Įvadas
Krikščioniškame gyvenime sakramentai užima ypatingą vietą. Jie yra tarsi vartai, atveriantys kelią į Dievo malonę ir stiprinantys ryšį su tikinčiųjų bendruomene. Krikštas, Sutvirtinimas ir Eucharistija - tai įkrikščioninimo sakramentai, kurie deda pamatus visam krikščioniškajam gyvenimui. Ruošiantis priimti šiuos sakramentus, kyla įvairių klausimų, vienas iš jų - ar tėvams būtina atlikti išpažintį prieš vaiko Pirmąją Komuniją? Šiame straipsnyje panagrinėsime šį klausimą, remdamiesi Katalikų Bažnyčios mokymu ir praktika.
Sakramentų Samprata ir Svarba
"Naujojo Įstatymo sakramentai yra Kristaus įsteigti, jų yra septyni: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija (Švenčiausiasis sakramentas), Atgaila (Sutaikinimo sakramentas), Ligonių patepimas, Šventimai (Kunigystė) ir Santuoka. Septyni sakramentai apima visus svarbius krikščionio gyvenimo tarpsnius ir momentus; jie įdiegia ir ugdo krikščionių tikėjimo gyvenimą, gydo jį ir skiria jam užduotis" (Katalikų Bažnyčios Katekizmas [ KBK ] -1210). Krikštas - tarsi krikščioniškojo gyvenimo pamatas, išlaisvinantis iš gimtosios nuodėmės ir atveriantis kelią į Dievo vaiko statusą bei priklausymą Katalikų Bažnyčiai. Sutvirtinimo sakramentas skatina Krikšto malonės augimą, stiprina ryšį su Kristumi ir suteikia daugiau drąsos liudyti tikėjimą. Eucharistija, arba Švenčiausiasis Sakramentas, maitina amžinojo gyvenimo duona.
Pirmosios Komunijos Pasirengimas
Pasiruošimas Pirmajai Komunijai yra svarbus etapas vaiko dvasiniame gyvenime. Vaikai, dažniausiai sulaukę 8-10 metų, pradeda lankyti specialias pamokėles, kurių metu supažindinami su tikėjimo tiesomis, mokomi maldos ir ruošiami sakramentiniam gyvenimui. Šis laikotarpis trunka apie metus, o pamokėlės vyksta parapijos namuose arba bažnyčioje. Pasiruošimo metu vaikai mokosi atlikti sutaikinimo sakramentą (išpažintį).
Tėvų vaidmuo ruošiant vaiką Pirmajai Komunijai
Tėvų vaidmuo ruošiant vaiką Pirmajai Komunijai yra nepaprastai svarbus. Jie yra pirmieji ir pagrindiniai vaiko tikėjimo mokytojai, todėl jų pavyzdys ir dalyvavimas vaiko religiniame ugdyme yra būtinas. Tėvai turėtų ne tik pasirūpinti, kad vaikas lankytų pamokėles, bet ir patys aktyviai dalyvauti jo pasirengime: kartu melstis, kalbėtis apie tikėjimą, aiškinti nesuprantamus dalykus. Taip pat svarbu, kad tėvai patys reguliariai dalyvautų Šv. Mišiose ir priimtų sakramentus, tokiu būdu rodydami vaikui tikėjimo svarbą savo gyvenime.
Rokiškio parapijoje nuo paskutinio rugsėjo sekmadienio iki gegužės mėn. Katechezės užsiėmimai vyks šiokiadieniais, susitinkant maždaug valandai vieną kartą per savaitę (išskyrus mokyklinių atostogų metą) Parapijos namuose (Nepriklausomybės a. 4) laikantis nustatytų saugumo reikalavimų. Pasirinktą Jūsų vaikui patogią dieną ir laiką katechezei įrašykite duomenų anketos pabaigoje. Kadangi joks pasiruošimas sakramentams neįsivaizduojamas be sekmadieninio dalyvavimo Šv. Mišiose, mes prašysime, kad pasirengimo laikotarpiu Jūsų vaikas kartu su Jumis dalyvautų sekmadienio Šv. Mišiose. Vaikai, be pateisinamos priežasties praleidę katechezės užsiėmimus ar Šv. Mišias, gali būti neįleisti į Pirmąją Komuniją. Vaikų ruošimosi sakramentams laikotarpiu, vieną kartą per mėnesį, tėveliams (globėjams) taip pat vyks katechezė. Pasiruošimo sakramentams metai yra Jūsų šeimai malonės metai. Kiekvieną sekmadienį dalyvaudami Šv. Mišiose vaikai turi būti su tėvais arba globėjais. Sekmadienių Šv. Mišios ir katechezės pamokų lankymas privalomas. Pasirengimą sakramentų priėmimui įvertina klebonas ir katechetas atsižvelgdami į visų metų rengimąsi sakramentų priėmimui ir dalyvavimą Šv. Mišiose.
Taip pat skaitykite: Vaikų auklėjimo apklausa tėvams
Ar tėvams būtina išpažintis prieš vaiko Pirmąją Komuniją?
Katalikų Bažnyčios mokymas pabrėžia, kad Eucharistiją gali priimti tik priėmusieji „Pirmąją Komuniją“, esantys be sunkios nuodėmės, o susituokusieji - gyvenantys Bažnyčios palaimintoje santuokoje. Todėl, norint priimti Švč. Eucharistiją, būtina būti malonės būklėje, tai reiškia - neturėti neišpažintų sunkių nuodėmių.
Nors tiesioginio reikalavimo tėvams atlikti išpažintį prieš vaiko Pirmąją Komuniją nėra, tačiau tai yra labai rekomenduojama. Tėvų išpažintis ir dalyvavimas Eucharistijoje rodo jų dvasinį pasiruošimą ir norą būti pavyzdžiu savo vaikui. Be to, tai puiki proga tėvams patiems atnaujinti savo tikėjimą ir sustiprinti ryšį su Dievu.
Atgailos Sakramento Svarba
Atgaila ir Sutaikinimu vadinamas Bažnyčios sakramentas, kuriuo atleidžiamos po Krikšto padarytos nuodėmės. Kas nusideda, pažeidžia Dievo garbę ir Jo meilę, savo paties, kaip Dievo vaiku būti pašaukto žmogaus, kilnumą. Taip pat sužeidžiama Bažnyčios dvasinė gerovė. Bažnyčia moko, kad priimantiems Atgailos sakramentą Dievas gailestingai atleidžia Jam padarytus įžeidimus. Per šį sakramentą atgailaujantys sutaikinami su bažnytine bendruomene, kurią sužalojo nusidėdami. Kristus galią atleisti nuodėmes pavedė apaštalams bei jų įpėdiniams. Bažnyčia savo malda, gyvenimu ir veikimu visada išlieka atleidimo ir sutaikinimo ženklas bei įrankis. Kristaus vardu atleisti nuodėmes gali tik išrišimo galią iš bažnytinės valdžios gavę kunigai. Kas nori susitaikinti su Dievu ir su Bažnyčia, turi išpažinti kunigui visas prisimenamas sunkiąsias nuodėmes, kurių dar nėra išpažinęs. Tam iš anksto reikia rūpestingai atlikti sąžinės patikrinimą. Bažnyčia labai pataria išpažinti ir lengvąsias nuodėmes. Švęsdami Susitaikymo sakramentą arba kitaip tariant eidami išpažinties leidžiame, kad mus paliestų tiesa, gydanti ir išlaisvinanti Dievo meilė. Taip atkuriame ryšį su Dievu ir artimu. Kunigas - Kristaus darbo tęsėjas, Bažnyčios kaip Viešpaties įsteigtos, bet kartu ir žmonių bendruomenės pasiuntinys. Per kunigą susitaikome su bendruomene, kurią net ir slaptomis savo nuodėmėmis esame įžeidę, atsiskyrę. Kunigas yra įpareigotas saugoti išpažinties paslaptį. Išpažinties einame tada, kada padarome sunkią nuodėmę. Padarius tik lengvas, kasdienes nuodėmes, išpažinties rekomenduojama eiti kartą per mėnesį ar dar rečiau. Bažnyčios įsakymas bent kartą metuose atlikti išpažintį galioja atšalusiems katalikams, kurie rizikuoja savo sielos išganymu.
Kaip atlikti išpažintį?
Šv. Atgailautojas priėjęs prie kunigo persižegnoja ir pasisveikina: „Garbė Jėzui Kristui“. Kunigas palaimina atgailautoją ir atsako: „Per amžius. Amen“ Tada atgailautojas pasako kada paskutinį kartą buvo išpažinties, primena, ar gavo išrišimą ir išvardija nuodėmes, nurodo svarbesnes aplinkybes, sunkumus gyvenant krikščionišką gyvenimą. Nuodėmes reikia išpažinti atvirai, nieko nenuslepiant, nes kitaip išpažintis bus šventvagiška. Kunigas yra įpareigotas saugoti išpažinties paslaptį. Jei turime kokių nors moralinių abejonių, reikia jas išpažintyje nuodėmklausiui pasakyti, kad jis paaiškintų, patartų. Kunigas gali patarti, priminti krikščioniško gyvenimo ypatumus, paskiria atgailą, kuri yra ne tik simbolinis atsiteisimas už padarytas nuodėmes, bet ir pagalba naujam dvasiniam gyvenimui, vaistas silpnybėse.
Taip pat skaitykite: Teisės ir garantijos auginant neįgalų vaiką
Taip pat skaitykite: "Aš ir Pasaulis": Vaikų Enciklopedija