Ar naujojo tūkstantmečio pradžia galėtų būti įvardinta kaip tikrasis kino industrijos aukso amžius yra diskutuotina, tačiau siaubo filmai šiuo metu išgyvena išskirtinio pakilimo periodą. Žiūrovai išsiilgę neleidžiančių ramiai užmigti kino kūrinių, su pasimėgavimu ekranuose patiria siaubą, baimę ir nerimą, sukeltą pabaisų, monstrų, paranormalių reiškinių ir neapsakomai baisių maniakų antplūdžio. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą išskirtinių siaubo filmų, jų aktorius ir siužetus, kurie tikrai privers jus drebėti nakties metu.
Siaubo filmų antologija
Šiame skyriuje aptarsime įvairius siaubo filmus, pradedant nuo klasikinių šedevrų iki naujesnių kūrinių, kurie išsiskyrė savo originalumu ir gebėjimu išgąsdinti žiūrovus.
50. „Aukštas įtampa“ (Haute Tension)
Šis siaubo kino šedevras sukurtas Prancūzijoje. Filmas prasideda, kai dvi studentės Marie (Cecile de France) ir jos draugė Alexia (Maiwen Le Besco) nusprendžia keliauti pas Alexi tėvus ir ten kartu ruošiasi egzaminams. Merginos tėvai gyvena atokioje sodyboje, kurioje jos tikisi ramiai pasimokyti. Kadangi merginos atvažiuoja į sodyba gana vėlai, tik pasisveikinusios su tėvais jos lekia į kambarį, kur ruošiasi nakčiai ir keliauja miegoti. Tylą naktyje sudrumsčia sunkvežimio garsas, šis sustoja šalia namo. Vairuotojas nieko nelaukęs keliauja prie durų ir pradeda skambinti į duris. Alexi tėvas išgirdęs garsą bėga laiptais išsiaiškinti, kas galėtų laukti prie durų tokiu vėlyvu laiku. Visą veiksmą vykstantį prie durų stebi pagrindinė filmo herojė Marie. Ji išvysta, kad sunkvežimio vairuotojas tampa Alexi tėvo žudiku. Atlikęs visus reikalus su Alexi tėvu žudikas nuskuba į vidų ir tada jau prasideda tikrasis košmaras. Toliau seka tikrai originalus siaubo filmas, kuris tuo pačiu metu išsilaiko klasikinių siaubo filmų stilių.
49. „Nenusigręžk“ (Don't Breathe)
Po to, kai prieš tris metus režisierius Fede Alvarez debiutavo su stebinančiai geru filmu „Piktieji Numirėliai“, jis ėmėsi režisuoti ir kartu rašyti savo paties intriguojantį ir originalų siaubo filmo tęsinį. Trys paaugliai ketina apiplėšti aklo vyriškio namą. Tik tada jie sužino apie savo taikinio praeitį: jis yra buvęs armijos veteranas, kurio dukra jau nebegyva, o jis, norėdamas susidoroti su savo netektimi, užsiima žiauriais dalykais.
48. „Sinister“
Tikrų nusikaltimų autorius (Ethan Hawke), siekiantis sužibėti, imasi projekto, įtraukiančio serijinį žudiką. Rūsyje radęs dėžę su Super-8 filmais, jis išsiaiškina, jog namas, kuriame jis yra apsistojęs gali visiškai sugadinti jo tyrimą.
Taip pat skaitykite: Mobilios Auklės Privalumai ir Trūkumai
47. „Pjūklas II“ (Saw II)
Pirmoji Pjūklo dalis, išleista tik metais anksčiau, buvo tikras hitas, įtraukiantis blogiuką, vadinamą Pjūkleliu, taigi buvo tikimasi visko, tik ne filmo tęsinio. Scenarijaus autorius Darren Lynn Bousman atsitiktinai išsirinko scenarijų pavadinimu „The Desperate“, pakankamai panašų į 2004 metų filmą, kurį laisvai buvo galima vėl panaudoti ir proceso metu paversti jį geresniu filmu, nei originalas.
46. „Mėja“ (May)
Jei galėtumėte sujungti geriausias jūsų draugų dalis, galėtumėte turėti tobulą draugą, tiesa? Visa tai bando padaryti pagrindinė „Mėjos“ veikėja tam, kad panaikintų ją žudančią vienatvę. Angela Bettis nukreipia savo didvyrės vidinę Carrie White taip pablogindama savo veikėjos psichinę buklę. Su kiekvienu atstumimu publika vis labiau susižavi jos pamišimu, kai Mėja žudo ir skaldo žmones tam, kad padarytų neįmanomą: surastų kažką, ką galėtų branginti ir apkabinti.
45. „Labanakt, Mamyte!“ (Goodnight Mommy)
Akivaizdu, jog daugelis vaikų iš prigimties yra šiurpinantys, o identiškais jaunuoliais beveik be jokios išimties naudojasi velnias. Tačiau viskas ką turi šis puikus Australų, Veronikos Franz ir Severinos Fiala, dueto debiutas yra truputėlis nenaudėliškumo. Poto, kai mama grįžta po intensyvios operacijos ir jos elgesys pradeda keistis, berniukai įtaria, jog ji nėra ta pati moteris, kuri teigia esanti (dėl jos capgras sindromo), taigi jie pradeda ją kvosti naudodami smurtą. Neįprastas berniukų ginklas parodo režisierių originalumą šiame atvirkštiname, neįprastame darbe: „Krazy“ klijai, rankomis pagamintas arbaletas ir šiurpiuliukus keliantys tarakonai, tai tik keletas originalių idėjų.
44. „[REC]“
Ispanija išbando savo found-footage žanrą su gražia žinių vedėja (Manuel Velasco), beisaiškinančia žmones dominančią istoriją apie vietinę gaisrinę. Ji, atsiliepusi į įprastą pagyvenusios moters skambutį įstringa savo bute. Ji mažai žino apie mįslingą epidemiją, karantiną ir ateityje didėjantį užkrėstą siautulį. Jaume Balagueró ir Paco Plaza lengvi sudavimai zombiams, matomi per visus operatoriaus įrašus, šiek tiek užtrunka kol sudaro chaosą ir paskubina veiksmą šioje chaotiškoje finalinėje scenoje.
43. „Užkeiktas namas“ (The Haunting in Connecticut)
Aštuntame dešimtmetyje Snedekerių šeima, Alen ir Carmen su dukra ir trimis sūnumis, persikraustė į naują namą, kuriame pasirodo, jau kai kas gyveno ir be jų. Carmen Snedeker namo rūsyje rado keistus daiktus naudojamus laidotuvėms ir apeigoms. Šeima suprato, jog jų namuose kažkada buvo laidojimo biuras, o vienas iš sūnų pradėjo matyti vaiduoklius ir bauginančias vizijas. Galiausiai šeima nusprendė išvaryti piktasias dvasias iš namo. Jie susisiekė su demonologais ir vaiduoklių medžiotojais Edu ir Loraine Warenais, jie pripažino, kad namas yra apsėstas demonų. Šią istoriją Snedekerių šeima pasakojo įvairiuose nacionalinėse pokalbių šou, taip pat bauginančia šeimos istorija pasidalino “Discovery Channel”.
Taip pat skaitykite: Sėkminga auklės karjera
42. „Numirusiųjų aušra“ (Dawn of the Dead)
Abu, režisierius Zack Snyde ir rašytojas James Gunn tęstų filmus apie super herojų superžvaigždes. Tačiu priešingai nei likęs George A. Romero duetas šventas zombių pasivaikščiojimo parduotvėje šedevras nepaiso nieko, ką jūs žinote apie perdarytą siaubo tendenciją. Sarah Poley priemiesčio rajonas gali pasiimti visą pagarbą už filmo pradžios nuoseklumą ir žiūrovų užsitęsusius aplodismentus dėl zombių apokalipsės, tai vienas baisiausių 10 minučių trunkantis subžanro rinkinys. Ir jeigu tai nebuvo pakankamai baisu, tai kulminacija yra atidarymo nuoseklume, kurį, norėdama sukelti Armagedono nuotaiką, naudoja Johnny Cash Bibliją cituojanti daina „Vyras sugrįžta“.
41. „Paranormalūs reiškiniai“ (Paranormal Activity)
Šis filmas turi penkis tęsinius ir begalę parodijų, tačiau nei laikas, nei kopijavimas nesumažino Oreno Pelli debiutinio filmo siaubo. Iš pradžių išleistas 2007 metais, filmas „Paranormalūs Reiškiniai“, įtraukdamas ramias pietų Kalifornijos ribas, o ne akivaizdžiai šiurpią „Blair Witch Project“ vietovę, įkvėpė naujoviškumo found-footage žanro turiniui.
40. „Amerikos psichopatas“ (American Psycho)
Nesantaikos paremta, dažnai atstumianti Reigano eros serijinio žudiko satyra, parašyta romanų rašytojo Bret Easton ir Mary Harron Volstryto psichopato (Patrick Bateman) sagos adaptacija įtraukia moters sudaiktinimo priežastis ir vartojimą, o vėliau parodo tai saulės šviesoje. Filme vaidina Tomas Kruzas ir Normanas Bates, o Christian Bale pagrindinis vaidmuo iškart pavirto ikonišku ir cituojamu.
39. „Išvalymas 2“ (The Purge: Anarchy)
Pirmoji „Išvalymo“ dalis įtraukė genealią idėją - vyriausybės įgaliotos kasmetinės atostogos, kurių metu, nuo aušros iki vėlumos, bet koks smurtinis elgesys yra legalus. Iš savo aukštos koncepcijos įžangos, filmas įtraukia į įtemptą namų invazijos trilerį. James DeMonaco tęsinys gražiai pakeičia visiem prieinamą sąmyšį į žaidimo GTA stiliaus smėlio dėžės šabloną, prideda bendruomeniškų komentarų pliūpsnį ir suteikia mums naujo žanro herojų, kerštingą Frank Grillo blogiuką.
38. „Skambutis“ (The Ring)
Video įrašas apie moters ilgais, juodais plaukais vaiduoklį ir šlykštų išgąstį tų, kuriuos ji aplanko yra Gore Verbinski įtakingos japonų siaubo istorijos „Ringu“ perkėlimas iš Tokijo į Siatlą, tačiau medžiaga atrodo tokia pati. Pradeda plisti idėja, jog po VHS kasetės peržiūrėjimo be įrodymų nužudomi tie, kurie peržiūrėjo kasetę prieš septynias dienas. Kūnai pradedami kaupti ir piktos dvasios šliaužia iš televizorių greičiau nei galima pasakyti „miesto legenda“.
Taip pat skaitykite: Nakvynės nuomos gidass
37. „Seansas 9“ (Session 9)
Masačiusetso Danverio valstijos ligoninė beveik amžių buvo tikras pragaras psichiniams ligoniams bei siaubingų eksperimentų ir neapsakomai žiaurios prievartos vieta. Dabar tai pavirto į prabangią vilą, tačiau sadizmas vis dar gyvas vadovo Brad Anderson sukurtame košmare, kuriame grupelė asbestų šalintojų rūšiuoja beprotnamio griuvėsius.
36. „Piranija“ (Piranha)
Aleksandras Aja perdarė Joe Dantes 1978-ųjų metų „Piranijų“ originalą naudodamas tą patį pavadinimą ir dantytus mažus plėšrūnus. Visa tai tik į gerą. Prancūzų režisierius mažiau domisi perdarymu, nei Corman, ir yra labiau linkęs nukreipti senamadiškus gausaus nuogumo ir didelio kraujavimo junginius taip pat kaip ir įtraukti į junginį kelis juokelius.
35. „Velnio atstumtieji“ (The Devil's Rejects)
Nors jo filmo „Tūkstantis Negyėlių Namų “ tęsinys rodo nekokį debiutą, Rob Zombie grindhouse žanro sugrįžimas buvo didžiulis šuolis į priekį,o žiauriaus filmo „Kruvinosios Skerdynės Texase: Pradžia“ pripažinimas ir 1970-ųjų metų blogio pradžia šneka apie šiuolaikinias kankinimo ir keršto problemas. Rokeriu tapęs režisierius drąsa atsiskaito už keistas scenas, kuriose yra kreipiamasi į kino kritikus dėl jo Marx brolių įvertinimo.
34. „Mergina grįžta viena naktį namo“ (A Girl Walks Home Alone at Night)
Tuoj pamatysite kaip užburiančiame filmo debiute Ana Lily Armipour maišo šiaurės filmų žanrus su John Hughes gluminančia ode, o nespalvoto kino menas ir vampyrų istorijos neabejotinai parodo pagrindinį naują talentą. Tačiau faktas, kad siaubas yra vienas iš daugelio filmų sudedamųjų dalių, visiškai nesusilpnina jaudulio.
33. „Amer“
Filmų kūrėjai iš Belgijos Hélène Cattete ir Bruno Forzani savo debiute naudoja vizualinį žanro motyvą: juodas pirštines, kraujo raudonumo lūpas, skustuvo ašmenis ir puošniai ryškius bei estetinius jaunos moters, vardu Ana, gyvenimo etapus. Filmas yra stilingas, bauginantis ir kraštutinai ironiškas, o spalvų kaleidoskopas yra jutimiškai perkrautas.
32. „Projektas Monstras“ (Cloverfield)
Mįslingas pavadinimas, found-footage žanras ir virusinio interneto apgaulė, tipiška vykdomajam prodiuseriui J. J. Abram, yra tai, kas priartino filmą „Projektas Monstras“ prie istorinės nuotaikos. Tačiau filmas, perteikiantis nukrypusių nuo tikslo kūrinių siaubą, tikriausiai yra pirmas milžiniškas monstrų filmas nuo tada, kai buvo sukurtas Japoniškas filmas „Gorila“ (Gojira). Paniką kelianti nevaldomo ir siaubingo monstro ataka Manhatane lygina orientyrus sukeldama antrą parazitų ataką ir kviesdama vis netvarkingesnę nusivylusios karuomenės ataką.
31. „Tu - kitas!“ (You're Next)
Adamo Wingardo neo-slash žanro filmas atnaujina 1970-ųjų metų klasikos „Paskutinis Namas Kairėje“ ir „Nepažįstamojo Skambutis“įsibrovimo į namus siaubą, tik šį kartą, vietoje paauglių merginų veiksmo centre atsiranda jaukus šeimos susitikimas, kurio metu pradeda kilti pavojus. Čia atsiranda daugiau sukrešėjusio kraujo, nei judinant nupjautą galvą, tačiau tamsus scenarijaus humoras ir sumanus siužeto posūkis tampa brangesnis už jūsų siaubo kainą.
30. „Antikristas“ (Antichrist)
Lars vinTriero psichologinis siaubo filmas, prasidedantis vaiko gimimu ir pasibaigiantis būriu beveidžių moterų grėsmingai žygiuojančių per nederlingus miškus, išsiskiria tuo, jog sukelia besiveržiantį jaudulį. Tačiau šis nelaimingos santuokos sielvarto portretas, kuriame vaidina Willem Dafoe ir Charlotte Gainsbourg, taip pat gali didžiuotis savo kraują stingdančiu nuoseklumu, prilygstančiu tradiciniams šio žanro filmams. Von Trier, norėdamas pabloginti savo veikėjų psichinę būseną, filmo pabaigą nukelia į senovinį namelį medyje. Filmas, parodydamas seksą kaip smurtinį aktą, yra užbaigiamas sutrauškytų vyriškų lytinių organų grafiniais vaizdais ir savarankišku klitorio žalojimu.
29. „Kankiniai“ (Martyrs)
Prieš aštuonerius metus išleistas Prancūzų kino šedevras nudžiugino siaubo filmo gerbėjus. Pascal Laugier - režisierius, kuris sugebėjo sukurti šį kūrinį sirgdamas depresija. Nedidelio biudžeto filmas žaibiškai užėmė svarbią vietą siaubo filmų istorijoje. Filmas prasideda, kai pagrindinė filmo veikėja Lucie (Mylene Jampanoi) stebuklingai pabėga iš požeminio kankinimo kambario, kuriame ji buvo laikoma ir kankinama. Prabėgus metams ją pradeda persekioti moters, kurios ji nesugebėjo išlaisvinti šmėkla. Kartu su savo draugės Annos (Morjana Aloui) pagalba jos suseka piktadarius, kurie kankino Lucie. Pasirodo, kad kankintojai nėra kažkokie keisti ar baisūs žmonės - tai paprasta priemiesčio šeima. Visus įvykius sumaišo moters šmėkla, kuri pasinaudojusi pačios Luci rankomis ją sužaloja, taip sukurdama vaizdą, jog visą laiką pati mergina save ir kankindavo.
28. „Nepažįstamieji“ (The Strangers)
Įsimylėjėlių pora, namas miškuose ir keli kaukėti įsilaužėliai - tai įprasti saubo filmų požymiai. Tačiau tai yra puikus pavyzdys kodėl stilius pradeda rūpėti tada, kai auditorija tampa įbauginta. Sušelptas apsileidėlių lūkesčio, režisierius Bryan Bertino skiria savo brangų laiką įsikišui į chaosą, kad kažkokiu būdu išspręstų kilusį konfliktą tarp aukų ir jų paslaptingų užpuolikų.
27. „Grudge“ (The Grudge)
Kai filmas „Ringu“ galimai padarė pradžią japoniškų siaubo filmų modernumui, tai nebuvo vienintelis tokio pobūdžio filmas šalyje. Kaulus stingdančios Takashu Shimizu pasakos apie dvasių prakeiksmus, kurie persekioja kiekvieną, peržengusį namų slenkstį, kuriame buvo įvykdyta žmogžudystė, padėjo šalyje išplisti naujai filmų bangai. Trečioji filmo dalis, kuri pirmoji buvo išleista teatre ir gavo pasaulinį dėmesį, labiau patobulino nei pakeitė subžanro papročius, pridėdama neįvertinto malonumo šleikštulio jausmą tose scenose, kuriose juodaplaukės dvasios šliaužioja ir ropoja.
26. „Trouble Every Day“
Prancūzų režisierė Claire Denis savo negailestingai baisiomis meilės ir kanibalizmo pasakomis atskyrė gerbėjus ir kritikus. Ji pasirinko tinkamus vampyrų įvaizdžiui aktorius: Vincent Gallo ir Beatrice Dalle, kurie yravaizduojami kaip dvi atskiros kenčiančios dalys, kurios yra „ligos“atskirtos. Čia aukšto meno Veno diagrama susitinka su ekstremaliu siaubu.
25. „Aš mačiau velnią“ (I Saw the Devil)
Istorija paprasta: slaptas paslaugų atstovas (Lee Byung-hun) bando sugauti psichopatą (Choi Min-sik), nužudžiusį savo nėščią žmoną. Abu bando išsisukti, žaisdami išlyginamą katės ir pelės žaidimą. Filmas įtraukia kankinimus, siaubingą smurtą, galvų nukirtinėjimus ir keletą šiurpiausių keršto scenų. Filmas iškelia klausimą: kaip geri žmonės geba sunaikinti blogį patys netapdami blogais? Nieškokite atsakymų, šis filmas panašėja į azijietiško kino išnaudojimą, kuris tiesiogine šio žodžio prasme mėgaujasi pirštų kišimu į žaizdas.
24. „Velnias mane prisivers“ (Drag Me to Hell)
Galingas Sam Raimi sugrįžimas filme ape legendinę raganos ir mokyklos naujokės didvyrės istoriją nukelia jas į senovinį, mirusių čigonų, siaubo namą, kuriame sukyla atominis nosies kraujavimas, ožkos tampa apsėstos, o pyragėliai prakeikiami. Gerbėjams, kuriems nepavyko sudalyvauti parašų gavimo ceremonijoje, tai tampa lyg Fangorijos dievų dovana.
23. „Viduje“ (À l'intérieur)
Prancūzų siaubo filmų kultūra pastaruoju metu išgyvena renesansą ir šis filmas yra puikus to įrodymas. Po to kai pagrindinės veikėjos Saros vyras žūsta automobilio avarijoje mergina tampa visiška atsiskyrėle. Netgi per Kalėdas nėščia mergina nenori nieko matyti savo namuose. Viskas pasikeičia, kai grėsminga, juodai apsirengusi moteris pasirodo ir pasiprašo, kad ją įsileistų į vidų. Mergina iškviečia policija, tačiau jie atvažiavę nieko neįprasto neranda. Neilgai trukus paslaptingoji moteris pasirodo vėl ir aiškiai nurodo savo kėslus - išpjauti dar negimusį vaiką tiesiai iš Saros pilvo. Turbūt jūs manote, kad tai yra ganėtinai žiauru ir jūs visiškai esate teisūs. Visi kas pasitaiko paslaptingosios moters kelyje būna žiauriai nužudomi ir visada su aštriomis žirklėmis. Filmas yra bauginantis, žiaurus ir įtemptas. Viskas ko reikia šiuolaikiniam, geram siaubo filmui, tačiau daugumai nepavyksta to parodyti. Tai yra privaloma pamatyti juosta visiems siaubo filmų mėgėjams.