu vaikui reikėtų duoti kuo daugiau gerti, nes skysčių netenkama ir kosint, ir kvėpuojant, ir karščiuojant. Tinka įvairios žolelių arbatėlės, medus. Medaus nereikėtų dėti į karštą gėrimą, nes tada daug jo gerų savybių prarandama. Medaus reikėtų duoti pačiulpti, vėliau užgeriant šilta arbata. Be to, skysčių vartojimas padeda ir geriau atsikosėti. Kartu gali būti skiriama ir atsikosėjimą lengvinančių vaistų. Taip pat galima pasiūlyti vaikui pakvėpuoti garais. Inhaliacijų poveikį galima sustiprinti įlašinus pušų, eukalipto ar kitų eterinių aliejų (be abejo, jei vaikas nealergiškas).
- Poilsis: Svarbu, kad vaikas pakankamai ilsėtųsi ir vengtų fizinio krūvio, kad organizmas galėtų sutelkti energiją kovai su infekcija.
- Skysčiai: Duokite vaikui daug šiltų skysčių, tokių kaip vanduo, sultys, arbata ar sultinys. Skysčiai padeda skystinti gleives ir palengvina atsikosėjimą. Ligoniukui patariama gerti daug šiltų skysčių, savijautą pagerina karštokas vištienos sultinys, kurio galima duoti kelis kartus per dieną. Jame esantis fermentas lizocimas slopina virusų ir bakterijų aktyvumą.
- Drėkinimas: Sausas oras gali dirginti kvėpavimo takus, todėl naudokite oro drėkintuvą arba garintuvą, kad palaikytumėte drėgmę patalpoje.
- Inhaliacijos: Inhaliacijos - veiksmingas kvėpavimo takų ligų gydymo būdas. Jeigu šeimoje yra dažnai sergančių vaikų, toks prietaisas turėtų būti visuomet po ranka. Mažiems vaikams saugūs kompresoriniai inhaliatoriai, kuriuos drąsiai galima naudoti net naujagimiui. Šie prietaisai greitai sudrėkina kvėpavimo takų gleivinę, sekretas suskystėja, todėl lengviau pasišalina, išmesdamas iš organizmo virusus bei bakterijas. Paprasčiausias prietaiso užpildas, kurį mama gali naudoti inhaliacijoms, - negazuotas mineralinis vanduo. Liga užklumpa staiga, o kol atvyks gydytojas arba nuvažiuosite į gydymo įstaigą, inhaliacijos greitai padės mažyliui atsikvėpti bei atsikosėti. Paskui inhaliacijoms galėsite naudoti gydytojo paskirtus vaistus. Kompresorinis inhaliatorius vaistinį preparatą išskaido į mikroskopines daleles, kurios tuojau pat pasiekia uždegimo pažeistą kvėpavimo takų vietą ir vaistas pradeda veikti būtent ten. Jis nepatenka į kraują, kaip išgėrus tabletę, ir nesukelia šalutinių negalavimų. Kompresorinio inhaliatoriaus paskleistas aerozolinis debesėlis kaipmat sudrėkina kvėpavimo takus ir mažyliui palengvėja.
- Nosies plovimas: Jei vaikas turi slogą, reguliariai plaukite nosį druskos tirpalu, kad pašalintumėte gleives ir palengvintumėte kvėpavimą. Nosiai plauti naudojamas druskos tirpalas (šiuo atveju geriausia rinktis hipertoninį), taip pat po plovimo galima įlašinti nosies gleivinę sutraukiančių lašų.
Kada reikalingi vaistai?
Dėl virusinės infekcijos temperatūra ladai didelė, skiriami antipiretikai. Karščiavimas virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2-3 dienas. Vaikams, kuriems anksčiau temperatūra nesukeldavo traukulių, karščiavimas slopinamas, kai kūno temperatūra didesnė nei 38 ºC laipsniai. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsniai nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta. Tačiau jeigu dėl temperatūros yra buvę traukulių, jau 37,5 ºC temperatūrą reikia mažinti.
- Atsikosėjimą lengvinantys vaistai: Gleives skystinantys vaistai - mukolitikai (ambroksolis, acetilcisteinas).
- Bronchus plečiantys vaistai: Gydytojas gali skirti bronchus plečiančių vaistų (dažniausiai įkvepiamų).
- Gliukokortikosteroidai: Gydytojas mato poreikį, retais atvejais vaikams gali būti skiriami gliukokortikosteroidai(budezonidas, flunizolidas, flutikazonas).
- Antibiotikai: Įprastai antibiotikų neskiriama, nes bronchiolitą sukelia virusai. Tačiau jeigu ligos eiga sunki, gali prasidėti bakterinė infekcija, kurią jau reikia gydyti antibiotiniais preparatais.
Ką daryti, jei vaikas serga lėtiniu bronchitu?
Sergant lėtiniu bronchitu, bronchų gleivinė sustorėja, išburksta ir pradeda gaminti per daug gleivių. Gleivinės paburkimas susiaurina kvėpavimo takus ir taip apsunkina oro patekimą į plaučius, kur vyksta dujų apykaita. Būklę apsunkina ir tai, kad pabrinkimai kvėpavimo takuose trukdo vienasluoksnio epitelio darbui, o tai reiškia, kad nei gleivės, nei su oru patenkantys patogeniški mikrobai nepašalinami iš kvėpavimo takų ir jie patenka į plaučius. Prasidėjusi nauja kvėpavimo takų infekcija pablogina esamą ligą ir dar labiau apsunkina kvėpavimo sistemos darbą. Todėl sergant lėtiniu bronchitu, reikia saugotis peršalimo, gripo ir kitų infekcinių ligų.
Paūmėjimo periodais skiriami atsikosėjimą lengvinantys vaistai, atkosint pūlingus skreplius - antibiotikai. Sunkiais atvejais ligonis hospitalizuojamas. Žmonės, sergantys lėtiniu bronchitu, turėtų vengti rūkymo (tame tarpe ir pasyvaus), buvimo užterštame ore ir respiratorinių infekcijų. Taip pat svarbus gausus skysčių vartojimas.
Kaip apsaugoti vaiką nuo bronchito?
Nors visiškai išvengti bronchito neįmanoma, yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką susirgti ir sustiprinti vaiko imuninę sistemą.
Rankų higiena ir tinkamas čiaudėjimo/kosėjimo etiketas
Mokykite vaiką dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu, ypač po buvimo viešose vietose, prieš valgį ir po kosėjimo ar čiaudėjimo. Taip pat mokykite vaiką kosėti ir čiaudėti į alkūnę arba į vienkartinę servetėlę, kad sumažintumėte virusų plitimą.
Sveika mityba ir imuniteto stiprinimas
Užtikrinkite, kad vaikas gautų pakankamai vitaminų ir mineralų su maistu. Įtraukite į vaiko racioną daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir liesos mėsos. Taip pat galite pasikonsultuoti su gydytoju dėl papildomų vitaminų ar maisto papildų vartojimo.
Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis
Stenkitės apriboti vaiko kontaktą su sergančiais žmonėmis, ypač per peršalimo ir gripo sezonus. Jei vaikas vis dėlto susirgo, laikykite jį namuose, kad jis neplatintų infekcijos kitiems vaikams.
Skiepai nuo gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų
Reguliariai skiepykite vaiką nuo gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip pneumokokas. Skiepai padeda apsaugoti vaiką nuo sunkių ligų ir komplikacijų.
Namų aplinkos pritaikymas vaikų sveikatai
Užtikrinkite, kad vaiko kambarys būtų gerai vėdinamas ir palaikykite tinkamą drėgmės lygį. Venkite rūkymo namuose ir apribokite vaiko buvimą užterštoje aplinkoje.
tags: #bronchitas #maziems #vaikams