Neretai tėvai, laukdami šeimos pagausėjimo, susimąsto ne tik apie praktinius auginimo aspektus, bet ir apie tai, kaip vaiko gimimo eilė paveiks jo asmenybę, charakterį ir tolimesnį gyvenimą. Ši tema, nors ir plačiai aptariama, vis dar kelia daug klausimų bei diskusijų. Ar tikrai pirmagimiai yra atsakingesni, o jaunėliai - maištingesni? Ar vidurinieji vaikai iš tiesų jaučiasi nuskriausti ir turi savivertės problemų? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip gimimo eilė gali daryti įtaką vaiko raidai, remiantis psichologų įžvalgomis ir mokslinių tyrimų duomenimis.
Gimimo eilės įtaka: mitai ir realybė
Psichologė Julia Roher teigia, kad pirmagimis tradiciškai susižeria daug dėmesio, kuriuo mėgaujasi iki antrojo vaiko gimimo. Paskutinis vaikas šeimoje vėlgi gauna daug dėmesio, kai vyresnieji vaikai užauga ir palieka namus. Tuo tarpu viduriniam vaikui skiriama mažiausiai laiko, todėl jis gali jaustis nuskriaustas, patirti pasipiktinimą ir ateityje turėti savivertės problemų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tokie atvejai nėra taisyklė, kurios neįmanoma išvengti.
Psichologė April Bleske-Rechek patikina, kad toks „viduriniojo vaiko sindromas“ nėra įvertintas sisteminių duomenų. Psichologijos profesorė Catherine Salmon priduria, kad manyti, jog vidurinis vaikas yra nesėkmingas, yra nerealistiška.
Nors gimimo eilė daro įtaką, ji nėra vienintelis ir lemiamas veiksnys. C. Salmon teigia, kad vystymuisi ir asmenybei įtakos turi tėvai, bendraamžiai, aplinka, genai, konfliktai su broliais ir seserimis.
Pirmagimiai: intelektas ir atsakingumas
Tyrimai rodo, kad pirmagimiai gali pasižymėti aukštesniu intelekto koeficientu (IQ), tačiau skirtumas, palyginti su vėliau gimusiais broliais ar seserimis, yra nedidelis ir neturi didelės įtakos gyvenimo pasiekimams. V. Josephas Hostas iš Duke’o universiteto teigia, kad tėvai pirmagimiams dažnai yra griežtesni ir daugiau reikalauja.
Taip pat skaitykite: Demotyvacija ir savižudybės
2007 m. tyrimas, publikuotas žurnale „Evolution & Human Behavior“, atskleidė, kad pirmagimiai yra sąmoningesni, atsakingesni ir organizuotesni. C. Salmon pastebi, kad pirmagimiai dažniau laikosi taisyklių, stengiasi gerai mokytis mokykloje ir puikiai pasirodyti kitose „tradicinėse“ sferose. Jie gali būti konservatyvesni ir jausti didesnį tėvų spaudimą įgyvendinti jų gyvenimo tikslus.
Jaunėliai: maištas ir atvirumas
Moksliniai tyrimai rodo, kad vėliau gimusieji gali būti maištingesni nei pirmagimiai. Pirmagimiai dažnai seka tėvų pėdomis, o jaunėliai gali norėti išsiskirti, keisti savo gyvenimo būdo kryptį ir rizikuoti. Tas pats tyrimas parodė, kad jaunėliai gali būti atviresni pasauliui, norintys įgyti daugiau patirties ir pasimėgauti naujovėmis. Tyrime atvirumas pabrėžiamas kaip „netradicinis“ arba „liberalus“ požiūris. C. Salmon pastebi, kad vėliau gimusieji yra linkę į fantazijas.
Vidurinėliai: derybos ir draugystė
C. Salmon teigia, kad vienas iš privalumų augti didelėje šeimoje, kurioje esi vidurinis vaikas, yra išmokti derėtis ir gauti tai, ko nori. Kadangi didžiausias vaikas gali daug pasidaryti pats, o jaunėlis sulaukia daugiau dėmesio, vidurinysis turi pasinaudoti įvairiomis taktikomis ir bendravimo įgūdžiais.
Vidurinėliai linkę labiau pasikliauti broliais, seserimis ar draugais, o ne tėvais. Pirmagimiai ir jaunėliai dažniau kreipiasi paramos į tėvus, o vidurinėliai atsigręžia į brolius, seseris ar draugus. Jie yra labiau prisirišę prie savo draugų, o tai gali būti ir geras, ir blogas dalykas, priklausomai nuo grupės, kuriai jie priklauso.
Gimimo eilės įtakos ypatumai
Psichologė C. Salmon pastebi, kad gimimo eilės įtaka yra didesnė šeimose, kuriose auginami tos pačios lyties vaikai, ir beveik išnyksta, kai šeimoje auga berniukas-mergaitė-berniukas ar mergaitė-berniukas-mergaitė. Vyriausiam vaikui gali tekti įgyvendinti tėvų gyvenimo tikslus, o vėliau gimusieji gali jaustis laisviau, priimti savo sprendimus. Vėliau gimusieji dažniau renkasi kūrybines sferas - architektūrą, muziką, rašymą, o pirmagimiai dažniau pasuka į verslą arba teisę.
Taip pat skaitykite: Berniuko charakteristika pagal gimimo datą (vasario 21 d.)
Gimimo eiliškumas: individualiosios psichologijos perspektyva
Individualiosios psichologijos mokyklos įkūrėjas Alfredas Adleris dar XX a. pradžioje įspėjo, kad ne vaiko gimimo eiliškumo numeris daro įtaką jo charakteriui, o situacija, į kurią jis gimsta, ir būdas, kuriuo ją interpretuoja. Mokslininkai pastebi, jog vaiko raidoje egzistuoja eilė įvairių situacinių veiksnių, susijusių su vienokių ar kitokių asmenybės savybių formavimusi, pavyzdžiui: vaikų skaičius šeimoje, amžiaus skirtumai tarp vaikų, lytis, fiziniai ir protiniai vystymosi ypatumai, santykis su tėvais, konfliktai, identifikacija su vienu ar kitu tėvu, netektys šeimoje.
Shulman praplėtė Adlerio prielaidas, teigdamas, jog psichologinė vaiko gimimo eiliškumo pozicija nusako paties vaiko suvokiamą vietą, kurią jis užima socialinėje struktūroje, t. y. šeimoje. Tam tikras vaidmuo vaiko raidoje sudaro prielaidas tam tikrų asmenybės savybių formavimuisi. Ar tos asmenybės savybės susiformuos, priklauso nuo subjektyvios vaiko patirties, t. y. kaip jis įprasmina savo patyrimą.
Tyrimai apie gimimo eiliškumą
2015 metais Vilniaus Universitete atliktas tyrimas atskleidė sąsajas tarp psichologinio gimimo eiliškumo bei gyvenimo stiliaus, įtraukiant ir biologinę poziciją. Tyrimo rezultatai parodė, kad viduriniųjų psichologinė pozicija buvo susijusi su atsargumo poreikiu, pripažinimo poreikiu ir savikritiškumu. Tuo tarpu biologinės gimimo eiliškumo pozicijos tyrimas nedavė jokių sąsajų su gyvenimo stiliaus charakteristikomis. Tai patvirtina Adlerio keltas prielaidas apie tai, kad vaiko gimimo numeris nelemia jo charakterio.
Tyrime buvo atskleisti įvairūs psichologinės ir biologinės gimimo eiliškumo pozicijų nesutapimai. Tokia specifinė neatitikimų analizė atliekama pirmą kartą, todėl iki šiol lieka neatsakytas klausimas, ar tokie skirtumai yra dėsningi, ar atsitiktinai būdingi šio tyrimo dalyviams. Svarbu tai, jog biologinės gimimo eiliškumo pozicijos neatitikimas su psichologine aptinkamas ir kituose moksliniuose tyrimuose. Tai reiškia, jog vaikas, gimęs vienu ar kitu eiliškumo numeriu, nebūtinai įgis su ta pozicija susijusį patyrimą bei gyvenimo stilių.
Psichologas Stewart pastebėjo, jog rėmimasis žiniomis apie gimimo eiliškumo pozicijoms būdingas asmenybės savybes neretai lemia šališką klinikinį įvertinimą, t. y. gimimo eiliškumas panaudojamas kaip mąstymo euristika, padedanti greičiau priimti sprendimą. Individualiosios psichologijos konsultavime ir terapijoje pabrėžiamas kiekvieno žmogaus individualumas ir kūrybiškas pasaulio bei kitų žmonių vertinimas, todėl gimimo eiliškumo euristika yra panaudojama kaip spėjimas, leidžiantis toliau prieiti prie kliento privačios logikos bei gyvenimo stiliaus supratimo.
Taip pat skaitykite: „Berniukas gimęs Marse“
Ankstesni tyrimai ir šiuolaikinės įžvalgos
Pirmasis šia tema XX a. pradžioje pasisakė psichiatras Alfredas Adleris. Anot jo, pirmagimiai neretai užauga neurotiški, mat juos traumuoja antrojo vaiko šeimoje atsiradimas. Nuo tada mokslininkai iš viso pasaulio vykdė įvairius tyrimus, siekiančius paneigti ar patvirtinti šias prielaidas. Pavyzdžiui, 1968 m. amerikiečių tyrėjų atlikta studija parodė, kad pirmagimiai yra atsargesni ir mažiau linkę rizikuoti. Tačiau šiandien aiškėja, kad abi studijos buvo atliktos naudojantis abejotinais metodais. 2018 m. tyrimą atliko ir psichologas Scottas Alexanderis, kuris nerado jokių įrodymų, kad gimimo tvarka iš tikrųjų darytų įtaką žmonių charakterio savybėms.
Psichologė Giedrė Kivylienė teigia, kad susimąsčius apie vaikystės išgyvenimus, galima susieti juos su žmogaus charakterio savybėmis kur kas labiau nei pačią gimimo tvarką. A. Adleris dar 1918 m. pastebėjo, kad brolių ir seserų tarpusavio santykiai sukuria universalių potyrių. Tačiau jis pabrėžė, kad, be vaikų gimimo eiliškumo, svarbi ir atmosfera šeimoje, ankstyvosios patirtys ir gyvenimo stilius.
Gimimo eiliškumas ir šeimos dinamika
Šeimos tarpusavio santykiams didelę reikšmę teikia ir Geštalto psichoterapijos praktikė Jurga Kuliešienė. Ji prisiminė 1996 m. F. Sulloway studiją, teigiančią, kad dviejų vaikų šeimose augantys pirmagimiai broliai taps ambicingi, dominuojantys, pavydūs, agresyvūs, labiau besilaikantys vertybių ir įsitikinimų, o jaunesnieji broliai užaugs maištingesni, atviri naujovėms ir nuotykiams, be to, paslaugūs.
J. Kuliešienė pastebi, kad brolių ir seserų konkurencija yra natūralus procesas. Poreikis surasti sau vietą šeimoje yra visiškai natūralus. F. Sulloway pastebėjo, kad gimimo eilė lemia skirtingą amžių, fizinį sudėjimą, statusą, taip pat skirtingus vaidmenis savo šeimose. Daug lemia ir tėvų įtaka vaikams bei tarpusavio konfliktai. Tyrinėdami šeimas, kuriose auga įvaikinti vaikai, psichologai pastebi analogiškus elgesio modelius, susijusius su įvaikinimo eiliškumu.
Anot specialistų, vien faktas, kad žmogus gimė pirmas ar penktas šeimoje, negali turėti stipraus poveikio. Pagal gimimo tvarką priskiriant žmonėms asmenybės ar charakterio bruožus, galima daryti nebent mažai mokslines, bendrojo pobūdžio prielaidas. Vis dėlto gimimo eiliškumas kartais gali atskleisti traumines vaiko patirtis, kai mažam žmogui tenka išgyventi pakitusį santykį su svarbiais suaugusiais ir priimti konkurentą. Neretai jam taip pat užkraunama atsakomybė rūpintis jaunesniais šeimos nariais, nepagrįstai perimti tėvų pareigas. Be to, tėvai linkę nejučia lyginti vaikus tarpusavyje.
Šiuos vaidmenis vaikai perima bendraudami su tėvais, broliais ir seserimis, globėjais, giminėmis, mokytojais ir kitais aplinkiniais. Jų įtaka vaiko asmenybės formavimosi metu ypač svarbi.
Vienturčiai: mitai ir realybė
Nemažai diskusijų kyla ir apie vienturčius vaikus. Ar jie egoistiški ir sunkiai bendrauja? Anot G. Kivylienės, apibendrinimai neįmanomi. Vaikai savo charakterio savybes ugdo ne tik namuose, bet ir kitose socialinėse erdvėse - darželyje, mokykloje, draugų rate. Pažįstamas vienturtis gali sėkmingai sukurti šeimą ir auginti tris nuostabius vaikus, demonstruodamas diplomatiškumą ieškant kompromisų šeimoje.
Kalbant apie gyvenimo partnerių pasirinkimą ir šeimos kūrimą, tėvų šeimos modelis ir ankstyvos vaikystės patirtys yra itin reikšmingos. Jei tėvai puikiai sutaria, didelė tikimybė, kad tai atsispindės ir jų suaugusio vaiko gyvenime. Partnerius pasąmoningai pasirenkame panašius į savo biologinius tėvus ar globėjus.
Patarimai tėvams: kaip sumažinti gimimo eilės įtaką
J. Kuliešienė teigia, kad tobulų santykių recepto tikrai nėra. Ne gimimo eilė lemia santuokos tvirtumą ar apskritai gebėjimą ją sukurti. Tai, kaip mes renkamės partnerius, tiria ne viena iš psichologijos mokslo krypčių. Mūsų pasirinkimui įtakos turi daugybė asmenybę suformavusių faktorių.
Vis dėlto abi pašnekovės sutinka, kad gimimo eiliškumo ir tėvų auklėjimo mišinys turi įtakos žmogaus asmenybei. Jei pirmagimis tėvų yra labiau skatinamas, jaučia spaudimą būti geriausias, tai, be abejonės, turės įtakos.
Norint užtikrinti, kad vaikui jo gimimo eiliškumas neturėtų didelės įtakos, tėvai turėtų vengti skirstyti vaikams vaidmenis, pavyzdžiui, tikėtis, kad pirmagimis bus atsakingas, paklusnus, o jaunėliai - išlepinti ir maištingi. Svarbu nepamiršti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, turintis tam tikras charakterio ir temperamento savybes.
J. Kuliešienė primena tėvų auklėjimo, meilės, suteikiamo saugumo ir laisvės jausmo svarbą. Viskas priklauso nuo to, kokį vaikų auginimo modelį sąmoningai ar pasąmoningai pasirenka tėvai.
Naujausi tyrimai: intelektas ir gimimo eilė
Individualiosios psichologijos pradininkas Alfredas Adleris pristatė idėją apie gimimo eiliškumo įtaką asmenybei daugiau nei prieš šimtą metų, tačiau iki šiol nebuvo deramai išsiaiškinta, ar ši teorija turi mokslinį pagrindą. Leipcigo ir Mainco universitetų mokslininkai atliko ilgalaikį didelės imties tyrimą ir pasiekė stebėtinų rezultatų.
Buvo išnagrinėta daugiau kaip 20 tūkstančių duomenų įrašų iš trijų skirtingų tyrimų. Psichologai taip pat panaudojo duomenis tiek apie kelis brolius ir seseris vienoje šeimoje, tiek apie pirmagimius ir tolimesnius vaikus skirtingose šeimose.
Skirtingai nei anksčiau, kai buvo tikima, kad šį poveikį nulemia biologinės priežastys, Leipcigo universiteto psichologai dabar padarė išvadą, kad skirtumai tarp brolių ir seserų yra įgyjami. Vyresnio amžiaus vaikai mažesniųjų atžvilgiu prisiima mokytojų vaidmenį, jie juos supažindina su pasauliu. Pasak mokslininkų, tai tobulina jų pažintinius gebėjimus, geriau vystosi jų smegenys.
Nors intelekto skirtumai yra pastebimi, tačiau jie nėra dideli. Kiekvieno paskesnio vaiko intelekto koeficientas sumažėja vos 1,5 balo. Taip pat paaiškėjo, kad pirmagimio intelekto koeficientas yra aukščiausias šešiais iš dešimties atvejų.
Lyčių stereotipai ir auklėjimas
Psichologė Jolanta Lazutkienė pastebi, kad tėvai neturėtų vadovautis stereotipais, o, atsižvelgdami į atžalos charakterį ir asmenybę, turėtų skatinti asmenybės tobulėjimą ir nestabdyti įgimtų polinkių. Nereikia lyginti mergaičių su berniukais ar apskritai vaiko su jokiu kitu vaiku. Sulyginimai verčia vaiką jaustis blogesniu, niekam tikusiu, sukelia neigiamas emocijas, o ne skatina gerus rezultatus, kurių tikisi tėvai.
Berniukai ir mergaitės fiziologiškai skirtingai priima informaciją iš aplinkos: mergaitės labiau mato, kas vyksta šalia, o berniukams būdingesnis didesnis regėjimo laukas. Jiems reikia daugiau erdvės, kad galėtų visavertiškai vystytis. Berniukai ir mergaitės skirtingai pavargsta: mergaitės emocionaliai, berniukai daugiau intelektualiai.
Moksliniai tyrimai įrodė, kad tėvų elgesys su skirtingos lyties naujagimiais yra nevienodas ir paremtas išankstine nuomone apie moteris ir vyrus. Mergaitės dažniau kalbinamos švelnesniu balsu nei naujagimiai berniukai. Berniukai smarkiau sūpuojami, su jais aštriau žaidžiama. Pastebėta, kad mamos ir tėčiai emocinę šilumą kaip auklėjimo stilių dažniau taiko, kai šeimoje yra mergaitė, o ne berniukas.
Tiek berniukui, tiek mergaitei vienodai reikia tėvų meilės, dėmesio, šilumos, padrąsinimo, kuris laikomas labai svarbiu auklėjimo aspektu. Padrąsindami savo atžalą (nesvarbu, berniukas tai ar mergaitė), padedame pajusti savigarbos jausmą.
Tėvų vaidmuo: meilė ir pasitikėjimas
Auklėjant savo vaikus vienodai reikalinga ir mamos, ir tėčio meilė. Tik taip vaikas vystysis visavertiškai. Mamos orientuotos į auklėjimo proceso eigą, jausmingumą, o tėčiai - į rezultatą per konkretumą, logiškumą. Jų ir bendravimas su vaiku yra skirtingas. Jei tėveliai auklėdami skatina nepriklausomybę, tai mamos - atsakingos už saugumą.
Viena iš dažnai pasitaikančių auklėjimo klaidų yra berniukų auklėjimas „vyriškai“, o mergaičių - „moteriškai“. Tačiau perdėtas rūpinimasis berniuku mažina jo savivertę. Neteisinga, jei berniukui yra sakoma, kad verkti yra „nevyriška“, kad berniukus reikia auklėti griežčiau. Taip auklėjami berniukai išauga nejautrūs, grubūs, nemokantys išreikšti teigiamų jausmų, slepiantys skausmą. Viena iš ugdymo klaidų, kurias daro tėveliai, auginantys dukras, tai per didelis savarankiškumas vaikystėje, kurį mergaitė supranta kaip atstūmimą, nemeilę. Kita vertus, paauglystėje perdėta globa merginoms siejama su depresiškumu.
Kūdikio lyties pasirinkimas: laukti ar sužinoti?
Vyras pasakoja, kad artėjant sūnaus gimimui, jis kraustėsi iš proto nuo jaudulio ir nekantrumo. Jis specialiai nesiaiškino būsimo kūdikio lyties.
Tinklaraštininkas pasakoja, kad aplinkiniai nuolat uždavinėjo jiems klausimus: „Kaip jūs apskritai galite laukti, kol sužinosite, kas jums gims - berniukas ar mergaitė?“ ar „Kodėl jūs to neišsiaiškinote kaip įmanoma greičiau?“ Taigi, vyras įvardija septynias priežastis, kodėl buvo verta laukti.
Kadangi nebuvo ultrasonografijos ar ultragarso tyrimų rezultatų, būsimus tėvus žmonės nepaliovė stebinti savo unikaliais kūdikio lyties išsiaiškinimo metodais. Pavyzdžiui, žmonės kalbėjo, kad jeigu būsimos mamos pilvas pūpso aukštai - gims mergaitė, o jeigu jis nusileidęs žemai - sulauksite berniuko. Jie klausinėjo, ką nėščia moteris valgo ir iš to darė išvadas - jeigu būsima mama trokšta saldžiai, ji laukiasi mergaitės, o jeigu sūriai ar rūgščiai, tuomet po širdimi nešioja berniuką.
Jeigu būtume sužinoję savo kūdikio lytį aštuonioliktą nėštumo savaitę ar bent jau dvidešimt antrą, būtume klausę įkyrių aplinkinių vapėjimą, ką reiškia auginti berniuką arba mergaitę. Ypač stipriai tai pasireiškė, kai mano žmona laukėsi antrojo kūdikio.
Net jeigu jūs tikėjotės, kad jums gims mergaitė, ir gimimo akimirką sužinojote, kad tai berniukas, jus pats gimimo procesas ir tai kas ką tik įvyko taip sukrės, jus taip užvaldys džiaugsmas, kad nebebus kada galvoti, ar gavote tai, ko norėjote. Jūs tiesiog jausitės dėkingas už naują gyvybę, kurią laikote rankose.
Įsivaizduokite, kad bandote prastumti didelį objektą per gerokai siauresnę kiaurymę. Mano žmona man vėliau pasakojo, kad ji nuolat stanginosi ir jausdama skausmus stengėsi išstumti kūdikį daugiausiai dėl to, kad ją labai motyvavo noras sužinoti kūdikio lytį. Kas žino, gal būtent ši motyvacija ir sutrumpino gimdymo laiką bei paspartino visą procesą.