Bernardo Brazdžionio kūryba vaikams – Vytės Nemunėlio įkvėpimas ir palikimas

Nuo 2024-2025 mokslo metų 5-8 klasių mokiniai mokosi pagal atnaujintas bendrąsias programas, kuriose pateikiamas ir atnaujintas privalomų bei rekomenduojamų autorių sąrašas. Skaitomi meniškai vertingi mokinių amžių atitinkantys Programoje rekomenduojami ar laisvai pasirenkami įvairių žanrų lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai ar jų ištraukos. Skaitiniai Programoje grupuojami teminiu arba žanriniu principu, prie nurodytos skaitomų tekstų rūšies pateikiami rekomenduojamų kūrinių sąrašai. Dėl skaitomų kūrinių (ištraukų) kiekio, atsižvelgdamas į mokinių poreikius ir galimybes, sprendžia mokytojas ar mokytoja. Renkantis kūrinius, rekomenduojama išlaikyti pusiausvyrą tarp lietuvių ir verstinės literatūros, tarp klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių, atskleisti mokiniams temų ir žanrų įvairovę. Savarankiškai skaitomi lietuvių, pasaulio ir Lietuvos kitakalbės literatūros grožiniai ir negrožiniai kūriniai savo malonumui. Mokomasi rasti dominančias knygas, formuluoti savarankiškus skaitymo tikslus. Rekomenduojama domėtis naujausia vaikų ir paauglių literatūra.

Šiame straipsnyje siekiama apžvelgti Bernardo Brazdžionio indėlį į vaikų literatūrą, atskleidžiant jo kūrybos svarbą ir įtaką jaunajai kartai.

Bernardo Brazdžionio Gyvenimo Kelias

Bernardas Brazdžionis gimė 1907 m. vasario mėn. 2 d. (sausio 14 d.) Biržų apskrityje, Pumpėnų valsčiuje, Stebeikėlių kaime. Prieš I pasaulinį karą su tėvais gyveno JAV, o 1914 pradžioje grįžo į Lietuvą. Pradžios mokyklą lankė Pasvalyje ir Žadeikiuose. 1921-1929 baigė Biržų gimnaziją, o 1929-1934 metais studijavo VDU Humanitarinių mokslų fakultete Kaune.

Baigęs universitetą dėstė lietuvių kalbą. 1944 metais pasitraukė į Vakarus ir veikė tremties lietuvių literatūriniame gyvenime Ravensburge. 1949 metais atvyko į JAV. Gyveno Bostone, dirbdamas Lietuvių enciklopedijos Visuotinės literatūros skyriaus redaktoriumi. Nuo 1955 gyveno Los Andžele. Mirė poetas 2002 m. liepos 11 d., eidamas 96-uosius metus. Palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinių panteone.

B.Brazdžionio poezija yra originali ir individuali. Tai talentas, atsirėmęs į lietuviškas tradicijas. Jis ieškojo įkvėpimo šaltinių ir formų rašytinėje liturginėje literatūroje, kur laiko būvyje susidarė savos poezijos reiškimo formos ir dvasia. Tai jam suteikė sąlygas būti ir grynai tautišku, ir, drauge, visuotinai žmogišku poetu. Jo poezijoje visai nežymu slaviškos įtakos. Bernardas Brazdžionis žavėjosi vokiečių romantikais ir naujaisiais autoriais. Būdamas jaunas B. Brazdžionis jau buvo susipažinęs su Europos tuometinėmis srovėmis. Bernardo Brazdžionio poezijai būdingas gaivališkumas ir kontrastiškumas, pasižymįs aštriais dramatiškais konfliktais. Jo poezija blaškosi nuo romantiškojo svajingumo iki realizmo, nuo švelnių lyriškųjų plonybių ligi grotesko, nuo švelnios maldos ligi rūstaus grūmojimo. Nežiūrint gan archaiškos formos, B. Brazdžionio poezija yra moderni ir aktuali.

Taip pat skaitykite: Brazdžionio eilėraščių reikšmė vaikams

Vytė Nemunėlis: Slapyvardis, Tapęs Vaikų Poezijos Klasika

Vytė Nemunėlis - vieno svarbiausių lietuvių poetų - Bernardo Brazdžionio (1907 m. vasario 2 d.-2002 m. liepos 11 d. Stebeikėliuose, Pasvalio r.) - pseudonimas, kurį naudojo pasirašydamas kūrybą vaikams. Vytės Nemunėlio slapyvardį B. Brazdžionis pasirinko gana anksti, nesulaukęs nė 20-ies. Juk jau 1925 m. žurnale „Žvaigždutė“ buvo išspausdintas pirmasis jo eilėraštis vaikams. 1931 metais išėjo pirmoji Vytės Nemunėlio knyga „Mažųjų pasaulis“.

Anot literatūros tyrinėtojo Jono Linkevičiaus, Vytė Nemunėlis tuo metu, 4-ame dešimtmetyje, kai mūsų vaikų literatūra darė esminį posūkį nuo didaktikos į meniškumą, buvo kitų poetų priekyje. Vis dėlto švietėjiška misija svarbi poetui, jis siekia ugdyti vaiko moralę, patriotiškumą, tikėjimą, todėl jis kryptingai formavo savo balsą ir poziciją, mėgindamas paveikti skaitytoją. Štai prof. dr. Jono Linkevičiaus žodžiai.

Poeto kūryboje svarbios katalikybės, tėvynės, vaikų pasaulio (mokykla, mokymasis, gamta, šeimos, žaidimai) temos. Eilėraščiams būdingas žaidimo motyvas, komiškumas, blogų pavyzdžių švelnus pajuokimas, dainingumas, lengvumas, o visų eilėraščių pagrindas yra vaikui suvokiama ir apčiuopiama tikrovė.

Vytė Nemunėlis svarbus kaip vaikų poezijos kūrėjas, o B. Brazdžionis nudirbo vaikų literatūros istorijai ir mokslui itin reikšmingą darbą 1942 m. - 1943 m. „Žiburėlio“ žurnale jis išspausdino vaikų literatūros teorijos apybraižą „Lietuvių vaikų literatūra“, pirmą tokio pobūdžio veikalą Lietuvoje. Jame aptarė vaikų skaitinius nuo seniausių iki tuo metu naujausių laikų, beje, savo apybraižoje jis taip pat analizavo ir Vytės Nemunėlio poeziją.

„Skeptikams, kurie norėtų abejoti, ar reikalinga kažkokia ten negirdėta vaikų literatūros istorija, norėtųsi pasakyti, kad tai reikštų tą patį, kaip ir viso kelti klausimą dėl vaikų literatūros reikalingumo, tos vaikų literatūros, kuri šiandieną kaip pas mus, taip ir kitose tautose taip kruopščiai ir rašytojų, ir menininkų puoselėjama ir ugdoma, kuri, iš grynai didaktinių rėmų išėjusi, jau yra davusi žymių meno veikalų ir didelių talentų - grynai vaikų literatūros kūrėjų“, - rašė B. Brazdžionis.

Taip pat skaitykite: Brazdžionio palikimas

Kūrybos bruožai ir temos

Vytės Nemunėlio kūrybai būdingas žaismingumas, dainingumas ir lengvumas. Jo eilėraščiai lengvai įsimenami, juose gausu vaizdingų palyginimų ir metaforų, suprantamų vaikams. Poetas dažnai naudoja humorą, švelniai pajuokdamas blogus pavyzdžius, skatindamas vaikus būti geresniais.

Pagrindinės Vytės Nemunėlio kūrybos temos:

Tėvynė ir gamta: Meilė Lietuvai, jos gamtai, kraštovaizdžiui.
Vaikų pasaulis: Mokykla, mokymasis, žaidimai, šeima, draugystė.
Moralinės vertybės: Dorumas, sąžiningumas, darbštumas, pagarba vyresniesiems.
Katalikybė: Tikėjimas Dievu, dvasinės vertybės.

Žymiausi kūriniai vaikams

Mažųjų pasaulis (1931 m.)
Drugeliai (1934 m.)
Vyrai ir pipirai (1938 m.)
Meškiukas Rudnosiukas (1939 m.)
Gintaro kregždutė (1943 m.)

Stulbinančio populiarumo susilaukė 1939 metais išėjusi Vytės Nemunėlio poemėlė „Meškiukas Rudnosiukas“.

Bernardo Brazdžionio indėlis į lietuvių literatūrą

Bernardo Brazdžionio kūryba yra reikšminga ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų literatūrai. Jo poezija pasižymi originalumu, individualumu ir giliu ryšiu su lietuviškomis tradicijomis. Poetas ieškojo įkvėpimo liturginėje literatūroje, kas jam suteikė galimybę būti tautišku ir kartu visuotinai žmogišku.

Poezijos bruožai

Gaivališkumas ir kontrastiškumas: Aštrūs dramatiški konfliktai, svyravimai tarp romantiško svajingumo ir realizmo.
Modernumas ir aktualumas: Nepaisant archajiškos formos, poezija išlieka aktuali ir jaudinanti.
Tautinis identitetas: Meilė Lietuvai, jos istorijai ir kultūrai.
Dvasinės vertybės: Tikėjimas Dievu, žmogaus dvasios stiprybė.

Svarbiausi kūriniai

Baltosios dienos (1926)
Verkiantis vergas (1928)
Amžinas žydas (1931)
Šaukiu aš tautą (1941)
Iš sudužusio laivo (1943)
Viešpaties žingsniai (1943)
Svetimi kalnai (1945)
Šiaurės pašvaistė (1947)
Didžioji kryžkelė (1953)
Vidudienio sodai (1961)
Po aukštaisiais skliautais (1989)
Šiapus ir anapus mūsų laiko (1997 Vilniuje)

Knygų sąrašas

Vytės Nemunėlio knygos vaikams:

Mažųjų pasaulis: eilėraščiai vaikams / viršelį piešė ir iliustravo dail. Alx. Šepetys. - Kaunas: L.K. Blaivybės d-jos leidinys, 1931.
Drugeliai: eilėraščiai vaikams / iliustravo Antanas Kučas. - Kaunas: Sakalo b-vė, 1934.
Algirdukas Pupuliukas ir Kazytė jo sesytė / piešiniai Dan. Tarabildaitės. - Kaunas: Lietuvos vaiko draugija, 1937.
Kiškio kopūstai: eilėraščiai vaikams / iliustr. D. Tarabildaitė. - Kaunas: Sakalas, 1936.
Laiško kelionė Argentinon / iliustracijas piešė Petras Rauduvė. - Kaunas: Šv. Kazimiero d-ja, 1938.
Vyrai ir pipirai: eilėraščiai / iliustr. V. Z. Stančikaitė. - Kaunas: Sakalas, 1938.
Purienos: eilėraščiai mažiesiems / paveikslėlius piešė V. S. Stančikaitė. - Kaunas: Sakalas, 1939.
Meškiukas Rudnosiukas / piešinėliai I. B. Morpurgo; kitus piešinėlius ir puslapių apvadus piešė V. S. Stančikaitė. - Kaunas: Sakalas, 1939.
Dėdė rudenėlis: eilėraščiai mažiesiems / piešinėliai V. S. Stančikaitės. - Kaunas: LTRS valstybinė leidykla, 1941.
Gintaro kregždutė / piešė V.S. Stančikaitė. - Kaunas: Valstybinė leidykla, 1943.
Mažoji abėcėlė / iliustravo A. Vaičaitis. - Vilnius-Tübingen: Patria, 1946.
Tėvų nameliai / iliustravo Algirdas Mečys Šimkūnas. - Haffkrug: Spaudos darbuotojų sambūris „Baltija“, 1945.
Pietų vėjelis / piešiniai Povilo Osmolskio. - Brooklyn: s. n., 1951. - 24 p.
Po tėvynės dangum / paveikslai Vytauto Augustino. - [S. l.]: Vaga, 1952.
Lietuvai Tėvynei / iliustravo Vladas Vijeikis. - Chicago (Ill.): Tėviškėlė, 1952.
Tėvų nameliai brangūs: eilėraščių rinktinė / Vytė Nemunėlis; dailininkė Sigutė Valiuvienė. - Vilnius: Vyturys, 1995.
Pavasario upeliai / iliustravo A. Makūnaitė. - Vilnius: Džiugas, 1995.
Strykt Pastrykt Velykis: Velykų kiškučio nuotykių pasaka pagal T. Wagner tekstą / dail. Albina Makūnaitė. - Marijampolė: Ardor, 1996.
Kur gyvena mėnulis: eilėraščiai / dailininkė Laima Barisaitė. - Vilnius: Džiugas, 2002.
Šimtą metų aš gyvensiu / sudarė Gražina Skabeikytė-Kazlauskienė; dailininkas Rimvydas Kepežinskas. - Vilnius: Gimtasis žodis, 2006. - 53 p.

Literatūra apie Vytę Nemunėlį:

Jonas Linkevičius. Poemėlė - perliukas: Vytei Nemunėliui - 90 // Rubinaitis, 1997 Nr. 1 (6), p. 28-30.
Jonas Linkevičius. Gyvenimo pilnaties poetas // Iš gintarų vėrinio. - Vilnius: Agora, 2002, p.
Bernardas Brazdžionis. Lietuvių vaikų literatūra // Vaikų literatūros patirtis; sud. Kęstutis Urba. - Kaunas: Šviesa, 1995, p.
Gražina Skabeikytė. Vaikas ir jo pasaulis Vytės Nemunėlio poezijoje // Vaikų literatūros patirtis; sud. Kęstutis Urba. - Kaunas: Šviesa, 1995, p.
Tomas Venclova. Bernardas Brazdžionis 1907-2002.
Loreta Jakonytė. Jubiliejinė Bernardo Brazdžionio kūrybos refleksija.

Privalomos ir rekomenduojamos knygos mokiniams

Atsižvelgiant į atnaujintas bendrąsias programas (jas galite rasti puslapyje emokykla.lt), pateikiamas atnaujintas privalomų bei rekomenduojamų autorių sąrašas 5-8 klasėms.

Taip pat skaitykite: Literatūros pasaulis vaikams

Rekomenduojamas knygas pateikiu iš dr. Kęstučio Urbos sudaryto sąrašo „Mokiniams rekomenduojamos knygos: 1-10 klasei“. Juo remiasi daug pedagogų. Tai vienas išsamiausių ir plačiausių sąrašų, o juk sutrumpinti, tai ne pridėti, ar ne?

1-2 klasės

Pirmos ir antros klasės privalomų knygų sąrašas sudarytas atsižvelgiant į tai, kad mokinukai dar tik pradeda skaityti. Į sąrašą įtraukti vertingi kūriniai, kurie apima tautosaką, grožinius tekstus, lietuvių klasikų kūrinius vaikams, taip pat šiuolaikinių autorių tekstus. Skaitydami tautosakos ir grožinius tekstus, vaikai išmoksta įžvelgti autorių išmonę, vertinti kalbos turtingumą ir grožį.

P. V.
K.
A. Matutis.
Vytė Nemunėlis.
R. Skučaitė.
J. D.
O. Dž.
Visi Dr.
Tomas S.
Visi Dr.
Alma Karosaitė.
Vytautas V.
Annie M.

3 klasė

Trečios klasės skaitymo programa moko vertinti skaitymą kaip svarbią ir malonią veiklą, skatina smalsumą, ieškoti savo santykio su tekstu, lyginti patirtis. Skaitomi vertingiausi, asmenybei ugdytis ir kultūrai pažinti svarbūs klasikinės ir šiuolaikinės (lietuvių ir kitų tautų) vaikų literatūros kūriniai. Sąrašą sudaro grožiniai tekstai, tautosaka, klasikų ir modernių autorių knygos.

A. J.
Degutytė „Nepalik manęs“.
V. K.
B. M.
Vainilaiti.
L. Gutauskas.
S. Geda.
M. H.
K. A.
Ch.
Visi Dr.
A. Annie M.
G. Visi Dr.
Tomas Dirgėla „Domas Ir Tomas.
Jostein Gaarder „Ei!
Annie M.
Gražina Sviderskytė „Darius Ir Girėnas.

5-8 klasės

Šiose klasėse skaitomi vertingiausi, kultūrai pažinti svarbūs tautosakos, klasikinės ir šiuolaikinės literatūros kūriniai ar jų ištraukos. Mokomasi suvokti mitų, sakmių, padavimų meninę išmonę. Aptariama smulkioji tautosaka, jos savitumas. Skaitomos liaudies pasakos, aptariamos etinės vertybės, kompozicijos ir raiškos ypatumai.

J. A. Vienuolis „Padavimai ir legendos“ arba V. Krėvė „Dainavos šalies senų žmonių padavimai“, arba A. Ramonas „Vilniaus legendos.
V. J.
S. A.
Vaičiulaitis „Nidos žvėrys.
P. H.
V. S.
Geda „Baltoji varnelė“ arba J. Erlickas „Bobutė iš Paryžiaus“, arba „Lakštingala Zarasuose“, arba „Bilietas iš dangaus“, arba V. H.
K. F.
Bernet „Paslaptingas sodas“ arba S. Coolidge „Ką nuveikė Keitė“, arba L. M. Momtgomery „Anė iš Žaliastogių“, arba E. H. Porter „Poliana“, arba J. A.
J. Gaarder „Ei, ar čia yra kas nors?“ arba N. Babbitt „Amžinieji Takiai“, arba M. T.
A. K.
Paterson „Tiltas į Terabitiją“ arba E. Donnelly „Sudie, seneli, ištariau aš tyliai“, arba J. A.
M. Visi Dr.
Hans Christian Andersen „Pasakos“.
Vytautas V.
J. Visi Dr.
M. G.

Skaitant tekstus mokomasi suvokti pasakotojo sąvoką, pasakojimo perspektyvą, pasakotojo poziciją. Aptariama psichologizmo samprata, išgyvenimų raiška literatūroje. Nagrinėjami dramos žanrai: tragedija, komedija, drama. Nuotykių ir detektyvinė literatūra analizuojama intrigos kūrimo požiūriu. Skaitoma komiškoji literatūra, mokomasi suvokti ironiją, skirti prasmingą ir lėkštą komizmą. Analizuojamas istorinių asmenybių vaizdavimas, grožinės literatūros ir istorijos santykis.

K. V.
V. J.
S. K.
K. M.
J.
Vaičiūnaitė arba A. Marčėnas, arba S. B.
B. J.
R. R.
D. W.
G. M.
A. A.
L. E.
A. O.
Preussler „Krabatas, arba Treji metai užburtame malūne“ arba J. W.
Visi Dr.
Jacob Grey „Krankas.
Vytautas V.
Visi Dr.
J. R. R.

Tokiam amžiuje skaitomi vertingiausi, kultūros pažinimui svarbūs įvairių epochų ir laikotarpių, klasikinės bei šiuolaikinės literatūros kūriniai, jaunimui skirta literatūra.

M. M.
A. V.
Mykolaitis-Putinas arba B. J.
Aistis, A. Miškinis, B. Brazdžionis, S. J.
Savickis „Kova“ arba P. A.
Vaičiulaitis „Valentina“ arba I. K.
H. V.
B. A.
Škėma.
J. Aputis arba R. J.
A. M.
S. J.
Ivanauskaitė „Pakalnučių metai“ arba S. T.
V. Juknaitė „Išsiduosi.
Graikų mitai.
Sizifas.
Biblija.
Senasis Testamentas.
Pradžios knyga (pasakojimas apie Kainą ir Abelį, pasakojimas apie Babelio bokštą).
M. W.
J. B.
A. H.
A. Platonovas arba I. R.
M. J.
D. U. J.
Visi Dr.
C. S.
Vanda Juknaitė „Išsiduosi.
Vytautas V.
R. J.
J. R. R.
Visi Dr.

Vidurinės baigiamosios klasės

Vidurinės baigiamųjų klasių mokiniai mokosi vertinti skaitymą kaip kaip savęs, kito, tautos ir pasaulio pažinimo būdą, ugdytis asmeninį santykį su kalba ir literatūra, lavintis meninį skonį, plėsti savo, kaip skaitytojo, estetinę patirtį.

M. M.
J. Radvanas „Radviliada“ (I d. 31-96 eil., III d.
M. K.
K. A.
Mickevičius.
Eilėraščiai „Romantika“, „Odė jaunystei“, „Akermano stepės“, Vėlinės“, II, IV dalis, poema „Ponas Tadas“ (Ikn.
A. V.
Kudirka „Tautiška giesmė“.
„Varpas“.
„Labora“.
J. Biliūnas „Liūdna pasaka“.
J. V.
V. J.
Savickis.
Aistis.
H. Radauskas.
S. B.
Justinas Marcinkevičius „Mažvydas“.
M. J.
S. Geda.
W.Shakespeare.
Sonetai.
J. V.
F. A.
Č. Milošas.
J. M.

Bernardo Brazdžionio bibliotekos kelionė į Ameriką

Lietuvoje poetas B. Brazdžionis buvo sukaupęs didelę biblioteką. „Tada įėjau į jo darbo kambarį ir išsižiojau: kambary nebuvo sienų, vien knygos. Nuo grindų ligi pat lubų.“ Taip Jurgis Jankus atsimena tarpukariu poeto sukauptos bibliotekos gausą. Savo namuose Kaune, Tvirtovės alėjoje (šiuo metu Taikos prospektas), poetas traukdamasis į Vakarus paliko didžiąją dalį bibliotekos, su savimi pasiėmė tik svarbiausius daiktus, dokumentus, brangias relikvijas ir kai kurias knygas.

L. Peleckis-Kaktavičius knygoje „Bernardas Brazdžionis: Nuo „Kelionės miražų“ iki „…už visų galaktikų“ rašo, jog besitraukdamas, iš pasienio Brazdžionis dar grįžo namo: „Sugrįžo jis tuomet į Kauną pasiimti knygų. Gyvendamas Vokietijoje kaupė ir pildė biblioteką.

1949 m. rengdamas pervežamų į JAV daiktų sąrašą „Liste of Books” Brazdžionis į dokumentą įtraukė 274 įrašus: 43 vnt. knygas apie meną; 92 lietuvių ir užsienio autorių knygas; 26 antologijas ir novelių knygas; 43 literatūros teorijos knygas; 4 žodynus; 33 religinio turinio ir vaikams skirtas knygas; 33 literatūros, meno bei religijos žurnalus ir laikraščius.

Knygų apie meną skyriuje yra tokie įrašai: „… 37. K. Donelaitis, Metai. 1948./ 38. A. Dargis, Vestuvės./ 39. A. Rannit, V. K. Jonynas, Catalog./ 40. P. Augius, Žalčio pasaka. Lith. Folk-Tale…“ Lietuvių autorių pavardžių sąraše nemažai: Vydūnas, K. Bradūnas, F. Kirša, J. Aistis, J. Baltrušaitis, V. Mačernis, J. Kėkštas, J. Kuosa-Aleksandriškis, H. Nagys, J. Mekas, Valančius, V. Krėvė, A. Vaičiulaitis, Vaižgantas, P. Tarulis, N. Mazalaitė, P. Naujokaitis, V. Biržiška, J. Balys… iš viso 103 lietuvių autorių leidinių įrašai.

Tai ne tik grožinė literatura, pvz: „…181. L. Dambriūnas, Liet. kalbos sintakse./ 182. J. Matusas, Viduriniu amžiu istorija./ 183. K. Čibiras, Liturgika./ 184. A. Vireliūnas, Geografija, L947…” bet ir daugelis kitų mokslui skirtų knygų. 4 žodynai: „206. Germany-Lithuanian Dictionary [Vokiečių-Lietuvių žodynas],/ 207. Lithuanian-Germany Dictionary [Lietuvių-Vokiečių žodynas],/ 208. English-Lithuanian Dictionary [Anglų-Lietuvių žodynas],/ 209.

Knygos, įtrauktos į šį sąrašą nėra vienintelės, kurias B. Brazdžionis išsivežė iš Vokietijos į JAV, dalį knygų ir meno kūrinių išsiuntė paštu kiek anksčiau. Šeštajame pervežamų daiktų deklaracijos lape tik 34 įrašai. Tai - penkių asmenų šeimos daiktų pavadinimai (drabužiai, patalynė, suvenyrai).

Pervežamų daiktų deklaracija - daug pasakantis dokumentas: poetui B. 1948 m. birželį JAV prezidentas H. Trumanas pasirašė Perkeltųjų asmenų imigracijos įstatymą, atvėrusį karo pabėgėliams vartus į JAV. 1949 m. pavasarį leidimą išvykti gavo ir poeto Bernardo Brazdžionio šeima. B. Brazdžionio rinkinyje yra saugomas įdomus dokumentas - pervežamų daiktų deklaracija. Daiktų, kuriuos Brazdžionių šeima 1949 m. iš Vokietijos vežėsi į Jungtines Amerikos Valstijas.

1949 m. balandžio 25 d. sąrašas patvirtintas Ravensburgo karinės vyriausybės Perkeltųjų asmenų tarybos (Gouvernement Militaire Ravensbourg Service des Personnes Déplacées) antspaudu. Dokumento viršuje nurodomas Jungtinių Valstijų adresas - Stony Brook, N.Y. Long Island. Tai - tolimos giminaitės Pranės Lapienės vasarvietė, kurioje virė kultūrinis gyvenimas ir kur Brazdžionių šeima apsistojo atvykusi į šalį. P.

Atminimo įamžinimas

Vienas pačių iškiliausių nepriklausomybės metais susiformavusių poetų, lietuvių literatūros klasikas, Pasvalio miesto Garbės pilietis Bernardas Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. Į poeto Bernardo Brazdžionio gimtinę Stebeikėlių kaime veda siauras, dulkėtas kelias. Išlikusi paskutinė sodyba primena, kaip galbūt atrodė Jo tėviškė. Bern. Brazdžionio gimtosios sodybos vietoje 1989 m. Stogastulpį su Šv. Roko figūra sukūrė tautodailininkas Povilas Tamulionis. Atvykusius taip pat pasitinka galingas šimtametis ąžuolas, jis simbolizuoja iš čia kilusį Bern. Brazdžionį. Kadaise šį ąžuolą sodino pats poetas. Ąžuolas paskelbtas saugomu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. D1-88. Kamieno apimtis 1,3 m aukštyje - 3,75 m.

tags: #brazdzionis #knygos #vaikams