Algirdas Mykolas Brazauskas - asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Vieni jį aistringai mylėjo, kiti - ne mažiau aistringai nekentė. Jis sugebėjo savyje suderinti komunistinę praeitį, lyderystę nepriklausomoje Lietuvoje ir gebėjimą laviruoti politikoje bei gyvenime. A. Brazauskas gyveno dvejose epochose, vadovavo Lietuvai būdamas komunistų partijos lyderiu ir nepriklausomos Lietuvos prezidentu. Bičiulių ir politikos apžvalgininkų jis buvo vadinamas politikos dinozauru, kuris derėjosi su Michailu Gorbačiovu ir NATO generaliniu sekretoriumi, medžiojo su Norvegijos karaliumi ir susikalbėdavo su paprastu ūkininku.
Gimimas ir Jaunystė
Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 metų rugsėjo 22 dieną Rokiškyje, tarnautojų šeimoje. Jo tėvai, Kazimieras Brazauskas (1906-1997) ir Sofija Peresilevičiūtė-Brazauskienė (1904-1979), dirbo privačių notarų pagalbininkais. A. Brazauskas turėjo vyresniąją seserį Reginą Jurkonienę (1924-1995), kuri dirbo mokytoja, ir brolį Gerardą Brazauską (1935), kuris tapo verslininku. 1951 metais A. Brazauskas baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar - Kauno technologijos universitetas). 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Vėliau jis apsigynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį.
Karjeros Pradžia ir Kilimas
Savo darbus A. Brazauskas pradėjo nuo Kauno hidroelektrinės statybos, kur 1956-1957 m. dirbo inžinieriumi, direkcijos vyr. inžinieriumi ir kitose atsakingose pareigose. 1965 m. jis buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru. Karjerą darė sparčiai ir, regis, be didesnių kliūčių. 1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju, o 1977 m. tapo LKP CK sekretoriumi. 9-ame dešimtmetyje buvo Lietuvos komunistų partijos CK sekretorius pramonės klausimais ir atsakingas už energetikos klausimus.
Politinė Veikla Atgimimo Laikotarpiu
Vykstant Lietuvos tautiniam atgimimui, 1988 m. spalio 21 d. A. Brazauskas buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Sąjūdis. Jam vadovaujant, 1989 m. Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. Šis žingsnis buvo labai svarbus siekiant Lietuvos nepriklausomybės.
A. Brazauskas aktyviai dalyvavo tautinio atgimimo renginiuose ir, su Sąjūdžio pritarimu, buvo išrinktas LKP vadovu. Jis bendravo su SSRS vadovais ir Sąjūdžio vadovybe, neutralizuodamas Maskvos spaudimą lietuvių tautinio išsivadavimo procesui, taip reikšmingai prisidėdamas prie taikaus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1989 m. su Sąjūdžio pritarimu buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu, SSRS AT S-gos rūmų nariu.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
1990 m. pradžioje A. Brazauskas buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo nariu, tapo Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataru, ėjo vicepremjero pareigas Kazimiros Prunskienės vadovaujamoje pirmojoje Vyriausybėje. 1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.
Prezidentūra
1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, A. Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku. Įsigaliojus naujai Konstitucijai, jis kaip Seimo pirmininkas lapkričio 25 d. ėmė laikinai eiti prezidento pareigas. 1993 m. vasario 14 d. laimėjo prezidento rinkimus penkerių metų kadencijai, surinkęs 60 proc. rinkėjų balsų ir įveikęs diplomatą Stasį Lozoraitį. 1993 m. vasario 25 d. įvyko Prezidento inauguracija. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, A. Brazauskas sustabdė savo veiklą LDDP.
Prezidentaujant A. Brazauskui, Lietuva pradėjo kelią į Europos Sąjungą ir NATO, buvo išvesta Rusijos kariuomenė. 1994 m. jis parašė laišką NATO generaliniam sekretoriui dėl Lietuvos priėmimo į Aljansą. 1995 m. Lietuva pareiškė ketinimą tapti Europos Sąjungos nare. 2003 m. balandį Atėnuose premjeras A. Brazauskas pasirašė stojimo į Europos Sąjungą sutartį. 2004 m. kovą Vašingtone jis dalyvavo Lietuvos prisijungimo prie NATO sutarties ceremonijoje.
A. Brazauskas inicijavo valdovų rūmų atstatymą, rekonstravo buvusius Menininkų rūmus, kuriuose 1997 m. gegužės mėn. įsikūrė Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Užsienio politikoje suformulavo svarbiausius Lietuvos užsienio politikos tikslus principus ir prioritetus, ypatingą dėmesį skirdamas santykiams su kaimynėmis Lenkija, Latvija ir Estija, vedė sėkmingą dialogą su Rusija. 1997 m. su Lenkijos Prezidentu A. Kwasniewskiu surengė Vidurio ir Rytų Europos vadovų Vilniaus konferenciją „Tautų sambūvis ir geri kaimynų santykiai - saugumo ir stabilumo Europoje garantas“.
Politinė Veikla Po Prezidentūros
Pasibaigus Prezidento kadencijai, A. Brazauskas nepasitraukė iš politikos. 2000 m. Seimo rinkimuose vadovavo ,,A. Brazausko socialdemokratinei koalicijai". 2001 m. buvo išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Nuo 2001 m. liepos mėnesio tapo Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku ir šias pareigas ėjo iki 2006 m. gegužės 31 d.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Asmeninis Gyvenimas
A. Brazauskas buvo du kartus vedęs. Su pirmąja žmona, gydytoja Julija Brazauskiene, išaugino dvi dukteris dvynes - medikę Audronę Usonienę ir menotyrininkę Laimą Mertinienę. Išsiskyręs su žmona, 2002 m. vedė ilgametę draugę Kristiną Butrimienę.
Jaunystėje A. Brazauskas sportavo (stūmė rutulį), vėliau buriavo. Buvo aistringas medžiotojas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos garbės pirmininkas, sukaupė didžiulę medžioklinių peilių kolekciją. Buvo įsteigęs savo vardo fondą.
Apdovanojimai ir Įvertinimas
A. Brazauskas apdovanotas aukščiausiais Lietuvos Respublikos apdovanojimais: Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, Lietuvos nepriklausomybės medaliu. Jis buvo Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Kijevo, Minsko humanitarinio universitetų garbės daktaras. Vienas paskutiniųjų A. Brazausko gautų apdovanojimų - Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklas „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“.
Mirtis ir Atminimas
Nuo 2008 m. A. Brazauskas kovojo su limfmazgių vėžiu. Jis mirė 2010 m. birželio 26 d., eidamas 78-uosius metus, savo namuose.
A. Brazauskas paliko gilų įspaudą Lietuvos istorijoje. Jo vadovavimas pereinamuoju laikotarpiu, siekis integruoti Lietuvą į Vakarų struktūras ir gebėjimas vienyti žmones skirtingais politiniais įsitikinimais padarė jį viena svarbiausių figūrų atkuriant nepriklausomą Lietuvą. Jo darbai ir palikimas iki šiol yra prisimenami ir vertinami.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Svarbūs Faktai
- Gimimo data: 1932 m. rugsėjo 22 d.
- Gimimo vieta: Rokiškis, Lietuva.
- Mirė: 2010 m. birželio 26 d.
- Pareigos: Lietuvos prezidentas (1993-1998), Ministras Pirmininkas (2001-2006).
- Partijos: LKP, LDDP, LSDP.
- Išsilavinimas: Inžinierius hidrotechnikas, ekonomikos mokslų daktaras.