Vaikų fizinė būklė ir gerovė yra itin svarbi jų augimui ir vystymuisi. Bendrieji pratimai, integruoti į kasdienę rutiną, gali turėti didelę teigiamą įtaką ne tik fiziniam, bet ir psichologiniam vaikų vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime bendrųjų pratimų naudą vaikams, įvairius pratimus ir jų pritaikymą, remiantis projektu „Judame, daugiau ir išradingiau“, kuris bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis.
Fizinio Aktyvumo Svarba Vaikams
Judėjimo aktyvumas yra organizmo augimo bei tobulėjimo stimuliatorius. Sportas ir kiekviena kita judėjimo aktyvumo forma optimizuoja vaiko motorikos bei psichinės ir socialinės brandos vyksmą. Sporto specialistai kryptingai plėtoja judėjimo funkcijas, ugdo vaikų fizines ypatybes. Fizinių ypatybių sąvoka apibūdina kokybinius fizinės veiklos arba atskiro veiksmo ypatumus. Vaikų fizinę būklę gerina natūraliu aktyvumu sporto šakų specialistai: fizinio aktyvumo (kūno kultūros) mokytojas, šokių (liaudies žaidimų) mokytojas, šokių (sportinių) treneris, jogos treneris gerina vaikų fizinį darbingumą, adaptacines galimybes. Vaikai pratinami laisvai valdyti kūną, ugdyti raumenų pojūtį bei gebėjimą atlikti veiksmus ekonomiškai - diferencijuoti greičio, jėgos, ištvermės parametrus priklausomai nuo konkrečių sąlygų.
Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė įgyvendina projektą „Judame daugiau ir išradingiau“, bendrai finansuojamą valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Šis projektas skirtas vaikų fizinės būklės gerinimui, remiantis natūraliu aktyvumu.
Ugdytinos Fizinės Ypatybės
Skirtingose fizinio aktyvumo pratybose ugdomos įvairios vaikų fizinės ypatybės. Tai apima:
- Greitumą
- Ištvermę
- Jėgą
- Judesių tikslumą ir koordinaciją
- Lankstumą
- Pusiausvyrą
Įvairių Fizinio Aktyvumo Formų Privalumai
Liaudies Žaidimų (Šokio) Pamokėlės
Šokių (liaudies žaidimų) mokytoja pamokose atskleidžia vaikų judesių išraiškos būdus. Vaikų prigimčiai artima judesių išraiškos forma yra imitacija pagal muziką, įdomų pasakojimą, pasaką. Vaikai mėgsta pamėgdžioti žvėrelių, paukščių veiksmus, gamtos reiškinius pasakų veikėjus. Ugdomas gebėjimas judesiais pavaizduoti vienus ar kitus būdingus veiksmų bruožus. Vaikai skatinami judesiais, gestais, mimika, garsais išreikšti savo emocinę būseną, nuotaiką. Taip pat galima improvizuoti jiems suprantamą muzikinį siužetą, pasaką. Tam tinka laisvieji pratimai, specialios judesių kombinacijos, įsivaizduojami ir pačių sukuriami judesiai ir veiksmai. Būdinga tai, kad vaikai orientuojami suvokti judesių grožį, jais perteikti išgyvenimus ir mintis, kurti įvairius judesius ir jų derinius.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos standartai
Liaudies žaidimų pamokėlėse judesių tikslumas ugdomas atliekant pačius elementariausius, pagrindinius judesius. Vaikai atlieka judesius bendrais bruožais, įvaldant bendrą jų struktūrą. 5-7 metų amžiuje pamažu didinami reikalavimai tiksliai atlikti judesį erdvėje, kurti taisyklingą judesio modulį. Vaikai kaskart vis tiksliau diferencijuoja judesio jėgą, judesius atlieka vis ritmiškiau, reikiamu tempu. Tam naudojami įvairūs pratimai, žaidimai.
Fizinio Aktyvumo Pratybos „Sportuok Sveikai“
Vaikai turi skirtingai įgimtus gebėjimus, kurie ugdant kaskart vis aiškiau ir ryškiau pasireiškia. 3-7 metų amžiaus vaikams būdingas fizinis aktyvumas, noras žaisti. Paprasti, bet įvairūs pratimai, kuriuose nereikia judesių tikslumo, turtina vaikų patirtį, ugdo vaikų fizines ypatybes - greitumą, ištvermę ir jėgą.
Sportinių Šokių Treniruotės
Sportinių šokių treniruotėse ugdomas vaikų judesių tikslumas ir koordinacija. Judesių tikslumas ir korekcija lavėja bei tobulėja praktinėje vaiko veikloje, per specialias judesių mokymo pratybas (pvz., mestas kamuoliukas įkrito į krepšį, nuskriejo už vėliavėlės, peršoko per „griovį“ ir pan.). Pirmiausia judesių tikslumas priklauso nuo jutiminės patirties. Jutiminį judesio parametrų (laiko, erdvės, jėgos) suvokimą stimuliuoja praktinė veikla. Antroji signalinė sistema patikslina judesių vaizdinius, suteikia papildomos informacijos. Žodis, garsinis signalas, muzika padeda nustatyti judesio požymius, atlikimo tempą, ritmą. Tai atlieka regėjimo, raumenų pojūčio, klausos, kalbos analizatoriai.
Jogos Treniruotės
Jogos trenerė akcentuoja taisyklingos kūno laikysenos ugdymą. Siekiant suformuoti gražias kūno formas, gerą, tiesią kūno laikyseną, sudaryti palankias sąlygas vidaus organų veiklai reikia skirti pratimus, kurie lavina kaklo, pečių juostos, nugaros ir ypač pilvo preso raumenis. Labai svarbu išlavinti šiuos raumenis, kad taisyklingai formuotųsi griaučiai ir neiškryptų stuburas. Jogos treniruotėse atliekami pratimai/pozos lavina kaip tik šiuos raumenis. Tai kūno ištempimo pratimai, pasilenimai į kairę ir į dešinę, pirmyn ir atgal, pratimai iš įvairių pradinių padėčių, specialūs koreguojamieji pratimai (sėdėjimas su smėlio maišeliu ant galvos, su gimnastikos lazda ant menčių, pasistiebus, stovėjimas ant vienos kojos). Atliekant tuos pratimus reikia siekti judesių tikslumo ir reikiamos įtampos.
Vaikus svarbu išmokyti taisyklingų pradinių padėčių - rankos prieš krūtinę, rankos už galvos, rankos už nugaros, rankos prie pečių, rankos ištiestos į šalis. Šios padėtys formuoja įgūdį taisyklingai laikyti kūną. Parenkami pratimai, kurie harmoningai lavina visas stambiąsias raumenų grupes ir smulkiąją muskultūrą - bendrieji pratimai su įrankiais ir be įrankių. Jie stiprina kaklo, rankų, pečių juostos, nugaros, liemens, kojų raumenis. Atliekant įvairų darbą stiprėja raumenys, didėja sąnarių paslankumas, gražėja kūno formos, gerėja laikysena. Šie pratimai atliekami lėtu tempu, tačiau įtampa gana didelė. Fizinis krūvis organizmui didinamas pratimus kartojant daugiau kartų, pasunkinant perkialiamą kūno dalį kokiu nors nesunkiu įrankiu, atskirų kūno dalių arba savo kūno svoriu. Įtampą galima padidinti ir atitinkamu pradinės padėties pakeitimu, kuris užtikrina pastangų koncentraciją tam tikrose raumenų grupėse arba sudaro palankias sąlygas jėgai panaudoti.
Taip pat skaitykite: Vaiko Gerovės Užtikrinimas
Judesio ir Proto Treniruočių Integravimas
Judėjimo aktyvumas yra organizmo augimo bei tobulėjimo stimuliatorius. Sportas ir kiekviena kita judėjimo aktyvumo forma optimizuoja vaiko motorikos bei psichinės ir socialinės brandos vyksmą. Keturi sporto specialistai: fizinio aktyvumo (kūno kultūros) mokytojas, šokių (liaudies žaidimų) mokytojas, šokių (sportinių) treneris, jogos treneris, veiklas pagrindžia judesio mokymo bei funkcinės treniruotės principais.
Fizinio Ugdymo Pasiekimų Sritys
Programoje išskirtos trys fizinio ugdymo pasiekimų sritys:
- Judėjimo įgūdžių plėtojimas, savikontrolė ir įsivertinimas
- Fizinių ypatybių lavinimas ir sveikatingumo plėtojimas
- Sporto ir sveikatos vertybinių nuostatų ugdymas ir raiška
Siekiant nuoseklaus, kiekvienam mokiniui prasmingo fizinio ugdymo nuo 1 iki IV gimnazijos klasės, fizinio ugdymo turinys konstruojamas atsižvelgiant į mokinio raidos ypatumus bei gebėjimus ir ugdymo(si) kontekstą: socialinius, kultūrinius bei kitus aspektus ir išteklius. Mokytojas ugdymui parenka tas sporto šakas, kurios geriausiai atliepia mokinių fizinio ugdymo poreikius ir ugdymo tikslus.
Fizinio Ugdymo Tikslai Įvairiose Klasėse
- Pradinio ugdymo mokykloje: mokiniai per džiaugsmingas patirtis plėtotų savo fizinio aktyvumo motyvaciją.
- Progimnazijoje: įgytų savo kūno ypatumų ir fizinio aktyvumo reikšmės sveikatai supratimą, plėtotų asmeninius judėjimo gebėjimus ir susiformuotų palankaus sveikatai fizinio aktyvumo įpročius.
- Gimnazijoje: siekiama įgalinti mokinius prisiimti atsakomybę savarankiškai ir saugiai praktikuoti įvairias fizinio aktyvumo formas pagal individualius ugdymosi poreikius, proaktyviai taikant per fizinio ugdymo dalyką įgytas kompetencijas savo bei kitų sveikatai puoselėti ir stiprinti.
Mokinių fizinio pajėgumo rodikliai nėra dalyko pasiekimų vertinimo objektas, tačiau į juos turi būti atsižvelgiama planuojant mokinio sveikatai optimalų fizinį ugdymą. Pradinio ugdymo uždaviniai: plėtoja pozityvias motorines patirtis, įgalinančias judėjimo džiaugsmą per judesių įvairovę ir fizinį aktyvumą darnoje su aplinka, motyvuojančias būti fiziškai aktyviam įvairiuose kontekstuose ir aplinkose.
Ugdomos Kompetencijos
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos.
Taip pat skaitykite: Vaikų vasaros poilsis: esminiai aspektai
Fizinio ugdymo procese per savistabą, judesio pajautimą, įgyjamus motorinius, kvėpavimo, vykdomosios funkcijos įgūdžius, pagrindinių sportinių judesių ir technikų patirtis, pramankštos ir mankštos pratimų praktikas, išmaniųjų technologijų taikymą fiziniam aktyvumui ir įsivertinimui mokiniai įgalinami pažinti save kaip autentišką bendruomenės ir gamtos dalį. Fizinio ugdymo pamokose formuojasi mokinio savimonė, ugdomi metabolinio sindromo ir streso prevencijai svarbūs gebėjimai. Taisyklingi judėjimo įgūdžiai, optimalus fizinis krūvis ir sveikos gyvensenos nuostatos padeda išvengti traumų, rūpinimasis sveikata realizuojamas atsakingu sprendimų priėmimu ir elgesiu, įvertinant pasekmes. Ugdydomi mokinių gebėjimai atpažinti fiziologinius streso požymius, taikyti mokslu grįstas streso prevencijos ir įveikos strategijas.
Fizinio ugdymo pamokose kūrybiškumas plėtojamas organizuojant veiklas pagal universalaus dizaino principą, per jas mokiniai tyrinėja savo fizinius ypatumus, naudodami savistabos ir testavimo strategijas, kuria ir įgyvendina trumpalaikius ir ilgalaikius fizinio aktyvumo planus, įsivertina ir reflektuoja fizinio aktyvumo poveikį. Fizinio ugdymo pamokose įgyjamas supratimas apie savo ir kitų fizinių ypatumų ir galimybių skirtumus, ugdomi gyvenimui bendruomenėje ir visuomenės kūrimui reikšmingi gebėjimai bei pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Pilietinis tapatumas ir pilietinė galia ugdomi skatinant pažinti mokyklos, regiono, šalies sportininkus ir jų pasiekimus. Valstybingumo stiprinimo tarptautinėje bendruomenėje nuostata ugdoma dalyvaujant pilietinėse akcijose organizuojamose sveikatingumo veiklose. Skatinama atstovauti savo mokyklai, miestui, šaliai sporto rungtyse. Moraliniuose pasirinkimuose mokiniai remiasi olimpinėmis vertybėmis - pagarba sau ir kitiems, draugyste, džiaugsmu įveikiant iššūkius, savęs tobulinimu ir kilnumu.
Fizinio ugdymo pamokose plėtojama mokinių kultūrinė savimonė, kultūrinė raiška ir sąmoningumas: mokiniai žino rajono ir apskrities sportininkus ir jų pasiekimus, šalies olimpinių, paralimpinių ir neolimpinių sporto šakų sportininkus ir jų pasiekimus. Fizinio ugdymo pamokose komunikavimo kompetencija plėtojama mokiniams tinkamai vartojant fizinio aktyvumo ir sporto terminologiją, fiziologijos sąvokas. Fizinio ugdymo procese mokiniai naudoja išmaniuosius įrenginius žaisdami fizinį aktyvumą skatinančius žaidimus; taiko išmaniąsias skaitmenines technologijas judėjimo technikai tobulinti, mokosi naudoti skaitmenines technologijas fiziniams rodikliams stebėti ir fiziniam pajėgumui į(si)vertinti.
Judėjimo Įgūdžių Plėtojimas
Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui A, B), raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Lokomocinių, nelokomocinių ir manipuliacinių judesių visuma įgalina judėjimo įvairovę, tačiau tik taisyklingi motoriniai (judėjimo) įgūdžiai teikia judėjimo gerovės pojūtį. Šia sritimi siekiama formuoti mokinių taisyklingo judėjimo įgūdžius, plėtoti judesių įvairovės pažinimą bei ugdyti judesio kokybės supratimą. A srities turinyje pateikta nuosekli judesių įvairovės ir kokybės ugdymo seka yra skirta savo kūno galimybių pažinimui ir plėtojimui, atrandant individualiai optimalius judėjimo būdus. Sensomotorikos, kvėpavimo ir vykdomosios funkcijos lavinimo turinyje išskyrimas, išmaniųjų technologijų taikymas savistabai ir įsivertinimui sudaro prielaidas personalizuotam ugdymui pagal mokinio turimus judėjimo įgūdžius, įgalina parinkti mokinio fizinę raidą ir poreikius atliepiančius pratimus bei užduotis, sukuriant tvarų pagrindą mokinio fiziniam ugdymui, ugdymuisi ir sveikatos puoselėjimui.
Lokomociniai Judesiai
A1. Taisyklingai atlieka ir geba į(si)vertinti lokomocinius (lot. Funkciniai judesiai. Lokomociniai judesiai. 1-2 klasių koncentras. Mokomasi taisyklingo ėjimo, bėgimo, slydimo, ropojimo, riedėjimo, sėlinimo ir kitų lokomocinių judesių, keičiant judėjimo kryptį (pirmyn, atbulomis, šonu), intensyvumą (greitai, lėtai, greitėjant, lėtėjant, darant pauzes), judant skirtingomis dangomis įvairiose aplinkose (dirbtine danga, žole, asfaltu, vandeniu, sniegu, nelygia danga ir pan.), keičiant kitas judėjimo sąlygas. Judesių taisyklingumas ugdomas sudarant sąlygas tyrinėti judesius per pokyčius, vengiant judesio kartojimo tomis pačiomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad abi kūno pusės dirbtų tolygiai, kad nebūtų stiprinama tik dominuojanti kūno pusė.
Nelokomociniai Judesiai
Nelokomocinių judesių. Mokomasi taisyklingai atlikti bazinius nelokomocinius judesius: pritūpimus, atsistojimą, atsisėdimą, pasisukimą, pusiausvyros pratimus keičiant apatinių ir viršutinių galūnių padėtį, dubens padėtį, kūno svorio centrą, judesio amplitudę, kontroliuojant mentės-pečių juostos padėtį, judesio plastiškumą.
Manipuliaciniai Judesiai
Manipuliaciniai judesiai. Mokomasi taisyklingai atlikti bazinius manipuliacinius (su įrankiu) judesius: metimą, gaudymą, lietimą, griebimą. Funkciniai judesiai. Lokomociniai judesiai. 1-2 klasių koncentras. Mokomasi taisyklingo bėgimo (pėdų, apatinių ir viršutinių galūnių padėtys), šuoliukų ir kitų lokomocinių judesių, keičiant judėjimo kryptį (pirmyn, atbulomis, šonu), intensyvumą (greitai, lėtai, greitėjant, lėtėjant, darant pauzes), judant skirtingomis dangomis įvairiose aplinkose (dirbtine danga, žole, asfaltu, vandeniu, sniegu, nelygia danga ir pan.), keičiant kitas judėjimo sąlygas (pavyzdžiui, „Gyvūnų gimnastika“). Judesių taisyklingumas ugdomas sudarant sąlygas tyrinėti judesius eksperimentuojant, vengiant judesio kartojimo tomis pačiomis sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į optimalią laikyseną, kaklo padėtį, kad abi kūno pusės būtų treniruojamos tolygiai. Nelokomocinių judesių. Mokomasi taisyklingai atlikti bazinius nelokomocinius judesius: pritūpimus, atsistojimą, atsisėdimą, pasisukimą, pusiausvyros pratimus keičiant apatinių ir viršutinių galūnių padėtį, dubens padėtį, kūno svorio centrą, judesio amplitudę, kontroliuojant mentės-pečių juostos padėtį bei judesio plastiškumą. Siekia judesio tikslumo, didina amplitudę bei tobulina motorinį įgūdį. Manipuliaciniai judesiai. Tyrinėjami manipuliacinių judesių dėsningumai naudojant įvairių svorių (balionas, kamuolys ir pan.), dydžio, formų, kitos paskirties įrankius ir gamtines priemones (akmenukus, kaštonus, riešutus, balionus, plunksnas, įvairius kamuolius, audeklą, šokdynes, lankus ir kt.). Funkciniai judesiai. Lokomociniai judesiai 3-4 klasių koncentras. Atliekami ėjimo, bėgimo, slydimo, šuoliavimo, riedėjimo, plaukimo ir kiti lokomociniai judesiai, keičiant judėjimo kryptį (pirmyn, atbulomis, šonu), intensyvumą (greitai, lėtai, greitėjant, lėtėjant, darant pauzes), judant skirtingomis dangomis įvairiose aplinkose (dirbtine danga, žole, asfaltu, vandeniu, sniegu, nelygia danga ir pan.), keičiant kitas judėjimo sąlygas. Stebimas kūno surikiavimas: stabili stuburo padėtis (išlaikomi fiziologiniai linkiai), stabilus korpusas (dubuo, krūtinė, pečių lankas, mentės), atliekant mobilius judesiu kojomis ir rankomis. Stebima, kad nebūtų kompensacinių judesio mechanizmų, ugdomas gebėjimas pajusti disociacijas judesio atlikimo metu (pavyzdžiui, žvilgsnis ir kaklas, ranka ir petys). Stebima, kad abi kūno pusės būtų treniruojamos simetriškai. Judesių taisyklingumas ugdomas sudarant sąlygas tyrinėti judesius eksperimentuojant, vengiant judesio kartojimo tomis pačiomis sąlygomis. Nelokomociniai judesiai. Mokomasi taisyklingai atlikti bazinius nelokomocinius judesius (pritūpimus, įtūpstus, atsistojimą, atsisėdimą, pasisukimą, traukim…