Arūnas Storpirštis: Biografija, kūryba ir asmeninis gyvenimas

Įžanga

Arūnas Storpirštis - žinomas teatro ir kino aktorius, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo gyvenimo kelionė, kūrybiniai pasiekimai ir asmeninio gyvenimo vingiai.

Ankstyvasis gyvenimas ir studijos

Arūnas Storpirštis gimė Vilniuje 1950 metais. Po mokyklos baigimo, nors ir svajojo tapti sporto žurnalistu, dėl nesėkmingai išlaikyto geometrijos egzamino planai pasikeitė. Vis dėlto, aktorius nepasidavė ir 1975 metais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) aktorių laidą.

Karjera Jaunimo teatre

Tais pačiais 1975 metais A. Storpirštis pradėjo dirbti Jaunimo teatre sostinėje ir šio teatro trupei priklausė iki pat savo mirties. Aktorius į Jaunimo teatrą atėjo su legendiniu vadinamu režisierės Dalios Tamulevičiūtės dešimtuku. Šiame teatre A. Storpirštis sukūrė daugiau kaip 30 vaidmenų. Jis vaidino garsiuose Jaunimo teatro pastatymuose „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Škac, mirtie, visados škac“, „Pirosmani, Pirosmani“ ir kituose.

Vaidmenys Jaunimo teatre (1964-1975 m.)

Štai keletas spektaklių, kuriuose A. Storpirštis dalyvavo Jaunimo teatre:

• 1966 m. sausio 2 d. - V. Palčinskaitės „KEISTUOLIO PLANETA“, rež. G. Žilys.
• 1966 m. gegužės 27 d. - V. Šekspyro „ROMEO IR DŽULJETA“.
• 1966 m. birželio 19 d. - „GINTARO PAUKŠTĖ“, E. Jankutės ir Aurelija Ragauskaitės literatūrinė kompozicija pagal Eduardo Mieželaičio poezijos knygą „Duona ir žodis“.
• 1966 m. rugsėjo 17 d. - G. Mamlino „FEJERVERKAS“.
• 1966 m. spalio 13 d. - M. Sluckio, V. Miliūno „DU MAŽI ŽMOGELIUKAI DIDELIAM MIESTE“.
• 1966 m. gruodžio 25 d. - V. Palčinskaitės „RI-KU, TA-KU“, rež. G. Žilys.
• 1967 m. sausio 2 d. - Naujametinis koncertas, rež. Aurelija Ragauskaitė, dail. S. Krivickas.
• 1967 m. vasario 25 d. - Ž. Anujaus „ŽANA“ (Vyturys), rež. Asist. A. Šurna. Atnaujinta 1989 m. balandžio 17 d., rež. F. Jakšys ir A. Šurna.
• 1967 m. balandžio 9 d. - Pantomimos spektaklis „ECCE HOMO!“, rež. M. Ramanauskas.
• 1967 m. birželio 27 d. - D. Osborno „ATSIGRĘŽK RŪSTYBĖJE“.
• 1968 m. vasario 3 d. - R. Pogodino „RUDĖ“, rež. I. Bučienė.
• 1968 m. vasario 10 d. - N. Pogodino „ARISTOKRATAI“.
• 1968 m. balandžio 6 d. - J. Švarco „DRAKONAS“.
• 1968 m. gegužės 8 d. - V. Palčinskaitė „AŠ VEJUOSI VASARĄ“.
• 1968 m. rugsėjo 16 d. - T. Viljamso „STIKLINIS ŽVĖRYNAS“, rež. G. Žilys.
• 1968 m. gruodžio 16 d. - B. Gorbatovo „TĖVŲ JAUNYSTĖ“.
• 1969 m. sausio 2 d. - „NAUJŲJŲ METŲ EGLUTĖ“, rež. I. Bučienė.
• 1969 m. balandžio 17 d. - M. Mitrovičiaus „APIPLĖŠIMAS VIDURNAKTĮ“, rež. Z. Čeplinskaitė.
• 1969 m. spalio 18 d. - Ž. B. Moljero „SKLAPENO KLASTOS“.
• 1970 m. sausio 2 d. - R. Markūno „TRYS KEISTI ŽMOGIUKAI“.
• 1970 m. sausio 2 d. - T. Jan „MERGAITĖ IR PAVASARIS“, rež. D. Tamulevičiūtė.
• 1970 m. vasario 22 d. - V. Rozovo „NUO ŠEŠTADIENIO IKI SEKMADIENIO“, rež. G. Žilys.
• 1970 m. balandžio 19 d. - V. Katajevo „BALTUOJA BURĖ TOLUMOJ“.
• 1970 m. spalio 3 d. - G. Mamlino „DRAUGUŽI, SVEIKAS“, rež. P. Gaidys.
• 1971 m. sausio 2 d. - E. Erglės „MIKIS IR MARIUS TINGINIJOJE“.
• 1971 m. vasario 13 d. - A. Lindgren „PEPĖ ILGAKOJINĖ“.
• 1971 m. kovo 27 d. - A. Oseckos „TREŠNIŲ SKONIS“, rež. D. Tamulevičiūtė.
• 1971 m. gegužės 15 d. - A. Čechovo „TRYS SESERYS“, rež. G. Žilys.
• 1971 m. rugsėjo 9 d. - G. Figeiredo „EZOPAS“.
• 1971 m. gruodžio 19 d. - L. Žuchovickio „VIENI BE ANGELŲ“.
• 1972 m. sausio 2 d. - J. Vaičiūnaitės „SKERSGATVIO PASAKA“.
• 1972 m. kovo 26 d. - R. Rastausko „LENKTYNIŲ AITVARAS“, rež. G. Žilys.
• 1972 m. birželio 8 d. - G. Kanovičiaus „UGNIS UŽANTYJE“, rež. G. Žilys.
• 1972 m. lapkričio 26 d. - V. Palčinskaitės „GELEŽINĖS PRINCESĖS DIENA“.
• 1972 m. gruodžio 29 d. - E. Vetemos „VAKARIENĖ PENKIEMS“.
• 1973 m. balandžio 6 d. - Š. Š. Toto „VAIKIŠKAS VEIDRODIS“, rež. G. Žilys.
• 1973 m. lapkričio 9 d. - P. E. Rumo „RAUDONKEPURAITĖ - 73“, rež. G. Žilys.
• 1973 m. gruodžio 22 d. - M. Roščino „VAIVORYKŠTĖ ŽIEMĄ“, rež. A. Ragauskaitė.
• 1974 m. vasario 8 d. - E. Niziurskio „MES, DŽIAZAS IR VAIDUOKLIAI“, rež. R. Steponavičius.
• 1974 m. balandžio 24 d. - B. Vasiljevo „O AUŠROS ČIA TYKIOS…“, rež. G. Žilys.
• 1974 m. lapkričio 17 d. - R. Skučaitės „VIENAS-DU-TRYS“, rež. G. Žilys.
• 1974 m. lapkričio 29 d. - Ž. Anujo „MEDĖJA“, vertė D. Mušinskienė.
• 1974 m. gruodžio 30 d. - A. Lindgren „MAŽYLIS IR KARLSONAS, KURIS GYVENA ANT STOGO“, rež. R. Steponavičius.
• 1975 m. vasario 23 d. - K. Inčiūros „GULBĖS GIESMĖ“, rež. K. Kymantaitė.
• 1975 m. kovo 7 d. - A. Lindgren „SVEIKAS, KARLSONAI“, rež. R. Steponavičius.
• 1975 m. balandžio 22 d. - R. Ibrahimbekovo „PRISILIETIMAS“.
• 1975 m. gegužės 15 d. - A. Vampilovo „PROVINCIJOS ANEKDOTAI“, rež. G. Žilys.
• 1975 m. rugpjūčio 22 d. - Vodevilių vadinimas „NUOGI KARALIAI“.

Rimgaudas Karvelis, fiksavęs Jaunimo teatro gyvenimą, sukūrė filmus apie šio teatro istoriją, įamžindamas A. Storpirščio ir kitų aktorių talentą.

Taip pat skaitykite: Pukelio-Šviniaus biografija

Darbas Didžiajame Vilniaus teatre ir filmografija

Aktorius kurį laiką dirbo nevalstybiniame Didžiajame Vilniaus teatre. A. Storpirštis daug filmavosi ir Lietuvoje, ir anksčiau - Sovietų Sąjungoje. Jis vaidino „Amerikietiškoje tragedijoje“, „Chameleono žaidimuose“, „Ir ten krantai smėlėti“, „Žalstvykslėse“, „Žvaigždėje“, „Eurazijos aborigene“, „Dėdė, Rokas ir Nida“ ir kituose filmuose, filmavosi televizijos serialuose, humoristinėje žinių laidoje „Dviračio šou“. Aktorius taip pat garsino filmus.

Asmeninis gyvenimas

A. Storpirščio asmeninis gyvenimas buvo spalvingas ir kupinas iššūkių. Aktorius buvo vedęs tris kartus. Iš santuokų jis turėjo du vaikus - sūnų Simoną ir dukterį Eveliną. Būdamas paauglys, Simonas sužinojo, kad turi seserį Eveliną.

A. Storpirštis atvirai kalbėjo apie kaltės jausmą dėl dukters Evelinos, su kuria susitiko tik jai paaugus.

Santykiai su sūnumi Simonu

Sūnus Simonas Storpirštis taip pat pasirinko aktoriaus kelią. Simonas prisimena, kad kiekvienas susitikimas su tėčiu jam primindavo vaikystę ir teikdavo ramybę. A. Storpirštis stengėsi nemokyti kitų, kaip reikia gyventi, leisdamas kiekvienam pačiam atrasti savo kelią.

Paskutinės gyvenimo akimirkos ir atminimas

Arūnas Storpirštis mirė po ligos eidamas 69 metus. Dar tą pačią dieną jis dirbo, įgarsino filmą. Aktorius Gediminas Storpištis sakė: „Jis sirgo, bet ir dirbo iki paskutinės dienos - dar vakar garsino filmą. Jis negulėjo ligos patale, iškeliavo garbingai“.

Taip pat skaitykite: Dakaro ralio čempionas A. Gelažninkas

A. Storpirščio laidotuvės vyko Vilniuje, o artimieji ir kolegos dalijosi prisiminimais apie jo talentą, humoro jausmą ir šiltą asmenybę.

Gediminas Storpirštis

Gediminas Storpirštis (g. 1961 m. balandžio 26 d.) - Arūno Storpirščio brolis, taip pat aktorius. 1984 m. baigė Lietuvos konservatoriją ir nuo to laiko yra Valstybinio jaunimo teatro aktorius. G. Storpirštis daug dirba su jaunimu, vadovauja teatro studijai „Elementorius“. Jis taip pat puoselėja dainuojamosios poezijos kultūrą ir yra daugelio festivalių meno vadovas.

Taip pat skaitykite: Arūno Pukelio istorija Baltarusijoje

tags: #arunas #storpirstis #gimimo #metai