Šiame straipsnyje nagrinėjami rusiški komedijos filmai, paliečiant jų populiarumą, nostalgiją, temas ir įtaką žiūrovams. Taip pat aptariami ir kiti filmai bei serialai, kurie sukelia panašius jausmus.
Slapukų naudojimas svetainėje Cinema.lt
Prieš pradedant nagrinėti rusiškas komedijas, svarbu paminėti, kad svetainė Cinema.lt naudoja slapukus. Slapukai naudojami turinio ir skelbimų personalizavimui, socialinės medijos funkcijoms teikti ir srautui analizuoti. Svetainėje naudojami būtinieji ir analitiniai slapukai. Būtinieji slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų tinkamai, o analitiniai slapukai naudojami siekiant suprasti, kaip lankytojai naudojasi svetaine.
Nostalgija seniems rusiškiems filmams
Daugelis žiūrovų jaučia nostalgiją seniems rusiškiems filmams, ypač komedijoms. Žmonės prisimena, kad rusiškos komedijos yra geresnės už amerikietiškas. Kai kurie net norėtų dar kartą pažiūrėti tokius filmus kaip "Pirmyn gardemarinai", nes labai patiko, bet dabar jau nelabai atsimena kaip ten viskas vyko ir kaip baigėsi. Kadangi neberodo(arba kartoja senus), galima ir naujesniems jausti nostalgiją, ar ne.
Rusiški serialai
Be komedijų, populiarūs ir rusiški serialai, tokie kaip "Banditų Peterburgas", "Brigada". Taip pat žiūrėtas serialas "Chiromantas" per rusišką kanalą kažkurį, labai įstrigo. Esmė buvo chiromantija, šiek tiek su mafija supinta, bet esmė tie delnų ženklai, super.
Senos rusiškos komedijos
Labai patinka visos senos rusiškos komedijos "ant kurių" aš užaugau. Atrodo jau toks senas tas filmas, bet vistiek nereali nostalgija jam .
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie auklių darbą
Kiti filmai ir serialai
Straipsnyje taip pat minimi įvairūs filmai ir serialai, kurie sukelia skirtingus jausmus ir emocijas:
- "M3GAN" - dirbtinio intelekto stebuklas, praradęs kontrolę.
- "Mačetė prisikelia" - apie atkeršijimą niekingiems gudročiams.
- "Madagaskaras 3" - animacinis filmas.
- "Nuo likimo nepabėgsi" - apie mafijos bosą.
- "Magiškasis Maikas" - apie striptizo šokėją.
- "Mano numeris ketvirtas" - filmas apie paauglius.
- "Matrica" - filmas, pakeitęs kino pasaulį.
- "Laisvo elgesio močiutė 2: pagyvenę keršytojai" - komedija.
- "Neapdoroti deimantai" - trileris.
- "Asmens sargybinis" - politinis trileris.
- "Santuokos istorija" - drama apie skyrybas.
- "Sekso pamoka" - komedinė drama apie paauglius.
- "Kažkas nuostabaus" - komedija apie draugystę.
- "Baladė apie Basterį Skragsą" - tragikomiškas vesternas.
- "Spindesys" - serialas apie imtynininkes.
- "Auklė" - serialas apie auklę.
"Laisvo elgesio močiutė 2: pagyvenę keršytojai" apžvalga
Filmo istorija gan nesudėtinga. Saniai reikia pinigų Liubos sūnaus operacijai, o jam padeda pinigus iš to paties oligarcho banko siekiantys susigrąžinti žmonės. Visi veikėjai labai skirtingi ir suteikiantys skirtingą toną filmui. Vieni agresyvūs, kiti lengvabūdiški ir plevėsos. Žodžiu - tikra margų veikėjų paletė. Čia gan svarbu tai, kad nors Sania ir jo alter ego močiutė Fišman yra pagrindiniai filmo herojai, kiti veikėjai taip pat labai svarbūs ir gauna nemažai laiko ekrane, kur parodoma ir jų santykių raida, kuri nuo neapykantos išsivysto į šiltus jausmus. Filme pasirodo ne tik įprasti veikėjai, tačiau ir muzikos pasaulio žvaigždė - Filipas Kirkorovas bei kitos Rusijos estrados žvaigždės.
Filme „Laisvo elgesio močiutė 2: pagyvenę keršytojai“ veikėjai gan stipriai šaržuojami ir vietomis tai atrodo perspausta. Pavyzdžiui ledo ritulininkas, kuris nori užkariauti Liubos širdį demonstruojamas kaip kvailelis, kuriam svarbiausia sportiniai rezultatai ir įsivėlimas į muštines. Liubos sūnui jis kalba apie muštines ir tricepsus, gatvėje grasina kiekvienam ne taip į jį pažiūrėjusiam, o iš jo kalbos sunku sugaudyti protingus žodžius. Pati močiutė Fišman vietomis taip pat vaizduojama ne visai realiai. Situacijose, kur ji mušasi su kitais ir kitaip demonstruoja savo fizinį pasirengimą, močiutė atrodo nerealiai, o kai taip tenka elgtis Saniai… na, viskas vyksta kiek liūdniau. Tad ši to paties asmens priešprieša kažkiek trikdo ir atrodo ne visai išpildyta. Tokiu atveju, galbūt reikėjo ir Saniai suteikti nerealius kovų menų gebėjimus arba jų nesuteikti Fišman, nes tai tiesiog kiek nerealu? Taip pat oligarchas Borodinas. Dėl šio veikėjo šaržavimo labai sudėtinga apsispręsti ar tai buvo labai gerai, ar taip blogai, kad net gi patiko?
Filme gausu smagių ir intriguojančių situacijų, lengvo humoro, kuris galbūt kažkam ir pasirodytų ne visai juokingas ar taiklus, tačiau tai jau skonio reikalas. Komedija nenuvylė, o kaip tik labai praskaidrino penktadienio vakarą ir sukėlė nemažai juoko. Galbūt filmui šiek tiek trūko vertybių vaizdavimo ar lyrinio nukrypimo, kurį dažnai galima išvysti filmuose, tačiau iš kitos pusės, jo kaip ir netrūksta, nes dauguma reikšmingų dalykų, nors ir trumpai, bet buvo paminima filmo siužete. Tai filmas apsuptas muzikos, kuri buvo puikiai pritaikyta kiekvienai situacijai ir tikrai neblogai atspindėjo rusiško kino kultūrą. Smagūs veikėjai neleidžia nuobodžiauti, o Fišman nuotykiai ieškant pinigų tikrai neprailgsta. Tai lengvas ir neįpareigojantis filmas, kurį tikrai smagu žiūrėti, net jei ir nesate rusiško kino mėgėjas.
"Neapdorotų deimantų" apžvalga
Filmas net prasideda gražiais kadrais, kai kamera tiesiog „neria“ į uolienoje įaugusius deimantus, kad galėtume pasigrožėti neįtikėtinu gamtos stebuklu - nuostabiais brangakmenių struktūros raštais ir jų pasakiška spalvine gama. Netrukus paaiškės, kad Hovardas turi rimtų problemų ne tik su sveikata. Kur kas didesni pavojai su neprognozuojamomis, bet tikrai rimtomis pasekmėmis, vyro tykoja jo profesinėje veikloje. Mat jis yra stipriai prasiskolinęs tiems, kurie nemėgsta „nemokių“ draugų ir bet kuriuo metu gali pas juos pasiusti „gorilomis“ vadinamus smogikus, kurie diplomatiniais sugebėjimais tikrai nepasižymi.
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Atrodytų, kad į Hovardo rankas patekusi neapdorota brangakmenių kolekcija turėtų išspręsti visas komplikuotas vyruko problemas. Bet, sprendžiant iš nieko gera nelemiančių pradinių signalų, „Neapdoroti deimantai“ neturėtu būti dar viena holivudinė neįtikėtinos sėkmės istorija. Filmas dar kartą įrodo, kad Netflix‘o pirmųjų vaidybinių filmų sėkmė nėra tik vienkartinis puikaus marketingo rezultatas. Mūsų akyse ši internetinė platforma vis labiau įsitvirtina kaip dabartinio (ir, ko gera, artimiausios ateities) pasaulinio kino flagmanas.
„Neapdorotų deimantų“ privalumų labai daug. Tai ir naujomis savo talento briaunomis maloniai stebinantis Adamas Sandleris, ir puikus (galima net sakyti, juvelyrinis) scenarijus, kuriame bet kokiai svarbiai detalei lemta dar ne kartą išnirti kitokiame kontekste. Stebina ir dialogų polifoniškumas, muzikos kontrapunktai (atpažinau tik “Tangerine Dream“ ir Vangeliso kompozicijos, bet tai tik nedidelė muzikinio takelio dalis), meistriškai pinama intriga, mezgant į vieną grandinėlę ir etiopus šachtininkus, ir banditus, ir populiarias TV programas, ir naudingas pažintis, ir krepšinį, ir net originalią teoriją apie… Etiopijos žydus. Visi filmo elementai vienodai svarbūs, kaip bet kokia detalė nuostabaus grožio deimantų vėrinyje. Filmas gimdo begalę minčių ir asociacijų. O viena filmo frazė verta papildyti garsiausių kino posakių galeriją: „Kai tu laimėjai, visa kita - nesvarbu“.
"Asmens sargybinio" apžvalga
Policijos procedūros, psichologiniai žaidimai, politinis sąmokslas, konspiracijos, lytiniai santykiai tarp valstybės tarnautojų, teroristai - tai tik keletas elementų, kuriuos Jed Mercurio sudėliojo į pavykusį istorijos pasakojimą. Siužeto eigą stengiamasi nuslėpti kiek įmanoma ilgiau, todėl serialo istorija yra sunkiai nuspėjama. Pagrindinį serialo vaidmenį atliko škotų aktorius Richard Madden.
Žiūrovai, kurie niekada nėra buvę Londone, peržiūrėję „Asmens sargybinį“ galės susidaryti įspūdį, kaip šis miestas atrodo. Operatorius John Lee suteikia galimybę aplankyti tokias vietas kaip „The Whittington Estate“, pietvakarių rajoną Batersį, pamatyti dangoraižį „CityPoint“, „Londono akį“, Vestminsterio tiltą ir kitus miesto reginius.
"Santuokos istorijos" apžvalga
Karčios skyrybų patirties turintis režisierius Noah Baumbachas (2013 m. jis išsiskyrė su aktore Jennifer Jason Leigh, su kuria santuokoje pragyveno aštuonerius metus). Režisierius tada, kaip sakoma, savo kailiu pajuto, kaip sprendimas skirtis neatpažįstamai keičia sutuoktinių tarpusavio santykius, kai iš pradinio susitarimo išsiskirti civilizuotai ir pasilikti draugais nieko nebelieka, nes tam, kad būtų pasiektas abi puses tenkinantis juridinis rezultatas, teisme viešai vienas kitą tenka kaltinti visomis mirtinomis nuodėmėmis.
Taip pat skaitykite: Auklių samda ir išmokos
Pagrindinė „Santuokos istorijos” pora - sutuoktiniai Čarlis ir Nikolė (juos ir vaidina Adamas Driveris bei Scarlett Johansson). Jis - Niujorke spektaklius statantis režisierius (netrukus jo avangardinė „Elektros“ versija bus perkelta į Brodvėjų), ji - aktorė, persikrausčiusi iš Los Andželo į Niujorką, kad galėtų vaidinanti vyro spektakliuose. Abu myli aštuonmetį sūnų Henrį ir turi begalę teigiamų savybių: Čarlis yra kūrybinės fantazijos nestokojantis menininkas, dėmesingas ir dosnus vyras, nors mėgstantis ir atitrūkti nuo realybės arba pasigraudinti žiūrint sentimentalius filmus, o Nikolė yra tikra lyderė ir optimistė, mokanti ne tik bendrauti, bet ir klausytis pašnekovų.
Žinoma, jiedu privalo turėti kažkokių trūkumų, ir juos pora neslepia nuo psichoterapeuto. Čarlis, pavyzdžiui, perdėtai susirūpinęs elektros energijos taupymu, o Nikolė niekaip negali atsikratyti įpročio visur palikti puodelius su nebaigta gerti arbata. Antrieji spąstai pradės ryškėti tada, kai suvoksime, jog inteligentiškų skyrybų nebus: jaunos šeimos drama palengva ims virsti žiauriu psichologiniu trileriu, o sutuoktinių konfliktai - tikru karu be taisyklių. Ir kalti čia ne tiek patys besiskiriantieji sutuoktiniai, kiek skyrybų advokatai, kuriems panašios bylos yra tikra aukso gysla.
"Sekso pamokos" apžvalga
Lytinio gyvenimo priėmimas ir suvokimas yra svarbus etapas kiekvienam bręsti pradėjusiam paaugliui. Tai nežinomas ir dar nepažintas pasaulis, kuris skatina jauną žmogų eksperimentuoti ir interpretuoti lytinį pasaulį savaip. Tai pastato pamatą pradiniam ir tolimesniam suvokimui apie lytiškumą ir lytinį gyvenimą, o dažnai pasitaiko, jog šis yra suvokiamas ir konstruojamas klaidingai, pasikliaujant porno industrija ar nuogirdomis. Toks savotiškas lytinis švietimas atsispindi ir naujai išleistame seriale „Sex education“.
2019 metais šviesą išvydęs naujas serialas „Sex education“ jau spėjo pelnyti ne tik pripažinimą jaunų žmonių tarpe, tačiau ir tarp suaugusiųjų. Tai komedinė drama apie paauglius, mokyklą ir pirmas seksualines patirtis. Paauglio mama seksologė (vaidina Gillian Anderson) ir jos paauglys sūnus (vaidina Asa Butterfield), kuris susiduria su sunkumais ir jį kamuojančiais klausimais bei neramumais seksualine tema, atskleidžia kompromituojantį turinį.
Serialo autorė Laurie Nunn sako, jog mintis parašyti serialo idėja gimė visai netikėtai: „Aš pastebėjau save tyrinėjant keistus dalykus. Serialas filmuotas britiškoje mokykloje, britiškoje aplinkoje su britų paauglių komanda, tačiau vis tiek, žiūrint serialą jaučiasi amerikietiška atmosfera. Serialo seksualinis turinys yra labai platus: žiūrovai mato ir vyrų, ir moterų nuogumą, įskaitant ir lytinius organus, veikėjai lytiškai santykiauja ir atvirai kalba apie orgazmus, kūno skysčius, seksualines praktikas ir patirtis, pozicijas, kūno dalis ir t.t. Serialas apima ir tolerancijos temą. Jame aiškiai pavaizduojami orientacijų skirtumai, taip pat ir aseksualumas (lytinio potraukio neturėjimas).
"Kažkas nuostabaus" apžvalga
Nors ši komedija apie išsiskyrimą ir judėjimą pirmyn, svarbiausias jos akcentas - draugystė. „Jane the virgin” žvaigždė Gina Rodriguez vaidina muzikos apžvalgininkę Jenny, kuri gauna darbo pasiūlymą San Fransiske ir ruošiasi ten persikelti iš Niujorko. Viskas būtų puiku, bet jos vaikinas Nate (akt.L.Stanfield) palieka ją po 9 metų kartu ir ji pasineria į liūdesio liuną. Jai padėti suskumba dvi geriausios draugės, Blair (akt. Šioje juostoje yra tai, ko būtent trūksta romantinėms komedijoms. Moteriškos draugystės prieskonių galima pastebėti kultinėse komedijose, kaip „Bridesmaids”, tačiau realią ir įtikinamą draugystę ekrane sukurti sunku. Šiuo atveju, atrodo puikiai susipina aktorių chemija, humoro jausmas ir įvykių tikroviškumas. Nors pagrindinė veikėja yra Jenny, tačiau Erin ir Blair istorijos taip pat turi reikšmę. Blair nutraukia į niekur vedančius santykius, o Erin bando kurti naujus su savo mergina Leah (akt.R.N.Jones).
"Baladė apie Basterį Skragsą" apžvalga
Pasauliniame kine retai, bet pasitaiko filmų, kuriuos suka ne vienas, bet du režisieriai. Kartais tai būna bendraminčiai, vienas kitą suprantantys iš pirmo žvilgsnio ir todėl be didelių konfliktų pasiekiantys gerą rezultatą. Nepastebėti labai ryškaus brolių Ethano ir Joelio Coenų kino negalima jau seniai. Dar savo karjeros pradžioje už pesimistišką požiūrį į pasaulį, niūrų humorą ir polinkį savaip estetizuoti prievartą jiedu buvo praminti „kruvinais vaikėzais“. Pernai Venecijos kino festivalyje broliukai pristatė naujausią filmą - tragikomišką vesterną „Baladė apie Basterį Skragsą“, pelniusį apdovanojimą už geriausią scenarijų. Pradžioje tai turėjęs būti originalus serialas, skirtas platformai Netflix.
Pirmąją novele - pačią juokingiausią - taip ir knieti pavadinti daina, nes ji labai panaši į klasikinio holivudinio miuziklo pastišą. Ji ir vadinasi „Baladė apie Basterį Skragsą“: jau nuo pirmų kadrų dvelkia Laukinių vakarų romantika, kurią dar labiau sustiprina amerikietiškų kanjonų vaizdai (nuostabiai nufilmuoti operatoriaus Bruno Delbonnelio) ir sentimentali dainelė, kurią pats sau akompanuodamas gitara iš širdies traukia vienišas raitas kaubojus (Timas Blake‘as Nelsonas), o jo nuotaikai pritaria kalnų aido choras. Antroji novelė „Netoli Algodono“ pasinaudoja klasikiniu bankų plėšiko kanonu, bet ir jį paverčia tikra karikatūra. Nuo trečiosios novelės juokeliai baigiasi, ir jų vietą užima melancholija ir žiaurios gyvenimo tiesos grimasos, o finale net šalčiu dvelkianti mistinio trilerio atmosfera. Tarsi staiga surimtėję filmo autoriai sugalvojo mums priminti, kad XIX a.
"Spindesio" apžvalga
Serialas, nukeliantis į 1980-uosius, yra istorija apie nuostabias moteris imtynininkes. Tiesa, kaip ir tikrame gyvenime, daugelis veikėjų čia nėra tikros kovotojos - jos tik aktorės, modeliai ir kaskadininkės, įmestos į ringą ir privalančios rasti jame savo personažą, kurį galėtų paversti imtynių čempionu televizijoje. „Spindesys“ - tai tarsi nenuspėjami kalneliai, nuolat stebinantys staigiais posūkiais ir įstabiais charakteriais. Sunku net pasakyti, kaip šį serialą turtų vertinti feministės, nes iš dalies, jis moterų kūnais ir personažais žaidžiantis šou, kurio žinutė aiški jau nuo pirmosios serijos, tačiau iš kitos pusės, tai moterų stiprybę, pasirinkimo laisvę ir savęs ieškojimą skatinantis gyvenimo šansas. 14 moterų, atrinktų kuriamai televizijos laidai, ne tik bando išsiaiškinti, kokais personažais gali tapti ringe, tačiau ir kaip jie susiję su tikruoju jų gyvenimu.
Serialas užburia tuo, kad nuo pat pražios iki galo, yra absoliučiai 1980-uosius primenantis kūrinys. Aptempti ir įvairiaspalviai triko, tamprės, pabrėžiančios merginų apvalumus, muzika, paskutinį kartą girdėta žiūrint „Gelbėtojus“, ir šukuosenos, reikalaujančios pusės flakonėlio plaukų lako. Pati juostos pradžia jau išduoda istorijos pabaigą. Pagrindiniai veikėjai Harper (akt.Z.Deutch) ir Charlie (akt.G.Powell) dirba asistentais mažai apmokamame, tačiau daug pastangų reikalaujančiame darbe. Susivieniję dėl neapykantos savo bosams, jie nusprendžia juos supažindinti, tikėdamiesi, kad tie - taps pora ir labiau pasiners į asmeninį gyvenimą ir santykius, o ne darbą. Pagrindiniai veikėjai, pakankamai skirtingi, bet kartu, jie regis dera puikiai. Harper - optimistiška, pasitikinti savimi altruistė, o Charlie - gerai apgalvojantis ir linkęs į vienatvę. Jie atrodo visiškos priešingybės, ta…
"Auklės" apžvalga
„Mūsų laukia svarbus susitikimas su „Sony“ dirbančiais partneriais, - pasakė ji, turėdama omenyje studiją „Sony Pictures Television“, kuri anksčiau platino minėtąjį serialą. - Šiemet „Auklė“ švęs 30-ies metų jubiliejų. Norėčiau kaip nors ypatingai pažymėti šią progą.“ „Auklės“ premjera įvyko CBS kanalu 1993 m. lapkričio mėnesį. Serialas buvo rodomas šešis sezonus iki 1999-ųjų birželio. Jame F. Drescher vaidino mada besidominančią moterį iš Niujorko Kvinso rajono, kuri tapo trijų aukštuomenei priklausančių vaikų aukle. „Sunku tuo patikėti, bet dabar kanalu „HBO Max“ rodomas serialas yra populiaresnis nei kada nors anksčiau“, - stebėjosi aktorė. „Manau, kad „Auklė“ išsiskyrė veikėjų drabužiais,“ - pridūrė ji ir negailėjo pagyrų serialo kostiumų dizainerei Brendai Cooper, kuri už savo indėlį laimėjo „Emmy“ apdovanojimą (iš viso ji buvo nominuota trims statulėlėms).
Prieš kelerius metus F. Drescher pareiškė, kad ji ir kitas serialo kūrėjas, jos buvęs sutuoktinis Peteris Marcas Jacobsonas „svarsto sukurti naują „Auklės“ versiją“. „Su Peteriu kalbėjome šia tema, - tada sakė ji. - Dirbame prie labai didelio projekto. Gerbėjams tikrai patiks, bet kol kas nieko daugiau negaliu atskleisti, tačiau tai bus didelis įvykis.“ Dabar žinoma tik tiek, kad įgyvendinami du su „Aukle“ susiję projektai: Brodvėjaus miuziklas ir filmas. „Labai džiaugiamės statydami Brodvėjaus miuziklą „Auklė“, - 2022 m. sakė F. Drescher ir P. M. Jacobsonas, o paskui aktorė patvirtino, kad scenoje nepasirodys. - Žinoma, galėčiau vaidinti, bet tada tektų pakeisti pavadinimą į Senelė.“ 2022 m. F. Drescher prasitarė, kad derasi su „Sony“ dėl filmo. „Tai nebus miuziklas. Brodvėjaus miuzikle veiksmas vyks XX a. dešimtajame dešimtmetyje, kaip ir seriale, - teigė ji ir patikslino, kad miuziklas nebus adaptacijos didžiajame ekrane šaltinis. - Filmas tikriausiai bus šiuolaikiškas, atsiras naujų veikėjų.“ F. Drescher taip pat nurodė, kad filme gali būti serialo gerbėjams pažįstamų personažų, tačiau jame greičiausiai bus pasakojama „visiškai naujos veikėjos istorija“.