Įvadas
Dailės terapija - tai procesas, kuris atsiranda santykyje tarp kliento, meninio kūrinio ir dailės terapeuto. Tai jauna specialybė, susiformavusi XX a. pabaigoje, o Lietuvoje vis dar turi daug interpretacijų. Šiame straipsnyje aptariamas Audronės Brazauskaitės indėlis į vaikų dailės terapijos plėtrą Lietuvoje, jos darbai, publikacijos ir požiūris į šią sritį.
Audronė Brazauskaitė - dailės terapijos pradininkė Lietuvoje
Audronė Brazauskaitė yra soc. m. daktarė, dailės terapeutė, dailės terapijos profesijos pradininkė Lietuvoje ir dailės terapijos supervizorė. Ji yra Lietuvos dailės terapijos asociacijos (LDTA) tikroji narė, LDTA garbės narė, EFAT (Europos dailės terapijos federacija) tikroji narė, bei VŠĮ Menų terapijos centro steigėja ir vadovė.
Karjeros kelias
Dar būdama studentė, Audronė džiaugėsi galėdama kiekvieną dieną piešti, tapyti ir kurti. Vėliau ji mąstė, kad norėtų šią patirtį priartinti tiems, kas jos negali pasiimti - neįgaliems vaikams. Dabar supranta, kad ši mintis buvo jos kelio į dailės terapiją pradžia.
Nuo 1997 m. Audronė mokėsi Edinburgo Universiteto organizuojamuose dailės terapijos mokymuose bei dailės terapijos kviestinių lektorių iš Roehampton Universiteto ir Hertfordšyro universiteto (JK) mokymuose. Nuo 2016 m. ji nuolat gilina žinias psichoterapijoje ir turi daugiau nei 25 metų dailės terapijos praktinę patirtį.
Indėlis į dailės terapijos plėtrą Lietuvoje
Audronė Brazauskaitė aktyviai dalyvavo kuriant dailės terapijos sritį Lietuvoje:
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
- 1997 m. dalyvavo įsteigiant Lietuvos dailės terapijos taikymo asocijaciją (LDTTA).
- 2003-2010 m. buvo LDTTA pirmininkė, o nuo 2014 m. yra LDTTA tarybos narė.
- Dirbo tarpžinybinėse darbo grupėse LR SAM, siekiant dailės terapeuto profesijos įteisinimo Lietuvoje.
- Dirbo LDTTA, LSMU, VDA KF darbo grupėje, kuriant pirmąją LT antros pakopos jungtinę programą “Dailės terapija”.
Nuo 2015 m. Audronė yra LSMU Reabilitacijos klinikos lektorė antros pakopos jungtinėje programoje DAILĖS TERAPIJA (VDA KF-LSMU). Ji dėsto pagrindinį studijų dalyką - dailės terapiją, ir vadovauja magistro baigiamiesiems darbams.
Svarbiausi darbai ir publikacijos
Audronė Brazauskaitė yra knygos “Vaikų dailės terapinis aspektas” autorė. Taip pat, ji yra knygos „Modernaus meno socialinė reikšmė: Meniniai - socialiniai performansai“ bendraautorė ir sudarytoja knygos „Menas, terapija, sveikata“.
Ji taip pat yra kvalifikacinių programų bendraautorė kartu su Dovile Jankauskiene, įskaitant:
- “Dailės terapijos metodų taikymo galimybės” (nuo 2009 m.)
- “Dailės terapijos metodai vaikams” (nuo 2016m.)
- “Aktyvūs kūrybos metodai grupių formavimui“ (nuo 2016 m.)
Audronė yra daugelio seminarų autorė ir konferencijų organizatorė, o darbe remiasi raidos ir psichoanalitiniu požiūriais.
Vaikų dailės terapinis aspektas
Leidinyje atskleidžiamas vaikų dailės terapinis pobūdis. Nagrinėjami normalios raidos vaikų ir vaikų su emociniais, socialiniais sutrikimais piešinių bruožai. Teorinėje dalyje aptariami dailės terapijos krypčių raiškos pokyčiai. Knygos tikslas - atskleisti dailės proceso terapinį pobūdį, kurį specialistai galėtų taikyti savo darbe. Knygos skyrius apie normalios raidos vaiko piešimą nuo 1,5 iki 7-erių metų amžiaus yra bazinis, leidžiantis pažinti ir specialiųjų poreikių vaikų meninės raiškos pokyčius bei ypatumus. Trumpa dailės terapijos krypčių apžvalga turėtų supažindinti su dailės terapijos taikymo įvairove.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Raidos dailės terapija
Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio paskirtis - atskleisti, kaip meninėmis priemonėmis bei veikla galima daryti įtaką ugdytinio esamos raidos lygiui. Buvo iškelta hipotezė, kad kryptingai taikant individualios meninės veiklos programą, galima daryti įtaką žymios protinės negalios ugdytinio raidos lygiui. Tyrimas vyko Vilniaus vaikų invalidų ugdymo centre „Viltis“, taikant stebėjimo ir modeliavimo metodus. Tyrime dalyvavo 7 ugdytiniai. Duomenys buvo renkami 1,5 mokslo metų. Straipsnyje apibūdinami vaiko monografinio tyrimo rezultatai. Tyrimas patvirtino hipotezę. Tyrimo pabaigoje buvo galima užfiksuoti visų septynių tiriamųjų raidos tobulėjimo tendenciją, priklausomai nuo protinės negalios gilumo. Svarbus taikytos metodikos bruožas yra ugdytinio savivokos ugdymas, pabrėžtas kaip esminis bruožas vaiko raidoje. Didelis dėmesys skiriamas žmogaus veido, žmogaus figūros simbolių piešimui; pastarojo piešinio raiška yra pirmoji akivaizdi sąlyga savo vaizdo suvokimui atsirasti.
Raidos dailės terapijos koncepcija yra pagrįsta normalia vaiko raida, todėl gali būti taikoma įvairaus amžiaus vaikams, kaip su labai mažais, taip ir su labai žymias negales turinčiais. Ši koncepcija taikoma ir klinikinėje, ir pedagoginėje praktikoje dėl savo psichopedagoginės esmės. Išryškėja pagrindiniai principai: kūrybiškumas gali padėti skatinant vaiko pažintinę ir emocinę raidą; išskiriami kūrybinio proceso bei vaiko operavimo dailės ir aplinkos priemonėmis etapai; dailės pedagogas turi būti pakankamai lankstus - vienais atvejais aktyvus, kitais - santūrus, kad vaikas galėtų laisvai save reikšti.
Dailės terapijos esmė ir taikymas
Kaip teigia socialinių mokslų daktarė, dailės terapeutė ir dailės profesijos pradininkė Lietuvoje Audronė Brazauskaitė, kūrybinis procesas žmogui yra natūrali, organiška veikla. Kvalifikuotam dailės terapeutui į procesą pasitelkiant dailės ir medicinos, psichologijos ir psichoterapijos, socialinio darbo žinias, gebėjimus bei praktikas, ji leidžia sustiprinti žmogaus fizinę bei psichinę sveikatą.
Patirtos nuoskaudos, trauminiai išgyvenimai yra linkę kauptis. Dailės terapija suteikia galimybę meninėmis priemonėmis „ištraukti“ šiuos išgyvenimus iš savo pasąmonės, suvokti dvasinės naštos kilmę ar net rasti tinkamų sprendimo būdų jos nusikratyti. Visa tai ne visada pavyksta padaryti žodžiais, nes kalbėti lengviau galime tik apie tai, ką aiškiai suvokiame.
Kaip teigia terapeutė, piešimas dažnai vadinamas alternatyvia kalba ir yra ypač tinkamas asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių turi ribotas galimybes verbalinei raiškai. Ši nuo kūrybinio proceso skiriasi tuo, kad pastarasis yra pasąmoningas.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
„Daugelį patirčių ir su tuo susijusių jausmų mums yra nelengva suvokti bei įvardinti - daug paprasčiau yra asocijuoti. Dailės terapijos metu pasąmoningai sukurtos vaizdinių asociacijos leidžia labiau prisiliesti prie to, kas mums savyje yra ne visai suprantama“, - aiškina A. Brazauskaitė. Vizualus kūrinys tampa mūsų vidinio pasaulio metafora, objektu, kurį jau galima pamatyti, stebėti, liesti, apibūdinti - tai sudaro galimybes dalyviui įvardinti net labai sunkiai įvardijamas patirtis.
Pasak specialistės, interpretuoti dailės terapijos metu gimusius kūrinius galima grindžiant skirtingomis paradigmomis - pvz., psichoanalitine, geštalt ar raidos psichologija. Svarbus yra ne tik pats kūrinys, jame vyraujančios spalvos ar formos, bet ir jo kūrybos eiga. Terapijos metu laisvai pasirenkamos dailės priemonės (kietos, minkštos, šlapios) bei jų naudojimo būdas (gausus, skurdus ir kt.) specialistui suteikia daug vertingos informacijos apie dalyvio būseną. Tiesa, nors tokia interpretacija visada remiasi subjektyvia interpretuotojo patirtimi, visada atsižvelgiama ir į paties kūrinio autoriaus interpretacines reikšmes. Būtent toks tarpasmeninis bendravimas leidžia patirti terapinį efektą.
Dailės terapeuto vaidmuo
„Dailės terapijos, kaip ir kitos rūšies psichoterapijos, esmė yra kito asmens-profesionalo buvimas. Tik šalia kito mes galime pažinti save - toks pažinimas neįmanomas be kito asmens atspindėjimo, refleksijos, priėmimo ir kitų santykio aspektų“, - sako specialistė. Pasak jos, psichoterapinio santykio svarba yra grindžiama psichoanalitine teorija apie ankstyvąjį kūdikio ir pirmojo globėjo santykį, kuris mūsų gyvenime yra esminis, todėl bet kurios savarankiškai užsiimamos kūrybos ar knygų spalvinimo dailės terapija vadinti negalime.
Kaip teigia terapeutė, kūryba vienumoje leidžia nusiraminti, atsipalaiduoti, patirti kūrybos džiaugsmą bei pasitenkinimą, tačiau dailės terapijos specialistas paskatina įžvalgas, padeda sudėlioti prasminius akcentus ir leidžia į savo kūrinį pasižiūrėti „iš šalies“. Tai padaryti padeda ir kiti toje pačioje grupėje esantys dalyviai, kadangi įprastai po kūrybinio proceso dalinamasi nuomonėmis bei mintimis apie gimusius kūrinius.
Dailės terapijos taikymo spektras
Pasak specialistės, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dailės terapijos praktika gali būti taikoma pačioms įvairiausioms visuomenės grupėms - neįgaliesiems, specialiųjų poreikių, priklausomybių turintiems asmenims, psichikos ligoniams, kaliniams, vaikams, nėščioms moterims ar paprasčiausiai tiems, kurie nori save giliau pažinti. A. Brazauskaitė pabrėžia, kad pastaraisiais metais dailės terapijos poreikis iškilo karo, stichinių nelaimių ar pandemijos nusiaubtose vietose.
Priklausomai nuo terapinio tikslo ir asmens sutrikimo pobūdžio, dailės terapija gali būti kompleksinio gydymo dalis arba savarankiška terapinė paslauga. Privačiame ar ugdymo sektoriuose ji gali trukti metus ir ilgiau, na o gydymo įstaigose tiek, kiek pacientas gauna gydymo paslaugų.
Tam, kad specialistas turėtų reikalingas profesines kompetencijas ir dėl to galėtų profesionaliai bei kokybiškai teikti dailės terapijos paslaugas, jam privalomas konkretus išsilavinimas šioje srityje, kuris susideda iš teorinio, praktinio ir patirtinio mokymosi. Dailės terapijos specialistai ruošiami magistrantūros studijose. „Jeigu pedagogas, psichologas ar kitas specialistas integruoja į savo profesinę veiklą dailės terapiją, tai bus pedagoginė ar psichologinė paslauga su dailės terapijos metodais, bet ne dailės terapija“, - sako A. Brazauskaitė.
Dailės terapija Lietuvoje
Lietuvoje dailės terapijos specialybę galima įgyti nuo 2013 m. veikiančioje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus dailės akademijos jungtinėje programoje. O dailės terapeuto profesija ir paslauga apibrėžta LR Sveikatos ministerijoje nuo 2014 m. Lietuvoje kaip ir kitose pasaulio šalyse (Latvijoje, Estijoje, D. Britanijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje, JAV, kt.) dailės terapeuto profesija yra sveikatos priežiūros specialybė, o dailės terapeuto paslauga priskiriama sveikatos priežiūros paslaugų grupei. Dailės terapiją vykdo profesionalas, įgijęs dailės terapeuto kvalifikaciją.
Kaip veikia dailės terapija?
Z. Froidas ir K.G.Jungas pastebėjo, kad asmens gynybos mechanizmai, baimės, sunkūs išgyvenimai yra nuslopinami ir išreiškiami/pasireiškia pasąmonės būsenoje. Pasąmonės būseną asmuo patiria sapnuodamas ir kurdamas. Vis dažniau pradėta naudoti kūrybos būdus kaip galimybę pasiekti autentišką asmens būseną ir ją suprasti. Taip padedama pačiam dalyviui įsisąmoninti tai, kas yra nesąmoninga jo elgesyje ir išgyvenimuose. Kitaip sakant, psichoterapijos (taip pat ir dailės terapijos) tikslas - tai kas nesąmoninga, daryti sąmoningu.
Dailės terapijos praktika rodo, kad reikšmingiausios žmogaus mintys ir išgyvenimai, būdami pasąmoningos kilmės, gali būti greičiau išreikšti vaizdiniais nei žodžiais. Dailės terapiniame procese spalva, linija, simboliais ir vaizdiniais, skirtingomis dailės formomis bei priemonėmis įkūnijame savo jausmus, nuotaikas, visa, ką sunku įvardinti žodžiais. Būtent TAI ir suteikia dailės terapijai stebuklingumo, transformacijos patyrimo - ką sunku pasakyti žodžiais, gali pavaizduoti dailės priemonėmis. Nupiešta, pavaizduota mintis, jausmas, idėja - tai lyg tiltas tarp vidinio ir išorinio pasaulio, tai lyg langas į save, tai galimybė pamatyti save naujai bei priimti save visą, svarbiausia- priimti savo netobulumą. Tai procesas, leidžiantis įsisąmoninti įvairias patirtis bei jausmus. Žmogaus sukurti vaizdiniai lengviau pasiekia pasąmonę, įveikia gynybas ir atlieka savo gydantį poveikį nei racionalūs žodžiai. Kai asmuo subręsta ir tampa pasiruošęs suvokti savo problemą, šios tiesos žmogui priimtina forma ir tinkamu laiku atsiskleidžia savo tiesiogine prasme.
Dailės terapijos nauda
Dailės terapijos užsiėmimai naudingi tiems, kurie yra uždari, sunkiai bendrauja, nepasitiki savimi. Dailės terapija padeda išreikšti nerimą, baimę, sumišusius, neįvardintus jausmus, sumažinti stresą ir paskatinti geriau tvarkytis streso sąlygomis. Padeda išgyventi traumas, palengvinti fizinį ar dvasinį skausmą, valdyti ir kontroliuoti emocijų raišką, geriau save pažinti ir priimti tinkamus sprendimus, sustiprinti atmintį, dėmesį, išvystyti ir tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimus, kurti visavertiškus santykius su kitais žmonėmis, aktyvinti ir/arba koreguoti fizinę ir psichosocialinę raidą, skatinti fizinę reabilitaciją, gerinti socialinę adaptaciją ir integraciją, vystyti asmeninį kūrybiškumą, plėtoti bendruosius ir specialiuosius meninius gebėjimus ir įgūdžius.
Dailės terapijos priemonės ir užsiėmimo struktūra
Užsiėmimų metu naudojamos įvairios dailės priemonės: dažai, pirštų dažai, pieštukai, kreidelės, molis, įvairaus dydžio popierius ir kt. Kiekviena priemonė turi skirtingas fizikines savybes, todėl jų sensorinis poveikis yra skirtingas. Dailės terapijos užsiėmimas padalintas į dvi dalis: kūrybinę veiklą ir proceso aptarimą. Terapijos pobūdis gali būti nukreipiamasis (pasiūloma tema) ir laisvas, kurio metu vaikai ar suaugusieji gali piešti ką nori ar užsiimti kita kūrybine veikla. Temos pasirenkamos siekiant atkreipti dėmesį į tuo metu svarbius klausimus. Užsiėmimo metu svarbu sukurti šiltą, ramią, pasitikėjimu grįstą atmosferą. Dailės terapijos metodai yra susiję su kiekviename žmoguje glūdinčiu sugebėjimu projektuoti savo vidinius konfliktus į vizualines formas. Todėl dailės terapijos dalyviui nebūtina turėti specialių dailės (piešimo, tapybos, kt.) įgūdžių, o skatinamas kūrybos spontaniškumas. Saviraiška - viena iš svarbiausių žmogiškosios esmės paieškos ir atskleidimo sąlygų. Turinčiam psichologinių, emocinių, psichinių ar fizinių problemų žmogui saviraiškos galimybė dažnai tampa ribota arba visai blokuota. Dailės terapija yra nuosekli ilgalaikė veikla, reikalaujanti daug laiko ir pastovumo. Tai - pasitikėjimu grįstas procesas, kurio pagrindinis tikslas - žmogaus savo minčių, jausmų ir išgyvenimų priėmimas, integravimas į savo patirtį ir savo vietos visuomenėje radimas.