Pleiskanos yra dažna problema, kuri gali paveikti bet kurį asmenį, nepriklausomai nuo amžiaus. Nors dažnai laikomos kosmetiniu defektu, pleiskanos gali sukelti diskomfortą ir netgi būti susijusios su kitomis sveikatos problemomis. Šiame straipsnyje aptarsime pleiskanų atsiradimo priežastis, ypač kūdikiams, bei veiksmingus būdus, kaip su jomis kovoti.
Kas yra Pleiskanos?
Pleiskanos - tai atsiskiriančios raginio odos sluoksnio ląstelių plokštelės. Galvos odos ląstelės nuolat atsinaujina, o negyvos ląstelės pašalinamos šukuojant ir plaunant galvą. Tačiau, sutrikus šiam procesui, gali atsirasti pleiskanos. Jos gali būti įvairių šviesių spalvų, priklausomai nuo jose esančio oro, riebalų kiekio ir kitų priemaišų.
Pleiskanų Atsiradimo Priežastys
Su pleiskanomis, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar rasės, susiduriame beveik kiekvienas. Pleiskanų atsiradimo priežastys gali būti įvairios, įskaitant:
- Malassezia mieliagrybiai: Pagrindine pleiskanų atsiradimo priežastimi laikomi Malassezia mieliagrybiai, natūraliai esantys ant daugumos žmonių odos. Sutrikus odos mikrofloros pusiausvyrai, šie grybeliai ima sparčiau daugintis, erzina odą ir sukelia pleiskanojimą.
- Hormonų disbalansas: Hormonų pusiausvyros sutrikimai gali turėti įtakos pleiskanų atsiradimui. Neatsitiktinai pleiskanos pirmą kartą gali atsirasti paauglystėje, prieš mėnesines, premenoauzės laikotarpiu. Jų retai būna vaikams.
- Stresas: Plaukai, kaip ir visas mūsų organizmas, reaguoja į stresą.
- Nevisavertė mityba: Trūkstant tam tikrų vitaminų ir mineralų, gali atsirasti pleiskanų. Neturi trūkti ir vitamino B6 (35 % jo dienos normos suteiks jums vidutinio dydžio bananas arba kepta bulvė) ir B12 (puikus jo šaltinis yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, sūris).
- Plaukų priežiūros klaidos: Netinkamai parinkta plaukų priežiūros priemonė arba neteisingas jos naudojimas gali sukelti pleiskanas. Dėl kasdien naudojamų stiprių cheminių šampūnų, galvos oda gali įjautrėti, niežėti, sausėti ir luptis.
- Galvos odos apsauginės funkcijos pažeidimas: Galvos odos pleiskanojimas nėra tik estetinė problema, kurią galime ignoruoti. Pleiskanų atsiradimą gali lemti atopinis dermatitas, psoriazė, virškinimo sistemos ar endokrininiai sutrikimai. Negydomos pleiskanos gali pažeisti galvos odos apsauginį barjerą ir atverti kelią antrinėms infekcijoms, taip pat gali būti plaukų slinkimo priežastis.
- Riebalinių liaukų aktyvumas: Svarbus veiksnys pleiskanoms atsirasti yra riebalinių liaukų aktyvumas. Lytinio brendimo metu ir vėliau padidėja riebalinės liaukos ir daugiau išsiskiria riebalų.
- Uždegiminės galvos odos ligos: Pleiskanų gali atsirasti dėl uždegiminių galvos odos ligų, pvz., žvynelinės, seborėjinio dermatito.
- Aplinkos veiksniai: Santykinai tamsi ir šilta aplinka skalpo paviršiuje sudaro palankias sąlygas grybelinei infekcijai (šalmai, plaukimo kepurėlės).
Pleiskanų Tipai
Yra du pagrindiniai pleiskanų tipai:
- Sausos pleiskanos: Kai sumažėja riebalinių liaukų funkcija, todėl galvos oda per daug išsausėja. Matome smulkias sausas pleiskanas visame galvos odos paviršiuje, „sniegą“, ypač ant tamsių drabužių.
- Riebios pleiskanos: Riebi seborėja yra susijusi su riebalinių liaukų sekrecijos padidėjimu: gelsvos spalvos riebios pleiskanos, plaukai greitai riebaluojasi, sulimpa, o galvos odą kamuoja niežėjimas. Esant stambiam (žvyneliniam) pleiskanojimui, plaukai būna riebaluoti, sulipę, o odą dengia storas riebalų ir pleiskanų sluoksnis. Pleiskanos didelės, riebios, pilkos ar gelsvos. Vargina niežėjimas, oda parausta, atsiranda šašų. Tai seborėja ir seborėjinis odos uždegimas (dermatitas).
Pleiskanos Kūdikiams
Ne vieno gimusio kūdikio tėvai susiduria su problema - ką daryti su pleiskanų luobu ant mažylio galvos? Ne vieno kūdikio galvytė yra nusėta pleiskanomis. Kartais jų tiek daug, kad uždengia visą galvą tarsi kepurė. Reikia jas gydyti ar ne? Kada kreiptis į gydytoją?
Taip pat skaitykite: Diskusija apie gyvybės užsimezgimą knygoje
Kas tai yra?
Pleiskanų luobas - tai vienas seborėjinio dermatito pasireiškimo būdų. (Seborėja - tai riebalų liaukų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pleiskanomis ir kt.). Seborėjinis dermatitas labai būdingas mažiems vaikams, ypač pleiskanoja tam tikros vietos, kaip antai „skalpo“ plote, kaktoje, antakiuose. Pleiskanos gali išplisti ir po visą kūną.
Kas sukelia?
Mažiems kūdikiams seborėjinis dermatitas atsiranda dėl tų hormonų, kurie į vaiko kraują patenka iš motinos kraujo. Paprastai pleiskanų atsiranda pirmo mėnesio pabaigoje ir jos gali būti ryškios iki pirmųjų metų pabaigos. Pleiskanų luobas gali būti labai ryškus ant galvos, kaktos ir antakių. Tai tam tikras riebalinių liaukų veiklos sutrikimas, kurio priežastis nėra žinoma.
Požymiai
Jeigu odą niežti, ji smarkiai pleiskanoja, o po luobu vystosi uždegimas - jį reikia gydyti. Jeigu oda paraudusi, pleiskanų atsiranda ant veido, kaklo, už ausyčių, taip pat būtina kreiptis į gydytoją. Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu. Jeigu bėrimas labai stiprus, taip pat reikia kreiptis į gydytoją. Labai dažnai sakoma, kad odos niežulį sukėlė alergija, motinos mityba ir t. t. Tai netiesa. Iš tiesų tai odos liga, kurią reikia gydyti. Tai odos liga, kurią reikia profesionaliai gydyti.
Paprastai seborėjinis dermatitas nepriklauso nuo sezono. Jeigu paūmėja pavasarį, galima įtarti, kad tai atopinė egzema. Seborėjinis dermatitas gali paūmėti dėl šildomų patalpų oro.
Ką daryti?
Jeigu yra tik nelabai didelis pleiskanų luobelis, t. y. be bėrimo, ir odos neniežti, jį galima nesunkiai panaikinti tankiomis šukomis, prieš tai odą sutepus riebiu kremu, aliejumi (šildyti nereikia), vazelinu. Kai kurios mamos tepa ir grietine. Galima ir ja, nes tinka bet kokie riebalai. Jokiu būdu nekrapštyti nagais, nes gali patekti užkratas. Tačiau jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją. Gydymas yra gana efektyvus, o vaistai - receptiniai.
Taip pat skaitykite: Stereotipai ir vaikų vaizdavimas animacijoje
Išnyksta savaime
Daugumai mažų vaikų pleiskanų luobas išnyksta savaime. Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis.
Pleiskanų Simptomai
Pagrindiniai pleiskanų atsiradimo simptomai:
- Sausos, smulkios pleiskanos
- Ploni, neblizgūs plaukai
- Didelės riebios pleiskanos
- Riebaluoti, sulipę plaukai
- Galvos odos paraudimas
- Šašai
- Plaukų slinkimas
- Niežulys
Pleiskanų Gydymas
Dabar yra pačių įvairiausių būdų, kaip išnaikinti pleiskanas. Vieni kovą su pleiskanomis laimi iškart, o kiti gali mėnesių mėnesiais naudoti visokias priemones, tačiau visai nesėkmingai su tuo kovoti. Todėl pastebėjus pleiskanas, reikia iškart imtis priemonių.
Šampūnai nuo pleiskanų
Šampūnuose nuo pleiskanų yra daug aktyvių veikliųjų medžiagų, todėl jie gali būti naudojami 2-3 kartus per savaitę. Būklei pagerėjus, galima naudoti ir rečiau. Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą šampūną, kuris yra praturtintas veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip cinko piritionas, ketokonazolas ar salicilo rūgštis. Šie ingredientai padeda sumažinti pleiskanojimą ir nuraminti sudirgusią odą. Intensyvus pleiskanojimas (seborėjinis dermatitas - SD) yra lėtinė odos būklė, kuriai būdingi paūmėjimai ir remisijos. Siekiant sulaukti geriausių rezultatų rekomenduojama naudoti aktyvų dermatologinį šampūną nuo pleiskanų, kuris veiktų į biologines pleiskanų atsiradimo priežastis ir veiksmingai nuramintų niežėjimą bei uždegimą (pvz.: Bioderma Node DS+). Po gydomojo kurso, naudojant šampūną 3 kartus per savaitę - 3 savaites - pleiskanojimas išnyksta. Jeigu šampūno poveikis yra nepakankamas, rekomenduojame kreiptis į gydytoją-trichologą, kuris paskirs reikiamus tyrimus ir pagal rezultatus parinks kompleksinį gydymą.
Priemonės nuo pleiskanų
Priemonės nuo pleiskanų yra įvairios ir skirtos kovoti su šia dažna galvos odos problema. Be šampūnų, naudinga reguliariai drėkinti galvos odą, naudojant kondicionierius ar kaukes, kurios turi natūralių aliejų, tokių kaip arbatmedžio aliejus ar kokosų aliejus. Taip pat reikėtų vengti pernelyg dažnos plaukų priežiūros, kad nebūtų dirginama oda.
Taip pat skaitykite: Kaip gimsta vaikai?
Didesnio pleiskanojimo gydymui naudojami tokie preparatai: riebalų išsiskyrimą slopinantys, pleiskanas šalinantys (keratoliziniai), naujoms pleiskanoms atsirasti trukdančios (keratoplastiniai) medicininės priemonės. Pleiskanojimą ir niežėjimą gydo preparatai su salicilo rūgštimi, siera, rezocinu ir cinku. Tai pat pleiskanojimą mažina šampūnai, losjonai, žėlė, kurių sudėtyje yra ketokonazolio, olamido bei piroktono, ir eteriniai aliejai - jie ramina odą, malšina niežėjimą. Gydomuoju šampūnu galvą plauti reikia tris arba keturias savaites, po to rečiau. Sergant žvyneline, ichtioze ar seborėja, pleiskanos gydomos sieros salicilo, deguto bei hormoniniais tepalais. Sudėtingesniais atvejais reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią pleiskanų atsiradimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Natūralios priemonės
- Vaistažolių nuovirai: Odos uždegimo reakcijas mažina vaistažolių nuoviras, perplaunant juo galvos odą po išplovimo. Tam tinka ramunėlės, jonažolės, medetkos.
- Aliejai ir alyvos: Jei pleiskanos labai storos, vien plauti nepakanka. Iš vakaro prieš plaunant galvą pleiskanojimo židiniai sutepami alyvų ar saulėgrąžų aliejumi - tuomet pleiskanos suminkštėja ir lengviau pasišalina. Suteptus aliejumi, plaukus reikia pridengti maudymosi kepuraite - tai sustiprina aliejaus poveikį.
- Eteriniai aliejai: Jonažolių, čiobrelių, šalavijų, mairūnų, pelargonijų, kedrų, arbatmedžių aliejai ir ekstraktai - šie augalai reguliuoja uždegimą ir mikrobų pusiausvyrą odoje. + kadagių eterinis aliejus teigiamai veikia galvos odą ir nemalonius niežėjimo pojūčius.
- Kaukės su eteriniais aliejais: Jei išgyvenate įtemptą nerimo periodą, pasinaudokite aromaterapijos galiomis, tiksliau palepinkite save aromaterapinėmis plaukų kaukėmis, ypač su galvos masažais. Poveikis dvejopas - įkvėpdamos aromatinių molekulių atsipalaiduosite, nurimsite, atsikratysite blogų emocijų. Jei po ranka turite nerafinuoto bazinio aliejaus (kokosų, makadamijų, sezamų; kraujažolių, jonažolių ar medetkų fitolio), pasigaminkite mišinį su 0.5 - 1.5% eterinių aliejų (levandų, pelargonijų, nerolio, mairūnų, kedrų, kmynų, „Šaknų maistas“ ar kito mėgiamo kvapo mišinio); galima pridėti ir kosmetinio molio (geltonojo - normaliems, raudonojo - sausiems arba žaliojo - riebiems plaukams). Kaukes reiktų daryti kas savaitę; įmasažuoti į galvos odą, užsimauti apsauginę kepuraitę ir dar šiltą kepurę, ir palaikyti bent 1 val., o dar geriau - pernakt. Po to plaukus išplauti natūraliu šampūnu.
- Kiti receptai:
- Pasigaminkite paprastosios didgalvės žolės nuoviro ir plaukite juo galvą du tris kartus per dieną. Nuoviras turi būti šiltas.
- Susmulkinkite ir sumaišykite 20 g varnalėšos šaknų, 20 g ajerų šaknų, 10 g medetkų žiedų ir 15 g apynių spurgų. Mišinį užplikykite litru verdančio vandens, palaukite 2 valandas kol prisitrauks, po to nukoškite.
- Sumaišykite 10 g chininmedžio žievės, 100 g etilo alkoholio, 2-3 lašus rožių aliejaus ir arbatinį šaukštelį ricinos aliejaus. Viską gerai išmaišykite. Mišiniu įtrinkite galvą kartą per dieną.
- Dirvuolės šaknis sudėkite į puodą, užpilkite trupučiu vandens ir užkaiskite. Kai šaknys suminkštės, nuovirą nukoškite, o šaknis išmeskite. Nuoviru galvą drėkinkite kasdien. Plaukai suminkštės ir ims greičiau augti, o pleiskanos išnyks.
- Jeigu galvos oda labai riebi, pleiskanota, po kiekvieno plaukų plovimo juos išdžiovinkite, o galvos odą įtrinkite dilgėlių lapų nuoviru (valgomąjį šaukštą lapų užplikykite stikline verdančio vandens, po 1,5 valandos nukoškite).
- Rusų žiniuoniai rekomenduoja tokį gydomąjį mišinį nuo pleiskanų. Svogūnų sultis sumaišykite su konjaku ir dirvuolės šaknų nuoviru (1 dalis konjako, 4 dalys svogūno sulčių ir 6 dalys dirvuolės šaknų nuoviro).
Mitybos koregavimas
Svarbu užtikrinti visavertę mitybą, įtraukiant produktus, turtingus B grupės vitaminais ir kitomis naudingomis medžiagomis.
Ką daryti, jei pleiskanos atsiranda kitose kūno vietose
Pleiskanos galvoje gali atsirasti ne tik galvoje, bet ir kitose kūno srityse, pavyzdžiui, tarp blakstienų, aplink akis, ausyse bei antakiuose. Itin svarbu, kad ausys, antakiai, sritys aplink akis ir tarp blakstienų būtų tinkamai prižiūrimos ir gydomos.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu pleiskanojimas intensyvus ir nuolat kartojasi, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą. Taip pat, jei pleiskanų atsiradimą lydi kiti simptomai, tokie kaip stiprus niežulys, paraudimas, šašai ar plaukų slinkimas, būtina kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.
Atopinis dermatitas
Atopinis dermatitas, kitaip neurodermitas arba atopinė egzema - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. atvejų) ji prasideda vaikystėje iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Atopinis dermatito simptomai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo paciento amžiaus. Atopinė egzema suaugusiems dažniausiai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą, veidą, kartais - zonas aplink akis. Jeigu pastebėjote nemalonius dermatito simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytojus. Sveika oda padeda kūnui išlaikyti drėgmę ir apsisaugoti nuo bakterijų, dirgiklių ir alergenų. Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti tokią apsaugą.
Atopinis dermatitas kūdikiams
Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. maisto alergenai (karvės pienas, kiaušiniai, riešutai ir t. t.).
Atopinis dermatitas: gydymas
Atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis. Jo tikslas - suvaldyti ligos simptomus. Esant lengvai ligos formai, gydytojas skiria kremus ir tepalus. Dermatitas ant veido, rankų ar kitų kūno vietų ne tik sukelia estetinį diskomfortą, bet ir lėtai gyja. „Antėja laboratorija“ gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai gali padėti atrasti tinkamiausias odos priežiūros ir higienos priemones atopinės egzemos simptomams sušvelninti ir suvaldyti.
Atopinis dermatitas: simptomai
Astma ir šienligė. Kartais egzema gali pasireikšti ir anksčiau. Lėtinis niežulys, odos pleiskanojimas. Neurodermitas prasideda odos niežuliu. Ją nusikasius gali pasireikšti tik dar stipresnis niežulys. Galų gale kasytis pradedama tiesiog iš įpročio. Odos infekcijos. Pastovus odos kasymas gali sukelti atviras opas ir įtrūkimus. Dirginantis dermatitas ant rankų. Alerginis kontaktinis dermatitas. Miego problemos.
Kaip suvaldyti atopinį dermatitą
Tam, kad atopinė egzema nesukeltų rimtų komplikacijų, ji privalo būti tinkamai gydoma. Todėl pastebėjus nerimą keliančius odos pakitimus ir pojūčius derėtų kreiptis į specialistus.
- Odos drėkinimas bent du kartus per dieną. Sausą odą bent du kartus per dieną būtina drėkinti kremu ar losjonu. Patariama tai daryti iš karto nusiprausus, kol oda dar drėgna.
- Ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių nustatymas ir vengimas. Tai gali būti prakaitas, stresas, viršsvoris, muilai, plovikliai, dulkės, žiedadulkės. Siekiant pagerinti dermatito pažeistos odos būklę, šių veiksnių reikėtų stengtis kuo labiau vengti. Kūdikiams ir vaikams uždegimas gali pasireikšti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, soja ir kviečiai.
- Trumpesnis maudymasis vonioje ar duše. Sergantiems atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudytis reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią.
- Tik švelnių muilų ir prausiklių naudojimas. Sergantiems atopiniu dermatitu, prausiantis patariama naudoti tik švelnius muilus ir prausiklius.
- Atsargus odos šluostymas.
- Gausus vandens vartojimas.
- Oro drėkintuvo naudojimas. Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc.
- Tinkamos oro temperatūros palaikymas.
- Streso valdymas. Siekiant suvaldyti atopinį dermatitą, labai svarbu nustatyti, kas gali turėti įtakos jo paūmėjimui. Dažnai tai būna nuolatinis stresas ir įtampa. Atsipalaiduoti galima pačiais įvairiausiais būdais. Tam puikiai tinka masažas, sportas, joga, meditacija, spalvų, garsų ir šviesos terapija.
- Natūralios priemonės. Odos būklę teigiamai veikia ir kokosų aliejus, alavijo ekstraktas, ciberžolė, taip pat omega-3 riebalų rūgštys.
Jeigu Jums pasireiškė odos sausumas, niežulys ar kiti dermatito simptomai, apsilankykite „Antėja laboratorija“.
Stomatitas
„Stomatitas - tai burnos gleivinės (minkštųjų audinių) uždegimas, kuris pasireiškia paburkimu, paraudimu, opomis, pūlinukais, blogu burnos kvapu ir skausmingumu.
Stomatito atsiradimo priežastys
Stomatitas išsivysto dėl daugelio priežasčių: nuo virusų ir grybelių, sukeliančių savarankiškas ligas, pavyzdžiui, tymus, skarlatiną, gripą, širdies, kraujagyslių ir odos ligas, avitaminozę, iki mechaninių, terminių ar cheminių burnos gleivinės pažeidimų. Stomatitą gali sukelti netgi pernelyg karštas maistas, bloga burnos higiena, ilgalaikis vaistų, ypač antibiotikų vartojimas. Tačiau dažniausiai stomatitas atsiranda dėl infekcijų: burnos ertmėje yra apie 200 rūšių mikroorganizmų, kurių dauguma yra vadinamieji saprofitai (ligų nesukeliantieji), bet kai organzimas nusilpsta, pervargsta, paršalimo ar vitaminų trūkumo atveju, šie ligų nesukeliantieji mikroorganizmai gali virsti ligą sukeliančiais (patogeniniais).
Manyti, kad stomatitas yra nerimta liga, negydyti jos ir tikėtis, kad viskas praeis savaime, tikrai nedera. Stomatitą būtina gydyti, nes esant opelėms ir pūlinukams, tampa skausminga valgyti ir gerti, padidėja limfmazgiai, kyla temperatūra (ypač vaikams), o ir bendra žmogaus savijauta pastebimai pablogėja.
Stomatito simptomai
Paburksta ir parausta burnos gleivinė, atsiranda pūslelių, kraujuojančių opelių, dantenos ir liežuvis apsitraukia apnašomis, atsiranda skausmas, dėl kurio tampa sunku nuryti maistą.
Jeigu pastebėjote stomatito požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Stomatito profilaktika
Svarbu pažymėti, kad sergant stomatitu, būtina didelį dėmesį skirti ne tik jo gydymui, bet ir profilaktikai:
- tinkamai rūpintis burnos higiena: valyti dantis su kartus per dieną, po valgio skalauti burną, laiku gydyti sugedusius dantis;
- stiprinti bendrąją sveikatos būklę, imuninę sistemą;
- tinkamai maitintis ir vengti stresų.
Svarbu: jeigu sergate stomatitu, po to, kai jį išgydysite, būtinai pakeiskite dantų šepetėlį.
Liaudiškos stomatito gydymo priemonės
- Siekiant sumažinti burnos gleivinės skausmą, burną galima skalauti vandenilio peroksido tirpalu (1 arbat. š. pusei stiklinės vandens).
- Stomatito gydymui tinka alijošiaus lapai: juos galima kramtyti, tepti dantenas, išspausti sultis ir skalauti jais burną.
- Paimkite 3 česnakų skilteles, sutrinkite jas ir sumaišykite su 2 arbat. š. jogurto arba rūgpienio. Mišinį šiek tiek pašildykite ir laikykite burnoje, liežuviu stengiantis masę paskirstyti po visą burnos ertmę. Procedūra gali deginti, tačiau pakartoti ją reikėtų per 2 dienas, bent kelis kartus per dieną.
- Sutarkuokite arba supjaustykite griežinėliais žalias bulves ir uždėkite ant dantenų.
- 3 kartus per dieną skalaukite burną šviežiomis morkų arba kopūstų sultimis, atskiestomis vandeniu santykiu 1:1.
- Paruoškite jonažolių ir degtinės tinktūrą santykiu 1:5. Skalaukite burną įlašinę 30-40 lašų tinktūros į pusę stiklinės vandens.
- Užpilkite 15-20 g vaistinių ramunėlių žiedų 1 stikline karšto vandens. Leiskite kiek pastovėti, atvėsinkite ir skalaukite burną.
- Užpilkite 1 valg. š. medetkų žiedų 1 stikline verdančio vandens, pavirkite 10 min., po to nukoškite ir skalaukite burną.
- Užpilkite 1 arbat. š. sidabražolių šakniastiebių arbatos 1 stikline vandens, palaikykite 5 val., po to užvirinkite, atvėsinkite ir skalaukite burną.