Įžanga
"Balta pasaka" - tai ne tik vaikų piešinių konkurso pavadinimas, bet ir raktas į pasaulį, kuriame susipina kūrybiškumas, fantazija ir senovės išmintis. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip "Balta pasaka" įkvepia vaikus meninei raiškai ir kokias pamokas galima rasti tradicinėse pasakose, kuriose baltas vilkas tampa užkeiktu princu, o geraširdis jaunuolis - herojumi, įveikiančiu visas kliūtis.
Vaikų Kūrybiškumas Konkurse „Balta Pasaka“
Ketvirtasis vaikų ir moksleivių piešinių konkursas „Balta pasaka“ parodė, kad vaikų fantazijai ribų nėra. Nepaisant to, kad už lango dar nebuvo sniego, vaikai puikiai perteikė baltos pasakos viziją savo piešiniuose. Joniškio vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas” dailės būrelio mažieji dailininkai sulaukė gausių apdovanojimų. Akvilė Šalkauskaitė ir Emilija Gurskytė tapo konkurso laureatėmis mažųjų grupėje, o Ivo Mizgirio, Liutauro Smilgio, Armino Rimkevičiaus, Lidijos Naravaitės, Kamilės Bėčiūtės, Giedriaus Merkelio darbeliai buvo atrinkti iš 300 konkursui pateiktų piešinių ir eksponuojami parodoje Lietuvos vaikų ir jaunimo centre Vilniuje. Šis konkursas skatina vaikus kūrybiškai mąstyti ir per meną išreikšti savo pasaulio suvokimą.
Karalius, Tarnas ir Balta Gyvatė
Senų senovėje gyveno karalius, visoje šalyje garsėjęs išmintingumu. Atrodė, kad žinia apie slapčiausius dalykus pati pas jį atskrieja. Bet jis turėjo keistą įprotį - po kiekvienų pietų ištikimas tarnas turėdavo įnešti uždengtą dubenį, kurio turinio nežinojo niekas. Vieną kartą tarnas, pajutęs smalsumą, atidarė dubenį ir pamatė baltą gyvatę. Paragavęs jos mėsos, jis išmoko suprasti paukščių ir gyvulių kalbą.
Ir atsitiko, kad kaip tik tą dieną karalienei pradingo gražiausias jos žiedas, ir kilo įtarimas, kad jį galėjo pavogti ištikimasis tarnas, nes jam visos rūmų durys buvo atviros. Karalius pasišaukė tarną ir pikčiausiais žodžiais prigrasino, jeigu ligi ryto nepasakys, kas tai padarė, pats bus pripažintas kaltu ir nuteistas mirti. Kankinamas nerimo ir baimės, tarnas išėjo į kiemą ir ėmė svarstyti, kaip čia iš tos bėdos išbristi.
Antys, Žiedas ir Nekaltumo Įrodymas
Kieme tarnas išgirdo ančių šnekučiavimąsi. Viena antis pasakojo, kad beskubėdama prarijo žiedą, kuris gulėjo po karalienės langu. Tarnas, nieko nelaukęs, nunešė antį į virtuvę ir liepė virėjui ją papjauti. Virėjas rado skrandyje karalienės žiedą, ir tarnas lengvai įrodė savo nekaltumą. Karalius, norėdamas atsiteisti, leido tarnui prašyti visokių malonių.
Taip pat skaitykite: Priežiūros patarimai pliušiniams žaislams
Tarnas visko atsisakė, tik paprašė arklio ir pinigų kelionei - norėjo pamatyti pasaulio ir kurį laiką pasibastyti. Ši istorija moko, kad tiesa visada išaiškėja, o netikėtas pagalba gali ateiti iš ten, kur mažiausiai tikimasi.
Kelionė, Gyvūnų Pagalba ir Karalaitės Piršlybos
Tarnas leidosi į kelionę ir vieną dieną išgelbėjo tris žuvis, įstrigusias tvenkinyje. Žuvys pažadėjo atsilyginti už jo gerumą. Vėliau jis pasigailėjo skruzdėlių, kurioms arklys trypė namus, ir varnų jauniklių, kuriuos tėvai išmetė iš lizdo. Visi šie gyvūnai pažadėjo jam atsilyginti.
Atvykęs į didelį miestą, tarnas sužinojo, kad karaliaus duktė ieško sau vyro, bet kiekvienas norintis jai pasipiršti turi atlikti sunkią užduotį, o jei neatliks - netenka galvos. Jaunuolis, pakerėtas karalaitės grožio, nusprendė pabandyti.
Jūros Dugnas, Soros ir Gyvybės Obuolys
Karalius liepė jaunuoliui ištraukti iš jūros dugno aukso žiedą. Jam padėjo trys žuvys, atnešusios žiedą kiaukute. Karalaitė, sužinojusi, kad jis nelygaus jai luomo, pareikalavo atlikti dar vieną darbą - surinkti visus sorų grūdus iki ryto. Jam padėjo skruzdėlių karalius su savo padermėmis.
Galiausiai karalaitė pareikalavo atnešti obuolio nuo gyvybės medžio. Jam padėjo varnai, atnešę obuolį iš tolimo krašto. Istorija apie jaunuolio kelionę ir gyvūnų pagalbą atspindi tradicinį pasakų motyvą - gerumas atsiperka, o pagalba ateina net iš ten, kur mažiausiai tikimasi.
Taip pat skaitykite: Škėmos kūrybos analizė
Meistras, Veidrodis ir Stebuklingas Sapnas
Berniukas Grytis įskelia brangų mamos veidrodį ir ateina pas meistrą, prašydamas kuo skubiau jį sutaisyti. Meistras pažada padėti berniukui, ir pakviečia užeiti vidun į veidrodžių dirbtuvėlę. Čia Grytis susipažįsta su meistro dukra Stikle, kuri išskuba pas savo senelę. Dirbtuvėlėje, apžiūrėjęs visokiausius keistus daiktus, Grytis įsitaiso ant krėslo ir užmiega.
Jis susapnuoja keistą sapną: atgyja kieme sutiktas katinas Markizas, Stiklės lėlė Izabelė, tik pačios Stiklės niekur nematyti. Visi girdi tik jos balsą. Katinas Markizas pasako Gryčiui, kad Stiklę seniai seniai užkeikė viena pikta dama iš senovinio portreto, ir Stiklė tapo nematoma. Grytis, lėlė Izabelė ir katinas Markizas nusprendžia išvaduoti Stiklę iš damos užkeikimo. Po visokiausių nuotykių, kai Grytis, kaip pasakų princas, bando nuimti užkeikimą, staiga jis prabunda.
Šalia stovi meistras su jau sutaisytu veidrodžiu, ateina ir Stiklė su savo senele, kuri visiškai tokia pat, kaip ką tik susapnuota dama iš senovinio portreto. Laikrodis muša dvylika - stebuklų metas! Prasideda tikros linksmybės. Pasirodo visi susapnuoti personažai, stebuklingu būdu atsiranda puošni šviečianti eglutė ir Kalėdų senelis. Ši sapno ir realybės samplaika primena, kad Kalėdų laikotarpiu stebuklai yra įmanomi.
Karalaitė ir Baltas Vilkas
Buvo karalius ir turėjo tris dukteris: viena graži, kita gražesnė, o jauniausia - gražiausia. Kartą karalius išvyko į Vilnių ir pažadėjo jauniausiajai parvežti gyvų gėlių puokštę. Neradęs gėlių mieste, jis sutiko baltą vilką su gėlėmis ant galvos. Vilkas pareikalavo, kad karalius atiduotų jam tai, ką pirmiausia sutiks grįžęs namo. Deja, pirmoji jį pasitiko jauniausioji duktė.
Trečią dieną vilkas atėjo į dvarą pasiimti karalaitės. Karalius bandė apgauti vilką, atiduodamas jam kambarinę, bet vilkas suprato apgaulę. Galiausiai karalaitė išvyko su vilku į jo dvarą. Po metų vilkas nunešė ją į vyriausios sesers vestuves, o po dar metų - į vidurinės sesers vestuves, kur pats dalyvavo kaip jaunikaitis.
Taip pat skaitykite: Antano Škėmos romanas
Užkeikimas ir Išlaisvinimas
Vestuvių metu karalienė sužinojo, kad vilkas virsta jaunikaičiu, ir įmetė vilko kailį į ugnį. Vilkas, pajutęs pavojų, vėl pavirto vilku ir pabėgo. Karalaitė išėjo jo ieškoti ir, paklaususi vėjo, žvaigždės, mėnulio ir saulės, sužinojo, kad vilkas (jaunikaitis) rengiasi vesti kitą.
Saulė patarė karalaitei apkaustyti rankas ir kojas grandinėmis ir eiti į stiklo kalną, kur yra vilko dvaras. Karalaitė paklausė patarimo ir įsidarbino dvare tarnaite. Sužinojusi, kad ji verpia šilko siūlus ir drožia aukso skiedreles, antroji mergelė paprašė atiduoti jai ratelį ir peilį už leidimą pernakvoti po jaunikaičio lova.
Galiausiai jaunikaitis sužinojo, kas yra bobutė-tarnaitė ir suprato, kad tai jo tikroji mylimoji, kuri dėl jo patyrė daug vargo. Jis paaiškino svečiams, kad buvo užkeiktas piktos raganos ir kad karalaitė jį išvadavo iš burtų. Buvo iškeltos šaunios vestuvės. Ši pasaka moko apie tikrą meilę, ištikimybę ir pasiaukojimą.
Šventiniai Žaisliukai ir Kalėdinė Nuotaika
Artėjant šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams, norisi papuošti namus ir sukurti jaukią šventinę atmosferą. Asmeninis baltas vardinis žaisliukas „Balta pasaka” gali tapti puikia dovana kiekvienam šeimos nariui ar draugui. Pagamintas iš tvirtos, specialiai baltai dažytos plokštės, su spalvotais dažais atspausdintu tekstu, šis žaisliukas džiugins ilgus metus. Tai patikima atsiminimo dovana, kuri primins apie šiltas šventines akimirkas.