Įvadas
Algirdas Mykolas Brazauskas - iškili asmenybė Lietuvos istorijoje, palikusi ryškų pėdsaką politikoje ir valstybės kūrime. Šis straipsnis skirtas aptarti A. Brazausko gyvenimą nuo gimimo iki jo indėlio atkuriant nepriklausomą Lietuvą ir vėlesnės politinės veiklos.
Gimimo Metai ir Šeima
Algirdas Mykolas Brazauskas gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje, tarnautojų šeimoje. Jo tėvai, Kazimieras Brazauskas (1906-1997) ir Sofija Peresilevičiūtė-Brazauskienė (1904-1979), dirbo privačių notarų pagalbininkais. A. Brazauskas turėjo vyresnę seserį Reginą Jurkonienę (1924-1995), kuri dirbo mokytoja, ir brolį Gerardą Brazauską (g. 1935 m.), kuris tapo verslininku.
Išsilavinimas ir Karjeros Pradžia
1951 m. A. Brazauskas baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Tapęs inžinieriumi, A. M. Brazauskas pradėjo karjerą kaip jaunas specialistas.
1956-1957 m. A. Brazauskas dirbo Kauno hidroelektrinės statybos inžinieriumi, direkcijos vyriausiuoju inžinieriumi. Čia pirmą kartą išryškėjo jauno inžinieriaus charakteris, jo principingumas. A. Brazauskas pareikalavo nugriauti nekokybišką koloną ir pastatyti naują.
Karjera Sovietmečiu
A. Brazauskas sparčiai kilo karjeros laiptais sovietinėje sistemoje:
Taip pat skaitykite: Brazausko įamžinimo iniciatyvos
- 1958-1962 m. - Energetikos statybos tresto valdybos inžinierius.
- 1962-1965 m. - Lietuvos TSR statybinių medžiagų pramonės valdybos viršininkas.
- 1965-1966 m. - Statybinių medžiagų pramonės ministras.
- Nuo 1967 m. - Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotojas.
- 1977-1988 m. - Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretorius (kuravo pramonę ir ekonomiką).
1988 m. spalio 21 d. A. Brazauskas buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“. Būdamas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius 1988 m. spalio 22-23 d. dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo skelbiamoms idėjoms. Kaip faktinis LSSR vadovas, kontaktuodamas ir su SSRS vadovais, ir su Sąjūdžio vadovybe, stengėsi neutralizuoti Maskvos spaudimą Lietuvai siekiant taikiai atkurti nepriklausomybę.
1989 m. A. Brazauskas buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu Vilniaus Lenino teritorinėje rinkiminėje apygardoje. Sąjūdžiui pritarus išrinktas SSRS liaudies deputatu, buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Rūmų narys.
Politinė Veikla Nepriklausomybės Laikotarpiu
1990 m. vasario 24 d. A. Brazauskas buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kaišiadorių rinkiminėje apygardoje. Nuo 1990 m. kovo 11 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.
1990 m. savarankišką Lietuvos komunistų partiją pertvarkius į Lietuvos demokratinę darbo partiją, A. M. Brazauskas tapo jos pirmininku (buvo iki 1993 m. vasario mėn.). Nuo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys. 1990 m. kovo-1991 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas. A. Brazauskas vadovavo Lietuvos ūkio pertvarkymui iš SSRS ūkio sistemos dalies į nepriklausomos valstybės ūkį, organizavo jo funkcionavimą per SSRS ekonominę blokadą.
Prezidento Kadencija
1992 m. spalio mėn. A. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos Seimo nariu, o Seime - jo Pirmininku, tą pačią - 1992 m. lapkričio 25 d. 1992 m. rinkimus laimėjus Lietuvos demokratinei darbo partijai, 1992 m. lapkritį išrinktas Seimo pirmininku, tapo laikinai einančiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.
Taip pat skaitykite: Išsamus straipsnis apie Algirdą Brazauską
1993 m. vasario 14 d. tiesioginių visuotinių rinkimų metu penkeriems metams išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, A. Brazauskas sustabdė savo veiklą LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko Prezidento inauguracija.
Būdamas Lito komiteto pirmininku 1993 m. vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui. 1994 m. NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymą priimti Lietuvą šios organizacijos nare. 1996 m. pareiškė nepasitikėjimą ministrui pirmininkui dėl ekonominių sunkumų. 1997 m. su Lenkijos prezidentu A. Kwaśniewskiu inicijavo Vidurio ir Rytų Europos šalių, siekiančių įstoti į tarptautines ir Europos valstybių organizacijas, vadovų Vilniaus konferenciją ir jai vadovavo.
1998 m. vasario 26 d. Prezidentas Algirdas Brazauskas baigė savo kadenciją. 1998 m. vasario 26 d. dieną kadenciją baigusį A. Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus.
Politinė Veikla Po Prezidento Kadencijos
2000 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose - LSDP ir LDDP „A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos“ vadovas. Per Seimo rinkimus 2000 m. vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos demokratinės darbo partijos koalicijai (ji gavo daugiausia vietų Seime), šioms partijoms susijungus išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku (buvo iki 2007 m.).
2001-2006 m. - Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas. Jam vadovaujant Vyriausybei sustiprėjo šalies ūkis, pagerėjo makroekonomikos rodikliai. 2002 m. Lietuva pakviesta į NATO, priimtas Europos Sąjungos šalių vadovų sprendimas dėl Lietuvos pakvietimo į Europos Sąjungą. 2003 m. balandžio 16 d. Graikijoje, Atėnuose, A. Brazauskas pasirašė Stojimo sutartį į Europos Sąjungą. 2004 m. kovo 29 d. Vašingtone Ministras Pirmininkas A. Brazauskas, kartu su dar šešių Europos šalių vyriausybių vadovais dalyvavo prisijungimo prie Šiaurės Atlanto (NATO) sutarties ratifikavimo.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
2001-2007 m. - Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP), nuo 2007 m. 2007 metais A. Brazauskas socdemų partijos suvažiavime atsisakė kelti savo kandidatūrą kitai pirmininko kadencijai.
Šeima
A. Brazauskas buvo du kartus vedęs. Su pirmąja žmona, gydytoja Julija Brazauskiene (1933-2011), išaugino dvi dukras dvynes (g. 1959 m.): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę. Su J. Brazauskiene išsiskyrė, 2002 m. vedė Kristiną Butrimienę.
Mirtis ir Atminimo Įamžinimas
Po sunkios kovos su limfos vėžiu A. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d. Liepos 1 dieną valstybinių laidotuvių metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
A. M. Brazausko atminimas įamžintas įvairiais būdais:
- 2010 m. rugsėjo 24 d. Rokiškyje, ant namo (Laisvės g. 22), atidengta memorialinė lenta.
- 2010 m. rugsėjo 30 d. Kaišiadorių centriniam miesto parkui suteiktas prezidento A. M. Brazausko vardas.
- 2011 m. vasario 14 d. Vilniuje ant LSDP centrinės būstinės (Barboros Radvilaitės g. 9) atidengta memorialinė lenta.
- 2011 m. liepos 2 d. tėvų namuose Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26) atidarytas Brazauskų namai-muziejus.
- 2014 m. lapkričio 24 d. Kauno hidroelektrinei (T. Masiulio g. 22A) suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas.
- 2017 m. KTU Kultūros ir renginių centro (Laisvės al. 13) fojė atidengta memorialinė lenta.
- 2012 m. Švenčionių rajone (Švenčionių seniūnija), netoli A. Brazausko sodybos esančiame ąžuolyne, buvo atidengtas paminklinis akmuo su užrašu „Prezidento Algirdo Brazausko sodintas Tūkstantmečio ąžuolynas“.
Kontroversijos
A. Brazausko politinė veikla neapsiėjo be kontroversijų. Konservatorių partija buvo apskundusi A. Brazauską Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įtarimų, kad „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas, kartu su A. Brazausko žmona Kristina Brazauskiene, susiję su viešbučio „Draugystė“ privatizavimu. Komisija įtarimų nepatvirtino pareiškusi, jog visi I. Paleičiko ryšiai ryšiai buvę su A. Brazausku buvo deklaruoti.
Buvęs ūkio ministras Julius Veselka viešai liudijo, kad būdamas prezidentu A. Brazauskas panaudojo savo įtaką, kad „Draugystės“ viešbutį valstybė parduotų tuometinei jo meilužei bei būsimai žmonai Kristinai Butrimienei.
A. Seimo laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad A. Brazausko vyriausybė, 2003 m. gruodžio 24 d. leidusi parduoti „Alitą“ verslininkų konsorciumui (nutartį pasirašė A. Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna), padarė valstybei 34,4 mln. litų žalos.
2004-aisiais rudenį TV3 laidoje „Nesutinku!“ parodyta, kad Rubicon group juodojoje buhalterijoje yra minima, kad žmogui, įvardintam kaip „AMB“, buvo išmokėtos sumos pinigų. A. M. Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl šmeižto.
Pomėgiai
Jaunystėje A. Brazauskas sportavo (stūmė rutulį), vėliau buriavo, buvo Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys. Aistringas medžiotojas, turėjo didžiulę medžioklinių peilių kolekciją.
Bibliografija
A. Brazauskas yra kelių knygų autorius:
- 1992: Lietuviškos skyrybos.
- 2000: Penkeri Prezidento metai.
- 2004: Apsisprendimas: 1988-1991.
- 2004: Lietuvos galia: atlikti darbai ir mintys apie ateitį.
- 2007: Ir tuomet dirbome Lietuvai.
Apdovanojimai
A. Brazauskas apdovanotas aukščiausiais Lietuvos ir užsienio valstybių apdovanojimais:
- 1997 m. skirta Santarvės premija
- 1998 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi
- 1999 m. - Baltijos taikos premija
- 2000 m. - Lietuvos nepriklausomybės medaliu
- 2003 m. - Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine
tags: #brazauskas #gimimo #metai