Odos bėrimai vienu ar kitu gyvenimo laikotarpiu paveikia kiekvieną mūsų, tačiau neaiškios kilmės odos bėrimas gali sukelti ir nemažai nerimo, ypač, jei pastarasis pasireiškia mūsų mažiesiems. Kaklas - viena jautriausių vaiko kūno vietų. Čia oda dažnai prakaituoja, liečiasi su drabužiais, seilėmis ar net maisto likučiais. Todėl nenuostabu, kad tėvai neretai pastebi bėrimą būtent šioje srityje. Tačiau ne visada tai paprastas sudirginimas - kartais kaklo bėrimas gali rodyti infekciją, alergiją ar net pirmą rimtesnės ligos ženklą. Reaguoti reikia nedelsiant - skaitykite, kas gali sukelti šį simptomą ir kaip elgtis saugiai.
Bėrimas: kas tai?
Bėrimas - tai sudirginta, pastebimai pakitusi (spalva ar tekstūra) odos vieta. Sudirginta oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga. Nors dažniausiai odos išbėrimas pasireiškia ir pakitusiu odos reljefu.
Bėrimo aplink kaklą simptomai
Kokie požymiai rodo, kad vaiką beria kaklo srityje?
- Smulkūs raudoni taškeliai ar dėmelės
- Paraudusi, šerpetojanti ar šlapiuojanti oda
- Niežulys, deginimo pojūtis, vaikas krapšto kaklą
- Pūlinukai, susiliejančios dėmės ar net pūslelės
- Odos patinimas ar skausmingumas liečiant
- Plitimas į smakrą, ausis ar krūtinę
Dažniausios kaklo bėrimo priežastys kūdikiams
Dažniausios bėrimo priežastys kaklo srityje:
- Prakaitinė (miliaria) - labai dažna kūdikiams ir mažiems vaikams, ypač vasarą
- Kontaktinis dermatitas - reakcija į muilą, kremą, skalbiklį ar drabužių etiketes
- Alerginė reakcija - į maistą, dulkes, augalus, gyvūnų plaukus
- Virusinės ligos - pvz., vėjaraupiai, raudonukė, herpangina
- Bakterinės infekcijos - gali būti lydimos pūlinių, temperatūros
- Seilės ar maisto likučiai - dažnai dirgina odą kūdikiams
- Vabzdžių įkandimai - uodai ar blusos taip pat gali sukelti lokalų bėrimą
Alerginės reakcijos
Alerginės reakcijos gali pasireikšti įvairiais bėrimais, įskaitant ir kaklo srities bėrimus.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti bėrimus ant vaiko veido
Simptomai:
- Bėrimas (dažniausiai simetriškas, kaip rausvos dėmelės arba pūslytės)
- Odos niežėjimas
- Odos paraudimas
- Patinsta oda
Diagnostika:
- Alergeno nustatymas (anamnezė, odos mėginiai, kraujo tyrimai)
Gydymas:
- Alergeno vengimas
- Antihistamininiai vaistai
- Vietiniai kortikosteroidiniai kremai
- Drėkinamieji kremai
Kontaktinis dermatitas
Kontaktinė alergija (dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas) tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Nepageidaujamos reakcijos, kurios taip pat gali pasireikšti bėrimu, bet atsirandančios dėl alergeno patekimo į organizmą kitais būdais (per burną ar kvėpavimo takus) kontaktinei alergijai nepriskiriamos. Kontaktinė alergija savo ruožtu skirstoma į du tipus: kontaktinę dilgėlinę ir kontaktinį dermatitą. Tuo tarpu kontaktiniu alerginiu dermatitu vadinamos IV tipo (ne IgE sąlygotos, lėtosios) alerginės reakcijos, kurios pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar netgi dienoms po kontakto su alergenu. Šis kontaktuodamas su oda prasiskverbia pro viršutinius odos sluoksnius ir, jei žmogus yra alergiškas, sukelia imuninių ląstelių, vadinamų T limfocitais, kaupimąsi kontakto vietoje. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis.
Taigi, kaip atskirti, kad tai - kontaktinio dermatito sukelti odos bėrimai? Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje.
Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama.
Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto. Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą.
Alergija maistui
Ne paslaptis, kad vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Mūsų imuninė sistema yra sukurta tam, kad apgintų organizmą nuo visų jai žalingų biologinių ir cheminių veiksnių (tokių kaip virusai, bakterijos, vienaląsčiai ar daugialąsčiai parazitai). Visgi, neretai dėl dar ne iki galo išsiaiškintų mechanizmų, imuninė sistema įprastas ir mums visai nepavojingas medžiagas palaiko „priešais“, nuo kurių reikia gintis, ir sukelia stiprią imuninę reakciją. Taip bendrai galėtume apibūdinti bet kurią alergiją.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: vaikų prakaitinis bėrimas
Alergijos maistui atveju serologinis (IgE antikūnų) ar ląstelinis (T limfocitų) imuninis atsakas kyla suvartojus alergizuojančio maisto produkto. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Tačiau, jei vaikučiui diagnozuojama tikroji greito tipo alergija riešutams, sojai, žuviai ar jūros gėrybėms - tikimybė, kad su amžiumi mažylis taps nebejautrus šiems maisto produktams - menka. Alergija šiems maisto produktams dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir reikalauja sergančiųjų visomis priemonėmis vengti alergizuojančių produktų, o su savimi visada turėti vaistų pirmajai pagalbai.
Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Šiuo atveju - itin svarbu neapsigauti renkantis kraujo tyrimus ir pasirinkti tokius, kurie galėtų padėti Jums ir gydytojui atskirti tikrąsias alergijas nuo kryžminių reakcijų. Šiuo metu tiksliausiai tą padaryti leidžia alergijų diagnostika molekuliniame lygmenyje (tiriant įsijautrinimą ne tik alergenų ekstraktams, bet ir atskiroms molekulėms, sudarančioms kiekvieną alergeną).
Nors šiuo metu pasaulyje jau atsiranda naujų alergijos maistui išgydymo būdų taikant specifinę imunoterapiją, kol kas toks gydymas nėra patvirtintas ir taikomas klinikinėje praktikoje. Šiuo metu, diagnozavus tikrąją greito tipo alergiją maistui rekomenduojama griežta eliminacinė dieta (pacientams rekomenduojama vengti ne tik paties maisto produkto, bet ir bet kokių jo pėdsakų, o maistą gamintis ir valgyti tik iš asmeninių indų, taip užtikrinant, kad pastarieji nėra turėję nei menkiausio kontakto su alergenu).
Tai - itin kontraversiška tema alergologų ir klinikinių imunologų bendruomenėje, tačiau kol kas tokiomis vis dar laikomos IV tipo (T limfocitų sukeltos) hiperjautrumo reakcijos. Pastarosios pasireiškia praėjus vienai ar kelioms dienoms po alergizuojančio produkto suvartojimo ir yra kiek mažiau pavojingos. Nors, kaip ir greito tipo alerginės reakcijos maistui, taip ir šios gali sukelti virškinimo problemų ir alerginius bėrimus - sisteminių reakcijų, dėl kurių grėstų pavojus gyvybei, lėto tipo alerginės reakcijos į maisto produktus nesukelia. Dažniausiai ši alergija gali pasireikšti viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, pilvo pūtimu ir/ar skausmu, bei nespecifiniais kūno bėrimais. Kaip ir greito tipo alergijų maistui atveju, taip ir lėto tipo alergijos maistui dažniausiai paveikia mūsų mažuosius. Kaip ir alerginio kontaktinio dermatito, taip ir lėto tipo alerginės reakcijos maistui diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo. Diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas, kuriame, kaip alergenai naudojami švieži maisto produktai ar jų gaminiai (pvz pienas ar jo milteliai, kiaušinis, sojos miltai ir tt.). Neretai prieš atliekant odos lopo tyrimą su maisto alergenais pacientų tėvelių paprašoma apgalvoti kokie maisto produktai jų manymu sukelia alergiją ir jų atsinešti pas gydytoją alergologą.
Kaip gydomos lėto tipo alerginės reakcijos maistui?
Taip pat skaitykite: Kaip prižiūrėti naujagimio odą?
Prakaitinė (Miliaria)
Prakaitinė atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo.
Simptomai:
- Rausvos dėmelės
- Smulkūs rausvi ar balkšvi spuogeliai
- Vandeningos pūslelės
- Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti.
Gydymas:
- Tinkama higiena
- Vengti perkaitimo
- Lengva apranga
- Kūdikių odos priežiūrai skirti kremai
Kitos bėrimų priežastys
Be jau minėtų priežasčių, kaklo srityje bėrimus gali sukelti ir kitos ligos bei būklės:
- Bakterinės infekcijos: Gali būti lydimos pūlinių, temperatūros.
- Virusinės ligos: Pvz., vėjaraupiai, raudonukė, herpangina. Vėjaraupiai, sukelti Varicella zoster viruso pasireiškia nedideliais, raudonais, niežtinčiais spuogeliais, kurie įspaudimo metu nepabąla.
- Seilės ar maisto likučiai: Dažnai dirgina odą kūdikiams.
- Vabzdžių įkandimai: Uodai ar blusos taip pat gali sukelti lokalų bėrimą. Blusos, dažniausiai kankinančios mūsų mylimus keturkojus, taip pat sėkmingai gali sukandžioti ir mus. Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Kaip ir vėjaraupių bėrimai, taip ir blusų įkandimai yra nedideli, raudoni, niežtintys spuogeliai. Dėl šios priežasties tėveliai blusų įkandimus neretai sumaišo su vėjaraupiais, tačiau verta pastebėti porą svarbių skirtumų: skirtingai nei vėjaraupių atveju, blusų įkandimų „bėrimas“ dažniausiai aptinkamas ant kojų ir pėdų.
- Laimo liga: Laimo ligos bėrimas, sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“. Prilietus vieta gali pasirodyti šilta, bet nebūtinai. Negydant ši dėmė gana sparčiai plečiasi, gali pasiekti ir plaštakos dydžio dėmę.
- Rankų, kojų ir burnos liga: Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
- Atopinis dermatitas: Tai lėtinė uždegiminė odos liga, dažniausiai pasireiškianti jau kūdikystėje ar vaikystėje. Jis dar vadinamas egzema ir yra viena dažniausių odos ligų vaikų populiacijoje. Atopinis dermatitas - tai imuninės sistemos sutrikimo pasekmė, kai oda tampa pernelyg jautri aplinkos dirgikliams ir yra linkusi į uždegimą. Paprastai atopinis dermatitas kūdikiams pasireiškia tarp 2-6 gyvenimo mėnesio. Nors daugeliui vaikų simptomai su amžiumi susilpnėja, daliai pacientų atopinis dermatitas išlieka ir sulaukus pilnametystės. Atopinis dermatitas - tai ilgalaikės priežiūros reikalaujanti būklė, kurią galima valdyti tinkama odos priežiūra, subalansuota mityba ir alergijos kontrolės priemonėmis.
Kaklo bėrimo gydymo būdai
Kaip gydyti bėrimą kaklo srityje?
- Švelnūs, raminantys kremai su pantenoliu, cinku ar ramunėlėmis
- Drėkinantys tepalai, apsaugantys nuo išsausėjimo ir trinties
- Vėsūs kompresai - mažina niežulį ir patinimą
- Atsargus prausimas - be muilo, tik drungnu vandeniu
- Švarūs, orui pralaidūs drabužiai, be siūlių ar etikečių aplink kaklą
- Antihistamininiai vaistai (tik su gydytojo nurodymu, jei alergija)
- Jei yra pūlingų bėrimų, gydytojas gali skirti antibakterinį tepalą
Kada kreiptis į gydytoją?
Nedelskite, jei pastebite:
- Karščiavimą kartu su bėrimu
- Pūlingus, šlapiuojančius ar plintančius bėrimus
- Bėrimas neslopsta 3-5 dienas ar blogėja
- Vaikas tampa irzlus, vangus, praranda apetitą
- Įtariate alerginę reakciją ar kontaktą su infekcija
Naudingi patarimai
- Po valgio ar seilių tekėjimo švelniai valykite kaklo odą
- Rinkitės medvilninius drabužius be siaurų apykaklių
- Reguliariai keiskite patalynę ir rankšluosčius
- Venkite kvapnių ar stiprių kosmetikos priemonių
- Gerkite daugiau vandens - tai padeda odai atsistatyti iš vidaus
Kaklo bėrimų prevencija
Kaip išvengti kaklo bėrimų ateityje?
- Tinkama higiena, bet be perteklinio trynimo
- Drėkinimas po kiekvieno prausimo
- Vengti karščio ir per daug sluoksnių drabužių
- Alergijų stebėjimas - reaguokite į pasikartojančius bėrimus
- Gydyti pagrindines odos ligas (pvz., atopinį dermatitą), kad nesikartotų
Ką verta daryti ir ko reikėtų vengti?
| Ką verta daryti | Ko reikėtų vengti |
|---|---|
| Naudoti švelnius drėkiklius | Trinti ar draskyti kaklo bėrimus |
| Rinktis natūralius audinius | Aprengti vaiką sintetiniais rūbais |
| Kviesti gydytoją esant įtarimams | Gydytis „iš akies“ be tikslios diagnozės |
| Stebėti vaiką po naujų produktų | Palikti drėgną ar nešvarią odą aplink kaklą |
Mitai ir faktai apie kaklo bėrimus
- Mitas: Bėrimas kakle - tik nuo seilių.
- Faktas: Gali būti ir infekcija, alergija ar net pirmas ligos ženklas.
- Mitas: Vaikai visada patys „išauga“ tokius bėrimus.
- Faktas: Kai kuriais atvejais būtinas gydymas ir stebėjimas.
- Mitas: Jei neskauda - nėra rimta.
- Faktas: Net neperštintis bėrimas gali būti pavojingas.
Įdomūs faktai apie kaklo bėrimus kūdikiams
- Kaklas - antroji dažniausiai bėrimų vieta kūdikiams po veido.
- Prakaitinė kakle dažniausiai atsiranda vasarą arba miegant.
- Kūdikio kaklo oda - labai jautri, net nuo pieno likučių gali sudirgti.
- Daug bėrimų kakle prasideda nepastebimai, bet greitai plinta į viršutinę nugarą.
- Kai kurios vaikų infekcijos bėrimu prasideda būtent nuo kaklo.