Kalbos raida yra esminis vaiko vystymosi aspektas, turintis įtakos jo gebėjimui bendrauti, mokytis ir socializuotis. Kalbą sudaro keli pagrindiniai komponentai: garsų tarimas, foneminė klausa, žodynas, gramatinė kalbos sandara ir rišlioji kalba. Bet kuris iš šių komponentų, nepakankamai išlavėjęs, gali sukelti vaikui sunkumų mokantis mokykloje. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius kalbos raidos aspektus ir tai, kaip tėvai bei pedagogai gali padėti vaikams ugdyti stiprius kalbos įgūdžius.
Kalbos komponentai ir jų svarba
Garsų tarimas
Garsų tarimas yra vienas iš labiausiai pastebimų kalbos sutrikimų. Jis pasireiškia, kai vaikas netaria garso arba taria jį netaisyklingai. Jei vaikas tik netaisyklingai taria garsą ar jo visai netaria, o kitos kalbos grandys (foneminė klausa, žodynas, gramatinė kalbos sandara, rišlioji kalba) yra susiformavusios gerai, ši problemėlė mokymuisi skaityti ar rašyti, matematikos uždavinių sprendimui ar kitų dalykų mokymuisi įtakos neturės. Netaisyklingas garso tarimas gali sukelti sunkumų tik jei vaikas dėl aplinkinių kritikos baimės ar gėdos, kad ,,švepluoja“, ims vengti atsakinėti žodžiu. Rašto darbuose taip pat gali pasitaikyti pavienės klaidos: vaikas gali praleisti raidę, jei garso netaria ar parašyti pakaitalo (garso, kurį taria vietoje to, kurio nemoka tarti) raidę.
Foneminė klausa
Foneminė klausa - tai gebėjimas skirti iš klausos panašiai skambančius gimtosios kalbos garsus. Ji niekaip nėra susijusi su tonine klausa - gebėjimu apskritai girdėti. Foneminės klausos sutrikimas gali būti netaisyklingo garsų tarimo priežastimi. Tačiau net išmokius vaiką taisyklingai tarti garsus, dėl nepakankamai išlavėjusios foneminės klausos jis gali vis dar ,,švepluoti“. Tai nutinka dėl to, kad vaikas negali nustatyti, kurį iš išmoktų garsų konkrečiu atveju reikia ištarti. Vaikai rašydami painioja panašiai skambančių garsų raides: skardžiųjų ir dusliųjų, kietųjų ir minkštųjų priebalsių, ilgųjų ir trumpųjų balsių, e, ė ir ie, o ir uo balsių ir dvibalsių.Foneminei klausai taip pat priskiriamas ir gebėjimas atlikti žodžio garsinę analizę. Dėl šio gebėjimo nepakankamumo vaikai rašydami praleidžia raides, prirašo nereikalingų. Tekstą nurašo gerai (nes gerai susiformavęs regimasis suvokimas), klaidos pasireiškia, kai vaikas turi parašyti iš atminties: diktantą, atpasakojimą ar rašinėlį. Skaitydami vaikai taip pat painioja opozicines fonemas. Vieną garsą pakeitus kitu, gali pasikeisti ir žodžio prasmė (pavyzdžiui, vietoje ,,pabuvo“ perskaičius ,,papuvo“), bet vaikas to nepastebės.
Žodynas, gramatinė kalbos sandara ir rišlioji kalba
Žodyno skurdumas, gramatinės kalbos sandaros ir rišliosios kalbos nepakankamas susiformavimas taip pat turi įtakos kalbos vystymuisi. Rašydami šie vaikai gali sujungti kelis žodžius į vieną (žodžių junginį ,,ant kelmo“ parašyti kaip vieną žodį - ,,antkelmo“) arba atvirkščiai - išskaidyti žodį į dalis (žodį ,,nubėgo“ parašyti ,,nu bėgo“). Tai nutinka dėl nepakankamo žodžių junginių prasmės suvokimo. Vaikai taip pat sunkiai nustato sakinių ribas. Kartais visas rašinėlis ar diktantas parašomas kaip vienas sakinys. Be to rašinėliai būna labai skurdūs, glausti, primityvūs. Šie vaikai dar daro daug raidžių painiojimo, gramatinių klaidų. Skaitymo įgūdžiai šių vaikų taip pat būna silpni. Nepakankamas gebėjimas jungti garsus į žodžius yra lydimas ir sunkiu skaitomo teksto suvokimu. Šie vaikai sunkiai perpranta vaizdingus posakius, perkeltinę mintį, apskritai tai, ką perskaitė. Nukenčia ir kitų dalykų mokymasis. Tarkim matematikos pamokų metu šie vaikai gerai atliks aritmetinius veiksmus, tačiau patirs didelių sunkumų spręsdami tekstinius uždavinius. Tai nutinka dėl: matematinių sąvokų keitimo (pavyzdžiui, vietoje teiginio Berniukas svėrė 25 kg, o mergaitė 3 kg mažiau, vaikas supras, kad mergaitė svėrė 3 kg), nepakankamo sąvokų susiformavimo (nesupranta skirtumo brangiau - pigiau, aukštesnis - žemesnis ir pan.), reikšmingų sąlygos teksto dalių praleidimo (pavyzdžiui, vietoje Tėtė turėjo 35 litus. Už 20 litų pirko bulvių. Kiek pinigų liko tėčiui? vaikas sakys Tėtė turėjo 35 litus. Pirko bulvių. Mokydamiesi geografijos ir istorijos vaikai gerai perteikia įgytą patirtį praktinėse užduotyse, kur reikia nuspalvinti, pažymėti, paryškinti kontūrus, parodyti žemėlapyje, schemoje. Patiria sunkumų, kai reikia pasakoti ar aprašyti.
Kalbos neišsivystymas
Labiausiai nukenčia kalba, kai sutrinka visos jos sritys. Tada yra konstatuojamas kalbos neišsivystymas. Be garsų tarimo, foneminės klausos sutrikimo vaikams, turintiems kalbos neišsivystymą, dar stebimas žodyno skurdumas, gramatinės kalbos sandaros, rišliosios kalbos nepakankamas susiformavimas.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: aukštas kraujo spaudimas kūdikiams
Kaip padėti vaikui, turinčiam kalbos sunkumų?
Reikia prisiminti, kad net jei mes kalbame taisyklingai lietuviškai, vaikas kalba lietuviškai ir pamoka aiškinama lietuvių kalba, tai visai nereiškia, kad vaikas supranta, ką mes sakome. Reiktų būtinai pasitikslinti, ar vaikas suprato mus. Jei sutrikimas vaikui trukdo patirti mokymosi sėkmę, tada gali būti pritaikoma vieno ar kelių dalykų Bendroji programa. Tada yra dirbama su vaiku trimis kryptimis: noro mokytis palaikymo ir žadinimo, problemos apėjimo bei sutrikimo korekcijos.
Noro mokytis palaikymas
Labai svarbu, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi, kad norėtų pasiekti kuo daugiau. Vaikas būtinai turi būti skatinamas, pastebimi jo pasiekimai. Kad vaikui susiformuotų kuo daugiau įgūdžių, yra ieškoma būdų, kaip perteikti žinias vaikui priimtinausiu būdu. Yra remiamasi stipriosiomis vaiko savybėmis. Tarkim, jei vaiko gerai susiformavęs regimasis suvokimas, tada dėstoma medžiaga yra perteikiama naudojant kuo daugiau vaizdumo. Kuo labiau pasiseka pašalinti sutrikimą sukėlusius veiksnius, tuo geriau vaikui sekasi mokytis ir jau nebereikia ieškoti alternatyvių ugdymo būdų ir metodų.
Sutrikimo korekcija
Korekcija vyksta logopedinių pratybų metu. Pagal logopedo rekomendacijas korekciją gali tęsti ir tėvai. Visų pirma reiktų labai daug su vaiku bendrauti savo gimtąja kalba. Pasakokite viską, ką darote, ką žinote. Išėję pasivaikščioti aptarinėkite visus aplinkoje pasitaikančius objektus. Tarkime, jei kieme auga vienas medis, aptarkite su vaiku to medžio dalis, lapų ar spyglių ypatybes, kokia medžio rūšis, aukštas tas medis ar žemas, kelių metrų aukščio jis galėtų būti ir kaip tai galima būtų išmatuoti. Žinoma, kartu skaitykite knygas, aptarkite jas, atlikite žurnaliukų užduotis. Žiūrėkite filmus (animacinius taip pat) kartu. Aptarkite filme pavaizduotus įvykius, išskirkite pagrindinę mintį, pafantazuokite, kaip galėtų pasikeisti įvykiai, jei herojus vienu ar kitu atveju būtų pasielgęs kitaip. Kad ir koks sunkus kalbos sutrikimas bebūtų, jis visuomet pasiduoda korekcijai. Tik reikia pastangų, tikėjimo, energijos, pedagogų patirties… O šiaip kažkoks protingas žmogus pasakė, kad viskas padaroma DARYMO būdu.
Muzika ir kalbos raida
Visi, kas yra turėjęs namuose muzikuojantį vaiką, niekada nepamirš iki kaulų smegenų įsigėrusių melodijų, kurias džirino pradedantis šį kelią mažylis. Tačiau tarp tų, kurie ištvėrė, nesu sutikusi nė vieno, kuris būtų pasigailėjęs. Betgi nemažai tokių, kurie apgailestauja: ,,o, kad tėvai būtų labiau spaudę“. Taigi jei šiandien jums atrodo, kad kantrybė tuoj plyš - įkvėpkite arba…įsigykite ausų kamštukus. Tikrai nesigailėsite. Kalifornijos Universitete (Irvine) atlikti tyrimai parodė, kad vaikai, kurie ikimokykliniame amžiuje buvo mokomi muzikuoti, vėliau rodė geresnius matematikos ir gamtos mokslų rezultatus. Nuo pat kūdikystės dainuokite vaikams lopšines. Jei jau visiškai savimi nepasitikite (dainuoti gali visi!), nusipirkite keletą įrašų. Su ikimokyklinukais kalbėkite apie tai, ką jie girdi. Kokie garsai vaikui patinka? Ar garsai gali būti liūdni? O linksmi? Aukšti? Žemi? Jei vaikams patinka, pavyzdžiui, Tele-Bim-Bam ar Keistuolių dainelės, nusipirkite kompaktinį diską. Tegul mėgstamos dainelės jį supa mašinoje ir namuose. Vaikui žaidžiant uždėkite ramios, lyriškos muzikos kompaktinį diską. Tegul ritmiški garsai jį užliūliuoja. Jeigu siaučiate, pasiklausykite maršų arba kitos muzikos, kuri dar labiau jus įaudrins. Jeigu yra nors mažiausia galimybė, keliaukite į koncertus. Dažnai tėvai mano, kad koncertai skirti tik suaugusiesiems. Netiesa. Vaikai tokių išvykų metu ne tik mokosi kultūringai elgtis viešose vietose, bet ir praveria duris į nuostabų ir nepakartojamą muzikos, teatro ir meno pasaulį. Kada daugiau išmoks ir pamils meną, jei ne vaikystėje? Vilniaus kongresų rūmuose įrengtas pirmasis Lietuvoje vaikų edukacinis kambarys, suburta specialistų komanda, kuri koncertų metu padeda mažiesiems suprantamomis priemonėmis pažinti klasikinės muzikos pasaulį. O šeštadienių rytais Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras tęsia gražų ilgametį bendravimą su mažaisiais savo klausytojais. Nacionalinė filharmonija siūlo koncertų ciklą VISAI ŠEIMAI. Kaip matome, rinktis tikrai yra iš ko. Jei jūs ar pats vaikas nuspręsite, kad reikėtų pasimokyti dainuoti arba groti instrumentu, veltui gaišite laiką ir, žinoma, švaistysite šeimos pinigus, ieškodami geriausio šios srities specialisto. Įrodyta, kad ikimokykliniame amžiuje kur kas svarbiau, kad pedagogas mylėtų vaikus, mokėtų ir norėtų su jais dirbti ir „uždegtų“ vaiką meile muzikai. Patikėkite, nėra vaiko, kuris negalėtų „atrasti“ savęs muzikos pasaulyje. Tiesiog reikia atsižvelgti į vaiko charakterį, jo temperamentą. Jei labai norite išmokti groti instrumentu ar visada to norėjote, pradėkite tuojau pat. Pažįstu ne vieną žmogų, kuris pradėjo mokytis groti jau susilaukęs savo vaikų ar netgi kartu su ūgtelėjusiu mažyliu. Tegul vaikas mato, kad a) mokytis niekada nėra vėlu ir b) išmokti groti instrumentu nėra juokų reikalas - tam reikia laiko, kantrybės ir praktikos. Raskite laiko pasiklausyti vaiko pratybų. Kai pramoksta, paprašykite, kad pagrotų tik jums (tik jokiu būdu neverskite). Svarbiausia, ko niekada nereikėtų daryti - tai versti vaiką groti (dainuoti) už bausmę. Muzikos pamokos turi teigti malonumą. Kai rinksitės instrumentą, apgalvokite, kur gyvenate ir kokia jūsų šeima. Būgnų komplektas tikrai nėra puikiausias sprendimas plonų sienų daugiaaukščiame name. Muzikos mokykla bus tikrai pigiau (ir galbūt net smagiau vaikui) nei privačios muzikos pamokos. O galbūt verta pagalvoti apie mokyklos ar bažnyčios chorą? Vilniaus šv. Pranciškaus ir šv. Bernardino bažnyčioje veikia giedojimo mokykla, kur vaikai nuo penkerių metukų mokosi muzikinio rašto, giedojimo ir vokalo paslapčių. Tikriausiai jūsų vaikas netaps pasaulinio garso virtuozu (nors ką gali žinoti…), tačiau kiekviena valanda, praleista mokantis groti instrumentu ar dainuojant chore, lavins jo gebėjimą spręsti problemas, stimuliuos atmintį, mokys koordinacijos, gausins kūrybingumą ir…dar daug ką.
Diabetas ir mokykla
Apie diabeto kreives ir vingrybes mokykloje nemoko. DIAKLASĖJE vaikai ir paaugliai išmoksta saugiai valdyti diabetą. Čia jie susipažįsta su šiuolaikinėmis diabeto valdymo technologijomis, mokosi stebėti jutiklio duomenis, tinkamai reaguoti, kai cukraus kiekis kraujyje aukštas arba žemas, bei apskaičiuoti reikiamą insulino kiekį. Ne ką mažiau dėmesio skiriame ir mitybai bei fiziniam aktyvumui - mokomės skaičiuoti angliavandenius maiste, saugiai sportuoti ir visavertiškai maitintis.
Taip pat skaitykite: Aukšto balso priežastys
Raumenų tonusas ir jo svarba
Raumenų tonusas nurodo kūno raumenų įtempimo laipsnį jiems esant ramybės būsenoje. Jis gali būti apibūdinamas kaip raumenų pasiruošimas atlikti judesį. Raumenų tonusas yra normalios pozos ir stabilumo prieš gravitaciją vystymosi pagrindas, kuomet įgyjama pusiausvyra ir vystomas valingas judesys. Raumenų tonusą reguliuoja tiek nugaros, tiek galvos smegenys. Mūsų smegenys siunčia signalus kiekvienam raumeniui. Mamoms, kurios žindo gali būti sunkiau maitinti kūdikį (ypač svarbu atkreipti dėmesį, jeigu kūdikis nori žįsti tik iš vienos pusės). Jeigu kūdikis yra mažesnis nei 2-3 mėnesiai, normalu, jei šis atrodo įsitempęs - taip vyksta dėl esančio nesąlyginio reflekso. Jeigu savo vaikui pritaikėte daugiau nei 3 aukščiau minėtus požymius - rekomenduojama apsilankyti pas neurologą arba kineziterapeutą. Raumenų tonuso pakitimus gali sukelti nėštumo metu patirtas stresas ar persirgtos ligos. Tai pat gimdymas ir tai, ar viskas vyko be komplikacijų, ar nebuvo hipoksijos, geltos. Svarbi ir gimdymo trukmė, ar ši neįvyko neįprastai greitai. Raumenų tonusą galima reguliuoti kineziterapijos mankštų ir masažo pagalba. Padidėjus tonusui reikalingas atpalaiduojamas masažas, taip pat tinka plukdymai vonioje ar baseine. Jeigu reguliarus masažas ir vandens procedūros namų sąlygomis nepadeda - po 2 savaičių rekomenduojama apsilankyti pas kineziterapeutą.
Ankstyvasis kalbos ugdymas
Didžioji dalis vaikų į pasaulį atkeliauja jau turėdami įgimtus gebėjimus išmokti kalbą. Ankstyvasis vaiko amžius (nuo gimimo iki 3 metų) kalbos raidos vystymuisi yra pats intensyviausias laikotarpis - kalbos vystymosi aukso amžius. Darželio-mokyklos „Pažinimo medis“ logopedė Deimantė Vitkutė teigia, kad vaikų smegenys šiuo metu yra pasirengusios priimti bei įsisavinti labai didelį kiekį informacijos, kas reiškia, kad su tomis pačiomis pastangomis kūdikystėje galima pasiekti geresnių rezultatų nei vėlesniame amžiuje.
Kaip žinoti, kad tai pirmasis žodis
Kūdikiai turi tokį didelį norą bendrauti, kad net dar negebėdami kalbėti visais būdais bando komunikuoti: šypsosi, nutyla, stebi, verkia, čiauška. Laikui bėgant visa šeima pradeda laukti pirmojo ištarto žodžio. Logopedė D. Vitkutė išvardino keturis bruožus, pagal kuriuos vaiko ištartą kalbos garsų grupę galime vertinti kaip pirmąjį žodį:
- garsų grupė, kurią ištaria vaikas, savo sandara bei skambėjimu turi būti panaši į tą žodį, kurį vaikas nori ištarti. Pavyzdžiui, jei vaikas pamatęs katę sako „ati“ (katė), tai galime vertinti kaip pirmąjį žodį.
- žodis turi būti ištartas trumpai bei jį ištarus išlaikoma pauzė. Pavyzdžiui, jei vaikas ilgai ir nenutrūkstamai taria „mamamamama“, tai yra čiauškėjimas, bet ne žodis „mama“. Jei vaikas žiūri ar rodo į mamą ir sako „ma-ma“, tai galima vertinti kaip pirmąjį žodį.
- žodis turi būti vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti. Tai reiškia, kad kai vaikas dar taisyklingai netaria žodžio, tačiau įvardija tą patį daiktą ar veiksmą vis tuo pačiu pavadinimu, tai pirmasis žodis.
- pirmaisiais žodžiais laikoma, kai jie vartojami vaikui norint bendrauti, inicijuojant pokalbį. Pavyzdžiui, jei šeima turi augintinį ir vaikas bando jį pakviesti, kalbina ir laukia, kol augintinis į jo kvietimą atkreips dėmesį, jau galima teigti, kad vaikas, inicijuodamas pokalbį, vartoja tikslingą savo pirmąjį žodį.
Apibendrinant, jei žodis vartojamas savarankiškai, pastoviai bei tikslingai vienam ir tam pačiam daiktui/veiksmui įvardinti, tai laikoma pirmuoju arba dar vienu ištartu žodžiu, kuris gali prisidėti prie tikslingai vartojamų žodžių skaičiaus.
Kada kreiptis į specialistą
Vaikui augant, jo žodynas kiekvieną dieną plečiasi. Vaikai sužino naujų žodžių, pradeda juos vartoti. Logopedė dėl vaiko kalbos raidos nerimaujantiems tėvams turi pagrindinį patarimą - konsultuotis su specialistu, kuris ne tik įvertins esamą vaiko kalbos situaciją, bet ir pateiks rekomendacijas, kurias šeima galės pritaikyti kasdienybėje. Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų - tėvai delsia kreiptis į specialistus. Dažnu atveju vaikas pas logopedą atvyksta sulaukęs penkerių ar šešerių metų, nors šiame amžiuje iš jo jau reikėtų tikėtis taisyklingai tariamų visų lietuvių kalbos garsų. Specialistė teigia, kad kai vaikas laiku nesulaukia pagalbos, dažnai, eidamas į pirmą klasę, vis dar susiduria su garsų tarimo trūkumais, garsų diferencijavimo sunkumais, o tai vaikams, kurie mokosi skaityti ir rašyti, neretai sukuria papildomus iššūkius. Apsilankymas pas logopedą nereiškia, kad vaikas turi kalbos sunkumų, tai tiesiog galimybė įsitikinti, ar vaikui reikalinga pagalba.
Taip pat skaitykite: Diskanto Istorija ir Savybės
Tėvų vaidmuo vaiko ugdyme
Logopedės D. Vitkutės teigimu, siekiant gerų ir efektyvių rezultatų, labai svarbus ne tik specialisto, bet ir tėvų bei vaiko vaidmuo. Tėvai yra be galo svarbi, neatsiejama ugdymo dalis. Jie praleidžia su savo vaikais daugiausiai laiko, geriausiai juos pažįsta ir turi nepakeičiamą tarpusavio ryšį. Logopedė pataria kartu su vaiku be papildomų trukdžių, žiūrint vaikui į akis ir neužsiimant niekuo kitu praleisti bent 20 minučių per dieną. Kalbinti vaiką reikėtų kaip tik išeina: pasakoti apie savo dieną, klausti, kurti ryšį, džiaugtis vaiko pirmaisiais garsais, kad mažylis suprastų, jog jis tėvams yra svarbus. Juk kai mūsų negirdi, neatsako, tai ir mes nebendraujame, nes nesijaučiame įdomūs. Vaikams būna taip pat: jei ignoruojame jų tariamus garsus, jie tampa ne tokie motyvuoti juos tarti ir lavinti kalbą. Ankstyvasis kalbos raidos vystymasis prasideda nuo vaiko ir tėvų tarpusavio bendravimo, t. y. nuo vaikų krykštavimo bei tėvų atsako imituojant vaiko skleidžiamus garsus. Toks pokalbis naujagimiui leis suprasti, kad įdomus yra ir jis, ir tai, ką jis nori pasakyti. Tokie pašnekesiai yra puikus startas žodiniam dialogui ateityje. Reikėtų pasakoti apie savo dieną, klausti, kurti ryšį, džiaugtis vaiko pirmaisiais garsais.
Veiklos komentavimas
Pasakokite vaikui, ką veikiate, matote, girdite, jaučiate, užuodžiate. Komentavimas, ką vaikas veikia, mato, valgo ar liečia. Svarbu nesitikėti, kad vaikas iš karto atsakys ar pradės kartoti tai, ką jūs sakote. Duokite jam laiko bei leiskite suprasti, kad pasakoti, kalbėti yra smagu!
Frazės išplėtimas ir taisyklingas pakartojimas
Pvz., jei vaikas mato bėgantį kitą vaiką ir sako „bėga“, galite tai patvirtinti atsakydami „Taip! Berniukas (ar mergaitė) bėga“. Taip plėtosite vaiko žodyną bei formuosite gramatiškai taisyklingą vaiko kalbą.
Stebėjimas, kuo vaikas susidomėjęs
Jei jis žiūri į katiną, aptarkite tai. Tiesiog pasiduokite vaiko interesams ir tai tikslingai išnaudokite!
Laiko atsakyti suteikimas
Duokite vaikui keletą sekundžių pagalvoti prieš atsakant ar sureaguojant į jūsų žodžius. Kartais neišlaukdami užkertame kelią jiems atsakyti ar sureaguoti.
Pasirinkimo suteikimas
Pvz., nori šuns ar katės? Banano ar obuolio? Po pasirinkimo pakartokite bei dar kartą įvardinkite vaiko pasirinkimą.
Situacijos, kurioje vaikui prireiktų jūsų pagalbos, sukūrimas
Pavyzdžiui, duokite dėžę, kurią atidarant vaikui prireiktų jūsų pagalbos ir palaukite, kol jis jos paprašys. Tai tikrai neturi būti aiškus prašymas, tačiau jis skatina vaiką inicijuoti kalbą bei suprasti, kokiais momentais ji gali būti naudinga.
Visus šiuos būdus galima naudoti bet kokioje veikloje: ryte, prieš miegą, parduotuvėje, žaidžiant ar gaminant. Tikslingai išnaudokite laiką kartu ir nustebsite, kaip greitai mažieji norės kuo daugiau papasakoti.
Žaislai, skatinantys kalbėti
Logopedė D. Vitkutė šeimas skatina rinktis „tyliuosius“ žaislus, kurie, pasak specialistės, skatina vaikus kalbėti. Žaislai, kuriuos verta rinktis:
- Kaladėlės. Jos dažnai būna su skaičiais, raidėmis, gyvūnais, todėl vaikai mokosi pavaizduotų objektų pavadinimus, sąvokas (aukštas, žemas, pavyzdžiui, „bokštas“). Taip pat statant tikslėja smulkioji motorika.
- Kamuoliukai. Juos galima ridenti, mesti, slėpti. Taip vaikas mokosi sąvokų, palaukti savo eilės, sutelkti dėmesį. Liesdamas skirtingų formų bei tekstūros kamuoliukus vaikas tikslina smulkiąją motoriką, kuri yra tiesiogiai susijusi su kalbos vystymusi.
- Knygos. Vaikai mokosi savarankiškai versti puslapius, sutelkti dėmesį. Skaitant galima aptarti knygoje esančius paveikslėlius, taip pat sąvokas „viršuje“, „apačioje“, „pradžioje“, „pabaigoje“.
- Lėlės. Žaisdami su lėle, vaikai imituoja pokalbį, mokosi kūno dalių, drabužių pavadinimus, taip pat mokosi įvardinti jausmus (lėlė pavargusi, liūdna, linksma, alkana ir panašiai).
- Lėlių namas. Vaikai taip mokosi kurti siužetą, įvardinti rutiną, kurią atlieka namuose, skirtingų kambarių, baldų bei kitų objektų pavadinimus, apibūdinti daiktus.
- Mašinos. Žaisdami su jomis vaikai mokosi atkartoti mašinų skleidžiamą garsą (tai puiki artikuliacinė mankšta), nurodyti kryptį tiesiai, atgal, į dešinę, į kairę, apibūdinti, kaip mašinos važiuoja: greitai ar lėtai.
- Medinė dėlionė. Tokie žaislai tikslina smulkiąją motoriką. Vaikai mokosi vaizduojamų objektų pavadinimus, skleidžiamus garsus, atlikti dviejų veiksmų nurodymus, pavyzdžiui, „paimk avį“.
- Muilo burbulai. Vaikai mokosi taisyklingai pūsti, įvardinti objekto pavadinimą, ant kurio nusileido/susprogo burbulas, išlaukti savo eilės.
- Piramidė. Vaikai mokosi dydžio sąvokų: didelis, mažas, mažiausias, didžiausias, spalvų pavadinimus, sudėti žiedus pagal dydį. Šis žaidimas taip pat tikslina smulkiąją motoriką.
- Maisto muliažai. Vaikai mokosi maisto produktų pavadinimus, apibūdinti skonį. Įtraukiant nevalgomus objektus, vaikai mokosi, kas yra valgoma, o kas - ne.
Žaislų pakaitalai
Logopedė primena, kad yra daug alternatyvų, kurių nereikia pirkti, užtenka ir to, kas turima namuose. Štai keli pavyzdžiai, kuo mokomuosius žaislus galima pakeisti:
- Kaladėlės. Nepradarytos skardinės (kad būtų saugu), įvairios dėžės nuo sauso maisto, pavyzdžiui, sausainių, košių popierinės dėžutės, įvairūs daugkartiniai plastikiniai indeliai.
- Knygos. Įvairūs paveikslėliai ant maisto pakuočių, žurnalų, reklaminių lankstinukų, žiūrėjimas pro langą ir įvairių objektų vardijimas.
- Burbulai. Pasigaminkite savo burbulus iš muilo, vonios putų. Galima naudoti ir popieriaus gabalėlius, plunksneles ar bet kokį kitą lengvai nupučiamą daiktą.
- Muzikiniai instrumentai. Mediniai, plastikiniai šaukštai - puiki alternatyva! Pripildykite tuščius butelius sausais ryžiais. Iš tuščios dėžės, atviro indo, servetėlių dėklo pasigaminkite gitarą pridėdami lengvai tampomas gumeles (dar kitaip vadinamas kanceliarinėmis gumytėmis).
- Skirtingų dydžių indeliai. Naudokite paprastus plastikinius indukus.
- Kortelės su paveikslėliais. Kaip ir su knygomis, naudokite įvairius paveikslėlius ant maisto pakuočių, žurnalų, reklaminių lankstinukų, savo asmenines nuotraukas iš nuotraukų albumų.
- Geometrinės formos. Galima iškirpti atitinkamos formos skyles ant dėžės ir tuo pačiu išsikirpti tos pačios formos figūras. Taip pat galima tiesiog namuose susirasti daiktus, panašius į geometrines formas, ir tas figūras įvardinti.
- Suveriami žiedai. Galima naudoti plaukų gumeles, sukarpytus ir po to pagal pasirinktą dydį surištus siūlus. Juos galima verti/užmauti ant pasibaigusio popierinio rankšluosčio ar tualetinio popieriaus rulonėlio.
- Vandens stalas. Pripilkite vandens į tuščią plastikinį indą, skardą arba tiesiog į plautuvą ar vonelę/vonią. Sudėkite įvairius žaislus, traukite juos iš vandens ir aptarkite jų išvaizdą.
#