Ar Kūdikiui, Maitinamam Mišinuku, Reikia Vandens? Gydytojų Patarimai ir Mamų Įžvalgos

Kūdikių mityba yra vienas iš svarbiausių tėvų rūpesčių. Jei kūdikis maitinamas tik motinos pienu, jam iki šešių mėnesių paprastai nereikia papildomo vandens, nes motinos pienas užtikrina visą reikalingą skysčių kiekį. Tačiau situacija gali šiek tiek skirtis, kai kūdikis maitinamas mišinuku. Šiame straipsnyje aptarsime, ar kūdikiui, kuris gauna mišinuką, reikalingas papildomas vanduo, kada jis nereikalingas, kada gali būti reikalingas, kaip ir kiek vandens galima duoti, remiantis gydytojų rekomendacijomis ir mamų patirtimi.

Ar Kūdikiui, Maitinamam Mišinuku, Reikalingas Papildomas Vanduo?

Mišinukai yra pritaikyti taip, kad atitiktų kūdikio mitybos poreikius ir užtikrintų pakankamą skysčių kiekį. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis gali būti naudinga duoti papildomai vandens.

Kada Papildomas Vanduo Nereikalingas?

Jei kūdikis gauna reikiamą kiekį mišinuko pagal savo amžių ir jo sveikata yra gera, papildomo vandens duoti nereikia. Pirmieji šeši mėnesiai yra laikotarpis, kai kūdikio inkstai dar vystosi, todėl per didelis vandens kiekis gali sukelti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus ar net vandens apsinuodijimą. Dėl to be gydytojo rekomendacijos nereikėtų duoti vandens jaunesniems nei 6 mėnesių kūdikiams, nebent yra specialių aplinkybių.

Kada Gali Būti Reikalingas Vanduo?

Tam tikromis sąlygomis gydytojai gali rekomenduoti duoti kūdikiui truputį vandens:

Karštomis dienomis: Jei oras labai karštas, kūdikis gali prakaituoti daugiau nei įprastai. Tokiais atvejais, jei kūdikis atrodo neramus ar išsausėjęs, galima duoti kelis lašus virinto ir atvėsinto vandens.
Esant vidurių užkietėjimui: Kai kuriems kūdikiams, maitinamiems mišinukais, gali pasireikšti vidurių užkietėjimas. Nedidelis kiekis vandens tarp maitinimų gali padėti sušvelninti šią problemą.
Ligos atveju: Jei kūdikis serga, ypač jei jis turi karščiavimą ar viduriavimą, papildomas skysčių vartojimas gali būti svarbus. Tokiais atvejais reikėtų pasitarti su gydytoju, kiek ir kokio vandens duoti.

Kaip ir Kiek Vandens Galima Duoti?

Jei gydytojas pataria duoti kūdikiui vandens, svarbu laikytis šių taisyklių:

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas

Kūdikiams iki 6 mėnesių: Vandens reikėtų duoti tik labai mažais kiekiais (kelis mililitrus vienu metu) ir tik tais atvejais, kai tai būtina.
Kūdikiams po 6 mėnesių: Galima pradėti siūlyti vandens nedideliais kiekiais iš puodelio ar specialios gertuvės, bet vis dar svarbu, kad pagrindinis skysčių šaltinis būtų pieno mišinukas.
Vanduo turi būti švarus: Geriausia naudoti virintą ir atvėsintą vandenį arba specialiai kūdikiams skirtą vandenį.

Mamų Patirtis ir Patarimai

Nors gydytojų rekomendacijos yra svarbios, verta atsižvelgti ir į mamų patirtį. Štai keletas įžvalgų ir patarimų iš mamų, maitinančių kūdikius mišinukais:

Vandens davimas tarp maitinimų: Kai kurios mamos duoda kūdikiams vandens tarp maitinimų, ypač jei pastebi, kad kūdikis yra ištroškęs arba turi problemų su viduriais.
Vandens kiekis: Mamų teigimu, pradedama nuo kelių gurkšnelių, vėliau, kūdikiui augant, galima duoti iki 10 ml vandens (maždaug nuo 5-6 mėnesių). Svarbu nepersistengti, kad kūdikis išgertų pakankamai mišinuko.
Arbata kūdikiams: Kai kurios mamos vietoj vandens duoda kūdikiams specialios kūdikių arbatos. Prieš duodant arbatą, būtina pasitarti su gydytoju.

Kūdikių Mitybos Principai ir Primaitinimo Rekomendacijos

Vaikų ligų gydytojas-pediatras Viktoras Sutkus sako, kad supažindinti vaikus su maisto produktais reikia savo laiku ir atsižvelgiant į tam tikras rekomendacijas. Svarbiausius kūdikių mitybos principus jis pateikė savo paskaitoje, kurią organizavo vaikų ir jaunimo klinika „Empatija“. Pirmiausia jis atkreipia dėmesį į keturis Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktus reikalavimus dėl pirmųjų kūdikiams duodamų maisto produktų:

Primaitinimas turi būti laiku pradėtas (kai vaiko poreikių nebetenkina mamos pienas).
Maistas turi būti tinkamas (pakankamai kalorijų, baltymų, mikroelementų).
Saugus (maistas turi būti švariai laikytas, paruoštas ir suvalgytas).
Tinkamai pateiktas (maisto dažnis ir porcijų dydis pagal vaiko apetitą ir amžių).

Primaitinimas pradedamas kūdikiui esant 4-6 mėnesių amžiaus. Ir, pasak gydytojo, galima pastebėti kelis kūdikio požymius, kurie rodo, kad jis jau pasiruošęs pradėti ragauti ir kitokį maistą, ne tik mamos pieną:

Kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje.
Pavalgęs mamos pieno vaikas atrodo vis dar alkanas.
Labai svarbu, kad jis jau mokėtų maistą nuryti (iki keturių mėnesių kūdikiai paprastai viską išspjauna).
Vaikas pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus.
Rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti.
Dar vienas požymis - dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti.

Pradėjus kūdikio primaitinimą reikia bandyti duoti po vieną produktą ir tą patį maistą duoti maždaug savaitę, kad vaikas apsiprastų, o jūs per tą laiką turite stebėti reakciją dėl galimos alergijos. Maitinkite kūdikį 2-3 kartus per dieną ir pradėkite nuo mažo šaukštelio kiekį didindami palaipsniui. V. Sutkus įspėja, kad pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu. Taigi nusiteikite, kad prireiks nemažai kantrybės. Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių.

Prieš pateikdamas aiškų kūdikių primaitinimo planą gydytojas išvardijo visą sąrašą maisto produktų, kurių vaikams iki metų reiktų vengti. Pirmiausia - druskos, nes ji gali pakenkti inkstams. Taip pat cukraus, saldintų produktų ir gėrimų, nes šie turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų. Netinka ir medus - jame yra botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų. Kai kuriuos vaikus gali smarkiai alergizuoti riešutai. Jais galima ir paspringti, nes riešutus sunku sukramtyti. Riešutų vaikams iki vienerių galima duoti nebent sutrintus į košę, žinoma, jei nėra alergijos. Neduokite mažiesiems ir žalių ar minkštai virtų kiaušinių - tai salmoneliozės pavojus. Karvės pienas ir pieno produktai nerekomenduojami, nes jie blogina geležies pasisavinimą ir savo sudėtimi karvės pienas nėra toks geras, kaip mamos pienas. Kai kurių sūrių (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio) negalima duoti, nes juose gali būti bakterijų listerijų ir gali sukelti listeriozę. Nors ryžių košę kūdikiams duoti galima, ryžių gėrimas nerekomenduojamas, nes ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė. Taip pat į šį sąrašą patenka ir jūros gėrybės. Netinkamai parinktis jos gali sukelti apsinuodijimą maistu.

Taip pat skaitykite: Kas reikalinga gimdymui?

Yra keletas variantų, nuo kurio maisto produkto galima pradėti primaitinimą. Daržovės, kaip pirmas maistas, tinkamas produktas yra tuomet, jei šviežių daržovių sezono metu kūdikiui sueina 4-6 mėnesiai. Taip pat pradėti nuo daržovių gerai, jei vaikui svoris auga pakankamai. Antras variantas - grūdinės košės, pavyzdžiui, avižos, ryžiai. Jos geros tuo, kad padeda auginti svorį. Trečias variantas - mėsa. Paprastai mėsa kūdikiams duodama vėliau, tačiau jei matoma, kad vaikui vystosi mažakraujystė, tuomet pirmas vaiko maistas gali būti ir mėsa. Mėsą kūdikiui galima paruošti įvairiai, pavyzdžiui, duoti nedideles juosteles, kad vaikas galėtų jas pačiulpti, mėsa gali būti sutrinta, sumalta, o kai vaikas moka kramtyti - galima duoti kąsnio dydžio gabaliukais supjaustytą mėsą, dar vėliau - didesniais gabaliukais, kuriuos reiktų ir pačiam atkąsti.

Gydytojas V. Sutkus pateikia planą, pagal kurį lengva vadovautis pradedant primaitinti kūdikį.

4 mėn.: Kūdikį rekomenduojama pradėti primaitinti nuo daržovių: pastarnoko, morkos, moliūgo, brokolio, kalafioro, žalių žirnelių, ropės, cukinijos ir avokado. Šių daržovių košes galima pagardinti sviestu arba aliejumi. Daržoves reikia supjaustyti mažais gabaliukais ir trumpai pavirti - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Košę galima praskiesti su mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Svarbu pradėti nuo vienos daržovės ir tik vėliau maišyti kelias. Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.
5 mėn.: Jau galima įtraukti vaisius: bananą, obuolį, kriaušę, slyvą, įvairias uogas. Kūdikiams iki 8 mėn. nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Svarbu, kad vaisiai ir uogos būtų duodami po daržovių, nes jie yra saldūs, tad pirma vaiką pripratinus prie vaisių, vėliau gali būti sunku supažindinti ir su daržovėmis. Vaisių ir uogų virti nebūtina - galima duoti ir šviežius, tik nulupkite odelę. Galima juos trinti arba duoti smulkius gabaliukus.
Nuo 6 mėn.: Vaikui jau nebeužtenka vien mamos pieno, kad užtikrintume geležies, cinko, kalcio poreikį. Todėl rekomenduojama duoti ir mėsos, pavyzdžiui, jautienos, triušienos. Ją pirmiausia rekomenduojama virti, ne kepti, ir duodi ne dideliais kiekiais - labiau paragavimui. Jei primaitinimą pradedate tik nuo šio mėnesio - pradėkite nuo aukščiau išvardintos eigos.
Nuo 7 mėn.: Prasideda ankštiniai produktai: žirniai, pupelės, avinžirniai. Nuo jų gali pūsti pilvuką, todėl rekomenduojama prieš paruošiant anksštinius pamirkyti ir nulupti odelę.
Nuo 8 mėn.: Pradedama bandyti kūdikiui duoti kiaušinio ir žuvies. Šie produktai yra labiau alergizuojantys, tad reiktų elgtis atsargiau. Atidžiai stebėkite savo vaiko reakciją. Taip pat nepradėkite visko duoti iš karto. Pavyzdžiui, atskirkite kiaušinio baltymą ir trynį - pirmiau pradėkite nuo trynio, vėliau duokite ir baltymo. Kiaušiniai turi būti gerai išvirti. Žuvys taip pat turi būti gerai išvirtos, be ašakų. Vertingiausia žuvis - jūros arba ekologiškai auginta. Šiuo laiku galima pradėti maistą gardinti ir prieskoniais, pirmiausia - žolelėmis ir mažais kiekiais. Iki metų vengti duoti cukraus ir medaus.
11 mėn.: Kūdikiui jau pradedami duoti pieno produktai. Iš pradžių galima duoti kefyro, rūgštaus jogurto, vėliau - karvės pieno. Duokite po mažą kiekį ir stebėkite.

Kai vaikui sueina metai, jis jau būna išbandęs beveik visus maisto produktus ir gali valgyti beveik tą patį, ką ir suaugusieji, sako gydytojas. Nuo metų vaikas turėtų gauti tris valgymus ir du užkandžius.

Vaikai nuo vienerių metų kasdien arba dažnai turėtų gauti mėsos, paukštienos, žuvies arba kiaušinių. Taip užtikrinsite baltymų ir reikalingų mikroelementų poreikį. Taip pat labai svarbu kasdien valgyti daržovių, turinčių vitamino A. Tai - morkos, moliūgai, žalios lapinės daržovės. Reikėtų, kad vaikas gautų ir pakankamai riebalų, kaip energinės medžiagos. Labai svaru vengti mažos mitybinės vertės gėrimų - arbatos, gaiviųjų gėrimų. Sulčių vaikams galima duoti nedideliais kiekiais, po pusę-ketvirtį stiklinės. Sultys turi mažai maistinių medžiagų, tačiau turi nemažai kalorijų, gali nuo jų pūsti ir pilvą.

Kūdikio Maitinimas Mišinuku: Normos Pagal Amžių

Štai apytikslės kūdikio maitinimo mišinuku normos pagal amžių:

Taip pat skaitykite: Naudinga informacija apie Koperniko centrą

Iki 1 mėnesio: Kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, maitinimų skaičius - apie 8-10 kartų per parą. Intervalas tarp valgymų - 2,5-3 valandos.
2 mėnesiai: Reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
3-4 mėnesiai: Maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Maitinimo pertrauką naktį galima padaryti 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
5-6 mėnesiai: Pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. Maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Galima atsisakyti naktinio maitinimo.
6-12 mėnesių: Mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
12 mėnesių: Pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio, atsižvelgiant į papildomo suvartojamo maisto kiekį.

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra individualus, todėl tai tik gairės, padedančios tėvams orientuotis.

Pagrindinės Maitinimo Mišiniu Taisyklės

Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba patikimose prekybos vietose, atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
Prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį, nusiplaukite rankas.
Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose.
Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
Maitinant kūdikį, laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kaip Pasirinkti Tinkamą Buteliuką Maitinimui?

Žindukas

Amžius: Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti.
Medžiaga: Galima rinktis latekso arba silikono žindukus. Latekso žindukai yra minkštesni, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. Silikoniniai žindukai yra elastingesni, tvirtesni, hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
Tėkmės greitis: Yra žindukai skirti naujagimiams (lėto tekėjimo), 3 mėnesių kūdikiams (vidutinis tėkmės greitis) ir vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams (greitos tėkmės žindukas).
Forma: Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį.
Apsauga nuo dieglių: Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkulioti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.

Buteliuko Forma

Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą. Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, kurie puikiai tinka kūdikiams, pradėjusiems rodyti savarankiškumą valgydami.

Buteliuko Tūris ir Kaklelio Dydis

Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml.

Buteliuko Medžiaga

Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai. Stikliniai buteliukai yra ekologiškiausi, plastikiniai - lengvi ir saugūs naudoti (jei pagaminti iš kokybiškų medžiagų be bisfenolio A), o silikoniniai - populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui.

Virškinimo Sutrikimai Kūdikiams: Kaip Padėti?

Jei paklaustume gydytojų, dėl kokių bėdų dažniausiai kreipiasi kūdikių mamos, virškinamojo trakto sutrikimai užimtų reikšmingą vietą. Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytojos Justės Parnarauskienės ir gydytojos dietologės Linos Barauskienės teigimu, kol kūdikis vystosi mamos gimdoje, maisto pagrindą jis gauna iš kraujo, tad virškinamasis traktas dar nėra naudojamas medžiagų įsisavinimui. Kūdikio žarnynas ir jo fermentinės sistemos pradeda bręsti pirmą gyvenimo mėnesį. Kol virškinamasis traktas „mokosi“ skaidyti įvairias medžiagas, kyla įvairių nesklandumų.

„Daugelis pilvuko problemų kūdikystėje tėra funkciniai sutrikimai, tai reiškia, kad nėra jokio pažeidimo, jokios ligos, tai yra tiesiog vystymosi etapas, kuris anksčiau ar vėliau praeis. Tėvus visuomet raminu, kad tai - nepavojingas, išaugamas dalykas, kurį mes, kaip tėvai, tiesiog turime kantriai ir su rūpesčiu pralaukti“, - sako gydytoja Justė Parnarauskienė.

Vis dėlto tiesiog kantriai palaukti, kai ant rankų - kojytes iš skausmo riečiantis kūdikis, nėra lengva, todėl aptarkime dažniausias pilvuko bėdas ir galimus pagalbos būdus.

Pilvuko Diegliai

Gydytoja J. Parnarauskienė pripažįsta, kad apie pilvo dieglius iki šiol yra žinoma mažiausiai. „Labiausiai diegliai siejami su virškinamojo trakto nebrandumu. Jie būna ne visiems vaikams ir prasideda apie 1-2 mėnesį, o baigiasi apie 3-4, kai vaikas pradeda judėti, kai jau galima šiek tiek pakeisti mitybą“, - sako Pediatrijos centro gydytoja.

Remiantis mokslininkais, tai paveikia apie 20 % kūdikių.

Pagalbos būdų diegliukų kamuojamam kūdikiui yra įvairių ir jie labai individualūs. Vieniems padeda švelnus pilvuko masažas, kitiems - šiluma, tretiems - vėsinimas, dar kitiems - vibracija, važinėjimas autokėdutėje.

Tačiau svarbiausia yra meilė, kantrybė ir tinkama mityba. Rūpindamiesi savo kūdikiu, tėvai neturėtų pamiršti ir savo poreikių. Kuo mažiau streso ir nuovargio jie jaučia, tuo labiau jie gali sutelkti dėmesį į mažylį. Ir tai padės nutraukti „verkiančio kūdikio - bejėgių tėvų“ ciklą.

Pilvo Pūtimas

Jei dieglius galime tik numanyti, pilvo pūtimą patvirtina padidėjusi pilvo apimtis ir visiems pažįstami garsai, lydintys dujų išėjimą iš žarnyno. Dujos kūdikio žarnyne kaupiasi, jeigu vaikas per greitai prisivalgo, netinkamai žinda ar paima buteliuką, valgydamas prisiryja oro.

„Reikėtų mažylį dažniau maitinti, kad jis neįsiverktų ir per daug neišalktų, kad galėtų valgyti ramiai. Leisti atsirūgti, kad oro burbuliukai nenueitų žemyn į žarnyną”, - pataria gydytoja.

Viduriavimas

Jei kūdikis tuštinasi skystomis išmatomis daugiau nei 6 kartus per dieną, tai laikoma viduriavimu.

„Ištikus šiai bėdai, žindomą kūdikį reikia žindyti dažniau. Pieno mišiniu maitinami kūdikiai taip pat turėtų būti maitinami dažniau. Jei tai nepadeda, reikėtų pasikonsultuoti su pediatru“, - pataria gydytoja.

Vidurių Užkietėjimas

Užkietėjus viduriams, vaikui sunku pasituštinti, jis tampa neramus, pradeda mažiau valgyti, nepriauga svorio.

Vidurių užkietėjimą gali lemti ir kitos problemos, ne tik skysčių trūkumas. Taip gali nutikti dėl alergijos karvės pieno baltymams, psichologinių problemų ir pan. Kūdikiai yra labai individualūs ir tuštinimosi dažnis gali skirtis.

„Užkietėjus viduriams padeda judėjimas, pilvuko masažas. Masažuojama švelniais judesiais pagal žarnyno eigą - darant pusračius iš dešinės žarnyno pusės apie bambą į kairę. Jei viduriai užkietėjo karštomis dienomis - tai gali būti skysčių trūkumas, reikia dažniau pasiūlyti vaikui gerti”, - pataria J. Parnarauskienė.

Pilvo Skausmai

Gydytoja dietologė L. Barauskienė priduria, jog tokiose situacijose reikia prisiminti ir gerąsias bakterijas. „Jei maitinant mišiniu vidurių užkietėjimas yra nuolatinis, maitinamiems mišinuku vaikams galima parinkti mišinuką su skaidulinėmis medžiagomis, probiotikais, prebiotikais. Papildomai maitinamiems kūdikiams verta duoti daugiau maistinių skaidulų turinčių maisto produktų - košių, daržovių, vaisių. Svarbus valgymo reguliarumas“, - pataria L. Barauskienė.

Laktozės Įtaka

Dažnai visomis pilvuko bėdomis apkaltinama laktozė ir jos netoleravimas. Pirminis laktozės netoleravimas gali būti dėl įgimto fermento-laktazės, kuris būtinas virškinti pieno cukrų - laktozę, trūkumo. Tokie kūdikiai visiškai negali vartoti jokio pieno turinčio laktozės. Tačiau tokia liga yra itin reta ir apie ją reikėtų galvoti pačioje pabaigoje.

„Laktozės netoleravimas gali atsirasti po žarnyno infekcijų ar esant maisto produktų alergijai, kai pažeidžiamas žarnyno gleivinės epitelis. Tai vadinamasis antrinis laktozės netoleravimas. Ši problema praeina pasveikus po infekcijos ar išsiaiškinus bei pašalinus alergeną. Tokiu atveju kūdikiams, maitinamiems mišinuku ir labai vargstantiems dėl simptomų, galima būtų parinkti gydytojo rekomenduotą mišinuką be laktozės, o žindančioms mamoms - jeigu tai yra alergija - pašalinti alergeną iš savo mitybos ir tęsti žindymą“, - pataria gydytoja.

Pasak specialistės, žindomiems kūdikiams pasireiškiantis pilvo pūtimas dažniausiai būna susijęs ne su laktozės netoleravimu, bet jos pertekliumi mamos piene. Kai mamos pieno gamyba yra labai gera ir kūdikis vos spėja žįsti laktozės gausų pradinį pieną - kūdikio virškinimo traktas nespėja suvirškiti visos laktozės. Tuomet ji patenka į storajį žarnyną, dėl jame esančių bakterijų susiformuoja dujos ir tuomet turime pilvelio bėdas.

Ar Mamos Mityba ir Pieno Mišinys Turi Reikšmės Kūdikio Virškinamojo Trakto Problemoms?

Kūdikio virškinamasis traktas vystosi ir mokosi virškinti įvairias medžiagas, kurias gauna iš motinos pieno arba pieno mišinio. Gydytoja pataria nedaryti skubotų išvadų vos susidūrus su virškinimo sutrikimais.

„Jeigu kūdikiui įtariama alergija kokiam nors maisto produktui ar tiesiog mama pastebi, kad jai kažko suvalgius kūdikio savijauta pablogėja, specialistas gali atlikti tyrimus ir patarti žindančiai mamai, kokį produktą laikinai išimti iš savo mitybos, kuo ji pakeisti ir kiek laiko stebėti vaikučio būklę prieš jį sugrąžinant. Labai svarbu išimti ne visus produktus iš karto, o po vieną. Ir jei pokyčio nėra, būtina juos sugrąžinti į mamos valgiaraštį. Kitu atveju galime prisišaukti didesnę bėdą - pačios mamos išsekimą dėl maisto medžiagų trūkumo. O juk ji - svarbiausias žmogus kūdikiui, tad šiuo periodu jai būtina stiprybė“, - sako L. Barauskienė.

Yra ir įvairioms žarnyno problemoms spręsti skirtų pieno mišinių, tačiau visada raginu mamas neskubėti jų kaitalioti, leisti vaiko žarnynui „pajausti“ naują mišinuką. Tam, kad galėtume suprasti, ar vyksta koks nors pagerėjimas ar pablogėjimas, nepakanka kelių dienų, reikia bent savaitės, o geriausia - dviejų. Būtina pasikliauti specialisto - pediatro ar dietologo - pagalba“, - pataria L. Barauskienė.

Požymiai, Kada Reikia Sunerimti

Gydytoja J. Parnarauskienė taip pat pastebi, kad kūdikių mamos labai jautriai reaguoja į virškinimo sutrikimus.

„Dažnai pakanka tiesiog nuraminti vaikutį, skirti jam rūpesčio, dėmesio ir daugiau jokių vaistų ar gydymo būdų nereikia. Tačiau yra keletas požymių, kai reikia sunerimti: tuomet, kai vaikas nepriauga svorio, sustoja jo augimas, sulėtėja vystymasis. Tačiau taip pat reikia suprasti, jog visi vaikai auga skirtingai - vienas mažylis per mėnesį paaugs į ūgį, bet nepriaugs svorio, kitas - priešingai, priaugs svorio, bet nepaaugs į ūgį, o trečias paaugs ir į ūgį, ir į svorį.

tags: #ar #reikia #duoti #kudikiui #vandens #maitinant