Lietuvos piliečiai yra įsitikinę, kad valstybė privalo pasirūpinti kiekvieno vaiko saugumu ir apsaugoti nuo visų rūšių smurto. Šiame kontekste, Vaikų linija atlieka svarbų vaidmenį, tačiau kyla klausimas, ar ji iš tikrųjų yra saugi ir veiksminga priemonė vaikų apsaugai. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs aspektai, susiję su vaikų saugumu, patyčiomis, emocine parama ir Vaikų linijos veikla.
Smurto Apibrėžimo Problema Lietuvoje
Jungtinių Tautų (JTO) Vaiko teisių konvencija, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Komisijos dokumentai išskiria keturias smurto rūšis: psichologinį, fizinį, seksualinį ir nepriežiūrą. Deja, Lietuvoje šios rūšys nėra aiškiai įvardintos įstatymuose. Esant tokiam neapibrėžtumui, ypač psichologinio, fizinio smurto ir nepriežiūros atveju, įstatymų numatyta atsakomybė taikoma nevienodai arba apskritai netaikoma.
Svarbiausia - ne bausti, o laiku padėti. Smurtas turi būti kuo anksčiau atpažintas ir sustabdytas, vaikai ir šeimos turi laiku gauti pagalbą, nelaukiant kol ištiks tragedija. Nesant tinkamo smurto apibrėžimo įstatymuose, tarnybos neturi atspirties taško, skirdamos prevencines ir pagalbos priemones.
Naujos Mokyklos Iššūkiai ir Emocinė Parama
Nauji mokslo metai kai kuriems moksleiviams reiškia ir pasikeitusią mokyklą. Anot ekspertų - tai gali būti gana reikšmingas gyvenimo pokytis, kuriam reikės ir aplinkinių palaikymo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad adaptacijos iššūkius patiria ne tik vyresni mokiniai, keičiantys mokyklą, bet ir patys mažiausieji - pirmokai, kuriems mokykla tampa visiškai nauju pasauliu. Mokykloje reikia susikaupti, išbūti ilgesnį laiką atskirai nuo tėvų ir įsilieti į socialinę bendruomenę. Kitas svarbus iššūkis, anot ekspertės - baimė būti nepriimtam ir nerimas dėl naujų socialinių ryšių. Tai ypač aktualu paaugliams, kuriems priklausymo jausmas ir draugų ratas yra esminiai emocinės atramos šaltiniai. Prisitaikymą naujoje mokykloje stipriai veikia bendraamžių aplinka - priėmimo jausmas, galimybė susirasti draugų, būti įtrauktam, suprastam. Tėvų vaidmuo taip pat išlieka svarbus - net ir savarankiškėjantiems paaugliams labai svarbu žinoti, kad šeima yra saugi erdvė, kurioje jie gali būti išklausyti ir suprasti be spaudimo.
Siekiant padėti vaikui pasiruošti pokyčiams, tėvai turėtų kalbėtis apie tai dar prieš keičiant mokyklą - drauge aptarti galimus iššūkius, leisti vaikui išsakyti jausmus, normalizuoti visą emocinį spektrą, kuris gali kilti pereinamuoju laikotarpiu. Naudingas gali būti ir išankstinis kontaktas su mokyklos psichologu ar mokytojais, kad tiek tėvai, tiek vaikas jaustųsi saugiau ir labiau pasiruošę. Kartais patiems tėvams šis pokytis kelia daugiau nerimo, nei jie pripažįsta - jie rūpinasi dėl vaiko gerovės, todėl pokalbis su specialistu gali padėti valdyti savo pačių emocijas ir išvengti per didelio spaudimo vaikui. Socialiniai įgūdžiai taip pat svarbūs - gebėjimas užmegzti kontaktą, pradėti pokalbį, išklausyti, priimti kitus ir išlikti savimi. Mokytojai, kurie rodo dėmesį naujam mokiniui, padeda jam jaustis pastebėtam ir įtrauktam - tai labai palengvina adaptaciją. Tiems paaugliams, kurie baiminasi būti atstumti, svarbu žinoti, kad tokia baimė yra normali, kad nereikia stengtis įtikti visiems, o draugystės dažnai užsimezga palaipsniui - pradedant nuo vieno žmogaus.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Kai kuriems vaikams būdinga vengti kalbėti apie savo patirtis, o vietoj to pasireiškia padidėjęs dirglumas, atsitraukimas arba perdėtas linksmumas, slepiantis vidinį nerimą. Didelę reikšmę turi atviras, nuoširdus dialogas su vaiku. Vaikas turi žinoti, kad gali dalintis jausmais be baimės būti nubaustas, išjuoktas ar nesuprastas. Kalbėjimasis neturi tapti tardymu, dažnai daug daugiau reiškia buvimas šalia, bendra veikla, nuoširdus domėjimasis, o ne bandymas „ištaisyti“ situaciją. Vienas svarbiausių būdų tai pasiekti - daugiau klausyti, leisti vaikui kalbėti savo žodžiais, netaisant jo pasakojimo ir nenusprendžiant už jį, kaip jis turėtų jaustis ar elgtis. Taip pat svarbu neskubėti siūlyti sprendimų. Nors tėvai tai dažnai daro iš nuoširdaus rūpesčio, siekdami greitai padėti ar nuraminti, tokie patarimai gali vaikui sudaryti įspūdį, kad jo jausmai yra nesvarbūs. Tokios frazės kaip „man irgi taip buvo, nekreipk dėmesio, praeis“ gali priversti vaiką pasijusti neišgirstu, o kur kas daugiau gali reikšti paprastas sakinys: „Suprantu, kad tau dabar sunku. Buvimas šalia vaikui svarbus net ir tada, kai jis nekalba, nes kartais užtenka tiesiog pabūti kartu ir parodyti nuoširdų dėmesį. Toks tylus buvimas gali tapti stipriausiu palaikymo ženklu, siunčiančiu vaikui žinutę: „Aš esu šalia visada.“
„Jaunimo Linija“: Emocinės Paramos Trūkumas
Kasmet apie 50 000 žmonių skambina į „Jaunimo liniją“, ieškodami emocinės paramos. Deja, apie 10 000 iš jų išgirsta užimtos linijos signalą. Tai - pilna „Žalgirio“ arena žmonių, kurių skausmas lieka neišgirstas. Kad taip nenutiktų, emocinę paramą teikianti „Jaunimo linija“ pradeda naują socialinę kampaniją „Jaunimo linija - kai linija UŽIMTA“, kviesdama visuomenę skirti 1,2 proc.
„Norėtume sakyti, kad visi, sunkiu metu paskambinę ar parašę į „Jaunimo liniją”, gali gauti emocinę paramą. Tačiau realybė yra kiek kitokia. Dėl ribotų išteklių dalis pagalbos ieškančių lieka neišklausyti - penktadalis mums skambinančių jaunų žmonių sulaukia tik užimtos linijos signalo. Todėl naujoje kampanijoje, kurioje problemą aktualizuojame per muzikos paralelę, kviečiame skirti 1,2 proc.
Anot atlikėjo B., pripratę prie komfortiško gyvenimo nepastebime, kiek daug jaunų žmonių kasdien bando rasti saugų emocinį prieglobstį: „Man skaudu suvokti, kad dalis jaunų žmonių nesulaukia pagalbos, o tik išgirsta užimto skambučio signalą. Mes dažnai gyvename savo burbuluose ir net nesusimąstome, kiek daug drąsos reikia tam, kuris pirmą kartą pasiryžta paskambinti ir papasakoti apie tai, ką išgyvena. Atlikėjas priduria, kad net ir pats turėjo išmokti kalbėti apie savo jausmus: „Man kalbėti nėra lengva. Anksčiau galvodavau, kad viską turiu išspręsti pats, kad niekas nesupras. Bet dabar suprantu, jog tai - klaidingas požiūris. Visiems mums reikia žmonių, kurie išklausytų. Ir tikiu, kad „Jaunimo linija“ yra tokia vieta, kuri gali padėti. Kampanijos pagrindinė žinutė perteikiama per vizualiai stiprią metaforą - pilną „Žalgirio“ areną žmonių, kurių balsai liko neišgirsti.
Kampanijos tikslas - ne tik parodyti problemos mastą, bet ir priversti susimąstyti, kokią įtaką gali turėti net ir mažas veiksmas. „Skirdami 1,2 proc. GPM, kiekvienas iš mūsų galime padėti sumažinti šį skaičių. Mūsų idėja buvo parodyti, kad tai paprasta - tereikia kelių minučių, kad padėtum išgirsti tūkstančius balsų. Kiekvienas norintis prisidėti prie „Jaunimo linijos“ turi galimybę tai padaryti skirdamas 1,2 proc. GPM.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Patyčios: Nuolatinė Problema Vaikų Gyvenime
Artėjant rugsėjui daugelis tėvų rūpinasi vaikų ugdymui skirtomis priemonėmis, tačiau neretai į šalį nustumiamas ne ką mažiau svarbus vaikų emocinės sveikatos klausimas. Vaikai dalijasi savo sunkumais, baime dėl sudėtingų santykių, prisipažįsta nenorintys grįžti į mokyklą. Vidutiniškai per dieną Vaikų linijoje apie patyčias išgirstama šešis ar septynis kartus, net ir vasarą. Tai apima tiek patyčias patiriančius, tiek besityčiojančius vaikus. Pažymima, kad Lietuvos pozicija šiuo atžvilgiu nedaug kinta - per pastaruosius tyrimus sumažėjo vos vienu procentu.
Vaikų linijos kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė teigia, kad šios problemos neįmanoma išspręsti vienu įstatymo pakeitimu ar programa. Didžiausias iššūkis - įgyvendinti prevenciją. Lietuvoje veikia ne viena prevencinė programa mokykloms, tačiau kiek jos veiksmingos - sunku pasakyti. Rezonansiniai įvykiai gali atkreipti dėmesį, tačiau sprendžiant problemą reikalingas nuoseklus kasdienis darbas, o ne vienkartinės kampanijos. Viena iš patyčių problemos priežasčių - negebėjimas prisiimti atsakomybę. Švietimo sistemoje trūksta glaudesnio mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo. Patyčios paplitusios ne tik ugdymo įstaigose, tačiau ir socialinėje erdvėje. Niekada nevėlu mokytis bendrauti pagarbiai.
Vaiko Teisių Apsauga: Prioritetas - Šeima
Saugi aplinka vaikams dažniausiai užtikrinama pasitelkiant artimus vaikui asmenis. Iš šeimų paimamų vaikų kasmet mažėja. Vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas - vaikas ir jo prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje. Šiomis vertybėmis darbe vadovaujasi vaiko teisių gynėjai.
Vaiko teisių apsaugos specialistai nevyksta į šeimą pažiūrėti, kaip ten gyvena vaikai. Vykstama tik tuomet, kai tam yra pagrindo. O pagrindu tampa iš policijos pareigūnų, socialines paslaugas teikiančių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų įstaigų, visuomenės gautas pranešimas. Aplinka, kurioje girtaujama, smurtaujama, kurioje vaikas neturi galimybės pavalgyti ar patenkinti kitų būtiniausių poreikių nėra saugi ir tinkama augti bei ugdytis vaikui. Todėl gavę informacijos apie galimus tokius atvejus - galimą vaiko teisių pažeidimą - Vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, o esant būtinybei - perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą.
Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais, o vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurtavimo arba kitų neigiamų padarinių. Nesaugi aplinka vaikui gali būti ne tik namuose, bet ir gatvėje. Pasitaikę atvejų, kai gatvėje pareigūnai sulaiko neblaivius paauglius, o jie kategoriškai atsisako pasakyti savo asmens duomenis, gyvenamąją vietą. Gatvėje jiems gali nutikti bet kokia nelaimė, todėl, šiuo atveju, nepilnamečiams saugi aplinka buvo užtikrinta socialinės globos institucijoje iki to, kol pavyko susisiekti su tėvais. Gatvėje tokių vaikų niekas nepalieka.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Dažniausiai vaikams nesaugu naktimis ir savaitgaliais. Apie 75 proc. gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, nesaugią aplinką vaikui, registruojami po darbo valandų ir savaitgaliais. Tuo metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijas užtikrina budėtojai. Dažniausios priežastys, kodėl į šeimą atvyksta vaiko teisių gynėjai - girtaujantys tėvai ir smurtas artimoje aplinkoje, kai vaikui nesaugu čia ir dabar. Tokie pranešimai, beveik visais atvejais, gaunami Bendruoju pagalbos telefonu ir apie tai iškart informuojami vaiko teisių apsaugos specialistai - budėtojai. Atvykusius į šeimą budėtojus dažniausiai pasitinka policijos pareigūnai, kurie iki specialistų atvykimo užtikrina vaiko saugumą. Pasitaiko, kad agresyvūs tėvai jau po policijos pareigūnų atvykimo nusiramina. Jeigu matoma, kad realaus pavojaus vaikui nelikę, būna, kad nepilnamečiai paliekami namuose, o darbą su šeima netrukus pradeda socialines paslaugas teikiantys savivaldybių specialistai.
Situacijos būna visokių ir kiekvienos šeimos, kiekvieno vaiko istorija yra skirtinga. Tačiau visais atvejais, pirmiausia įvertinama situacija, jei leidžia vaiko amžius, išklausoma vaiko nuomonė, bendraujama su tėvais. Jeigu įvertinus visas aplinkybes ir surinkus informaciją nusprendžiama, kad vaikui nėra saugu, vaiko ir tėvų klausiama kur jis norėtų/galėtų laikinai nuvykti pasisvečiuoti. Specialistai pirmiausia ieško artimų, emociniais ryšiais susijusių asmenų - senelių, močiučių, dėdžių, tetų, kitų artimų giminaičių, draugų, kurie galėtų ir sutiktų pasirūpinti vaiku iki tėvai bus pajėgūs tą padaryti patys. Nuvežus vaiką ten, kur jam bus užtikrinta saugi aplinka, patikrinamos sąlygos, ar bus užtikrinti vaiko interesai ir poreikiai. Supildžius visus dokumentus, tėvam paaiškinus tolimesnius veiksmus, vaikas palydimas ar nuvežamas pas tuos asmenis, kurie sutiko juo pasirūpinti. Ir tik tais atvejais, kai nėra giminaičių, emociniais ryšiais susijusių asmenų galinčių ir norinčių vaiką laikinai apgyvendinti savo šeimoje, vaikas vežamas pas budinčius globotojus.
Vaiko laikinas apgyvendinimas saugioje aplinkoje užtrunka, kol atliekamas vaiko situacijos vertinimas - iki 5 dienų. Po jo, jeigu nustatoma, kad tėvai vaiku gali rūpintis, tačiau būtina specialistų pagalba, vaikas grįžta pas tėvus, šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Jeigu, deja, konstatuojamas faktas, kad tėvai negali pasirūpinti vaiku, vaikui saugi aplinka užtikrinama iki paskiriamas globėjas. Vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos reiškia saugios aplinkos vaikui užtikrinimą. O tai nebūtinai turi būti vaiko perkėlimas į kitą aplinką. Saugi aplinka vaikui gali būti užtikrinama ir namuose, kai juo pasirūpinti sutinka ir atvyksta artimieji, emociniais ryšiais susiję suaugę asmenys. Pasitaiko, kad atvykę vaiko teisių gynėjai abu tėvus randa neblaivius, tačiau neagresyvius. Tuomet vaiko ir tėvų, jei tik yra galimybė, klausiame kas galėtų pasirūpinti vaiku. Atvyksta seneliai, kiti artimieji ir vaiko namuose užtikrina jam saugią aplinką. Tokiu atveju vaiko teisių gynėjai su vaiku lieka iki atvyksta juo pasirūpinti galintis ir sutinkantis asmuo. Jeigu anksčiau tėvai nesakydavo kas galėtų pasirūpinti vaiku ir Tarnybos specialistams tekdavo ieškoti tokių asmenų, tai dabar situacija keičiasi. Jau iki vaiko teisų gynėjų atvykimo tėvai dažnai būna pasirūpinę, kur ir su kuo galėtų būti užtikrinta saugi aplinka vaikui. Vaiko teisių gynėjai įvertina, ar vaiku pasirūpinti sutikęs asmuo gali užtikrinti jo saugumą, patikrina ar jam nėra apribota tėvų valdžia, ar jo šeimoje nefiksuoti vaiko teisių pažeidimai. Vaikui brangiausia - jo šeima. Todėl ir vaikų teises ginantys Tarnybos specialistai daro viską, kad, pirmiausia, vaikui būtų saugu ir gera augti biologinėje šeimoje.
Elektroninės Patyčios ir Seksualinis Išnaudojimas Internetu
„Vaikų linijos“ atstovė pasakoja, kad paaugliai dažniausiai parašo tada, kai kažkas blogo jau nutiko ir jie nežino, ką daryti. Vienas iš dažniausių pavojų vaikams ir paaugliams yra elektroninės patyčios. Būna, kad kažkas, pasinaudojęs svetimu vaiko vardu, pavarde, sukuria profilį ir kursto patyčias. Taip pat gajus „sekstingas“ - atvirai seksualaus turinio žinučių, apnuogintų ar nuogų kūnų nuotraukų, filmukų siuntimas. Dažnai tai daroma spontaniškai, tačiau jei jaunuolių pora susipyksta ir išsiskiria, tokios nuotraukos gali būti išplatintos ir taip gali prasidėti elektroninės patyčios. Tuomet vaikai ir paaugliai išsigąsta, pasimeta - juk draugavai, pasitikėjai, nuotrauką siuntei savo valia, o visa tai paskui patenka į elektroninę erdvę ir situacija tampa nevaldoma, neaišku, kaip reaguoti, ką daryti. Tokiu atveju, vaikai ir paaugliai kviečiami nelikti vieni, o pasikalbėti su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki. Kai vaikas išsigąsta, natūralu, jis nežino, ką daryti, nedrįsta kalbėtis. Vis tik reikia, kad šalia būtų koks nors suaugęs žmogus, su kuriuo vaikas galėtų pasitarti. Gali būti, kad pačiam suvaldyti situaciją bus per sudėtinga.
Jei žinoma, kas turi ir skelbia kompromituojančią nuotrauką, galima bandyti tartis su tuo žmogumi, kad nuotrauka būtų išimta. Taip pat apie žalingas nuotraukas, įvykius, komentarus galima pranešti puslapyje draugiskasinternetas.lt. Tačiau kartais sukontroliuoti visko neįmanoma, nuotrauka gali plačiai paplisti, tada ypač svarbu, kad šalia blogai besijaučiančio vaiko būtų žmonės, kuriais jis pasitiki ir su kuriais jis galėtų pasikalbėti, - tėvais, mokytojais, auklėtojais, mokyklos psichologu ir pan. Praktika rodo, kad vaikai dažnai bijo pasisakyti tėvams, nes jaučiasi prisidirbę, patys kalti dėl situacijos, juk patys siuntė nuotraukas. Kai vaikai pasikalba su mumis, jų pirminis išgąstis, neigiamos emocijos šiek tiek atslūgsta. Skatiname juos kalbėtis su suaugusiaisiais, nelikti vieniems su neramiomis mintimis.
Pasitaiko, kad kreipiasi paaugliai, internete susidūrę su šantažu ar siekiu juos išnaudoti seksualiai. Kartais vaikai pasakoja, kad susipažino su „bendraamžiu“ kokiame nors socialiniame tinkle ir tas žmogus paprašė apnuogintos nuotraukos. Kadangi kontaktas jau būna užmegztas ir vaikai jau pasitiki naujaisiais „draugais“, gali nusiųsti savo intymias nuotraukas. Tuomet „draugai“ ima grasinti - prašyti atsiųsti daugiau nuotraukų ar pinigų. Kartais vyksta paauglių viliojimas, kai siekiama juos išnaudoti seksualiai, kviečiama susitikti gyvai. Mes vaikams sakome, kad tai yra nusikaltimas ir būtina kreiptis į suaugusiuosius ir kartu su jais į policiją.
Priklausomybė Nuo Interneto ir Žalingas Turinys
„Vaikų linijos“ darbuotojai sulaukia vaikų kreipimųsi ir dėl juos išgąsdinusio, nemalonaus turinio, pavyzdžiui, pornografijos, - vaikai nori apie tai pasikalbėti. Kartais benaršydami internete jie patys tokio turinio atranda, kartais jiems tai kas nors atsiunčia. Ypač išsigąsta jaunesnio amžiaus vaikai. Tokiu atveju, vėl gi, vaikus reikia nuraminti, o apie netinkamą turinį pranešti. Žinoma, geriausia, kai tėvai, mokytojai būna su vaikais pasikalbėję iš anksto, ką jiems daryti susidūrus su panašiais atvejais. Socialiniuose tinklalapiuose gali būti ir įvairiausių pavojingų grupių, pavyzdžiui, savęs žalojimo. Apie tokias grupes būtina pranešti „Draugiško interneto“ puslapyje.
Kartais „Vaikų linijos“ specialistai sulaukia ir klausimų dėl galimos vaikų priklausomybės nuo interneto - rečiau iš pačių vaikų, dažniau iš tėvų, kurie būna sunerimę, kad jų vaikai per daug laiko praleidžia internete ar žaisdami kompiuterinius žaidimus. Kartais vaikai nori pasitikslinti, ar ne per daug laiko praleidžia internete. Viskas priklauso nuo konkretaus atvejo. Galima pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį, pavyzdžiui, jei jis atsitraukia nuo bendraklasių, o daugiau bendrauja su internetiniais draugais, labai sumažėja kitų jo veiklų, jei vienintelė popamokinė veikla yra susijusi su kompiuteriu, suprastėja mokymosi rezultatai, tai gali būti priklausomybės internetui ženklai. Mūsų esminė žinutė tėvams ta, kad, kaip bebūtų, internetas yra gyvenimo dalis, ir draudimai tik paskatins vaikų norą elgtis priešingai. Tėvai turėtų kalbėtis su vaikais ir pabandyti suprasti, kodėl, pavyzdžiui, žaidimas vaiką taip įtraukia. Gal tai vienintelė vieta, kur jis jaučiasi saugus? Gal vaikas mokykloje patiria patyčias ir kompiuteris, internetas, žaidimai yra vienintelė vieta, kur jis jaučiasi ramiai? Jei vaikas vis daugiau ima žaisti arba naršyti internete, patariama tėvams pasiaiškinti, kokios to priežastys, koks vaiko santykis su draugais, tuomet su vaiku tartis, kad po truputį būtų mažinamas laikas prie interneto ar žaidimo. O gal tai ne tik žaidimas? Gal vaikas žaidžia su savo klasiokais ir tai vienas jų bendravimo būdų?
Kaip Apsaugoti Vaikus Nuo Interneto Grėsmių
Norint padėti vaikams apsisaugoti nuo interneto grėsmių, patariama pamokyti vaikus ar priminti jiems apie privatumo nustatymus. Nors vaikai, paaugliai labai daug naudojasi internetu, jie dažnai nežino paprasčiausių privatumo nustatymų, kad skaityti jų žinutes galėtų tik draugai, ir taip įsivelia į nemalonias situacijas. Linkima tėvams kartu su vaikais nuoširdžiai domėtis technologijomis ir jų svarba vaikų gyvenime, nebausti vaikų už grėsmes, su kuriomis jie susidūrė internete, o ramiai, kantriai kalbėtis ir įsiklausyti į vaiko žodžius ir jausmus. Taip pat nedelsti ir kreiptis tolimesnės pagalbos, jeigu patys negalime padėti.
Vaikų Linijos Veikla ir Iššūkiai
Vaikų linija yra vieta, kur vaikai ir paaugliai gali atsiverti ir būti priimti tokie, kokie yra. Sunkių minčių akmuo tapo pagrindiniu kampanijos simboliu ir diskusijų apie vaikų emocinius ir psichologinius iššūkius elementu. Svarbi visa Lietuva - nuo mažiausių kampelių iki didžiųjų miestų.
Aktualių temų skyrių Vaikų linijos svetainėje nuolat plečiame, pildome vaikams patraukliu turiniu. Įvyko lūžis ir 2024 m. emocinės paramos pokalbiais internetu suteikėme daugiau nei skambučiais telefonu. Savanoriai su vaikais telefonu kalbėjosi - 6182 val. Berniukai 42 proc., mergaitės 27 proc.
Per pandemiją ir pora metų po jos stebėjome sunkėjančias pokalbių temas, pirmoje vietoje buvo savižudybės ir nenoras gyventi, vaikai dažniau kalbėdavo apie vienišumą, baimę ir nerimą. 2024 m. pokalbių apie nenorą gyventi pamažėjo net 27 proc., taip pat penktadaliu mažiau kalbėta apie savižalą, rečiau girdėjome ir apie nerimą bei baimę. Tačiau didesnio aktualumo sulaukia patyčių tema - vaikai ir paaugliai 26 proc. dažniau kreipėsi dėl patyčių, 17 proc. daugiau kalbėjo apie santykius su bendraamžiais. O santykių su tėvais tema stabiliais laikosi pirmoje dešimtuko vietoje.
2024 metais Vaikų linijoje įdiegėme naujoves, kurios padarė savanorių atrankos procesą dar paprastesnį ir sklandesnį. Dabar savanorių atrankos sistema yra automatizuota, o darbo pokalbius galima atlikti patogiu metu, iš bet kurios pasaulio vietos. Atrankose naudojame „Recrur“ įdarbinimo programinę įrangą, o automatizuota „AIDA Recruitment“ interviu platforma leidžia atlikti atrankos pokalbį lanksčiai ir be papildomų trikdžių. Ši sistema ne tik palengvina procesą, bet ir užtikrina efektyvesnį būsimų savanorių vertinimą. 2024 metais Vaikų linijoje startavo mentorystės programa, skirta Vilniaus ir nuotoliniams savanoriams.
Pavasarį surengėme tarptautinę konferenciją „Patyčios besikeičiančiame pasaulyje: Lietuvos ir Šiaurės šalių patirtis“, kuri sulaukė didelio susidomėjimo. Gyvai ir nuotoliniu būdu ją stebėjo daugiau nei 1200 dalyvių iš Lietuvos ir dar 10 kitų šalių. Konferencijoje pranešimus skaitė ekspertai iš Norvegijos, Danijos, Švedijos, Suomijos, Islandijos ir Lietuvos. Beveik 600 mokyklų darbuotojų pagilino savo žinias apie tai, kaip tinkamai reaguoti į patyčių situacijose. Jau antrus metus iš eilės „Procter & Gamble“ prekės ženklas „Head & Shoulders“ kartu su Vaikų linija įgyvendina paramos ir sąmoningumo didinimo kampaniją #SuremkimePečius. Mokome savo savanorius padėti vaikams, sprendžiantiems iššūkius internete, dalyvaujame Insafe tinklo susitikimuose, kur pagalbos linijos susitinka su socialinių tinklų ir programėlių atstovais, mokosi apie naujus skaitmeninio pasaulio iššūkius ir technologijas jiems įveikti.
Vaikų linija yra viena iš tarptautinės organizacijos „Child Helpline International”, vienijančios 155 pagalbos linijas vaikams 133 šalyse, steigėjų. Būdami didesnio pagalbos tinklo dalimi, kartu su partneriais iš įvairių šalių dalijamės gerąja patirtimi, stipriname emocinės paramos paslaugą vaikams ir paaugliams. Savo erdvėse ir viešinimo kanalais skleidžia žinią apie svarbą išklausyti vaikus, nenuvertinti jų patiriamų sunkumų. #TrūkstaŽodžių - tai kvietimas kalbėti apie bendravimo reikšmę mūsų psichikos sveikatai.
Vaikų linija 2024 m. leido Vaikų linijai užtikrinti nenutrūkstamą emocinę paramą vaikams ir paaugliams, atliepti didėjantį pagalbos pokalbiais internetu poreikį, optimizuoti ir palengvinti savanorių atrankos procesą.
Mokytojo Vaidmuo Kuriant Saugią Aplinką
A.Landsbergienė pabrėžia, jog siekiant sumažinti patyčių mastą mokykloje, joje turėtų egzistuoti saugi aplinka. Tai reiškia, kad mokinys, vaikas jaustųsi galintis bet kuriam suaugusiajam pasipasakoti, jei iš jo tyčiojamasi arba pastebėjo bendraklasį taip elgiantis. Pašnekovės nuomone, vaikas turi jausti, kad mokytojas yra teisingas, kad prieis, jei pamatys jį verkiantį. Žinoma, mokytojui sunku pastebėti kaip jaučiasi vienas iš 28 vaikų, tačiau jei jis dažniausiai pastebi, dažniausiai paklausia, kas negerai, galima teigti, kad klasėje sukurta saugi aplinka. Užsienio šalyse mokytojams netgi patariama žymėtis, su kuriais vaikais bendravo per dieną, pakalbinti tą, su kuriuo nebendravo jau kelias dienas. Taip pat, pasak A.Landsbergienės, svarbu turėti aiškias taisykles, nusistatyti aiškias pasekmes už netinkamą elgesį. Mokytojas gali būti ir griežtas, tačiau pamatęs, kad vaikui šiandien bloga diena, jis, pavyzdžiui, susipyko su tėvais, sakyti: „Tiek to, nusiramink, atsiskaitysi kitą kartą“.