Nusegę sauskelnes, tėvai dažnai atidžiai apžiūri jų turinį, kad įsitikintų, jog kūdikio virškinimo sistema veikia tinkamai. Naujagimio išmatos gali daug pasakyti apie jo sveikatą. Vienas iš dažnai pastebimų dalykų - balti taškeliai išmatose. Šiame straipsnyje aptarsime, ką jie gali reikšti, kokios yra galimos priežastys ir kada reikėtų sunerimti.
Kūdikių išmatų tipai
Pirmiausia svarbu suprasti, kokie yra pagrindiniai kūdikių išmatų tipai:
- Mekonijus: Tai pirmosios naujagimio išmatos, kurios yra tamsiai žalios, rudos ar net juodos spalvos, gleivėtos, tirštos, bekvapės. Mekonijų sudaro kraujo, odos, gleivių, vaisiaus vandenų mišinys, kurių kūdikis prisivalgė būdamas mamos pilvelyje.
- Pereinamosios išmatos: Šios išmatos pasirodo po mekonijaus ir yra žalsvos spalvos su gleivėmis.
- Subrendusios išmatos: Kai mamos pieno gamyba susireguliuoja ir mažylis valgo tik mamos pienuką, jo išmatos subręsta. Tokios išmatos išlieka iki tol, kol kūdikis pradedamas primaitinti papildomai.
Balti grūdeliai kūdikio išmatose: kada nerimauti?
Pasitaiko, kad tėveliai kūdikio išmatose pastebi baltus grūdelius, kurie primena grūdėtąją varškę. Jeigu mažylis jaučiasi gerai, tai šis požymis rodo tik tai, kad jis persivalgo. Tai dažniausiai įvyksta tuomet, kai krūtis duodama vaikui nuraminti bet kada. Jeigu mažylio svoris auga blogai, tai gali byloti apie fermentų stoką arba nepakankamą jų aktyvumą.
Galimos baltų taškelių priežastys
Balti taškeliai naujagimio išmatose gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Nevirškinti angliavandeniai: Kai kuriais atvejais mažylio išmatos būna daug skystesnės, vandeningesnės ir rūgštesnio kvapo nei įprastai. Jeigu vaikas pasituština ant medvilninio vystyklo, aplink išmatas galite pastebėti vandeningą dėmę. Be to, nedideliais kiekiais mažylis gali pasituštinti net pasišalinant iš žarnyno dujoms. Išmatos būna geltonos arba garstyčių spalvos.
- Laktazės trūkumas: Mažylio organizmo veikla dažnai sutrinka dėl nevirškinamo pieno cukraus - laktozės. Tai atsitinka tuomet, kai fermentas laktazė nesusidoroja su per dideliu pieno cukraus kiekiu, patenkančiu su pienu. Šis sutrikimas vadinamas laktazės nepakankamumu. Ši būklė ne visada byloja apie fermento trūkumą. Norint patvirtinti įtarimus, reikia ištirti mažylio išmatose esantį angliavandenių kiekį. Ar prireiks gydymo, sprendžiama atsižvelgiant į vaiko būklę: jeigu ji gera ir nekamuoja pilvo skausmai, jis priauga pakankamai svorio - jaudintis neverta. Tačiau jei mažylis priauga per mažai svorio, jį nuolat kamuoja diegliukai, reiktų sureguliuoti mamos dietą: atsisakyti šviežio pieno, mažiau valgyti raugintų pieno produktų. Jeigu šios priemonės nepadeda, vaikui galima duoti fermento laktazės.
- Persivalgymas: Jei kūdikis jaučiasi gerai, bet išmatose yra baltų grūdelių, tai gali reikšti, kad jis persivalgo. Tai dažniausiai įvyksta tuomet, kai krūtis duodama vaikui nuraminti bet kada.
- Fermentų stoka: Jeigu mažylio svoris auga blogai, tai gali byloti apie fermentų stoką arba nepakankamą jų aktyvumą.
- Kūdikio žarnyno gleivinės uždegimas: Jis dažniau pasitaiko deguonies badą nėštumo ar gimdymo metu patyrusiems kūdikiams, nes nuo to labiausiai kenčia žarnyno gleivinė. Vėliau ji gana sunkiai atsikuria. Žarnyno gleivinę gali pažeisti ir mamos valgiaraštyje dominuojantys maisto priedų (konservantų, aromatinių medžiagų, dažiklių ir kt.) turintys produktai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu ilgą laiką kūdikio viduriukai nesusitvarko, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į savijautą. Jeigu kūdikis gerai priauga svorio ir ūgio, vadinasi, žarnyno apgyvendinimas gerosiomis bakterijomis vyksta šiek tiek lėčiau nei įprastai. Reikia atminti, kad žmogaus organizmas yra sudėtinga sistema, kur visi procesai vyksta individualiu tempu. Todėl nieko baisaus, jeigu krūtimi maitinamo kūdikio išmatos pirmąjį mėnesį vis dar lieka žalios ir gleivėtos. Net jeigu šis procesas užsitęsia ilgiau nei mėnesį, tai dar nereiškia, kad jį reikia aktyviai gydyti.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: balti taškeliai ant kūdikio nosies
Gydyti reikėtų tik tuomet, kai kenčia vaiko savijauta:
- Jį kamuoja stiprūs pilvo skausmai.
- Pasireiškia alergija (bėrimai, niežėjimas).
- Mažai priauga svorio ir ūgio.
Ką daryti, jei kūdikio išmatose yra baltų taškelių?
Jei pastebėjote baltus taškelius kūdikio išmatose, galite pabandyti šių priemonių:
- Koreguokite mamos dietą: Labai atidžiai išnagrinėkite mamos valgiaraštį. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, pasitarkite su gydytoju dėl mišinuko pakeitimo.
- Stebėkite kūdikio savijautą: Jei kūdikis jaučiasi gerai, gerai valgo ir priauga svorio, greičiausiai nėra jokio pagrindo nerimauti.
- Pasitarkite su gydytoju: Jei nerimaujate, kreipkitės į gydytoją, kuris apžiūrės kūdikį ir, jei reikia, paskirs tyrimus.
Tyrimai ir gydymas
Jeigu kūdikio savijauta bloga, gydytojas gali skirti šiuos tyrimus:
- Koprologinis tyrimas: Iš pirmojo galima spręsti apie virškinimą, žarnyno uždegimus.
- Žarnyno mikrofloros tyrimas: Antrasis padės rasti patogeninius mikroorganizmus.
Atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, gali būti skiriamas gydymas. Jeigu mamos piene aptinkama patogeninių mikroorganizmų, pirmiausia ištiriama, kokiems antibiotikams jie bus jautrūs. Paskyrus antibakterinį gydymą mamytei, individuliai sprendžiama, ar mažylį toliau žindyti ar žindymą laikinai nutraukti. Išgydžius mamytę, dažnai susitvarko ir mažylio žarnynas.
Kiti dažni naujagimių odos ir virškinimo sutrikimai
Be baltų taškelių išmatose, naujagimiams gali pasireikšti ir kitų odos bei virškinimo sutrikimų. Svarbu žinoti, kaip juos atpažinti ir kada kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti baltus spuogelius ant vaiko veido
Odos problemos:
- Naujagimių bėrimai: Pirmosiomis savaitėmis po gimimo naujagimį gali berti įvairaus pavidalo bėrimais: inkštirais, spuogeliais, dėmėmis. Šie bėrimai paprastai būna nulemti hormonų poveikio, naujagimio sistemų nebrandumo, taip pat prisitaikymo prie pasikeitusios aplinkos. Dažniausiai pasitaikantys bėrimai yra baltieji naujagimių spuogai (lot. milia), naujagimių aknė (lot. acne neonatorum) ir naujagimių toksinė eritema (lot. erythema toxicum neonatorum).
- „Gandro žnybis“ ir „angelo bučinys“: Rausva, netaisyklingos formos, tačiau paprastai simetriška, neiškilusi dėmė ant naujagimio sprando („Gandro žnybis“) ar ant kaktos, akių vokų („Angelo bučinys“). Šios dėmės kartais gali būti painiojamos su kitais kraujagyslių dariniais - portveino dėme (lot. naevus flammeus).
- Naujagimių gelta: 2-3 parą po gimimo naujagimio oda, akių obuoliai pagelsta, geltonumas pasiekia piką 3-4 parą, o vėliau simptomai silpnėja.
- Naujagimių pleiskanojimas: Po gimimo prie naujų sąlygų besitaikanti oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora. Kuo daugiau ant naujagimio kūno varškinio dangalo (lot. vernix caseosa), tuo labiau pleiskanoja oda.
- Padidėjusios naujagimio krūtys: Apie 60-90% tiek mergaičių, tiek berniukų krūtys po gimimo būna pabrinkusios, maždaug 5-15% naujagimių iš krūtų gali išsiskirti pieną primenančio skysčio. Pabrinkimas paprastai būna simetriškas, apima 1-3 cm skersmens plotą aplink spenelį.
- Padidėjęs naujagimio plaukuotumas: Kūdikiai (ypač neišnešioti) gali gimti padengti plonyčiais, gan ilgais, švelniais plaukeliais (lot. lanugo).
- Epšteino perlai: Tai smulkūs, maždaug kelių milimetrų (įprastai ne daugiau nei 3 mm) skersmens gerybiniai dariniai, dažniausiai esantys ant kūdikio dantenų arba gomurio.
Virškinimo problemos:
- Svorio kritimas: Per pirmas 3-4 gyvenimo dienas naujagimis netenka iki 5-10% gimimo svorio, daugiausiai dėl to, kad iš ląstelių pasišalina pertekliniai skysčiai (dėl to, kad vystosi vaisiaus vandenyse, naujagimis būna pabrinkęs).
- Nereguliari galvos forma: Nesimetriška, neįprasta galvos forma. Dėl galvos deformacijų veidukas gali atrodyti asimetriškas (asimetrija, įvairūs nosies, ausų poslinkiai galimi ir dėl to, kad prieš gimdamas kūdikis buvo nepatogiai įsirėmęs į motinos dubens kaulus), nes naujagimio galvos kaulai nėra suaugę, tarp jų yra skaidulinio jungiamojo audinio intarpai - momenėliai.
- Šlapinimosi pokyčiai: Naujagimiai pirmosiomis paromis šlapinasi retai, daugiausia dėl to, kad pirmosiomis dienomis mamos pieno (ar pieno mišinio) suvalgo nedaug. Normalu, jeigu pirmą kartą naujagimis pasišlapina per 12-24 val. Pirmasis naujagimio šlapimas dažniausiai yra tamsus, gelsvai rausvas, drumstas, ant vystyklo lieka oranžinių nuosėdų - šlapimo rūgšties kristalų (kartais galima supainioti su krauju). Kai kurių naujagimių mergaičių sauskelnėse, makšties srityje, galite aptikti šiek tiek kraujingų išskyrų. Tai - mamos hormonų poveikis, ir tai visiškai normalu.
- Pienligė: Pienligė yra grybelinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia baltasis balkšvagrybis (lot. Candida albicans). Moterys dažniausiai serga makšties kandidoze, t.y. Pienlige taip pat dažnai serga naujagimiai ir kūdikiai iki vienerių metų amžiaus, nes jų imuninė sistema bei burnos ir žarnyno mikroflora dar nėra brandi. Baltos apnašos ant kūdikio burnos, žandų, dantenų, liežuvio. Iš pradžių apnašų taškeliai nedideli, pavieniai, tačiau jie plinta ir susilieja. Nubraukus apnašas, gali pasirodyti kraujo.
- Iššutimai: Atsiranda odos klosčių vietose, kur oras prastai cirkuliuoja, kur temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, gali atsirasti pūslelių, oda gali pradėti luptis.
- Alergija maistui: Dažniausiai šis dermatitas pasireiškia raudonu bėrimų žiedu apie mažylio išangę. Tokiu atveju priežastis - ne higiena ir ne sauskelnės: reikėtų atsisakyti alergizuojančio maisto.
- Kontaktinis dermatitas: Tai uždegiminė odos reakcija į alergenus ar dirgiklius. Sauskelnių atveju, oda gali reaguoti tiek į nuosavą šlapimą ar išmatas, tiek į sauskelnių audinį, kvapiklius, kitas sudėtines medžiagas, skalbimo priemonės likučius daugkartinėse sauskelnėse, prausiklį ir t.t.
Sauskelnių keitimo ir priežiūros patarimai
Norint išvengti odos problemų ir užtikrinti kūdikio komfortą, svarbu tinkamai keisti sauskelnes ir prižiūrėti odą:
- Dažnai keiskite sauskelnes: Naujagimiams sauskelnes rekomenduojama keisti kas 1-2 valandas, vyresniems - ne rečiau, kaip kas 4 val. Jei kūdikis pasituština, sauskelnes reikia keisti iškart, nelaukiant kol prabėgs dvi valandos ir sauskelnės prisipildys.
- Švariai nuprauskite: Geriausia apiprausti užpakaliuką po tekančiu vandeniu arba nuvalyti bekvapėmis drėgnomis servetėlėmis.
- Leiskite „prasivėdinti“: Jei tik aplinkybės leidžia, leiskite kūdikiui po 10-20 min tarp sauskelnių keitimo pabūti be jų.
- Pakeiskite sauskelnių rūšį: Kūdikio odelė gali reaguoti į kitas sauskelnių gamybai naudojamas medžiagas, ypač kvapiklius, losjonus, ir pastarųjų konservantus.
- Kruopščiai skalbkite daugkartines sauskelnes: Skalbimui naudokite vaikiškus skalbiklius (geriausia, skirtus alergiškiems kūdikiams), o skalaudami įpilkite šiek tiek citrinos rūgšties ar maistinio acto: rūgštis neutralizuoja šarminį skalbiklio poveikį.
- Apsauginiai kremai: Vieni laikosi nuostatos, kad apsauginius kremus reikia naudoti profilaktiškai ir nuolat, kiti - kad tik tais atvejais, kai jo tikrai reikia. Pasisakančių prieš manymu, ši plėvelė - nėra natūrali odos būsena, trukdanti odai kvėpuoti ir normaliai funkcionuoti.
Taip pat skaitykite: Balti džinsai: patogumas ir mada vaikams
tags: #balti #taskai #naujagimio #ismatose